Administracinė byla Nr. A-1594-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00819-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. G. (A. G. įstatyminė atstovė) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kurį patikslino (b. l. 3–4, 33–34), priteisti iš A. G. įstatyminės atstovės – atsakovės R. G. (toliau – ir atsakovė) 15,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (6 str. 31 p.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p.) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (25 str., 30 str. 1 d.), 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatuose nurodyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka, taip pat nurodytas vietinės rinkliavos surinkėjas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 25 punktu KRATC pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 36 punkte nurodyta, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško KRATC. Be to, 2007 m. liepos 9 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria KRATC buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. R. G. (A. G. įstatyminė atstovė) nėra sumokėjusi 15,17 Eur vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nurodytų teisės aktų nuostatų visuma pagrindžia KRATC teisę reikalauti, kad iš atsakovės sumokėti minėtą vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
Atsakovė R. G. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad apie teismo posėdį pranešta įstatymu nustatyta tvarka, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (b. l. 41) nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (b. l. 42–45) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. G. 7,59 Eur vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta leidinyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2010), kurioje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Minėtoje nutartyje pažymėta ir tai, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (bylai aktuali 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-327 redakcija). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt. Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23–34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.
Iš pareiškėjo pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTRCDB) išrašo (b. l. 6–9) teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 3/16 dalių buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė yra A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. liepos 22 d. rašto Nr. (24.7.)-VT4-1631 (b. l. 27) nustatęs, kad mažametės A. G. įstatyminė atstovė yra atsakovė R. G., teismas konstatavo, kad ji pagal Nuostatų 3 punktą laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsižvelgęs į NTRCDB išraše nurodytą ginčui aktualaus nekilnojamojo daikto paskirtį – gyvenamoji (butų), teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant ginčui aktualiam butui vietinę rinkliavą buvo pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 5) teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas 15,17 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka būtų kreipusis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo.
Nustatęs iš NTRCDB išrašo (b. l. 6–9), kad 3/16 dalių buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininke A. G. tapo 2013 m. liepos 4 d., teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjo reikalavimo dalis dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. (15,17 Eur : 12 x 6 = 7,58 Eur) nepagrįsta ir netenkintina, nes A. G. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 4 d. nebuvo 3/16 dalių buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininke.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nustatęs, kad atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, teismas nusprendė priteisti pareiškėjui 7,59 Eur (15,17 Eur – 7,58 Eur = 7,59 Eur).
III.
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 48–49) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą visiškai.
Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas V. G. mirė (duomenys neskelbtini) NTRCDB išrašas patvirtina, kad šio nekilnojamojo turto 3/16 dalis paveldėjo A. G., kurios įstatyminė atstovė yra atsakovė R. G. Teismas nepagrįstai nustatė, kad A. G. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės R. G., kuri yra mažametės A. G. įstatyminė atstovė, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. G. 7,59 Eur vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 4 d.iki 2013 m. gruodžio 31 d. Prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. teismas atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, kad A. G. nuosavybės teisę į 3/16 dalių buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgijo tik 2013 m. liepos 4 d. (pagrindas – 2013 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas).
Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisnius santykius, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nuosavybės teisė A. G. į paveldėtą buto dalį atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento, o ne nuo palikimo atsiradimo momento.
Iš NTRCDB 2015 m. birželio 11 d. išrašo (b.l.6-9) apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą – butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su istorija nuo 2005 metų apie įregistruotus ir išregistruotus juridinius faktus bei nuosavybės teises į minėtą butą nustatyta, kad nuo 2006 m. lapkričio 21 d. į šį butą buvo įregistruota sutuoktinių R. G. ir V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė (pagrindas - 2006 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Pagal Gyventojų registro duomenis V. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 11). NTRCDB išraše nurodyta, kad iki 2013 m. liepos 17 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos R. G. ir V. G. nuosavybės teisės į minėto buto dalis (kiekvieno į ½ buto dalį). Nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2014 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registre į buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atitinkamas dalis buvo įregistruotos 3 asmenų nuosavybės teisės (pagrindas – R. G. nuosavybės teisės į ½ buto dalį liudijimas bei 2013 m. liepos 4 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr.K1ES-6335): E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), į 3/16 dalis; A. G., gimusios (duomenys neskelbtini) – į 3/16 dalis; R. G. – į 5/8 dalis.
Iš minėtų bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus vienam iš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkų – V. G., atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai ir šiam savininkui priklausiusią 1/2 buto dalį atitinkamomis dalimis paveldėjo R. G. bei nepilnamečiai E. G. ir A. G.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėjas dėl vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2013 metais išieškojimo Klaipėdos apygardos administraciniame inicijavo tris atskirus administracinius ginčus, išskaidytus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas to paties nekilnojamojo daikto (buto) dalis (Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1626-386-2015, Nr. I-1627-609-2015, Nr. I-1628-583-2015).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1626-386-2015) patenkino pareiškėjo KRATC skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. G. 50,56 Eur vietinės rinkliavos, už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalies (59,374 kv.m.) komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Minėtame teismo sprendime pažymėta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1628-583-2015 iš atsakovo E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), kuriam nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įstatyminės atstovės R. G. yra priteista pareiškėjui KRATC 7,58 Eur už šiam savininkui tenkančio buto dalies komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1627-609-2015 iš atsakovės R. G. pareiškėjui KRATC priteista 7,59 Eur vietinės rinkliavos už mažametės A. G. paveldėtos buto dalies (3/16) komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjo pozicija dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo gyvenamojo objekto, kuriam pagal savivaldybės norminį teisės aktą yra nustatyta mokėtina atitinkamo dydžio metinė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų sutrinkimą ir tvarkymą, visiems savininkams (bendraturčiams) proporcingai Nekilnojamojo turto registre įregistruotoms nuosavybės dalims, iš esmės yra teisinga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tais atvejais, kai dalis bendraturčių yra nepilnamečiai asmenys, vietinės rinkliavos administratorius, vykdydamas savo funkcijas, turi atsižvelgti į atitinkamas Civilinio kodekso normas.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad inicijavimas atskirų teisminių procesų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, kai į to paties buto atskiras dalis įregistruotos kelių asmenų nuosavybės teisės, o ypač tais atvejais, kai dalis tokių bendraturčių yra nepilnamečiai ar net mažamečiai, ir turi būti atstovaujami įstatyminių atstovų, nesiderina su vietinės rinkliavos administratoriaus lėšų ir personalo darbo laiko racionaliu naudojimu, taip pat su teisminio proceso ekonomiškumo principais. Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 69 straipsnis (įtatymo redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.) suteikė teismui teisę, nustačius atitinkamas aplinkybes, nutartimi sujungti bylas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo inicijuotus 3 atskirus teisminius procesus dėl vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2013 metais priteisimo sujungti į vieną, tačiau bylas nagrinėjo atskirai. Nagrinėjant apeliacine tvarka administracinę bylą, kurioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1627-609-2015 dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už mažametei A. G. tenkančią buto dalį, priteisimo iš atsakovės R. G., minėtų administracinių bylų sujungimas nebegalimas, nes administracinėse bylose Nr. I-1626-386-2015, Nr. I-1628-583-2015 priimti pirmosios instancijos teismo sprendimai yra įsiteisėję. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacine tvarka administracinę bylą, kurioje priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-1627-609-2015) šio teismo priimtus administracinėse bylose Nr. I-1626-386-2015, Nr. I-1628-583-2015 sprendimus nurodo kaip susijusius su nagrinėjama byla, pabrėždama, kad šie sprendimai apeliacine tvarka nebuvo apskųsti, jie yra įsiteisėję ir nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje jų teisėtumas bei pagrįstumas negali būti tikrinamas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 12 d. prašymu (b. l. 3-4) inicijavo teisminį procesą, nurodydamas atsakovu mažametį asmenį (prašymo teismui padavimo metu A. G. buvo 6 metai). Klaipėdos apygardos administracinio teismui atkreipus pareiškėjo dėmesį į šią aplinkybę, KRATC pateikė teismui patikslintą prašymą (b. l. 33-34), kuriame dėl nesumokėtos 15,17 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos A. G., proporcingai jos paveldėtos buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalies plotui, atsakove nurodė A. G. įstatyminę atstovę – jos motiną R. G.
Pagal pareiškėjo pateiktus į bylą įrodymus KRATC 15,17 Eur vietinės rinkliavos skolą už 2013 metus apskaičiavo (2015 m. birželio 11 d. pažyma Nr.(8,2)-5R-1729) ir 2015 m. birželio 11 d. mokėjimo pranešimą dėl šios skolos siuntė mažamečiam asmeniui (A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suėjo 4 metai, mokėjimo pranešimo sumokėti skolą išsiuntimo dieną ji buvo 6 metų), t.y. asmeniui, kuris neturi civilinio veiksnumo (CK 2.5, 2.7 straipsniai). Neturinčių civilinio veiksnumo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu (CK 3.157 straipsnis). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai CK nustatyta tvarka (CK 3.185-3.191 straipsniai). Mažametis asmuo, nors jo paveldėtas nekilnojamais turtas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą objektas, neturėdamas civilinio veiksnumo, pats negali būti vietinės rinkliavos mokėtoju. Taigi šiuo atveju vietinės rinkliavos administratorius dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalį, į kurią įregistruota mažametės A. G. nuosavybės teisė, turėjo bendrauti (siųsti mokėjimo pranešimus ir kt. dokumentus) su mažamečio asmens įstatymine atstove – A. G. motina R. G..
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, pažymėta, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atliekų turėtojo pareiga mokėti vietinę rinkliavą ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Taisyklių 55.2 punkte, Nuostatų 43.1 punktas. Klaipėdos miesto savivaldybės administravimo subjektu norminiais teisės aktais (Taisyklių 24 p., Nuostatų 45 punktas, Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tvarkos aprašo 4 punktas numato atvejus, kuriais vietinės rinkliavos mokėtojo nekilnojamajam turtui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava, šiame Apraše nustatyta tvarka). Aprašas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, pageidaujantis, kad jam būtų taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava, turi pateikti KRATC rašytinį prašymą ir tai pagrindžiančius (išvardytus) dokumentus (Aprašo 9-11 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. G. dėl nulinės vietinės taikymo už 2013 metus kreipėsi į KRATC.
Ginčui aktualios redakcijos Nuostatų 15 punktas nustatė parametrus pagal kuriuos apskaičiuojama mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus. Nuostatų 15.1 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Nuostatų 1 priedo 2 punkte nurodyta metinė vietinė rinkliava -2,94 Lt (0,85 Eur) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta butui, esančiam dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name pagal vietinės rinkliavos administravimo parametrą – bendrąjį plotą kv.m. (maksimalus apmokestinamas vieno buto bendras plotas – 95 kv.m.). NTRCDB išraše (b. l. 6–9) nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendras plotas – 139,05 kv.m. Atsižvelgiant į Nuostatų 1 priedo 1 punktą vietinė rinkliava už šio buto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą galėjo būti apskaičiuota iš viso už 95 kv.m. bendrąjį plotą. Pareiškėjo į bylą pateiktoje 2015 m. birželio 10 d. pažymoje apie vietinės rinkliavos skolą (b.l.5), apskaičiuotą A. G., kurios nuosavybė Nekilnojamojo turto registre įregistruota į 3/16 minėto buto dalis, nurodyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuota už 17,813 kv. m. plotą. Nors minėtoje KRATC pažymoje nėra pateiktas skaičiavimas kaip būtent buvo nustatyta A. G. tenkanti buto bendrojo ploto proporcija (17,813 kv. m) metinės vietinės rinkliavos už 2013 metus apskaičiavimui, tačiau iš Nuostatų I priedo 2 punkto, kuriame nustatytas maksimalus apmokestinamas vieno buto bendras plotas – 95 kv.m., taip pat iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.1-1626-386/2016, kuriame nustatyta, kad KRATC vietinę rinkliavą atsakovei R. K. skaičiavo už 59,374 kv. m buto plotą, Aleksandrai ir E. G., kurių kiekvieno nuosavybės teisės įregistruotos į 3/16 minėto buto dalis, tenka po 17,813 kv.m. apmokestinamo vietine rinkliava buto bendrojo ploto (95 kv.m - 59,374 kv.m = 35,626 kv.m :2 = 17,813 kv.m). Iš to darytina išvada, kad KRATC 15,17 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atsižvelgiant į A. G. tenkančią buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalį, iš esmės apskaičiavo teisingai.
Apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą iš dalies, priteisė KRATC iš atsakovės R. G. 7,59 Eur vietinės rinkliavos tik už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 4 d.iki 2013 m. gruodžio 31 d., o ne visus 2013 metus.
Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisnius santykius, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nuosavybės teisė A. G. į paveldėtą buto dalį atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento, o ne nuo palikimo atsiradimo momento, atsižvelgtina į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismų praktikos formavimo analogiškose bylose aspektu yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016, kurioje pasisakyta dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš mirusio vietinės rinkliavos mokėtojo nekilnojamojo turto (nekilnojamojo turto, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą) paveldėtojo. Minėtoje nutartyje, kurioje CK normų aiškinimo aspektais atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei savivaldybės tarybos patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 suformuluotos teisės aiškinio taisyklės taikomos ir plėtojamos analogiškose bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-195-602/2016, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1759-146/2016 ir kt.).
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje analogiškoje administracinėje byloje išdėstytų teisės aiškinimo taisyklių (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad pareiga mokėti vietinę rinkliava už A. G. paveldėtos buto dalies komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ir nuo nuosavybės teisės į paveldėtą buto dalį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento, t. y. nuo 2013 m. liepos 7 d. Minėta, kad V. G. mirė (duomenys neskelbtini) taip pat minėta, kad vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Byloje yra duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusio V. G. nekilnojamojo turto dalį (buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/2 dalį paveldėjo atitinkamomis dalimis nepilnamečiai Aleksandra ir E. G. bei jų įstatyminė atstovė R. G., kuri disponavo paveldėtu turtu (butu) kartu su nepilnamečiais palikėjo įpėdiniais. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad vietinė rinkliava už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2013 metais, kuri apskaičiuota proporcingai A. G. tenkančiai šio buto nuosavybės daliai, turi būti sumokėta už laikotarpį nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos (2013 m. liepos 7 d.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 15,17 Eur vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalies, į kurią įregistruota nepilnametės A. G. nuosavybės teisė, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės R. G. 15,17 Eur (penkiolika eurų septyniolika euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas