Civilinė byla Nr. 3K-3-546/2014

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00283-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.4;116.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovams A. S., I. S., V. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statinių pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo juos nugriauti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami proceso teisės klausimai dėl teisės kreiptis į teismą, teismo teisės peržengti ieškinio ribas, teismo pareigos išspręsti visus ieškovo reikalavimus.

Ieškovas prašė pripažinti atsakovei I. S. išnuomotame žemės sklype esančius statinius, plane pažymėtus 5m1m ir 6m1p, taip pat visus statinius, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiuos statinius nugriauti. Ieškovas nurodė, kad 2005 metais atsakovės I. S. išsinuomotame valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, savavališkai pastatyti statiniai, iš kurių vienas pastatytas ant ieškovo ir atsakovės nuomojamo žemės sklypo ribos. Su ieškovo žemės sklypu besiribojantis statinys (sujungti trys statiniai) yra nepažymėtas plane, pastatytas be ieškovo rašytinio sutikimo ir nesilaikant reikalaujamo 3 m atstumo iki kaimyninio sklypo ribos (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedas). Statiniai, plane pažymėti 5m1m ir 6m1p, neteisėti, nes taip pat pastatyti ant žemės sklypų (atsakovės nuomojamo ir gretimų, kurie nepriklauso ieškovui) ribų, nesilaikant nustatytų atstumų iki sklypo ribos, šis klausimas turi viešojo intereso pobūdį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas yra savininkas dalies žemės sklypo, kuris ribojasi su žemės sklypu, priklausančiu valstybei ir išnuomoto atsakovei I. S. Atsakovės nuomojamame žemės sklype stovi viešajame registre įregistruoti statiniai: pastatas – kavinė-baras, plane pažymėtas 1m2p, priestatai, plane pažymėti 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m, 6m1p, ir dvi akmenų sienelės. Teismas, remdamasis ieškovo pateiktomis nuotraukomis, nustatė, kad atsakovės nuomojamame žemės sklype, ant ribos su ieškovo žemės sklypu, vienas šalia kito pastatyti trys statiniai su stogais. Atsakovas A. S. pripažino, kad šie statiniai kerta sklypo ribą, tačiau nurodė, kad jie laikini. Ieškovas, gretimo žemės sklypo savininkas, gina savo pažeistas teises, teigdamas, kad atsakovai gretimame sklype be jo sutikimo savavališkai pastatė statinius arčiau nei 3 m iki jo sklypo ribos, o statiniai, plane pažymėti 5m1m1 ir 6m1p, nors nesiriboja su jo sklypu, tačiau stovi ant atsakovės valdomo ir kitų kaimynų žemės sklypų ribų, todėl jis, gindamas viešąjį interesą, prašo ir juos nugriauti. Teismas, remdamasis 2007 m. kovo 21 d. statybos leidimu ir 2007 m. balandžio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 54, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 12 d. raštu, sprendė, kad atsakovų pastato – kavinės-baro rekonstrukcija, pristatant priestatus, atlikta teisėtai. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per 1 metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Teismas, atsižvelgdamas  į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškinyje nurodyti objektai tvirtai sujungti su žeme ir yra nekilnojamieji daiktai, nelaikė jų statiniais Statybos įstatymo prasme, kuriems taikytinos nurodytos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos. Teismas nurodė, kad net jei šie objektai būtų pripažinti statiniais pagal Statybos įstatymą, rašytinio ieškovo sutikimo nereikėtų, nes statiniai buvo pastatyti 2005 metais ir per 1 metus nuo šių objektų statybos pradžios ieškovas statytojui arba statinio savininkui pretenzijų nepareiškė (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad statiniai, plane pažymėti 5m1m1 ir 6m1p, yra statinio, plane pažymėto 1m2p, priestatai, jie pastatyti teisėtai, įregistruoti viešajame registre, be to, kaip pripažino ieškovas, nesiriboja su jo sklypu, o įstatymas ieškovui nesuteikia teisės ginti viešojo intereso.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 15 d. sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, pripažino, kad 1998 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N25/98-165 ir 2003 m. birželio 12 d. sutartimi Nr. N25/2003-72 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ atsakovei I. S. išnuomotame žemės sklype esantys laikini statiniai (kioskai, paviljonai), plane pažymėti 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p, yra neteisėti; įpareigojo atsakovus per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos pastatus. Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nustatė, kad iš esmės ieškovas (apeliantas) siekia, kad gretimame žemės sklype atsakovų naudojami laikini statiniai (ieškovo manymu, nesantys laikini), plane pažymėti 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m, 6m1p, būtų pripažinti neteisėtais ir nugriauti. Klaipėdos apskrities viršininko administracija (nuomotoja), išnuomodama atsakovei I. S. (nuomininkei) žemės sklypą, leido atlikti pastatų rekonstrukciją ar naujų statybą pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, gavus nuomotojo sutikimą (2003 m. birželio 12 d. sutarties 7.1 punktas). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 12 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja dėl pastato – kavinės-baro, plane pažymėto 1M2p, rekonstrukcijos (priestato statyba), nedidinant esamo pastato aukščio, sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo nuomojamame žemės sklype. 2007 m. kovo 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. 48 atlikti pastato – kavinės-baro rekonstrukciją ir statyti priestatą. Teisėjų kolegija, remdamasi ginčo laikinų statinių, plane pažymėtų 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p, kadastro duomenimis, nustatė, kad kiekvienas jų įvardytas kaip priestatas, jie pastatyti 2007 metais, priestato, pažymėto 2m1p, plotas – 201,99 kv. m, 1m1p – 116,97 kv. m, 3m1p – 14,46 kv. m, 4m1p – 25,66 kv. m, 5m1m – 190,01 kv. m ir 6m1p – 315,54 kv. m ploto. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo statiniai, pažymėti plane 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p, pastatyti 2007 metais ir pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra laikini. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybę, kad ginčo statiniai yra laikini, patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2011 m. lapkričio 24 d. potvarkis Nr. P3-2705, kuriuo panaikintas 2010 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimas Nr. RE-225 statytojui (atsakovui) A. S. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustačius, kad metalinis garažas neturi pamatų, taip pat ginčo laikinų statinių nuotraukos. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ir atsakovai neginčija, jog naudojasi laikinais statiniais. Teisėjų kolegija nustatė, kad laikini statiniai žemės sklype yra pastatyti ir naudojami nuo 2007 metų, nėra duomenų, kad atsakovai 2010 metais (pasibaigus laikinų statinių naudojimo terminui) ar vėliau kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (ginčo žemės sklypo teisėtą valdytoją) su prašymu pratęsti laikinų statinių naudojimo terminą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovai nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 41 punkto nuostatų. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo laikini statiniai atsakovų pastatyti neteisėtai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 12 d. raštu neprieštaravo tik pagrindinio pastato – kavinės-baro rekonstrukcijos darbams ir šio pastato priestato statybai, tačiau neleido didinti ginčo sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo statiniai yra atskiri laikini statiniai (kioskai, paviljonai), o ne priestatai prie pagrindinio pastato (pagal Statybos įstatymą), be to, jie 864,63 kv. m padidina sklypo užstatymo tankumą. 2007 m. balandžio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 54 patvirtina tik kavinės-baro ir jo priklausinių (kiemo statinių, grindinio, kiemo aikštelės, dviejų akmenų sienelių), o ne ginčo laikinų statinių pripažinimo tinkamais naudoti faktą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo teisės yra pažeistos; būdamas gretimo žemės sklypo savininkas, ieškovas turi teisėtą interesą iš atsakovų tikėtis, kad laikini statiniai, pasibaigus teisės aktuose nustatytam jų naudojimo terminui, neturint statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto leidimo statinius naudoti, bus iš sklypo pašalinti. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad statinys yra ant sklypų ribos, užstatytas didesnis sklypo plotas, patvirtina ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl statinių (plane pažymėtų 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p) teisėtumo ir įpareigojo atsakovus šiuos statinius nugriauti, nors dėl šių statinių ieškovas reikalavimų nereiškė ir CPK nenustatyta teisė teismui peržengti ieškinio ribas bylose dėl neteisėtų statybų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl statinio (kurį sudaro sujunti trys statiniai, nepažymėti plane ir pastatyti ant atsakovų ir ieškovo žemės sklypų ribos), dėl kurio ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų sklype esančius statinius, pažymėtus 5m1m ir 6m1p, taip pat visus statinius, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos nugriauti.

2. Ieškovas reikalavo nugriauti statinius (plane pažymėtus 5m1m, 6m1p), nes jie pastatyti per arti kitų (ne ieškovo) žemės sklypų ribos. Atsižvelgiant į tai, kad priestatai ribojasi ne su ieškovo, o su kitų kaimynų žemės sklypais (ką pats ieškovas pripažino ieškinyje), laikytina, kad ieškovas gynė viešąjį interesą, nors tokios teisės CPK jam nesuteikia. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo pažeistus interesus ir teises, o teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai. Teismas teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir ginti viešąjį interesą taip pat turi tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statiniai – priestatai, plane pažymėti 5m1m ir 6mlp, yra laikini statiniai, prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, pagal kuriuos visi priestatai, plane pažymėti 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m, 6m1p, yra įregistruoti kaip pagrindinio pastato dalys, t. y. turi vieną unikalų numerį, vieną bendrą plotą ir visi kartu laikomi vienu nekilnojamojo turto objektu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad priestatai yra ne Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato dalys, o savarankiški laikini statiniai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

4.  Sprendžiant klausimą dėl minimalaus atstumo iki ieškovo žemės sklypo nesilaikymo, taikytina Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, nustatanti, kad besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu 3 metrų atstumu nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios pareiškėjas tokio statinio savininkui nereiškė pretenzijų. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši teisės norma taikoma atgaline tvarka.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad priestatai žemės sklype pastatyti nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo arba pažeidžiant gauto sutikimo sąlygas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 12 d. raštu davė sutikimą pagrindinio pastato (kavinės-baro, plane pažymėto lM2p) rekonstrukcijai ir priestato statybai. Šio sutikimo pagrindu buvo gautas statybos leidimas, buvo atlikta pastato rekonstrukcija, pastatyti priestatai, gautas rekonstruoto pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir visi priestatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kartu su pagrindiniu pastatu kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio bendras plotas 1052,72 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad rekonstrukciją buvo leista atlikti su sąlyga, kad nebus didinamas sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas, o dėl priestatų bendras statinio plotas padidėjo 864,63 kv. m, t. y. buvo pažeista leidimo sąlyga ir padidintas sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino valstybinės žemės patikėtinio duoto sutikimo turinį, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 44 ir 45 dalis (redakcija, galiojusi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo gavimo metu, t. y. 2006 m. spalio 12 d.), faktinį žemės sklypo užstatymo plotą prilygindamas užstatymo tankumui ir intensyvumui, kuris yra nustatomas žemės sklypo detaliuoju planu. Leidime atlikti rekonstrukciją nustatyta sąlyga neturi būti aiškinama taip, kad ji draudžia didinti statiniais užstatytą žemės sklypo plotą, nes tokia sąlyga būtų neįgyvendinama – neįmanoma pastatyti priestato, nepadidinus statinio ploto. Ši sąlyga reiškė tai, kad statinio plotą rekonstrukcijos būdu galima didinti tiek, kiek leidžia žemės sklypui detaliuoju planu nustatytas užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas. Byloje nebuvo pateikta žemės sklypo detaliojo plano, kuriame nurodyta, koks užstatymo tankumas ir intensyvumas yra leidžiami žemės sklype.

              6. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus nugriauti visus priestatus,  nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas priestatų faktinis naudotojas UAB „Egilora“. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas įpareigoja atsakovus nugriauti priestatus, su UAB „Egilora“ sudaryta panaudos sutartis turės būti nutraukiama ir UAB „Egilora“ praras teisę naudoti priestatus savo komercinei veiklai. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas sukelia pasekmes į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

              Pareiškimu dėl pridėjimo prie kasacinio skundo atsakovai I. S., V. S. prisideda prie atsakovo A. S. kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti. 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Aplinkybė, kad ieškovas ieškinio reikalavime tiksliai neapibrėžė kiekvieno neteisėtai pastatyto statinio ir nenurodė statinio indekso, o tokius statinius įvardijo bendrai, nesudaro pagrindo teigti, kad neteisėtais gali būti pripažinti tik konkrečiai ieškinyje įvardyti statiniai. Apeliacinės instancijos teismas pagal suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą teisingai nustatė, kad turi būti pripažinti neteisėtais visi atsakovų žemės sklype pastatyti neva laikini statiniai. Be to, net ir pripažinus, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, tokio pobūdžio byloje aktyvūs teismo veiksmai yra teisėti. Atlikus neteisėtą statybą valstybei priklausančiame žemės sklype yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl teismas turi teisę peržengti ieškinio ribas, gindamas viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų atsakovų pastatytų statinių, argumentus dėstydamas ne dėl kiekvieno statinio, o dėl visų bendrai. Šiuo atveju buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida – vienas statinys nenurodytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes jis nėra identifikuojamas pagal indeksą.

2. Ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo savininkas, turi teisę reikšti reikalavimus dėl neteisėtų statybų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad gretimo žemės sklypo savininkas visuomet laikomas suinteresuotu dėl neteisėtų statybų kaimyniniame žemės sklype. Kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010).

3. Statinys ant ieškovo ir atsakovų naudojamo žemės sklypo ribos stovi nuo 2006 metų,  pastatytas ant betono dangos ir tvirtai sujungtas su žeme, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nelaikytinas laikinu statiniu, pastatytas nesilaikant nustatytos tvarkos ir turi būti nugriautas. Pripažinus šį statinį laikinu, jis vis tiek turi būti nugriautas, nes nepratęstas jo naudojimo terminas. Atsakovai pastatė statinius, pažeisdami valstybinės žemės nuomos sutartis, neturėdami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, todėl statiniai turi būti nugriauti. Atsakovų žemės sklype esančius statinius – priestatus pripažinus laikinais, jie privalo būti nugriauti, nes pasibaigė jų naudojimo terminas, kuris nebuvo pratęstas.

4. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d., todėl statiniams, pastatytiems iki šios teisės normos įsigaliojimo, vienų metų terminas pretenzijai dėl atstumų pareikšti skaičiuotinas nuo įsigaliojimo datos, t. y. pripažįstant, kad pretenzija gali būti pareikšta iki 2011 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad dėl šių statinių ieškovas 2010 m. birželio 6 d. pateikė skundą Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Be to, nurodytos nuostatos netaikomos statyboms valstybinėje žemėje, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams buvo duotas sutikimas tik pagrindinio pastato rekonstrukcijai. Ginčo statiniai buvo statomi, neturint statybą leidžiančių dokumentų, valstybinio žemės sklypo savininko sutikimo, gretimo žemės sklypo savininko sutikimo.

6. UAB „Egilora“ nėra materialiojo teisinio santykio, susiklosčiusio dėl neteisėtų statybų, šalis, todėl pagrįstai neįtraukta į bylos nagrinėjimą. Nei atsakovai, nei pati UAB „Egilora“, kuri žinojo apie bylos nagrinėjimą, neprašė jos įtraukti į bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškelti teisės klausimai. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir ginti viešąjį interesą turi tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnis); kad ieškovas (privatus asmuo), kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo pažeistas teises ir tesėtus interesus, teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai; kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Šiais teisės klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl viešojo intereso gynimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis interesas civiliniame procese ginamas: pirma, įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, kuris pasireiškia teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, antra, kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumais, kai ribojamas rungimosi principas, suteikiant teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ar skundų ribas ir kt., trečia, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinti prokuroro, tam tikrų valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimai ginti viešąjį interesą, jo gynimo priemonės (teisė pareikšti ieškinį, teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, tam tikrų institucijų teisė teikti išvadas bylose, kuriose yra išreikštas viešasis interesas). Taigi civiliniame procese numatytos viešojo intereso gynimo priemonės yra procesinė garantija, kad dispozityvumo principo išimtis nebus išplėsta nei subjektams, turintiems pareigą ginti viešąjį interesą, nei taikomais gynybos būdais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą, bylos Nr. 3K-7-414/2014). Teisėjų kolegija vadovaujasi aptartomis nuostatomis, atsakydama į kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, susijusius su viešuoju interesu.

Dėl teismo teisės peržengti ieškinio ribas

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas turi teisę peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir ginti viešąjį interesą tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais.

Tam, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes, CPK nustatyti tiek teismo, tiek bylos dalyvių procesiniai veiksmai, kurie leidžia teisingai išspręsti teisinį ginčą. Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdžiui, teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties, gali atmesti faktų pripažinimą, jeigu šie pripažinti ne savanoriškai (CPK 42, 187 straipsniai), taip pat tik įstatyme nustatytais atvejais teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl statinių, pastatytų valstybinėje žemėje (plane pažymėtų 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p), statybos teisėtumo ir įpareigojo atsakovus šiuos statinius nugriauti, nors dėl šių statinių ieškovas (gretimo sklypo savininkas) ir valstybei atstovaujančios institucijos dėl valstybinės žemės nuomos ir statybų joje teisėtumo reikalavimo nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ieškovo ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nurodė, kad iš esmės ieškovas siekia, kad gretimame žemės sklype atsakovų naudojami priestatai būtų pripažinti neteisėtais ir nugriauti. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes CPK nenustatyta teisės teismui peržengti ieškinio reikalavimų ribas nagrinėjamos kategorijos byloje dėl neteisėtų statybų. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais. Minėta, kad teismas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, teismas negali grįsti sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Nagrinėjamoji byla dėl statinių statybos teisėtumo įstatymo nėra priskirta tokiai bylų kategorijai, kai teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. BUAB „Bajorkiemis“, bylos Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-436/2014; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos taikytinos, kai reikalavimai pareikšti tinkamo ieškovo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl statinių, plane pažymėtų 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, statybos teisėtumo ir įpareigodamas atsakovus šiuos statinius nugriauti, kai dėl šių statinių teisėtumo ieškovas (gretimo sklypo savininkas) ar kiti suinteresuoti asmenys reikalavimų nereiškė, peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK normas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK normas, peržengdamas ieškinio ribas įstatymo nenustatytu atveju, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su statiniais, plane pažymėtais 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl teisės į teisminę gynybą

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovas (privatus asmuo), kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo pažeistas teises ir tesėtus interesus, teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai (CPK 5 straipsnis).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti.

Privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas reikalavo nugriauti statinį, nepažymėtą plane, kurį sudaro trys sujungti statiniai, nes šie statiniai pastatyti be ieškovo sutikimo, per arti jo žemės sklypo ribos ir pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas taip pat reikalavo nugriauti kitus du statinius (plane pažymėtus 5m1m, 6m1p), nes jie pastatyti ant atsakovų naudojamo ir kitų asmenų žemės sklypų ribos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad reikšdamas reikalavimus dėl statinių, plane pažymėtų 5m1m, 6m1p, gina viešąjį interesą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie statiniai ribojasi ne su ieškovo, o su kitų asmenų žemės sklypais (ką pats ieškovas nurodė ieškinyje), sprendžia, kad reikšdamas reikalavimus dėl šių statinių ieškovas gina viešąjį interesą, nors tokios teisės įstatymas jam nesuteikia. Privatus subjektas gali ginti savo pažeistas teises, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad apie statybas valstybiniame žemės sklype buvo informuota statybas prižiūrinti institucija, be to, byloje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šioms institucijoms įstatyme suteikta teisė ginti viešąjį interesą dėl neteisėtų statybų ir valstybinės žemės nuomos, tačiau jos nagrinėjamoje byloje reikalavimų dėl statinių, plane pažymėtų 5m1m, 6m1p, ir žemės nuomos nereiškė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius ieškovo suinteresuotumo dėl statinių, plane pažymėtų 5m1m, 6m1p, ir ieškovui neturint teisės ginti viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo nugriauti statinius, plane pažymėtus 5m1m, 6m1p, naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimas dėl statinių, plane pažymėtų 5m1m, 6m1p, nugriovimo atmestas.

Dėl ieškovo reikalavimo nugriauti plane nepažymėtą statinį, kurį sudaro trys sujungti statiniai

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo nugriauti plane nepažymėtą statinį, kurį sudaro trys sujungti statiniai, nes jie pastatyti nesant ieškovo sutikimo ir nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo nuo ieškovo žemės sklypo ribos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą nugriauti plane nepažymėtą statinį, kurį sudaro trys sujungti statiniai. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat ir tą dalį, kuria atmestas šis ieškinio reikalavimas, nurodydamas argumentus dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, tačiau ieškinio reikalavimo dėl statinio, kurį sudaro trys sujungti statiniai ir kuris pastatytas ant ieškovo žemės sklypo ribos, nesprendė, apeliacinio skundo argumentų dėl šių statinių nenagrinėjo, jokių išvadų dėl šių statinių teisėtumo nepadarė, jas pagrindžiančių įrodymų ar teisinių argumentų nenurodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas, CPK 331 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs priimant sprendimą; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr. Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30).

Remiantis tuo, kas aptarta, bylos dalis dėl plane nepažymėto statinio, kurį sudaro trys sujungti statiniai, statybos teisėtumo perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo ir vertinant plane nepažymėto statinio, kurį sudaro trys sujungti statiniai, statybos teisėtumą, be kita ko, aktualus Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, galiojęs šių statinių statybos metu. Reglamento 1 priede nustatyti minimalūs atstumai nuo nesudėtingų ir laikinų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir įtvirtinta galimybė šiuos atstumus sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tačiau tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Šiame priede taip pat įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Šie reikalavimai negali būti vertinami kaip vienos iš nuosavybės teisių įgyvendinimo formų – teisės būti statytoju formalus ribojimas. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisės aktą, yra nurodęs, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010). Šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte taip pat nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, t. y. asmuo galėtų įteisinti tokias statybas tik turėdamas gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatos, kada nereikia besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo statiniai yra valstybinėje žemėje, todėl nurodytos Statybos įstatymo nuostatos neturėtų būti taikomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 93,63 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi dalis bylos perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimą.

Palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo nugriauti statinius, plane pažymėtus 5m1m ir 6m1p.

Bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų pripažinti neteisėtais nepažymėtus plane statinius, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, ir įpareigoti atsakovus juos nugriauti perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Janina Januškienė

                                                                                                                                            Algis Norkūnas

                                                                                                                                            Antanas Simniškis