Civilinė byla Nr. e2A-1273-861/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19119-2021-58

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Jakutytės-Sungailienės ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovams MB „Meistrai“ bei I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. R. ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. T. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo – pardavimo sutartį tarp MB „Meistrai“, atstovaujamos vadovo A. R. bei I. P. dėl transporto priemonės – krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją - grąžinti atsakovės MB „Meistrai“ nuosavybėn (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi perleistą krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodo, kad A. T. ir A. R. įsteigė juridinį asmenį – MB „Meistrai“. Mažojoje bendrijoje steigimo sutartimi steigėjai mažosios bendrijos vadovu paskyrė A. R.. Įmonės pagrindinė veikla – pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas. 2018-11-20 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu MB „Meistrai“ įsigijo krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 3 400,00 Eur sumą. Įsigytai transporto priemonei buvo išduoti valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini)

3.       2021-02-11 A. R. ryte važiuojant į objektą, nurodė, kad gavo pranešimą apie tai, jog važiuojant įmonei priklausančiu automobiliu, buvo viršytas greitis ir tai yra užfiksuota mobiliu matuokliu, policijos pareigūnai prašo nurodyti asmenį, kuris tuo metu vairavo transporto priemonę. A. R. kategoriškai pareiškė, kad jis nurodys, kad transporto priemonę vairavo A. T.. Dėl šios aplinkybės tarp šalių kilo ginčas, kadangi A. T. nurodė, kad nusižengimo padarymo dieną jis nevairavo transporto priemonės. Nepaisant tokio pokalbio, A. R. informavo policijos įstaigą, kad nusižengimo padarymo momentu įmonės transporto priemonę vairavo ieškovas. Konfliktas tik sustiprėjo, kai A. T. 2021 m. vasario 11 d. gavo pranešimą apie jam paskirtą baudą už nusižengimo (greičio viršijimą) padarymą, naudojant įmonės transporto priemonę. Ieškovas apskundė paskirtą nuobaudą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu panaikino Kelių policijos tarnybos priimtą nutarimą. Kilus konfliktui, A. T. nurodė, kad yra reikalinga užbaigti turimą užsakymą ir nutraukti bendrą veiklą. A. R. atsakydamas į pateiktą pasiūlymą nurodė, kad užsakymą jis jau pabaigė. Pabaigus užsakymą, jokia MB „Meistrai“ veikla nebuvo vykdoma.

4.       2021-02-13 įmonei priklausanti transporto priemonė buvo pastatyta šalia daugiabučio namo, kuriame gyveno A. T.. MB „Meistrai“ vadovas tą dieną atvyko paimti transporto priemonės, nurodydamas, kad automobilis yra parduotas ir jis privalo ją atvaryti pirkėjui ir perduoti. Ieškovas iš karto pareiškė pretenzijas dėl vienintelės transporto priemonės pardavimo. Tarp narių nebuvo jokios kalbos (dar prieš konflikto kilimą 2021-02-11) apie planuojamą automobilio pardavimą. Ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad buvo atlikta automobilio būklės patikra, konstatuojant, kad automobilio techninė būklė yra itin prasta ir jis negali būti naudojamas. Nurodo, kad kitą dieną (2021-02-14) A. T. atvyko į MB „Meistrai“ nuomojamąjį garažą ir pamatė, kad jame yra laikomas tas pats įmonei priklausęs ir parduotas krovininis automobilis. Tuo metu A. R. nesileido į jokias kalbas su ieškovu dėl automobilio pardavimo. MB „Meistrai“ priklausančia transporto priemone naudojosi tiek A. R., tiek A. T., todėl jiems abiems buvo gerai žinoma situacija ir automobilio techninė būklė.

5.       Pažymi, kad A. T., 2021-02-13 sužinojęs apie transporto priemonės perleidimą ir 2021-02-14 pamatęs, kad parduota transporto priemone ir toliau naudojasi MB „Meistrai“ vadovas asmeniškai, pradėjo domėtis dėl esamos situacijos – kreipėsi į VĮ „Regitra“. Iš gautų dokumentų paaiškėjo, kad A. R., būdamas MB „Meistrai“ vadovu, (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kuria MB „Meistrai“, atstovaujama A. R., pardavė, o I. P. įsigijo 2011 m. pirmosios registracijos krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė buvo parduota už 1 500 Eur sumą. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje trūkumų skiltyje buvo nurodyta, kad parduotas automobilis buvo su trūkumais – neveikia rankinis stabdis, laša turbina, galinės priešrūkinės šviesos. MB „Meistrai“ pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad prieš pardavimą (2021-02-08) automobiliui buvo konstatuota daug įvairiausių kitų trūkumų, kurie nebuvo nurodyti prikimo – pardavimo sutartyje. Mano, kad toks atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas yra surašytas atbuline data, pateisinant automobilio pardavimą žymiai mažesnes kaina, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių nustatyti automobilio trūkumai buvo nuslėpti nuo A. T., kuris taip pat naudojosi transporto priemone laikotarpiu iki 2021-02-13, kai automobilį iš ieškovo gyvenamosios vietos pasiėmė MB „Meistrai“ vadovas A. R..

6.       Teigia, kad prieš transporto priemonės pardavimą, A. T. naudojant šią transporto priemonę, pastaroji neturėjo trūkumų, kurie buvo nurodyti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje. MB „Meistrai“ turimai transporto priemonei 2020-12-04 buvo atlikta techninė apžiūra, todėl itin mažai tikėtina, kad praėjus dviems mėnesiams transporto priemonė buvo su dideliais trūkumais, kas įtakojo didelį kainos sumažinimą, visiškai neatitinkantį rinkos kainų. Nurodo, kad ieškovas A. T. siūlė MB „Meistrai“ vadovui nupirkti transporto priemonę už 3 500 Eur, tačiau šios įmonės vadovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, pasirinkdamas parduoti įmonės transporto priemonę ne vienam iš dalyvių, kuris pareiškė tokį norą, tačiau su įmone nesusijusiam asmeniui – I. P. ir už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo A. T. žinioje ir apie sudaromą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį jis nebuvo informuotas, o tuo labiau parduotą transporto priemonę 2021-02-13 pasiėmė ne naujasis įgijėjas, kuris nurodytas pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau A. R.. Jei pirkimo – pardavimo sutartis būtų buvusi sudaryta (duomenys neskelbtini), apie tai būtų informuotas ieškovas ir šis automobilis jau būtų buvęs perduotas pirkėjui.

7.       Po tariamai sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, 2021-02-14 paaiškėjo, kad parduota transporto priemone naudojasi MB „Meistrai“ vadovas A. R. asmeniškai. Ieškovo manymu, A. R., būdamas MB „Meistrai“ vadovu, siekė bet kokia kaina sumažinti naudingo ir nemažos vertės įmonės turto apimtį, tikintis ateityje pačiam naudoti šį turtą asmeniškai. Šias aplinkybes įrodo teikiami vaizdo įrašai, patvirtinantys, kad įmonei priklausiusiu automobiliu naudojasi A. R. bei prie automobilio priekinio stiklo paliktas A. R. mobilaus telefono numeris. Pažymi, kad A. R. po konflikto kilimo siekė nušalinti kitą bendrijos narį (A. T.) nuo galimybės naudotis įmonės kortele, kuri buvo išduota ieškovo naudojimui. Įmonės vadovas vienasmeniškai priėmė sprendimą parduoti vienintelį didesnės vertės turtą – transporto priemonę, neprašydamas pritarimo kito dalyvio (transporto priemonė 2018 m. buvo įsigyta sutarus abiem įmonės dalyviams). Sudarydamas sandorį su savo draugu I. P., kuris yra leidęs, kad jam priklausančiame nekilnojamojo turto objekte MB „Meistrai“ deklaruotų buveinės adresą, MB „Meistrai“ vadovas elgėsi itin nesąžiningai. Taip pat įmonės vadovas turėjo ypač rūpestingai įvertinti minėto sandorio sudarymo pasekmes, įskaitant parduodamo turto kainos dydžio nustatymą. MB „Meistrai“ vadovas A. R., parduodamas transporto priemonę ją pardavė už žymiai mažesnę kainą, nei ji egzistavo rinkoje. Rinkoje tos pačios markės automobilio vertė sudarė 4 680 Eur. Transporto priemonės sutartyje nurodyti trūkumai neegzistavo. Atkreipia dėmesį, kad I. P., įsigijęs transporto priemonę, ėmėsi priemonių, kad pakeisti automobiliui valstybinius numerius bei jos išvaizdą (nuimti stogo skersiniai – bagažinės atitvarai).

8.       Atsakovas I. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Nurodė, kad ieškovas nepateikia jokių duomenų, kaip yra susijęs su bendrija ir jokio dokumento, pagrindžiančio, kad yra bendrijos narys ir jam kaip bendrijos nariui įstatymo (ar nuostatų) suteikta teisė veikti bendrijos vardu. Pažymi, kad MB atstovas nėra valdymo organas. MB atstovas gali veikti tik asmeniškai, negalimas perįgaliojimas. MB atstovas neturi teisės sudaryti jokio sandorio (įskaitant ir darbo sutartis su darbuotojais) MB vardu, jei jam iš anksto nėra pritaręs MB narių susirinkimas. Atsakovo manymu, šiuo atveju ieškovas – asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas, nėra įgaliotas juridinio asmens ir neturi reikalavimo teisės.

10.       Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju mažoji bendrija turi vadovą (trečiasis asmuo), vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, turi teisę veikti MB vardu ir pats sudaryti sandorius. Mažosios bendrijos nuostatuose nenumatyti tam tikri apribojimai, kokius ar kokios vertės sandorius MB vadovas gali sudaryti pats. Pažymi, kad A. R., būdamas MB „Meistrai“ vadovu, (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kuria MB „Meistrai“, atstovaujama A. R., pardavė, o I. P. įsigijo 2011 m. pirmosios registracijos krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė buvo parduota už 1 500 Eur, sandoris registruotas 2021-02-12. Šis sandoris sudarytas be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, be piktavališko susitarimo. Teigia, kad ieškovas neteikia jokių pagrindžiančių dokumentų, jog šis sandoris sukuria jam kokias nors pasekmes ar pareigas. Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodyta transporto priemonės verte, nes minėta transporto priemonė yra įprastinio modelio, - dėl metų, ar dėl modelio ypatumo automobilis nėra priskirtinas ypač retų rūšių kategorijai. Transporto priemonė įsigyta už 3 400 Eur, įsigijus šią transporto priemonę atsakovas užvedė ilgalaikio turto apskaitos kortelę šiam automobiliui. Pagal MB ,,Meistrai“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus (metus), transporto priemonės ir bendrovės ilgalaikio turto apskaitos kortelę krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta likutinė vertė – 1 500 Eur. Parduodant transporto priemonę buvo atsiskaityta grynais pinigais ir įnešta į MB ,,Meistrai“ bendrijos kasą, todėl negalima sutikti su ieškovo pastebėjimu, jog automobilis buvo parduotas ženkliai sumažinta kaina, nes bendrijos vadovui suteikta teisė parinkti kainą pagal vedamą turto apskaitą ir transporto priemonės likutinę vertę.

11.       Nurodo, kad 2021-08-20 automobilis buvo (duomenys neskelbtini) autoservise, yra automobilio patikros PVM sąskaita faktūra ir kvitas. Atsakovas nuolat rūpinasi automobilio būkle, jį remontuoja. Automobilis buvo aktyviai naudojamas bendrijos veikloje, natūralu, jog vyko turto nusidėvėjimas, pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti techniniai trūkumai - neveikia rankinis stabdis, laša turbina ir kt. Šie techninės būklės trūkumai sandorio sudarymo metu nebuvo nuslėpti, tai buvo įvertinta nurodant automobilio pardavimo galutinę vertę.

12.       Teigia, kad vieną kartą per mėnesį fiksuoti vaizdo įrašai ar nuotraukos dar nepatvirtina fakto, kad automobiliu nuolat naudojasi A. R., be to, jokie įstatymai pastarajam nedraudžia esant savininko leidimui transporto priemone naudotis. Atsakovas nuosavybės teise valdo ne vieną transporto priemonę, o tai patvirtina, kad jis disponuoja didesniu transporto priemonių parku ir naudoja jas savo veikloje. Be kita ko, atsakovo manymu, ieškovas, darydamas nuotraukas bei video medžiagą, neteisėtai renka duomenis apie asmenų privatų gyvenimą. Ieškovas nepagrįstai tapatina turto kainą ir vertę, kadangi turto kaina nustatoma pirkėjo ir pardavėjo, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas yra vadovas, MB valdymo organas, jis veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, todėl kitų bendrijos narių pritarimas (ar leidimas) jam nėra būtinas.

13.       Atsakovas MB „Meistrai“ pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, jei teismas netekins prašymo nutraukti bylą, prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Nurodo, kad tarp atsakovų buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Minėta sutartimi atsakovas pardavė jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui I. P.. Šalys susitarė, kad transporto priemonės pardavimo kaina yra 1 500 Eur. Šią sumą atsakovas I. P. sumokėjo sutarties pasirašymo dieną, o šią aplinkybę patvirtina abiejų šalių pasirašytas (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 9. Ieškovas ir trečiasis asmuo A. R. yra mažosios bendrijos steigėjai ir nariai. Trečiasis asmuo A. R. taip pat yra atsakovo direktorius.

15.       Teigia, kad transporto priemonė nuo jos įsigijimo buvo intensyviai naudojama atsakovo veikloje. Tiek transporto priemonės techninė būklė, tiek ir kėbulo būklė 2021 m. pradžioje nebuvo gera. Transporto priemonės trūkumai ir defektai yra nustatyti uždarosios akcinės bendrovės autoservisas „MEGAMESTA.LT“ Transporto priemonės patikros akte, kuriame numatyta, kad reikia tvarkyti: 1) priekinį bamperį; 2) priekinės dešinės pusės posparnį; 3) galines duris; 4) priekinės dešinės pusės šonines duris; 5) dešinės ir kairės pusės galinius šonus; 6) priekinį kapotą; 7) turbiną; 8) kondicionierių; 9) autonominio šildymo sistemą („Webasto“); 10) galinius stabdžių diskus ir kaladėles; 11) galinių stabdžių kaliperius („suportus“); 12) rankinį stabdį; 13) vairo kolonėlę; 14) ratų geometriją; 15) priekinius stabdžių diskus ir kaladėles; 16) priekinių stabdžių kaliperius („suportus“); 17) žibintus; 18) važiuoklę. Uždarosios akcinės bendrovės autoservisas „MEGAMESTA.LT“ specialistai nustatė, kad transporto priemonės trūkumų ir defektų pašalinimo darbų kaina būtų nuo 4 352 Eur. Tarp atsakovų sudarytoje sutartyje šie transporto priemonės trūkumai buvo nurodyti.

16.       Pažymi, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad neva siūlė atsakovo direktoriui nupirkti transporto priemonę už 3 500 Eur. Atsakovas paaiškina, kad pasiūlymų dėl transporto priemonės pardavimo iš ieškovo iki sutarties sudarymo įmonėje nebuvo gauta. Be to, pats ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginį dėl neva pateikto pasiūlymo nupirkti transporto priemonę. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su laikotarpiu po sutarties sudarymo, neturi visiškai jokios reikšmės šioje byloje pareikšto reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimui.

17.       Atsakovas nurodo, kad ieškovas prašo pripažinti atsakovų sudarytą sutartį negaliojančia. Ieškovas nėra sutarties šalis ir šia sutartimi nebuvo niekaip modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieškovo subjektinės teisės ar pareigos. Atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju ieškovo pareikštas reikalavimas jam negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti civilinę bylą šiuo pagrindu.

18.       Pažymi, kad atsakovo nuostatuose nėra numatyta būtinybė gauti narių susirinkimo pritarimą sandorių sudarymui. Dėl šios priežasties atsakovo turtu esanti transporto priemonė buvo visiškai pagrįstai sutarties pagrindu perleista pirkėjui.

19.       Atsakovas nurodo, kad sutarties tariamumą ieškovas įrodinėja tuo, kad: 1) transporto priemonės pardavimas buvo vykdomas tik dėl akių; 2) transporto priemonės pardavimas už 1 500 Eur kainą buvo ekonomiškai nenaudingas įmonei. Nesutikdamas su ieškovo pateiktais argumentais atsakovas pažymi, kad pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo prieštaringus argumentus. Ieškovas nurodo, kad sutartimi nebuvo siekiama sukurti teisinių padarinių, t. y. kad transporto priemonės nuosavybė ir valdymas būtų perduotas pirkėjui, o sutartis neva buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant nei pardavėjui, nei pirkėjui sukurti teisinių tokio sandorio pasekmių. Tačiau paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl transporto priemonės, kurios pagrindu transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pirkėjo vardu. Pažymi, jog atsakovams sutartimi realiai buvo sukurtos teisinės pasekmės. Atsakovo teigimu, transporto priemonės pardavimo kaina buvo nustatyta įvertinus nustatytus trūkumus ir defektus. Mano, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl neva tikrosios transporto priemonės kainos šiuo atveju negali patvirtinti transporto priemonės vertės.

20.       Pažymi, kad vien tai, jog atsakovo direktorius priėmė sprendimą sudaryti sutartį su I. P., negali būti laikoma pagrindu vertinti sutartį kaip prieštaraujančią gerai moralei. MBĮ 22 str. 7 d. nurodyta, kad mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Tuo tarpu atsakovo nuostatų 7 p. nurodyta, kad narių susirinkimo kompetencija, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka ir jo kompetencija nesiskiria nuo nurodytųjų MBĮ. Akivaizdu, kad esant nurodytoms aplinkybėms trečiasis asmuo A. R. sudarydamas sutartį veikė teisės aktų ir atsakovo nuostatų ribose.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-17 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

21.1                      teismas sprendė, kad ieškovas turi teisinį suinteresuotumą šioje byloje ir yra tinkama bylos šalis, todėl nėra pagrindo nutraukti bylą ir dėl bylos aplinkybių teismas pasisako iš esmės;

21.2                      byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirkėjas įsigijęs transporto priemonę už ją sumokėjo, t. y. sutartis buvo įvykdyta (CK 6. 317 straipsnio 1 dalis, CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodomos aplinkybės bei pateikta vaizdo medžiaga, kad ginčo automobiliu po jo pardavimo naudojosi mažosios bendrijos vadovas A. R. (šios aplinkybės nei atsakovas I. P., nei trečiasis asmuo A. R. neneigė), taip pat, kad atsakovas I. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, byloje nustačius, jog ginčijamas sandoris buvo įvykdytas, nesudaro teisinio pagrindo naikinti sandorį CK 1.86 straipsnio pagrindu, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) sutarties, kuria I. P. parduota MB „Meistrai“ priklausiusi transporto priemonė (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįsti ir nėra pagrindas naikinti ginčo sandorį;

21.3                      vienas iš argumentų, kurias grindžiamas ieškinys yra tai, kad pasak ieškovo, MB „Meistrai“ vadovas negalėjo sudaryti pirkimo pardavimo sandorio savarankiškai bei tokią jo, kaip vadovo teisę riboja MBĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriame nurodoma, kad kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų teisių, mažosios bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą dėl kiekvieno sandorio sudarymo. Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų taikoma minėta įstatymo nuostata, mažosios bendrijos narių susirinkimas turi būti bendrijos valdymo organu;

21.4                      kaip matyti pagal MB „Meistrai“ nuostatus bei VĮ „Registro centras“ išrašą (MB „Meistrai“ vadovu A. R. išrinktas 2018-05-16) šiuo atveju bendrijos valdymo organas buvo ne bendrijos narių susirinkimas, o MB „Meistrai“ vadovas A. R. ir dėl to MBĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas nėra taikomas, o A. R., būdamas MB „Meistrai“ vienasmeniu valdymo organu turėjo teisę pasirašyti ginčo (duomenys neskelbtini) sutartį bei savo kompetencijos ribų šiuo atveju neperžengė;

21.5                      ieškovas ieškinyje nurodo, kad automobilis parduotas už per mažą kainą, nes ieškovo manymu, automobilio vertė rinkoje buvo 4 860 Eur. Ieškovas pateikė tik vieną skelbimą iš internetinio puslapio, patikrinus duomenis šiame viešame internetiniame puslapyje matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini)kainos svyruoja (pvz.: 2012 m. tokio tipo automobilis parduodamas už 3 000 Eur sumą, 2010 m. už 2 490 Eur sumą ir kt.);   

21.6                      byloje pateikta MB „Meistrai“ ilgalaikio turto (ginčo automobilio (duomenys neskelbtini)) nusidėvėjimo kortelė, pagal kurią matyti, kad nuo automobilio įsigijimo 2018 m. lapkričio 30 d. (už 3 400 Eur sumą) jo amortizacija (duomenys neskelbtini) sudarė 1 558,42 Eur sumą, t. y. vertė sumažėjo iki 1 841,58 Eur sumos;

21.7                      byloje pateiktas transporto priemonės 2021-02-08 patikros aktas, kuriame nurodyti transporto priemonės trūkumai. Pagal aktą matyti, kad nurodyti tiek estetiniai trūkumai, tiek trūkumai, susiję su galimybe eksploatuoti transporto priemonę. UAB „Megamesta“ 2021-02-08 sudarytoje automobilio remonto sąmatoje nurodyta, kad pagal pateiktą gedimų sąrašą automobilio remonto kaina būtų 4 352 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu transporto priemonė dėl techninių trūkumų nėra praėjusi techninio patikrinimo ir nėra eksploatuojama;

21.8                      teismas, įvertinęs tai, jog automobilis jo pardavimo metu turėjo eilę trūkumų, automobilis nuo jo įsigijimo daugiau nei du metus iki jo pardavimo buvo eksploatuojamas įmonės MB „Meistrai“ veiklai, kuri užsiima statybos darbais, kaip jau aptarta,  automobilio amortizacija (duomenys neskelbtini) sudarė 1 558,42 Eur sumą, t. y. jo vertė sumažėjo iki 1 841,58 Eur sumos, vertino, jog automobilio pardavimo kaina nėra neprotingai nutolusi nuo jo vertės įvertinus nusidėvėjimą. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog sudarytas sandoris MB „Meistrai“ buvo akivaizdžiai nenaudingas, juolab, kad kaip minėta, šiuo metu transporto priemonė dėl techninės būklės negali būti eksploatuojama, taigi tokios transporto priemonės grąžinimas bendrijai akivaizdžiai nebūtų naudingas;

21.9                      ginčo atveju jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl nurodytos normos taikymo, ieškovas nenurodė, ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės vertintos kvalifikuojant ginčo teisinius santykius ir nustatant sandorio ginčijimo pagrindus bei jau aptartos byloje;

21.10                      teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo atsakovui I. P., 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų bei atsakovui MB „Meistrai“ 1 766, 60 Eur bylinėjimosi išlaidų;

21.11                      teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvęs bylos Nr. e2-24411-1125/2021).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Ieškovas A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; arba nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

22.1                      pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles (CK 6.193 str.), taip pat nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 1.87 straipsnį, numatantį apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygas, ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią niekinius sandorius, bei CK 1.78 straipsnio 5 dalį, nustatančią teismui pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą;

22.2                      bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad iki ginčo sutarties automobilio net nebuvo apžiūrėjęs ir jis net nežino aplinkybių dėl jo komplektacijos (ar yra oro kondicionierius, magnetola ir pan.), o iš atsakovės įsigyti automobilį jam pasiūlė tiesiogiai pats trečiasis asmuo. Taip pat atsakovas paaiškino, jog po ginčo sutarties sudarymo automobiliu ir toliau nuolat naudojasi trečiasis asmuo savo reikmėms. Nurodo, jog atsakovas net neturi vairuotojo pažymėjimo;

22.3                      akcentuoja, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo neneigė, kad palaiko artimus ir draugiškus santykius. Vadinasi, būtent trečiasis asmuo, būdamas atsakovės vadovu ir žinodamas tikrąją padėtį, siekė įsigyti automobilį savo nuosavybėn ir tokiu būdu palaikydamas artimus bei draugiškus santykius su atsakovu piktavališkai su juo susitarė, kad sudaryta ginčo sutartis bus formali ir kad ginčo sutartimi pridengs tikrąjį sandorį, t. y. tikrąją atsakovės ir trečiojo asmens valią – automobilio įsigijimą trečiojo asmens nuosavybėn. Ginčo sutartis atitinka apsimestiniam sandoriui taikomas sąlygas, todėl pagrindas pripažinti ginčo sutartį niekine tampa akivaizdus. Byloje CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme pirmos instancijos teismas turėjo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir šiuo pagrindu pripažinti sutartį niekine bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

22.4                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 1.81 straipsnį, reglamentuojantį viešai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą, ir CK 2.87 straipsnį, reglamentuojantį juridinio asmens valdymo organų narių pareigas. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu visi atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas jos vadovą trečiąjį asmenį, kuris atsakovę visiškai kontroliuoja. Taigi gali daryti atitinkamą poveikį ne tik jos buhalterinės apskaitos, bet ir sudaromų sandorių dokumentams. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad šiuo metu teismuose nagrinėjamas šalių ginčas dėl atsakovės įpareigojimo pateikti ieškovui, kaip atsakovės nariui, su atsakovės veikla susijusius dokumentus;

22.5                      civilinių teisinių santykių kontekste sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens ilgalaikio turto perleidimo toks sandoris vertintinas ekonominio naudingumo prasme ir jam turi būti taikoma nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Ginčo sutarties sudarymo metu automobilio rinkos kaina buvo dvigubai didesnė ir siekė apie 4 000 Eur. Tai reiškia, kad pagal verslo sprendimų priėmimo taisyklę pardavus automobilį už 1 500 Eur kainą trečiasis asmuo veikė akivaizdžiai neprotingai ūkinės komercinės rizikos aspektu;

22.6                      kadangi po ginčo sutarties sudarymo automobiliu faktiškai naudojasi trečiasis asmuo, su kuriuo jokių panaudos (nuomos ir kt.) sutarčių atsakovas nesudarė, todėl darytina išvada, jog trečiasis asmuo veikė nesąžiningai bendrovės interesais – pažeidė rūpestingumo pareigą (tinkamai neištyrė informacijos prieš sudarydamas ginčo sutartį, taip pat veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus)), taip pat pažeidė lojalumo atsakovei pareigą. Atsižvelgiant į tai, ginčo sutartis prieštarauja gerai moralei ir dėl to yra niekinė bei negaliojanti;

22.7                      pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl netinkamos kokybės daikto perkėlė ieškovui;

22.8                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bylos duomenų – ieškovo paaiškinimų dėl automobilio įsigijimo, jo naudojimo atsakovės veiklai vykdyti; fotonuotraukų, patvirtinančių, kad automobilis yra valdomas bei naudojamas trečiojo asmens ir kad faktiškai yra trečiojo asmens nuosavybė; duomenų apie automobilio techninę būklę jo įsigijimo metu ir po ginčo sutarties sudarymo, apie automobilio tikrąją ridą –   kurie patvirtino, kad tikroji ginčo sutarties šalių valia buvo perleisti automobilį trečiojo asmens nuosavybėn;

22.9                      pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.

23.       Atsakovas I. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

23.1                      ieškovo pateikti įrodymai dėl automobilio naudojimosi trečiojo asmens yra fragmentiniai (kartą per mėnesį) ir gauti neteisėtais būdais, nuolat sekant trečiąjį asmenį. Vieną kartą į mėnesį fiksuoti vaizdo įrašai ar nuotraukos nepatvirtina fakto, kad automobiliu nuolat naudojasi  A. R., be to, jokie įstatymai pastarajam nedraudžia esant savininko leidimui naudotis transporto priemone;

23.2                      UAB „MEGAMESTA.LT“ autoserviso specialistai nustatė, kad transporto priemonės trūkumų ir defektų pašalinimo darbų kaina būtų nuo 4 352,00 Eur. Aplinkybė, kad ieškovas dėl jo ir trečiojo asmens tarpusavio nesutarimų nesutinka su automobilio pardavimo kaina, nesudaro pagrindo teigti, jog sutartis yra tariamasis sandoris ir turi būti pripažinta negaliojančia;

23.3                      piniginį atlygį už ginčo automobilį yra sumokėjęs atsakovas Nr. 2 savo lėšomis ir akivaizdžiai prie automobilio pirkimo prisidėjo; šios aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos. Akcentuotina, kad ieškovas nepagrįstai tapatina turto kainą ir vertę, kadangi turto kaina nustatoma pirkėjo ir pardavėjo, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį;

23.4                      trečiasis asmuo yra MB valdymo organas jis veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, todėl kitų bendrijos narių pritarimas (ar leidimas) jam nėra būtinas;

23.5                      prieš įsigyjant automobilį atsakovas Nr. 2 nedelsiant kreipėsi į autoservisą dėl trūkumų nustatymo, kuris atliko Automobilio techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu nustačius automobilio trūkumus buvo surašytas transporto priemonės patikros aktas, kuriame nurodyti transporto priemonės trūkumai;

23.6                      tarp atsakovo Nr. 1 ir atsakovo Nr. 2 buvo sudaryta sutartis, kurioje taip pat buvo nurodyti transporto priemonės trūkumai. Atsakovas Nr. 2 šalių suderintą automobilio kainą sumokėjo sutarties pasirašymo dieną. Ieškovas nurodo, kad neva siūlė trečiajam asmeniui nupirkti transporto priemonę už 3 500 Eur, tačiau pasiūlymų dėl transporto priemonės pardavimo iš ieškovo iki sutarties sudarymo įmonėje nebuvo gauta;

23.7                      atsakovo Nr. 1 nuostatuose nėra numatyta būtinybė gauti narių susirinkimo pritarimą sandorių sudarymui. Dėl šios priežasties atsakovo Nr. 1 turtu esanti transporto priemonė buvo visiškai pagrįstai sutarties pagrindu perleista atsakovui Nr. 2. Ieškovas ne tik neįrodė jo teisių pažeidimo egzistavimo, bet taip pat nesant tam teisinio pagrindo reiškė reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia;

23.8                      byloje esantys duomenys patvirtina atsakovų realų siekį sukurti teisines pasekmes sudarant sutartį. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie neva pagrįstų atsakovų sudarant sutartį turėtą aiškų ketinimą, kuris prieštarautų gerai moralei.

24.       Atsakovė MB „Meistrai“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

24.1                      ieškovas savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 str., ir 1.86 str. pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, visiškai pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo minėtų sandorio negaliojimo pagrindų sąlygų (ne)egzistavimo nagrinėjamoje byloje klausimą;

24.2                      atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.81 str., 1.86 str. nustatytais pagrindais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai vertino sutarties galiojimą šių aplinkybių kontekste ir neturėjo jokio teisinio pagrindo peržengti patikslinto ieškinio ribų. Apeliantas nenurodė, kodėl nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais nesirėmė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jei laikė, kad tai reikalinga;

24.3                      pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ne tik dėl CK 1.81 str. ir 1.86 str. taikymo, tačiau ir dėl sandorio negaliojimo dėl jo prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams toje apimtyje, kurioje ieškovai įrodinėjo, jog neva atsakovo vadovas neturėjo teisės sudaryti sutarties;

24.4                      apeliantas nepagrįstai remiasi CK 1.87 str., kadangi šiuo sandorių negaliojimo pagrindu nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovas neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į šiuos reikalavimus;

24.5                      būtent ieškovas turi įrodyti sandorio apsimestinumą, t. y. jog sudaryta sutartimi buvo siekta kito tikslo nei transporto priemonės perleidimo atsakovui I. P.. Taip pat ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų sutarties prieštaravimą viešajai tvarkai ar gerai moralei, o tik deklaratyviai nurodė šį CK įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą;

24.6                      transporto priemonės pardavimo kaina buvo nustatyta įvertinus nustatytus trūkumus ir defektus. Ieškovo pateikti įrodymai dėl neva tikrosios transporto priemonės kainos šiuo atveju negali patvirtinti transporto priemonės vertės, o taip pat negali paneigti šalių susitarimu nustatytos kainos. Ieškovas remiasi komerciniais tikslais teikiamu masiniu vertinimu, kuris nėra pagrįstas net pačia elementariausia transporto priemonės apžiūra, o yra pateikiamas vien tik užpildžius duomenis apie transporto priemonę. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu papildomai teikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, tačiau ši pažyma taip pat neįrodo tikrosios transporto priemonės rinkos vertės, kadangi nėra atsižvelgta į individualią transporto priemonės būklę, o buvo atliekamas masinis vertinimas;

24.7                      Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sutarties tariamumą, o atsakovas šiuo atveju įrodė, kad sutartis yra įvykdyta, todėl negali būti laikoma tariamuoju sandoriu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

27.       Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

28.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

29.       Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apelianto nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliantas nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jam nepalankiomis teismo išvadomis, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

31.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kitų CK numatytų sandorių negaliojimo pagrindų netyrė ir tokiu būdu nepagrįstai atsisakė tinkamai kvalifikuoti šalių ginčo sutartį ir tikruosius susiklosčiusius santykius. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

32.       Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

34.       Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo ribas nustato ieškinio teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. vadovaujantis rungtyniškumo principu kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.).

36.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.81 str., 1.86 str. nustatytais pagrindais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai analizavo sutarties teisėtumą patikslinto ieškinio ribose.

37.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl sutarties negaliojimo pagal CK 1.87 str., tačiau akcentuotina, jog tokio reikalavimo ieškovas nereiškė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. CPK 312 str. taip pat numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005).

38.       Nors ir pripažinus, jog apeliantas minėtais argumentais remiasi nepagrįstai, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87 str. nustatytu pagrindu.

39.       CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

40.       Apeliantas nurodo, jog tikrasis sutarties sudarymo tikslas – transporto priemonės įsigijimas trečiojo asmens nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

41.       Apelianto nurodytos aplinkybės, jog atsakovas I. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat, jog atsakovas I. P. ir trečiasis asmuo palaiko draugiškus santykius nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog sutartis yra apsimestinė. Apeliantas teigia, jog atsakovas I. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog iki sutarties sudarymo transporto priemonės neapžiūrėjo, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, I. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dieną prieš pirkimą apžiūrėjo Transporto priemonę, taip pat buvo atlikta ekspertizė Transporto priemonės būklei nustatyti. Atsakovas I. P. nurodė bei byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. P. naudoja jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, ją remontuoja, moka su transporto priemonės turėjimu susijusius mokesčius. Įvertinus tai, jog automobiliu naudojosi bei jį valdė trečiasis asmuo, vertintina, jog nėra jokio pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.87 str. nustatytu pagrindu.

42.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 1.81 straipsnį, reglamentuojantį viešai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą, ir CK 2.87 straipsnį, reglamentuojantį juridinio asmens valdymo organų narių pareigas.

43.       Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų sutarties prieštaravimą viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl nurodytos normos taikymo nenurodė.

45.       Aplinkybė, jog atsakovo vadovas priėmė sprendimą sudaryti sutartį su atsakovu I. P., nėra laikoma pagrindu vertinti sutartį kaip prieštaraujančią gerai moralei. Ieškovo deklaratyviai nurodomos aplinkybės, jog atsakovui I. P. priklausančiame nekilnojamojo turto objekte yra registruotas atsakovo buveinės adresas, dėl to yra įrodytas atsakovų nesąžiningumas, atmestini kaip nepagrįsti.

46.       Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 22 str. 7 d. nurodyta, kad mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Atsakovo nuostatų 7 p. nurodyta, kad narių susirinkimo kompetencija, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka ir jo kompetencija nesiskiria nuo nurodytųjų MBĮ. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju bendrijos valdymo organas buvo ne bendrijos narių susirinkimas, o MB „Meistrai“ vadovas A. R. ir dėl to MBĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas nėra taikomas, o A. R. būdamas MB „Meistrai“ vienasmeniu valdymo organu turėjo teisę pasirašyti 2021 m. vasario 9 d. ginčo sutartį bei savo kompetencijos ribų šiuo atveju neperžengė. Konstatuotina, jog trečiasis asmuo sudarydamas sutartį veikė teisės aktų ir atsakovo MB „Meistrai“ nuostatų ribose. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčijamas sandoris buvo įvykdytas. Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl transporto priemonės, kurios pagrindu transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre atsakovo I. P. vardu. Atsakovas I. P. taip pat pateikė 2021-03-25 prašymą dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų keitimo, kurio pagrindu buvo pakeistas automobilio registracijos numeris. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 9 patvirtina transporto priemonės pardavimo kainos sumokėjimo faktą. Ginčo sutartimi realiai buvo sukurtos teisinės pasekmės. Apeliantas neįrodo sutarties prieštaravimo gerai moralei, o taip pat to, jog sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Nustačius, jog atsakovo MB „Meistrai“ vadovas priėmė teisėtą sprendimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu I. P., apelianto argumentai, jog sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, atmestini kaip neįrodyti.

47.       Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

48.       Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

49.       Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

50.       Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

51.       Apeliantas ginčijo minėtą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, įrodinėdamas, jog sudarytas sandoris yra tariamas, sudarytas dėl akių. Sutarties tariamumą ieškovas įrodinėjo tuo, kad transporto priemonės pardavimas, ieškovo nuomone, buvo vykdomas tik dėl akių bei transporto priemonės pardavimas už 1 500,00 Eur kainą buvo ekonomiškai nenaudingas įmonei.

52.       Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus skundžiamą sprendimą, apeliantas laikosi pozicijos, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes teismas neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, sudaryto automobilio pirkimo – pardavimo sandorio nelaikyti tariamuoju sandoriu. Taigi byloje kyla ginčas dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

53.       Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). 

54.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

55.       Sutarties šalys realiai įgijo ir įvykdė iš sutarties kilusius įsipareigojimus. Apeliantas niekaip nepagrindė argumentų, jog sutartis yra tariamas sandoris. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo vertinti, jog sutartis yra tariamas sandoris. Kaip jau minėta, tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl transporto priemonės, kurios pagrindu transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre atsakovo I. P. vardu. Į bylą pateiktas 2021-03-25 prašymas dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų keitimo, kurio pagrindu buvo pakeistas transporto priemonės registracijos numeris. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 9 patvirtina transporto priemonės pardavimo kainos sumokėjimo faktą. Nustatyta, jog atsakovas I. P. ne kartą atliko automobilio remontuotą, taip pat moka su transporto priemonės naudojimu susijusius mokesčius. Vertintina, jog sutartimi realiai buvo sukurtos teisinės pasekmės.

56.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėdamas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl netinkamos kokybės daikto perkėlė ieškovui.

57.       CPK

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo išvadas, nesutinka su apeliantu. Apeliantas byloje pateiktus rašytinius įrodymus interpretuoja sau naudinga linkme, išreiškia dėl jų vertinimo savo nuomonę, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitos išvados nei tai padarė nagrinėjęs teismas, tačiau nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

59.       Konstatuota, jog transporto priemonės pardavimo kaina buvo nustatyta įvertinus nustatytus trūkumus ir defektus. Ieškovo pateikti įrodymai dėl, ieškovo vertinimu, tikrosios transporto priemonės kainos šiuo atveju nepaneigia šalių susitarimu nustatytos kainos. Nors ieškovas remiasi masiniu vertinimu, tačiau jis nėra pagrįstas, kadangi neįrodo konkrečios transporto priemonės vertės. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog transporto priemonės teorinė vertė nėra lygi transporto priemonės kainai sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi šalys sudarydamos sutartį yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl parduodamo daikto kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę automobilio, kaip ilgalaikio atsakovo MB „Meistrai“ turto, apskaitos kortelei. Byloje yra pateikti objektyvūs duomenys dėl automobilio techninės būklės ir atliktų remonto darbų. Įvertinus minėtus duomenis, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog transporto priemonės grąžinimas atsakovui  MB „Meistrai“ būtų jam nenaudingas.

60.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63.       Atsakovas I. P. prašė priteisti jo patirtas 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovo, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas MB „Meistrai“ prašė priteisti jo patirtas 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovo, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistina iš ieškovo atsakovų naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo MB „Meistrai“, į. k. 304844583, 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Donata Kravčenkienė  

Asta Jakutytė-Sungailienė

Asta Pikelienė