Administracinio nusižengimo byla

Nr. eA6.-232-1130/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30864-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.12

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2025 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Algirdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo

T. P., žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad T. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą pažeidimą.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Teismo

2025 m. lapkričio 19 d. gautas T. P. el. laiškas, kuriame jis nurodo, kad sutinka su padarytu nusižengimu ir skiriama bauda. Skola bus sumokėta pagal galimybes. Prašė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2021 m. gegužės 31 d. yra T. P.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025  m. lapkričio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 14 891,60 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos susidarymas – 11 409,94 Eur PVM susidarė nuo 2025 m. sausio 27 d. iki 2025 m. rugsėjo 26 d., 455,12 Eur PVM delspinigiai, 125,00 Eur pelno mokestis susidarė 2025 m. birželio 16 d., 4,11 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 2 711,19 Eur GPM susidarė nuo 2025 m. sausio 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d., 110,64 Eur GPM delspinigiai, 72,00 Eur ATM susidarė 2025 m. vasario 17 d., 3,60 Eur ATM delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės VMI buvo pradėtas vykdyti nuo 2025 m. sausio 30 d., priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitos (sąskaitų). Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti iš sąskaitų, VMI 2025 m. kovo 13 d., 2025 m. gegužės 15 d., 2025 m. rugpjūčio 20 d. ir 2025 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto perduoti vykdyti antstoliui. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Pagal VMI turimą informaciją, Bendrovės vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini) „Paysera LT“, UAB. 2025 m. spalio 1 d. išsiųsti paklausimai bankams apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2025 m. sausio 1 d.. Pagal pateiktas sąskaitas nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

2025 m. spalio 2 d. gautas AB SEB banko atsakymas GNA-78857, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2025 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis 1,01 EUR, gauta 29 718,08 EUR, išleista 29 717,37 EUR, 2025 m. spalio 2 d. likutis 1,72 U. P. mokėjimai buvo atliekami VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

2025 m. spalio 3 d. gautas L. B. AS atsakymas GNA-79126, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis po mokestinės nepriemokos susidarymo išlaidų, nesilaikant mokėjimų eiliškumo, nebuvo.

2025 m. spalio 6 d. gautas „Paysera LT“, UAB atsakymas GNA-79528, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2025 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis -64 970,43 EUR (skola bankui), gauta 145 922,72 EUR, išleista 152 952,29 EUR, 2025 m. spalio 6 d. likutis -72 000,00 EUR (skola bankui). Po mokestinės nepriemokos susidarymo didžiausios (nuo 500,00 EUR) išlaidos, nesilaikant mokėjimų eiliškumo, nurodytos lentelėje, pavyzdžiui: 2025 m. sausio 28 d. pervedė 500,00 E. T. P., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 3 312,81 Eur; 2025 m. sausio 29 d. pervedė 8 120,00 E. T. P., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 3 312,81 Eur; 2025 m. vasario 14 d. pervedė 923,26 Eur UAB NESTE LIETUVA, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 3 938,69 Eur; 2025 m. vasario 25 d. pervedė 3 000,00 E. T. P., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 4 010,69 Eur; 2025 m. vasario 28 d. pervedė 1 000,00         E. K. N., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 6 197,25 Eur; 2025 m. kovo 14 d. pervedė 746,25 E. E. P., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 6 636,68 Eur; 2025 m. balandžio 22 d. pervedė 1 400,00 E. C., AB, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 9 025,40 Eur; 2025 m. gegužės 14 d. pervedė 513,30 Eur UAB Europinių kortelių servisas, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 11 507,18 Eur; 2025 m. birželio 13 d. pervedė 2 000,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 7 331,98 Eur; 2025 m. liepos 3 d. pervedė 2 000,93 Eur        L. L. UAB, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 10 551,45 Eur; 2025 m. rugsėjo 12 d. pervedė 570,00 Eur UAB „SME  Capital3“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 13 042,23 Eur.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas T. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne M. D. tokių T. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi T. P. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Akivaizdu, kad atsiskaitymų padarymo metu prievolė mokėti mokestį egzistavo. 

Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus sau bei kreditoriams neginčijamai skyrė prioritetą, nors buvo aukštesnės eilės kreditorė M. A. dėmesys į tai, kad Bendrovė, turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškime darytina išvada, kad Bendrovės vadovas T. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne M. D. tokių T. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Taigi T. P. savo tyčiniais veiksmais pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju T. P. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog T. P. nuo 2021 m. gegužės 31 d. yra UAB „Aisana“ vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalį.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.9301 straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 14 891,60 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos susidarymas – 11 409,94 Eur PVM susidarė nuo 2025 m. sausio 27 d. iki 2025 m. rugsėjo 26 d., 455,12 Eur PVM delspinigiai, 125,00 Eur pelno mokestis susidarė 2025 m. birželio 16 d., 4,11 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 2 711,19 Eur GPM susidarė nuo 2025 m. sausio 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d., 110,64 Eur GPM delspinigiai, 72,00 Eur ATM susidarė 2025 m. vasario 17 d., 3,60 Eur ATM delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės VMI buvo pradėtas vykdyti nuo 2025 m. sausio 30 d., priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitos (sąskaitų). Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti iš sąskaitų, VMI 2025 m. kovo 13 d., 2025 m. gegužės 15 d., 2025 m. rugpjūčio 20 d. ir 2025 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto perduoti vykdyti antstoliui. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Iš byloje pateiktų Bendrovės sąskaitų išrašų matyti, kad esant mokestinei nepriemokai buvo atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriais, todėl darytina išvada, kad T. P., atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne M. D. tokių T. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

T. P., būdamas Bendrovės vadovu, suvokė savo, kaip Bendrovės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties T. P. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad Bendrovės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad T. P. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV.        Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „Aisana“ finansinę padėtį, atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne M. D. tokių T. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti T. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias T. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad T. P. už padarytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 1 400 Eur. Tokia bauda nepažeis administracinės nuobaudos paskirties, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir T. P. asmenybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

T. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AS Lietuvos skyrius;

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią UAB Urbo bankas;

5) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Artea“ bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – eA6.-232-1130/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                             Erlandas Stanislovaitis