Civilinė byla Nr. e2FB-992-323/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09259-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.2.1.1; 3.4.2.2.2; 3.4.2.7.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. N., jo atstovei advokatei Indrei Butvilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Panevėžio vyskupijos kurija, L. R., V. T., R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. N., antstolė B. T., antstolė V. V., antstolė L. N., antstolis J. P., antstolis G. J., antstolė L. P., antstolė V. D..

Teismas

n u s t a t ė :

        pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašo teismo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumo biuras“. Nurodė, kad 2007 metų pradžioje kartu su sūnumi įkūrė automobilių remonto dirbtuves. Veiklos pradžia buvo pakankamai sėkminga. Kadangi buvo didelė automobilių remonto paslaugų paklausa, todėl nusprendė įmonės pajėgumus išplėsti, tuo pagrindu išsimokėtinai įsigijo papildomos įrangos bei sukūrė automobilių remonto įmonę, kurioje vienu metu buvo aptarnaujama iki dešimties automobilių. Tačiau dėl 2008 metais prasidėjusios ekonominės krizės padaugėjo automobilių remonto paslaugas teikiančių subjektų, kadangi asmenys, anksčiau dirbę kitose sektoriuose, ėmė verstis būtent šia veikla. Dėl išaugusios konkurencijos ženkliai sumažėjo darbų apimtys, taip pat ir pajamos, todėl siekdamas išsaugoti įmonę, mokėti algas darbuotojams bei vykdyti kitus įsipareigojimus skolinosi piniginių lėšų, kurias panaudojo įmonės veikloje. Tačiau dėl išaugusios analogiškų paslaugų tiekėjų pasiūlos bei įmonės buveinės vietos, kuri buvo 6 km nuo (duomenys neskelbtini), veikla tapo nuostolinga. Ilgainiui turėtą automobilių remonto įmonę teko parduoti. Taip pat nurodė, kad kadangi daugelį metų dalyvavo politinėje veikloje, tai 2010 metais pradėjo aktyvius veiksmus dėl savo kandidatūros iškėlimo Seimo rinkimuose. Rinkiminės kampanijos finansavimui reikalingas lėšas pasiskolino. Tačiau Seimo rinkimų rezultatas nebuvo sėkmingas, todėl iš tolimesnio dalyvavimo politinėje veikloje pasitraukė. Susidūrus su finansiniais sunkumais ėmė vėluoti grąžinti pasiskolintas lėšas. Paskolas suteikę asmenys sutiko skolų grąžinimo terminus pratęsti, tačiau prie pradinės įsipareigojimų sumos buvo pridėtos priskaičiuotos palūkanos, tokiu būdu pradinė pasiskolinta suma padidėjo keliais kartais, nežiūrint to, kad dalis pasiskolintų lėšų buvo grąžinta. Turimų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro ne mažiau kaip 411 099,98 Eur. Pažymėjo, kad pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą neturi galimybių per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas laiko, kad yra nemokus ir kad jam turi būti iškelta bankroto byla.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palaikė, prašė jį tenkinti, nurodydamas pareiškime išdėstytus motyvus ir argumentus.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2014 m. gruodžio 5 d. paskolos sutartį pareiškėjas P. N. pasiskolino iš Panevėžio vyskupijos kurijos 270 000 JAV dolerių, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. vasario 19 d. teismo įsakymu Nr. eL2-3264-1025/2019 priteisė iš P. N. Panevėžio vyskupijos kurijai 239 616,61 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir 693 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras 2014 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 185 205,63 Eur (639 478 Lt) skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš P. N. L. R. naudai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra skolingas V. T. 22 648,93 Eur, R. B. – 5 810,36 Eur, ADB „Gjensidige“ – 1 248,51 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bei priverstinį išieškojimą vykdantiems antstoliams; pareiškėjui žinomų kreditorinių reikalavimų suma sudaro ne mažiau 411 099,98 Eur.

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 11 261 Eur, pastatus: katilinę, džiovyklą, sandėlius, malūnus, svarstykles, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 27 649 Eur. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudaro 388,57 Eur (atskaičius mokesčius). Pareiškėjas registruotino kilnojamojo turto, išlaikytinių neturi.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, kadangi pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, ženkliai viršija 25 MMA sumą, tokių įsipareigojimų pagal savo gaunamas pajamas ir turimą turtą pareiškėjas per protingą terminą negali įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų per protingą laiką padengti skolinius įsipareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas P. N. yra nemokus.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita Įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kai kurie šių atvejų siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu Įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui P. N. bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir objektyviai nenustatyti Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi prašo skirti MB „Nemokumo biuras“, kreditoriai kitos kandidatūros nepasiūlė. Įstatymo 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti MB „Nemokumo biuras“ bankroto administratoriumi, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas MB „Nemokumo biuras“ sutikimas, numatytas Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratoriumi skiria MB „Nemokumo biuras“.

        Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus MB „Nemokumo biuras“ lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 495 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 495 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo patvirtinti 575 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad jau ilgą laiką pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro minimalaus dydžio darbo užmokestis, kuris pagal pareiškėjo pateiktus duomenis iki šiol sudarė 388,57 Eur (atskaičius mokesčius). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtino 607 Eur minimaliąją mėnesinę algą. Atskaičius mokėtinus mokesčius dirbančiojo realiai disponuojama suma yra mažesnė ir sudarys apie 440 Eur. Taigi, atsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, į tai, kad pareiškėjas neturi išlaikytinių, tvirtintina 440 Eur dydžio piniginių lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,

n u t a r i a :

iškelti P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti P. N. bankroto administratoriumi MB „Nemokumo biuras“, įmonės kodas 304416180, buveinė (duomenys neskelbtini), sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 495 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius MB „Nemokumo biuras“ turi teisę naudoti P. N. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 440 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo P. N. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims bei paskirtam bankroto administratoriui MB „Nemokumo biuras“.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, antstoliams B. T., V. V., L. N., J. P., G. J., L. P., V. D., kredito įstaigai, kurioje yra fizinio asmens vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos - AB „Swedbank“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                        Genovaitė Vaizgėlienė