Civilinė byla Nr. e2-1449-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00109-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. B. (F. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pervežimai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pervežimai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. nutartimis UAB „Profis“ vadovui F. B. paskyrė 300 Eur baudas už tai, kad UAB „Profis“ nevykdo teismo įpareigojimo pateikti atskiroje laikmenoje verslo valdymo sistemos (toliau – VVS) kopiją, dėl kurios sukūrimo ir tinkamo šalių 2017 m. vasario 28 d. sutarties vykdymo byloje yra kilęs ginčas.

2.       F. B. pateikė prašymus panaikinti teismo paskirtas baudas. Nurodė, kad VVS kaip kompiuterių programa yra autorių teisių objektas. Ginčo sutartimi buvo numatyta suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, bet nebuvo tartasi, kad atsakovė gaus jos užsakymu sukurtos programos kopiją laikmenoje. Ieškovės sukurta „debesų technologija“ pagrįsta programinė įranga, esanti ieškovės serveriuose, kaip paslauga klientams teikiama internetu, todėl negalima atskirti atsakovei kurtų modulių nuo visos programos ir juos įrašyti į laikmeną, nes tai neveiks kaip programa. Atsakovė 2018 m. balandžio 25 d. atsiliepime į ieškovės 2018 m. kovo 30 d. pranešimą dėl įpareigojimo vykdymo atsisakė savo reikalavimo dėl VVS kopijos pateikimo ir prašo teismo spręsti bylą vadovaujantis joje surinktais rašytiniais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi F. B. prašymus dėl baudų panaikinimo atmetė.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktą specialisto A. I. paaiškinimą ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 1 d. rašte nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė turėjo techninę galimybę teismui pateikti atsakovei kurtos VVS kopiją, tačiau teismo nevienkartinio įpareigojimo neįvykdė, todėl neįmanomas ekspertizės atlikimas tam, kad būtų nustatyta, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2017 m. vasario 28 d. VVS kūrimo sutartį. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės vadovo argumentus dėl autorių teisių pažeidimų pateikus programą, nes ieškovės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas galimas CPK 10 straipsnyje 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nepagrįstai atsisakydama įvykdyti teismo įpareigojimą, tokiu būdu veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovės vadovui buvo pagrindas skirti baudas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskirajame skunde pareiškėjas F. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. nutartimis jam paskirtas baudas. Nurodo šiuos argumentus:

5.1.                      Nuo priešieškinio pateikimo dienos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi advokatauti atsakovei, neatsižvelgia į ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių nėra galimybių įvykdyti teismo įpareigojimo, elgiasi šališkai ir nevykdo objektyvaus bylos tyrimo.

5.2.                      Teismas tinkamai neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė negali įvykdyti tokio įpareigojimo, nes atsakovei kurta VVS yra ieškovės B1.lt programos dalis, kurios kodas bei architektūriniai sprendimai yra ieškovės komercinė paslaptis. Ieškovė B1.lt programai turi patentą, kuris įregistruotas Lietuvos respublikos patentų registre kaip sistema ir būdas buhalteriniams duomenims tvarkyti naudojant dirbtinį intelektą, todėl nėra techninių galimybių pateikti jos kopiją atskiroje laikmenoje.

5.3.                      Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nuo 2018 m. balandžio 25 d. nebepalaiko savo prašymo dėl VVS kopijos išreikalavimo atskiroje laikmenoje ir prašo teismo spręsti bylą vadovaujantis joje surinktais rašytiniais įrodymais bei laikyti, kad VVS kopijos nepateikimo faktas pats savaime yra ieškovės darbo broko įrodymas. 

5.4.                      Atsakovė neteikė prašymo skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2017 m. vasario 28 d. VVS kūrimo sutartį. Nesant tokio prašymo, teismas savo iniciatyva neturi teisės spręsti, kad dėl VVS kopijos nepateikimo neįmanomas ekspertizės atlikimas. 

5.5.                      Dėl VVS kopijos nepateikimo bylos nagrinėjimas neužsitęsė.

6.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė asmens prašymus panaikinti jam paskirtas baudas už teismo įpareigojimo nevykdymą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, pirmiausia patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

8.       Apeliantas skunde iš esmės teigia, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismo teisėjas yra šališkas ir neobjektyvus, nes palaiko tik atsakovės poziciją ir neatsižvelgia į ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių neįvykdomas teismo įpareigojimas. Taigi, apeliantas nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo).

9.       Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinti pagrindai teisėjui nušalinti. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65, 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo nei vieno iš CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Vien apelianto nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas ieškovės nurodytus argumentus įvertino ir motyvuotai atmetė. Dėl to atskirojo skundo argumentai, susiję su teisėjo galimu šališkumu, pripažįstami nepagrįstais. 

11.       Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl toliau nagrinėtinas faktinis ir teisinis atskirojo skundo pagrindas.

Dėl teismo paskirtų baudų pagrįstumo

12.       Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. nutartimis baudos apeliantui buvo skirtos vadovaujantis CPK 207 straipsniu, pagal kurį, jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda.

13.       Pagal CPK 206 straipsnio 3 dalį, fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą daiktą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui nurodydami priežastis. Sistemiškai aiškinant minėtas normas, darytina išvada, kad bauda gali būti skiriama šiais atvejais: 1) kai asmens nurodytas priežastis, dėl kurių negali būti įvykdytas teismo reikalavimas, teismas pripažįsta nesvarbiomis; 2) kai apie reikalavimo nevykdymo priežastis teismui apskritai nepranešama.

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pranešė teismui, kad įpareigojimo pateikti atskiroje laikmenoje VVS kopijos negali, nes bus atskleista komercinė paslaptis; programa kaip paslauga klientam teikiama internetu. Teismas šias priežastis pripažino nesvarbiomis ir 2018 m. kovo 28 d. nutartimi paskyrė ieškovės vadovui 300 Eur dydžio baudą bei pakartotinai įpareigojo vykdyti teismo nurodymą per nustatytą terminą. Ieškovė antrą kartą pranešė teismui, kad įpareigojimo negali įvykdyti, nes kompiuterių programa yra autorių teisių objektas; ieškovės sukurta „debesų technologija“ pagrįsta programinė įranga, esanti ieškovės serveriuose, kaip paslauga klientams teikiama internetu, todėl negalima atskirti atsakovei kurtų modulių nuo visos programos ir juos įrašyti į laikmeną, nes tai neveiks kaip programa. Teismas šias priežastis taip pat pripažino nesvarbiomis ir 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi dar kartą paskyrė ieškovės vadovui 300 Eur dydžio baudą bei pakartotinai įpareigojo vykdyti teismo nurodymą per nustatytą terminą. Apeliantas prašymuose dėl jam paskirtų baudų panaikinimo nurodė tas pačias aplinkybes, dėl kurių, jo teigimu, ieškovė negali įvykdyti teismo įpareigojimo.

15.       Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių. Tiek iš minėtų teismo nutarčių, kuriomis apeliantui buvo paskirtos baudos, tiek iš skundžiamos nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas panaikinti jam paskirtas baudas, matyti, kad teismas atsižvelgė į atsakovės pateiktą specialisto A. I. paaiškinimą, jog „debesų“ programas galima paleisti veikti lokaliai, nukopijuojant programos bylas ir jas siejančias duomenų bazes į nešiojamą laikmeną iš kurios minėtos bylos būtų perkeliamos į bet kokį stacionarų ar nešiojamą kompiuterį su Windows ar Linux operacinėmis sistemomis. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad nėra techninės galimybės teismui pateikti atsakovei kurtos VVS kopijos atskiroje laikmenoje.

16.       Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės pateiktą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 1 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ekspertai gali ištirti jiems pateiktos programinės įrangos veikimo principą (funkcionalumą). Tokio pobūdžio tyrimui LTEC reikia pateikti tiriamąją programą (atskiroje laikmenoje), programos vartotojo vadovą, išsamią šalių sutartį su programos modulių funkcionalumo aprašymais. LTEC ekspertai neatlieka programų, saugomų viešuosiuose serveriuose veikimo principo ir funkcionalumo nustatymo tyrimų, kadangi minėtų programų integralumas negali būti užtikrintas. Taigi, teismas pagrįstai atmetė ir ieškovės argumentą, kad nėra būtina pateikti VVS kopijos atskiroje laikmenoje.

17.       Komercinės paslapties atskleidimas nelaikytinas svarbia priežastimi atsisakyti pateikti įrodymą, nes, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškovės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas galimas CPK 10 straipsnyje 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

18.       Kiti apelianto argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo jam paskirtas baudas. Kadangi ieškovė, nepaisydama jos vadovui paskirtų baudų, teismo įpareigojimo vis tiek neįvykdė, atsakovė prašė teismo VVS kopijos atskiroje laikmenoje nepateikimą vertinti pagal contra spoliatorem prezumpciją (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs). Atsakovė akcentavo būtinybę išreikalauti minėtą įrodymą per kuo trumpesnį terminą, tokiu būdu užtikrinant, kad ieškovas neištaisys VVS trūkumų, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas. Šios aplinkybės nepaneigia ieškovės pareigos vykdyti teisėtą teismo nurodymą.

19.       Priešieškinyje atsakovė prašė įpareigoti ieškovę pateikti VVS kopiją atskiroje laikmenoje tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovės kurtas produktas atitiko šalių sudarytos sutarties sąlygas. Atsakovės 2018 m. kovo 27 d. rašytinėje nuomonėje nurodyta, kad VVS kopijos nebuvimas byloje užkerta kelią bet kokiai VVS ekspertizei ar specialisto apžiūrai atlikti. Atsakovės 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. atsiliepimuose į ieškovės pranešimus dėl įpareigojimo vykdymo taip pat nurodyta, kad norint atlikti kurtos programinės įrangos ekspertizę, reikia į atskirą laikmeną įrašyti programos kopiją. Kol VVS kopija byloje nėra pateikta, atsakovei netikslinga teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau iš atsakovės nurodytos pozicijos akivaizdu, kad jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi teismo įpareigojimą, byloje būtų sprendžiamas teismo ekspertizės skyrimo klausimas.

20.       Kadangi ieškovė minėto teismo įpareigojimo neįvykdė be svarbių priežasčių, teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu ieškovė veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl baudų paskyrimas apeliantui šiuo atveju atitinka ir CPK 95 straipsnio nuostatas.

21.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės vadovo prašymus panaikinti jam paskirtas baudas už teismo įpareigojimo nevykdymą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Egidijus Žironas