Civilinė byla Nr. 2A-902-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12010-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 36.1.; 42.4., 43.2., 45.6.  

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Z. ieškinį atsakovui V. P. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas P. Z. 2009-07-16 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti 5092,47 Lt sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas bei nuo jų (5000 Lt) priskaičiuotas  įstatymines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-01-30 su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Minėta sutartimi atsakovas šį sklypą įsipareigojo parduoti ieškovui iki 2009-02-15. Pagal sutarties 3.1. p. sklypas turėjo būti parduotas už 107 000 Lt. Pagal 3.2. p. galimiems pardavėjo nuostoliams užtikrinti ieškovas, preliminariąją sutartį tvirtinusio Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro akivaizdoje, sumokėjo atsakovui 5000 Lt. Pagal sutarties 3.3 p. šie pinigai, sudarius pagrindinę sutartį, turėjo būti įskaityti į perkamo sklypo kainą, arba grąžinti ieškovui. Nei iki sutartyje nurodyto termino, nei vėliau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. 2009-03-30 sklypas buvo parduotas kitam asmeniui. Atsakovas 5000 Lt ieškovui negrąžino. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą Nr. 3K-P-382/2006, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nėra sudaroma, laikytina, kad pinigai, gauti pagal preliminariąją sutartį, yra perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 str. Atsakovas po 2009-02-15 turėjo grąžinti ieškovui 5000 Lt, tačiau to nepadarė.

Atsakovas V. P. atsiliepimu (b.l. 47-49) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo jo kaltės nėra, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes. Pats ieškovas savo neveikimu sudarė sąlygas ieškoti kitų pirkėjų, todėl iki 2009-02-15 nepasirašius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, atsakovas tik 2009-03-30 pardavė savo sklypą kitam asmeniui.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-07-29 sprendimu (b.l. 71-73) ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 5000 Lt, 92,47 Lt palūkanų 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (5092,47 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2009-09-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1810,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 13,72 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2009-01-30 sutartimi šalys preliminariai susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ateityje, nustatė sandorio kainą, atsiskaitymo tvarką, įvykdymo terminą ir šalių atsakomybę, jei pagrindinės sutarties sudarymo bus nepagrįstai vengiama. Atsakovas pagal sutarties 3.1. p įsipareigojo parduoti ieškovui už 107 000 Lt žemės sklypą, pagal sutarties 1. p pagrindinę sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo numatyta sudaryti iki 2009-02-15. 2009-03-30 atsakovas minėtoje sutartyje įvardintą sklypą pardavė E. U.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas žinojo, kad jo turtui taikomas areštas, tačiau preliminariojoje sutartyje to nenurodė. Nors ši aplinkybė sudarant preliminariąją sutartį paaiškėjo ir ieškovui, tačiau ieškovas jokių įsipareigojimų dėl kliūties pagrindiniam sandoriui sudaryti pašalinimo neprisiėmė. Todėl atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminarioje sutartyje nustatytu terminu tenka atsakovui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog veikė sąžiningai ir savalaikiai ėmėsi priemonių turto areštui panaikinti. Nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pinigai, ieškovo sumokėti atsakovui pagal preliminariąją sutartį, įgyti be teisinio pagrindo.

Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu (b.l. 76-78) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad šalys, pasirašydamas preliminarią sutartį, sulygo, kad turto būklė ir kokybė atitinka būsimo pirkėjo keliamus reikalavimus, savo veiksmai patvirtino siekį sudaryti preliminariąją sutartį ir prisiimti kitus sutartinius įsipareigojimus. Šalys sutarties 7.1.2. p. buvo sutarusios, jog tuo atveju, jeigu nepasirašys pagrindinės sutarties iki 2009-02-15 dėl būsimo pirkėjo netinkamo sąlygų vykdymo, būsimo pirkėjo sumokėta 5000 Lt suma lieka būsimam pardavėjui. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo veiksmų po sutarties sudarymo, t.y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jeigu nebus sudaryta pagrindinė sutartis. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pinigai, ieškovo sumokėti atsakovui, laikytini įgytais be teisinio pagrindo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Ieškovas P. Z. atsiliepimu (b.l. 88-90) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-29 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nenurodo jokių procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu būtų galiam tenkinti jo apeliacinį skundą. 2009-01-30 ieškovas ir atsakovas ketino sudaryti pagrindinę sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atvykus į notarų biurą paaiškėjo, jog atsakovo parduodamas žemės sklypas yra areštuotas. Dėl šios priežasties šalys 2009-01-30  ir sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė, jog pagrindinė sutartis bus pasirašyta iki 2009-02-15. Per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas žemės sklypo nuo visų apsunkinimų, įskaitant areštą, neatlaisvino. Ieškovui nepavykus susisiekti su atsakovo dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas pakartotinai kreipėsi į notarų biurą, kur sužinojo, kad žemės sklypas, kurį ieškovas ketino įgyti, 2009-30-30 buvo parduotas E. U.. Taigi pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta. Pažymi, kad areštas žemės sklypui buvo panaikintas tik 2009-03-26, t.y. pasibaigus šalių sulygtam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti ir likus vos kelioms dienoms iki sklypo pardavimo kitam pirkėjui. Akivaizdu, jog žemės sklypo pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl paties atsakovo (pardavėjo) kaltės,  pardavusiam šį sklypą kitam pirkėjui. Žemės sklypą pardavus kitam pirkėjui, ieškovo atsakovui sumokėta 5000 Lt suma turi būti grąžinta kaip be pagrindo įgytas turtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas bylą išnagrinėjo teisingai, materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kurie nulemtų šio teismo sprendimo pakeitimą ar panaikinimą, nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir ieškovo elgesį, dėl to padarė klaidingą išvadą apie apelianto pareigą grąžinti preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėtą 5000 Lt sumą. Kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.  

Šioje byloje šalys sudarė rašytinę preliminariąją sutartį, atitinkančią CK 6.165 str. nuostatas, kuria sulygo dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Pagal sutarties 3.1. p., žemės sklypas turėjo būti parduotas už 107 000 Lt kainą iki 2009-02-15 (b.l. 5-7). Šia sutartimi šalys susitarė ir dėl ieškovo, kaip būsimo daikto pirkėjo, sutartinės atsakomybės formos – jeigu pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai vengtų sudaryti pirkėjas (t.y. ieškovas), daikto savininkui (apeliantui) kaip bauda liktų avansinė 5000 Lt įmoka, kurią iki preliminarios sutarties sudarymo jam sumokėjo ieškovas, taip pat daikto savininkas įgytų teisę reikalauti papildomos 5000  Lt sumos kaip baudos už sutarties nevykdymą sumokėjimo ar kitų nuostolių atlyginimo, jei šie viršytų nustatytą baudos dydį (sutarties 7.1.2. p.). Kitu atveju, t.y. jeigu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų sudaryta dėl daikto savininko (apelianto) kaltės, pasireiškusios veikimu ar neveikimu, avansinio mokėjimo suma turėtų būti grąžinama ieškovui, o dėl sutartinės apelianto atsakomybės (pvz. netesybų) šalys net nesusitarė. Avansas šiomis aplinkybėmis įgyja tokią reikšmę, kad juo atliekama ir išankstino mokėjimo funkcija, ir apibrėžiamas baudos, atlyginančios daikto savininko nuostolius, dydis, jeigu pirkėjas (ieškovas) atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį ar jos nebūtų įmanoma sudaryti būtent dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės. Toks susitarimas reiškia susitarimą dėl netesybų, kitaip tariant preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties vykdymo užtikrinimo netesybomis, kurios laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.71 str., 6.73 str.) arba pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.258 str.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti galimus daikto savininko (apelianto) praradimus, pirkėjui (t.y. ieškovui) neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

Kaip jau nurodyta, tokios preliminariosios sutarties sąlygos buvo palankesnės daikto savininkui (apeliantui), pastarojo padėtis pranašesnė tuo požiūriu, kad sutartinių netesybų, kaip minimalių nuostolių, dydžio nereikia įrodinėti. Iš aptartų sutarties nuostatų seka, kad nepagrįsto vengimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atveju ieškovo atsakomybė kiltų iš karto, priešingai nei daikto savininko (apelianto). Tokios sutartinės šalių atsakomybės nustatymo disproporcijos, ypač priimant domėn sutarties šalių teisių bei pareigų lygiateisiškumo, racionalumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, šalys byloje jokiais argumentais nepagrindė, būtinybės nustatyti didesnę ieškovo, nei paties apelianto, atsakomybę neįrodinėjo. Todėl šioje situacijoje privalu ypač atidžiai išanalizuoti ir įvertinti kiekvienos iš preliminaraus sandorio šalių veiksmus, galėjusius nulemti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą (nesudarymo priežastis).

Norint taikyti ieškovo atsakomybę kaip sąlygą negrąžinti jam avansinės įmokos, traktuojant ją bauda, privalu nustatyti nepagrįstą jo vengimą arba atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tik tokie veiksmai sudarytų prielaidas vertinti jo elgesį kaip kaltą Nagrinėjamojoje byloje, viena vertus, nei viena sutarties šalis per preliminariąja sutartimi nustatytą laikotarpį realiai neatliko jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti, taip pat kiekviena jų akivaizdžiai neišreiškė vengimo tokią sutartį sudaryti. Negalint tiksliai identifikuoti sutartį pažeidusio asmens (nustatyti kurios nors sutarties šalies kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo),  sumokėtas avansas privalo būti grąžintas ieškovui, kadangi jokio teisinio pagrindo pasilikti jį sau apeliantas tokiu atveju neturi. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl aplinkybės, už kurią atsakomybė tenka pačiam apeliantui (daikto savininkui) - žemės sklypas buvo areštuotas dar iki preliminarios sutarties dėl jo būsimo pardavimo sudarymo, tokia aplinkybė ieškovui paaiškėjo tik atvykus pas notarą sudaryti sutarties, be to, apeliantas sutarties 5.1 p. patvirtino aiškiai neteisingą garantiją, kad šis turtas nėra areštuotas ir nėra nustatyta apribojimų juo disponuoti. Pažymėtina, kad disponavimo  apribojimai buvo panaikinti jau pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2009-03-26. Tokį faktą akivaizdžiai patvirtina Turto areštų registro tvarkytojo pateikti duomenys (b.l. 59). Kadangi preliminarioji sutartis nebuvo pakeista ir jos įvykdymo terminas nebuvo pratęstas, apeliacinio skundo argumentai, esą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo veiksmus po preliminariosios sutarties sudarymo atidumo, rūpestingumo ir galimų pasekmių numatymo, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, aspektais, teisiškai neaktualūs ir ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nepatvirtina.

Konstatuotina, kad sąlygos taikyti nuostolių atlyginimo institutą, atliekant jų įskaitymą avanso suma, nagrinėjamos bylos atveju nesusiklostė. Tokia bauda, kaip minėta, buvo nustatyta už ieškovo įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą, o šiuo atveju sutarties nebuvo galima įvykdyti objektyviai, t.y. dėl pritaikyto arešto. Atsižvelgtina ir į paties apelianto elgesį preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu ir jai pasibaigus. Apeliantas nekvietė ieškovo atvykti pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, priešingai, pardavė šį nekilnojamąjį daiktą kitam asmeniui netrukus po arešto jam panaikinimo (b.l. 8-9). Toks faktas, kaip daikto pardavimas kitam pirkėjui po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo, taip pat pats savaime nepatvirtina būtent ieškovo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo jį pirkti sutartinių santykių galiojimo metu.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad nei įrodinėjimo institutą, nei preliminariosios sutarties vykdymą ir netesybų taikymą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. 

Ieškovui iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 605 Lt. (b.l. 91-92) su atstovavimu susijusios išlaidos (CPK 98 str.).

Iš apelianto taip pat priteistina 4,15 Lt (b.l. 94) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).              

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1  p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. P. 605 (šešis šimtus penkis) litus atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų P. Z. naudai.

Priteisti iš V. P. 4 (keturis) litus 15 centų procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                                                                  Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                Virginijus Kairevičius