Civilinė byla Nr. e2-1149-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01013-2018-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1.;

                                            2.6.29.1.; 3.2.6.4.

  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.

Kaunas

          Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Airiui Damušiui, trečiajam asmeniui (atsakovui pagal priešieškinį) S. P. ir jo atstovui adv. Airiui Damušiui, atsakovui A. K. ir jo atstovui Sauliui Avižai,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „LEGNO LT“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei UAB „LEGNO LT“ ir trečiajam asmeniui S. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:

1)       priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės LEGNO LT, UAB naudai 178 932,75 Eur dydžio skolą;

2)       priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės LEGNO LT, UAB naudai 44 733,20 Eur palūkanų;

3)       priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės LEGNO LT, UAB naudai 5 % dydžio metines procesines palūkanas už ieškovės LEGNO LT, UAB naudai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4)       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. 2019 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas.

3. 2019 m. sausio 24 d. atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir priešieškinį (2019 m. kovo 14 d. patikslintas priešieškinis), kuriuo prašo:

1) panaikinti 2019 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti;

2) pripažinti 2007 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2007/10/29.01 tarp A. K. ir S. P. nesudaryta.

Ieškovės ir trečiojo asmens S. P. paaiškinimai

4. Nurodo, kad trečiasis asmuo S. P. ir atsakovas A. K. 2007 m. spalio 29 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 2007/10/29.01 (toliau – sutartis), kurios pagrindu S. P. suteikė atsakovui 178 932,75 Eur (617 819 Lt) dydžio paskolą. Pagal Sutarties 2 p. atsakovas įsipareigojo visą paskolos sumą grąžinti iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau sutartimi prisiimto sutartinio įsipareigojimo neįvykdė ir pagal sutartį gautos paskolos nėra grąžinęs iki šiol. Ieškovė UAB „LEGNO LT“, 2018 m. gruodžio 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įsigijo iš S. P. visas jo reikalavimo teises, kurių pagrindas yra aukščiau nurodyta sutartis. Įsigijusi visas iš sutarties kylančias reikalavimo teises į atsakovą, ieškovė pateikė atsakovui 2018 m. gruodžio 20 d. pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą, kuriuo informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir priminė, kad pagal sutarties 2 p. visa paskolos suma privalėjo būti grąžinta dar 2008 m. gruodžio 31 d. Nurodytu pranešimu atsakovo taip pat pareikalauta geranoriškai įvykdyti prievolę ir pranešta, kad kitu atveju skolai išieškoti bus imamasi teisinių priemonių. Atsakovas skolos negrąžina. Atsakovas iki 2008 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 178 932,75 Eur sumą – tai reiškia, kad atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo papildomai sumokėti ieškovei 44 733,20 Eur kompensacinių palūkanų (178 932,75 Eur x 5 % x 5 metai = 44 733,20 Eur). Viso skola 223 665,95 Eur.

5. Nesutinka su pateiktu priešieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad S. P. perdavė atsakovui sutartyje nurodytus pinigus (grynais) savo namuose. Tuo metu (2007 m.) S. P. turėjo pakankamai pinigų (disponavo milijoninėmis sumomis) ir juos skolindavo įvairiems asmenims. Tą patvirtina į bylą pateiktos S. P. ir jo sutuoktinės metinės pajamų mokesčio deklaracijos. Be to, S. P. 2003 m. buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį su A. P. ir UAB „Rodena“ (akcininkas Z. P.) ir vykdė bendrą projektą – statė individualius gyvenamuosius namus. Dalį statybos darbų vykdė UAB „Stropa“ (laiduotojas pagal sutartį), kurios akcininkai 2007 m. buvo atsakovas ir Z. P.. Laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 metų S. P. paskolino UAB „Rodena“ 2 281 547,10 Lt sumą. 2009 m. birželio 12 d. dalį pinigų, t. y. mažiausiai 1 223 931,05 Lt sumą, UAB „Rodena“ buvo grąžinusi S. P. (patvirtina 2009-06-12 pranešimas apie dalinį įskaitymą).

6. Nesutinkama su atsakovo argumentais, kad sutarties tekstas nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs bylą, kurioje, esant panašioms paskolos sutarties sąlygų formuluotėms, yra pripažinta, kad sutarties tekstas patvirtina, jog sutarties dalykas (paskola) buvo perduotas paskolos gavėjui, t. y.:

„Šioje byloje nustatyta, kad šalys yra sudarę rašytinę paskolos sutartį, kurioje paskolos gavėjas L. B. nurodo, kad „pasiskolinu iš V. D. 18 600 Lt; įsipareigoju juos grąžinti iki 2012 m. rugpjūčio 2 d., mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, pradedant mokėti nuo 2011 m. spalio mėnesio“. Atsakovas patvirtina pasirašęs paskolos sutartį ir supratęs jos turinį, o pinigų negavimo faktą ginčija savo nenuosekliais paaiškinimais bei tuo, kad sutartyje nėra padaryta įrašyto apie tai, kad jis gavo pinigus. Vertinant šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties tekstą matyti, kad: sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai; pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui, t. y. nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti; šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sąlygų; atsakovas sutartyje įrašė paskolos grąžinimo sąlygas, kurios yra ne standartinės, o individualios. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartis, surašyta atsakovo, yra pas ieškovą. Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Nagrinėjamu atveju, sutarties 1 punkte itin aiškiai nurodoma, kad trečiasis asmuo perduoda pinigus, o atsakovas priima kaip paskolą. Sutarties 2 punkte itin aiškiai nurodoma, kad atsakovas įsipareigoja grąžinti gautą paskolą. Sutartyje nėra nustatyta, kad trečiasis asmuo turi pareigą perduoti pinigus, t. y. pareiga pagal sutartį (grąžinti pinigus) nustatyta tik paskolos gavėjui (atsakovui). Taigi, remiantis sutartimi bei pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad Sutarties tekstas įgalina spręsti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti.

Atsakovo paaiškinimai

7. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad pinigai jam nebuvo perduoti (nei grynaisiais, nei pavedimu). Sutartį pasirašė, nes S. P. žadėjo perrašyti sklypus šiai sumai. Kad paskola nebuvo suteikta, patvirtina ir pats ieškovės pateiktas paskolos sutarties tekstas. Ieškovė į bylą pateikė 2007 m. spalio 29 d. paskolos sutarties kopiją, kurioje nurodyta (1 p.), kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui 617 819 Lt <...>, o paskolos gavėjas šiuos pinigus priima kaip paskolą ir įsipareigoja juos šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminu grąžinti. Taigi, paskolos sutarties 1 p. tiesiog nurodyta iš esmės CK 6.870 str. 1 d. lingvistinė formuluotė. Tačiau jokių pinigų pagal nurodomą paskolos sutartį atsakovas nėra gavęs ir paskolos sutarties tekste nėra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktas, t. y. paskolos sutartyje nėra patvirtinta, kad S. P. perduoda pinigus atsakovui ir, kad pastarasis patvirtina, jog pinigus gavo. Taigi, ieškovė nepateikė CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus atitinkančio rašytinės formos paskolos gavėjo pasirašyto paskolos raštelio arba kitokio skolos dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (atsakovui), todėl paskolos sutartis nėra laikoma sudaryta. Tai patvirtina ir kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad net jeigu ir yra tokia situacija, kad viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l84-378/2018, kt.). Pasirašytuose dokumentuose, kurie patvirtintų pinigų gavimą, turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tokių įrašų paskolos sutartyje nėra.

8. Pinigų neperdavimo faktą patvirtina ir tai, kad 1) S. P. niekada neprašė grąžinti paskolą, o reikalavimas pareikštas tik po 10 metų (paskutinę ieškinio senaties termino dieną), 2) atsakovo finansinė padėtis tariamai pagal paskolos sutartį gavus paskolą (kuri nebuvo gauta) nepasikeitė, nors turėjo iš esmės pagerėti. Be to, jeigu S. P. būtų laikęs, kad UAB „Stropa“ iš tiesų pagal paskolos sutartį yra S. P. laiduotojas, tai S. P. būtų reiškęs kreditoriaus reikalavimą UAB „Stropa“ bankroto byloje, tačiau tokio reikalavimo niekada nereiškė. 

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir teisiniai argumentai

9. Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, o priešieškinis atmestinas.

10. Nustatyta, kad S. P. ir atsakovas A. K. 2007 m. spalio 29 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2007/10/29.01 (toliau – sutartis), kurios 1 punkte nurodyta, kad „paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui 617 819 Lt (šeši šimtai septyniolika tūkstančių aštuoni šimtai devyniolika LT), kurie toliau sutarties tekste vadinami „Paskola“, o paskolos gavėjas šiuos pinigus priima kaip paskolą ir įsipareigoja juos šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminu grąžinti. Už paskolos gavėją laiduoją UAB „Stropa“.  Sutarties 2 punktą nurodyta, kad „paskolos gavėjas įsipareigojo visą gautą paskolą grąžinti paskolos davėjui iki 2008 m. gruodžio 31 d.“. Ieškovė UAB „LEGNO LT“, 2018 m. gruodžio 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įsigijo iš S. P. visas jo reikalavimo teises pagal sutartį.

11. Atsakovas nesutikimą su preliminariu sprendimu grindžia tuo, jog pagal sutartį jam nebuvo perduoti pinigai, dėl ko pareiškė priešieškinį. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, t. y. ieškovė ir trečiasis asmuo S. P. teigia, kad sutarties tekstas patvirtina pinigų perdavimo faktą, o atsakovas teigia, kad tokio patvirtinimo sutartyje nėra.

12. Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

13. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

14. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

15. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Šiuose dokumentuose gali būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

16. Teismas sprendžia, kad tarp S. P. ir atsakovo sudaryta sutartis savo forma ir turiniu atitinka įstatyme apibrėžtą paskolos sutartį, nes joje yra nurodytos esminės paskolos sutarties sąlygos. Ši sutartis patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – konkrečios pinigų sumos perdavimą, nes sutartyje aptarti paskolos sutarčiai reikšmingi elementai, t. y. nurodyta, kad S. P. (paskolos davėjas) perduoda paskolos gavėjui (atsakovui) 617 819 Lt, o paskolos gavėjas šiuos pinigus priima kaip paskolą ir įsipareigoja visą gautą paskolą grąžinti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Sutartis pasirašyta abiejų šalių. Į Sutartį įtrauktas laiduotojas (UAB „Stropa“), t. y. sutartis individualizuota. Atsakovas yra išsilavinęs, verslu užsiimantis asmuo, buvo įmonės direktorius, turintis patirties sutarčių sudaryme, todėl turėjo suprasti pasirašytos sutarties sukuriamas pasekmes. Sutarties originalą pateikė ieškovė (jos atstovas). Taigi, nurodytos aplinkybės, sutarties lingvistinė forma, sutartyje panaudota terminologija, priešingai nei teigia atsakovas, leidžia spręsti, jog sutartis patvirtina pinigų perdavimo faktą, sudarant sutartį. Pažymėtina, kad sutarties terminologija nesudaro jokių prielaidų spręsti, jog pagal šią sutartį pinigai turės būti perduoti ateityje, ar kad turės būti pasirašytas atskiras dokumentas dėl pinigų perdavimo. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo normos, reikalaujančios pinigų perdavimą/gavimą tarp fizinių asmenų įforminti atskiru dokumentu, nėra (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-601-580/2019).

17. Atsakovo nurodomos aplinkybės: 1) dėl trečiojo asmens S. P. ilgą laiką (apie 10 metų) nesikreipimo į teismą, 2) dėl nesikreipimo į laiduotoją UAB „Stropa“, siekiant pasitvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, - nėra pakankamos daryti išvadą, jog pinigai pagal sutartį nebuvo perduoti, juo labiau, kai nurodomų aplinkybių įgyvendinimas išimtinai priklauso nuo pačio paskolos davėjo (kreditoriaus) apsisprendimo ir valios, t. y. kreditorius laisvas apsispręsti kokiu būdu ir kada ginti savo pažeistas teises. Tai, kad atsakovo finansiniuose dokumentuose paskolos gavimas nenurodytas ir neatsispindi, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas paskolos negavo, nes pinigai buvo perduoti grynais, o šių duomenų nurodymas savo finansiniuose dokumentuose priklauso išimtinai nuo atsakovo valios.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, trečiojo asmens S. P. (jo sutuoktinės) paskolos suteikimo metu esančią gerą finansinę padėtį (tą patvirtina pateiktos metinės pajamų mokesčių deklaracijos, 2009-06-12 pranešimas apie įskaitymą; jis disponavo itin didelėmis sumomis, teikė paskolas), sprendžia, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas (pripažinti 2007-10-29 paskolos sutartį nesudaryta) yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas, o preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu. 

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu,

nusprendžia:

         Atsakovo A. K. priešieškinį atmesti.

         Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

         Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. 

Teisėjas                Evaldas Burzdikas