Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-742-370/2011
Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 29.4; 30.12 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dariui Pociui, atsakovės atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1054-323/2010 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo S. K., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo pažeidimus ir iškeldinti atsakovę iš namo su visais jai priklausančiais daiktais. Nurodė, kad gyvenamąjį namą 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš trečiojo asmens S. K., tačiau jo negali valdyti bei juo naudotis, nes šiame name gyvena atsakovė, kuri gera valia nesutinka išsikelti ir taip netrukdyti naudotis gyvenamąja patalpa.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006-01-26 namo pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta apgaulės būdu, todėl turėtų būti panaikinta. Teisminiai ginčai dėl šios sutarties panaikinimo dar nebaigti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-06 sprendimu ieškinį tenkino – iškeldino atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, ieškovei iš atsakovės priteisė 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovės iškelta civilinė byla dėl 2006-01-26 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia išnagrinėta, teismo sprendimas įsiteisėjo 2010-07-07, 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutartis nepanaikinta. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė be teisinio pagrindo užima kitam asmeniui priklausančią gyvenamąją patalpą – gyvenamąjį namą, trukdo naudotis gyvenamąja patalpa jos savininkei – ieškovei, taip pažeisdama savininko nuosavybės teisę valdyti, naudotis nuosavybės teise ir disponuoti priklausančiu daiktu.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė grindė ieškinį aplinkybe, kad atsakovė 2006-03-27 įsibrovė į ieškovei priklausantį namą ir nuo to laiko jame savavališkai gyvena. Apeliantė nuomone, tokiu atveju atsakovė turėjo būti iškeldinta vadovaujantis iškeldinimą iš savavališkai užimtų patalpų reglamentuojančių teisės normų pagrindu, o ne reglamentuojančių valdymo gynimą. Teismas nesiaiškino bylai svarbios aplinkybės, t. y. kokiu pagrindu atsakovė name apsigyveno, nes nuo to priklauso, išsaugo asmuo teisę toliau gyventi ginčo name, ar ne. Atsakovė ginčo name apsigyveno 2003 m. gruodžio mėnesį kartu su savo sugyventiniu G. K., kuris vėliau sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių namą perleido S. K. ir iš namo 2005 m. pabaigoje išsikraustė. S. K., nepavykus iškeldinti atsakovės, namą 2006-01-26 pardavė ieškovei. Atsakovės nuomone, tarp jos ir G. K. susiklostė faktiniai namo neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, kurie galioja naujam namo savininkui. Daikto neatlygintinio naudojimo sutartis gali būti nutraukta savininkui įspėjus panaudos gavėją prieš tris mėnesius. Ieškovė dėl panaudos sutarties nutraukimo atsakovės raštu prieš tris mėnesius neįspėjo, todėl atsakovė negalėjo būti iškeldinta. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-03-01 nutartimi atnaujino procesą G. K. ir S. K. santuokos nutraukimo byloje, kur sprendžiamas turto, iš jo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalybų klausimas.
2005-04-13 nutartimis teismas minėtą bylą sustabdė, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovės ieškinį G. K. dėl skolos priteisimo. Kol neišnagrinėta santuokos nutraukimo byla, namas laikytinas G. K. ir S. K. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ši byla dėl iškeldinimo turėjo būti sustabdyta, iki paaiškės namo savininkas. Šios bylos negalima nagrinėti dar ir todėl, kad atsakovė yra pareiškusi naują ieškinį dėl ginčo namo 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo, t. y. atsakovė ginčija ieškovės nuosavybės teisę į namą. Pastarojo ieškinio priėmimo klausimas dar sprendžiamas.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė 2006-03-27 išdaužusi namo lango stiklą įsibrovė į ieškovei priklausantį namą, pakeitė namo durų užraktus ir savavališkai iki šiol gyvena name, neteisėtai valdo bei atsisako iš jo išsikelti. Atsakovė nepagrįstai atsikerta tarp jos ir buvusio namo savininko G. K. neva susiklosčiusių panaudos teisinių santykių faktu, nes CK 6.400 straipsnyje nustatyta, jog esminė gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kai parduodamame name gyvena asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra šių asmenų išvardijimas ir jų teisės naudotis parduodama gyvenamąja patalpa turinys. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu ji turėjo teisėtą pagrindą namą valdyti ir juo naudotis pasikeitus namo savininkui. Taip pat apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad nėra išnagrinėta atnaujinta G. K. ir S. K. ištuoktos byla, kurioje dalijamas santuokos metu įgytas turtas, nes atsakovė jau kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, pastaroji byla buvo išnagrinėta ir priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. G. K. ir S. K. ištuokos byloje nesprendžiamas ieškovės teisių į namą, esančio (duomenys neskelbtini), klausimas, ieškovė yra teisėta šio namo savininkė. Be to, atsakovė gyvendama nebaigtame statyti ir nepripažintame tinkamu naudoti name pažeidžia Statybos įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.477 str. 2 d.). CK 6.478 straipsnyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė; nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 6.643 str. 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjui daiktą pardavus trečiajam asmeniui, naujam daikto savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto panaudos faktas prieš ieškovę galėtų būti panaudotas tik tuo atveju, jei jis būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba ieškovė apie panaudos faktą įsigydama ginčo namą nuosavybėn būtų žinojusi. Atsakovė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės teisė naudotis namu ir šios teisės turinys nebuvo aptarti ieškovės
2006-01-26 sudarytoje namo pirkimo–pardavimo sutartyje (CK 6.400 str.). Be to, ieškovė įsigijo namą ne iš G. K., su kuriuo susiklosčiusiais panaudos santykiais remiasi atsakovė, o su S. K. (b. l. 9, 10). Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, kad S. K. žinojo apie atsakovės pretenzijas į ginčo namą, neįrodo, kad apie šias aplinkybes sudarant sutartį žinojo ieškovė. Taigi atsakovė neįrodė, kad panaudos teisiniai santykiai tęsiasi su ieškove šiai įsigijus panaudos objektą – namą. Be to, panaudos sutartis gali būti nutraukta panaudos davėjo reikalavimu (CK 6.641 str. 2 d., 6.642 str. 1 d.). Atsakovės argumentas, kad įstatymas numato 3 mėnesių įspėjimo terminą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalių ginčas vyksta nuo 2006 metų, yra formalus, be to, ir pati atsakovė savo teisę gyventi name iš esmės grindžia ne tiek įspėjimo nebuvimu, o ieškovės nuosavybės teisių į namą neigimu.
CPK 422 str. 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutartis, kartu yra ir perleisto turto perdavimo–priėmimo aktas (sutarties 6.3 p.), pagal sutarties 6.2 p. ieškovė priėmė įsigytą turtą (b. l. 10), t. y. perėmė savo žinion. Šis notariškai patvirtintas rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškovė 2006-01-26 buvo teisėta ginčo namo valdytoja, turėjo namą savo žinioje. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl valdymo gynimo, valdymo pažeidimu nurodė aplinkybę, kad atsakovė 2006-03-27 savavališkai išdaužusi lango stiklą įsibrovė į namą ir jį neteisėtai užvaldė (b. l. 15). Atsakovė savo atsiliepime pripažįsta, kad namą užvaldė 2006-03-27 (b. l. 25). Taigi ieškovė įrodė paskutinį valdymo ir jo pažeidimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.
Apeliantės argumentai, kad yra nebaigta nagrinėti G. K. ir S. K. santuokos nutraukimo byla, kurioje galbūt bus sprendžiamas ginčo namo nuosavybės klausimas, taip pat, kad atsakovė yra pareiškusi ieškinį dėl 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip minėta, nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Netgi 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas neteisėta bei negaliojančia ir nuosavybės teisių į namą pripažinimas tretiesiems asmenims nebūtų kliūtis tenkinti ieškovės ieškinį šiai įrodžius, kad atsakovė pažeidė jos valdymą, nes asmens, nurodyto kaip valdymo pažeidėjo, įrodinėjimas, kad pareiškėjo valdymas atsirado neteisėtai iš trečiojo asmens, nėra pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, nepažeidė valdymo (CK 4.35 str. 3 d.).
Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė valdymo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, yra nesuprantamas, nes ieškinį ieškovė grindė būtent jos valdymo teisių pažeidimo faktu.
Priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti byloje dėl valdymo pažeidimų teismas nustato būdą pažeidimų pašalinimui (CPK 271, 273, 423 str.), todėl teismas pagrįstai iškeldino atsakovę iš ieškovei priklausančių patalpų (CK 6.612 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovės ieškovei priteistinos pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtos 1 000 Lt atstovavimo išlaidos (CPK 93, 98 str.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės Albinos Šuliak ieškovei Dalei Baikienei priteisti 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė
Žydrūnas Bertašius