Byla Nr. 1S-73-365/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00002-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. M. skundą dėl Vilnius miesto apylinkės teismo 2020-02-17 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. M.,

Teismas,

n u s t a t ė :

1.       D. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-478/2013 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam skirta dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. 1 t., I d., b. l. 91-128).

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261/2014 Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendis pakeistas, pašalinant nurodytus nuosprendžio teiginius. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (a. b. 1 t., I d., b. l. 134-146).

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-699/2015 nuteistųjų kasaciniai skundai atmesti (a. b. 1 t., I d., b. l. 149-155).

4.       Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. lapkričio 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gegužės 14 d., bausmės du trečdaliai atlikti 2017 m. lapkričio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. – vieneri metai keturi mėnesiai ir dvidešimt penkios dienos laisvės atėmimo (b. l. 4). (Duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos posėdžio 2019 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

5.       Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-17 nutartimi atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. M.. Žemesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, darė išvadą, jog D. M. nepakankama atliktos bausmės dalis, kriminalinė patirtis ir iki šiol stebimi neigiami jo mąstymo bei nuostatų aspektai, nevienareikšmis elgesys bausmės atlikimo metu, ryškesnės pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas ir vis dar egzistuojančios plačios galimybės ją mažinti, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas vertino, kad nuteistasis vis dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, netgi taikant intensyvią priežiūrą.

6.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Skunde nuteistasis, nesutikdamas su teismo išvadomis, nurodo, jog apylinkės teismas deklaratyviai, neindividualizuodamas asmens byloje pateikiamų duomenų, neįvertino ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų, režimo, sveikatos būklės ir OASys metodikos esmės, pažeidžiant įstatymų reikalavimus bei šiandienos Lietuvos Respublikos Seimo ir Teisingumo ministerijos deklaruojamą bausmių vykdymo politikos kryptingumą ir juo siekiamus tikslus, priėmė formalų, nepagrįstą, neteisėtą nutartį.

6.1.        Nuteistasis plačiai cituodamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, teismų praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vertinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumą, progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principus, apibrėžtus BVK, nurodo, jog (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos  2019 gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. elgsena bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio rizika ateityje buvo vertinama pagal vieningą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ patvirtintą OASys sistemą ir naudojantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys“ vadovu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas buvo atliktas pareigūnų baigusių tikslinius „Teisės pažeidėjo įvertinimo, sistemos OASys“ metodikų naudotojų mokymus ir pasirengusių profesionaliai ją taikyti. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2019 gruodžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) jo (D. M.) nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 36 balais ir vertinama kaip maža. Mano, jog teismas šioje situacijoje vykdė pasyvųjį teisingumą.

6.2.        Tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje nėra aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad jis galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie teistumus ir padarytos veikos sunkumą ne tik, kad nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ne tik, kad nėra teisingais, bet nėra ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais (argumentais). Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, bausmės pradžioje padaryti tvarkos pažeidimai nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

6.3.        Pažymima, jog D. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir mažėjanti, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą. Kadangi, pasak nuteistojo, teismų praktikoje lygtinis paleidimas ne kartą buvo taikomas asmenims su didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, tame tarpe ir moterims, tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas jį atvirai diskriminavo, tame tarpe ir pagal lyties požymį. Dėl to mano, jog nėra pagrindo teigti, kad remiantis vien tuo, kad jis kaip turintis 36 balus, žemą riziką pagal OASys sistemą, neturi teisės į lygtinį paleidimą.

6.4.        Pažymi ir tai, jog jis (D. M.) bausmės atlikimo metu nuosekliai, pagal išgales dengė žalą pagal 2013-11-15 teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-478/2013 ir šiuo metu pagal 2019-09-03 sutartį su Lietuvos kriminalinės policijos biuru Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos atlyginimo“ yra atsiskaitęs pilnai (pridedama pažyma). Pirmos instancijos teismas nutartyje netaikyti lygtinio paleidimo pasisakė dėl bausmės paskirties ir visuomenės intereso, tačiau visuomenės interesas išreikštas oficialioje teisės doktrinoje nesutampa su pirmos instancijos teismo išreikšta pozicija.

6.5.        Akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija nusprendė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157
straipsnio 2 dalies 3 punktą, tokį sprendimą priėmė tikėdami, kad jį (D. M.) galima toliau taisyti neizolaivus nuo visuomenės, komisija nusprendė, kad aktyvi intervencija į nuteistojo elgesį struktūruotoje aplinkoje pasiekė savo tikslus ir dabar pataisos namai nori patikrinti D. M. elgesį visuomenėje taikant intensyvias kontrolės priemones.

6.6.       Apibendrindamas skundo argumentus nuteistasis D. M. mano, jog apylinkės teismas būdamas pasyvus ir objektyviai neįvertinęs visų aplinkybių padarė klaidą nutardamas netaikyti jam lygtinio paleidimo, todėl skundžiama nutartis negali būti teisėta.

Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte  numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

8.       Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio  1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9.       Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas svarstydamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu D. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Sprendžiant klausimą dėl D. M. lygtinio paleidimo, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo pozityvius pokyčius, rodančius teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui ir jo motyvaciją keistis. Tačiau nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima. D. M. nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai sudarė 20 svertinių taškų, kuriuos sudarė informacija apie teisės pažeidimus (a. b. 2 t., I d., b. l. 7, 16, 19, 21, 26, 30, 45, 54, 58, 87, 167; a. b. 4 t., II d., b. l. 92, 162; a. b. 5 t., II d., b. l. 39, 46). Aktualaus teisės pažeidėjo įvertinimo duomenimis informacija apie teisės pažeidimus taip pat sudaro 20 svertinių taškų (b. l. 20), tačiau aktualioje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. M. nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 32 balus iš 36 (b. l. 9). Kadangi toks pokytis nepaaiškintas ir neatitinka teisės pažeidėjo įvertinimo duomenų, todėl žemesniojo teismo jis pagrįstai įvertintas kritiškai.Taip pat žemesnysis teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas šeštą kartą ir iki šiol jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (a. b. 2 t., I d., b. l. 1-2, 4-5, 6-7, 8-10, 16-17, 18-19, 20-22, 24-28, 30-31, 35, 37-39, 44-45, 46-48, 52-54, 57-58, 67-68).

10.       Taip pat iš apygardos teismui pateiktų nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad D. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, labai didelį narkotinių medžiagų kiekį nuteistasis neteisėtai platino, todėl kėlė realų pavojų žmonių sveikatai. Už šio labai sunkaus nusikaltimo padarymą D. M. paskirtos bausmės dydis nustatytas artimas sankcijos minimumui, o šiai bausmei prilygsta ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė (a. b. 1 t., I d., b. l. 91-128). Be to, kaip liudija pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys, nors D. M. atliko didžiąją paskirtos bausmės dalį, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis (skundžiamos nutarties priėmimo metu kiek mažiau nei vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo) yra pakankamai didelė. Šiuo atveju ypatingai svarbu ir tai, nuteistasis D. M. praeityje teistas tris kartus, vieną iš kurių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tai leido apylinkės teismui įžvelgti nusikaltimų sunkėjimą. Be to, įvertintina ir tai, kad du kartus paskirtos griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės D. M. neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis gi nepateisino ir teismo išreikšto pasitikėjimo, kuomet jam vieną kartą taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šis ir vėl nusikalto (a. b. 1 t., I d., b. l. 83-90). Todėl aukštesniojo teismo vertinimu pakartotinis lygtinio paleidimo taikymas prieštarautų ne tik teisingumo, tačiau ir protingumo principams.

11.       Nors kaip akcentuoja nuteistasis, jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir bausmės atlikimo metu buvo ne kartą skatintas, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vis tik bausmės atlikimo metu jis nesugebėjo paklusti privalomiems bausmės atlikimo režimo reikalavimams, nes buvo devynis kartus baustas drausmine tvarka (a. b. 1 t., II d., b. l. 157, a. b. 2 t., II d., b. l. 56, 72, 150, 187; a. b. 3 t., II d., b. l. 87, 127; a. b. 4 t., II d., b. l. 65, 187), taip pat du kartus dėl jo netinkamo elgesio apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje (a. b. 2 t., II d., b. l. 34, 197). Bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai rodo, jog nuteistasis, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

12.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis po paskutinio prašymo teikimo dėl lygtinio paleidimo taikymo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo mokymuose tema „Priklausomybių psichologija, asmenybės bruožai, pagalbos galimybės“, buvo vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo dviem balais (b. l. 8-9, 11; pažyma apie nuobaudas ir paskatinimus, pridėta prie a. b. 2 t., I d. viršelio), tačiau nuteistojo asmens bylos duomenys liudija ir tai, kad jis yra linkęs pateisinti savo elgesį, diskutuojant jis nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra tam tikrų prieštaravimų, kai kuriose situacijose ar kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus nuteistasis sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau jam sunkiau sekasi tai pritaikyti sau (b. l. 7-8). D. M. kriminalinė patirtis ir stebimi jo mąstymo ir nuostatų aspektai, kurie neleidžia jam būti tikru, kad nepalankiai susiklosčiusioje situacijoje nuteistasis pasirinks teisėtą sprendimo būdą, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog D. M. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas, juolab, jog ir nuteistojo motyvacija dirbti nepakankama (nors jis pataisos įstaigoje nedirba dėl laisvų darbo vietų stygiaus, tačiau D. M. išreiškė pageidavimą dirbti tik pagal turimą specialybę).

13.       Skundo argumentai, jog nuteistasis pagal išgales dengė žalą pagal teismo nuosprendį ir pagal jį šiuo metu yra atsiskaitęs pilnai, nėra aplinkybės nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą, juolab, jog teismui pateita medžiaga liudija, kad D. M. yra remiamas artimųjų, kurie taip pat dengė jo turimas turtines prievoles (a. b. 4 t., II d., b. l. 95-101, 171-177; a. b. 5 t., II d., b. l. 29-36). Be to,  atlyginti turtines prievoles pagal teismo nuosprendį yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nutartį.

14.       Aukštesnysis teismas pritaria Komisijos išvadoms, kas pabrėžiama skunde, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie detaliai aptarti Komisijos nutarime (kurių aukštesnės instancijos teismas nebekartoja). Tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, kaip mano nuteistasis, bet ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Atsižvelgiant į apylinkės teismo įvertintas socialinio tyrimo išvados duomenis, kartu juos vertintinant su pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistąjį neigiamai apibūdinančiais charakterizuojančiais duomenimis (praeityje teistas tris kartus, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti; du kartus paskirtos griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės; vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), šių aplinkybių visuma rodo, kad D. M. gerai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, o D. M. suteikus galimybę pasitaisyti, parodžius pasitikėjimą ir sudarius sąlygas reintegruotis į visuomenę bei gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, jis, vis tik, pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Ankstesni teistumai, kaip akcentuoja nuteistasis savo skunde, nors ir neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nuteistojo asmenybę apibūdina kaip nenorinčią laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, linkusią nusikalsti. Todėl aukštesnysis teismas vertina, kad nuteistasis nesugeba pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, tinkamai elgtis laisvėje, savarankiškai keisti elgesio, daryti išvadų, todėl jam reikalinga griežta ir nuolatinė kontrolė. Aptarti duomenys, teistumų skaičius rodo nuteistojo pavojingumą, nenorą bei nesugebėjimą taisytis, keisti savo elgesio pozityvia, visuomenei priimtina linkme, taip pat rodo jo polinkį nusikalsti, visuomenėje galiojančių normų ignoravimą.

15.       Pasisakant dėl skundo argumentų, nuteistajam manant, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, prieštaravo pataisos namų specialistų išvadoms, pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formalius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas ir nepriklausomas bei vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas ar nuteistojo išdėstyta nuomonė, jei teismas padaro priešingas išvadas.

16.       Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad D. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje nutartyje netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-17 nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                            Gintaras Dzedulionis