Baudžiamoji byla Nr. 1S-133-354/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51030-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.4.4; 2.3.2.1.3.1; 2.14.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutarties,
n u s t a t ė:
1. Šiaulių apylinkės teisme 2020 m. sausio 3 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 01-1-51030-18, kurioje H. G. H. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 152 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios J. M., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytą kiekį kartų suimdamas rankomis J. M. veidą, lenkdavosi prie jo lyg norėtų pabučiuoti, kišdamas rankas po rūbais ir liesdamas nukentėjusiosios J. M. kūną, siųsdamas į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „mesenger“ vaizdus su nuogų moterų kūnais, ne mažiau kaip du kartus demonstruodamas savo lytinį organą ir klausdamas: „Ar norėtum paragauti“, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja J. M..
2. Be to, H. G. H. kaltinamas pagal BK 152 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. P., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytą kiekį kartų liesdamas jos kojas, kišdamas rankas už kelnių ir rūbų bei liesdamas nuogą kūną, numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siųsdamas nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja L. P..
3. Be to, H. G. H. kaltinamas pagal BK 152 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. Z., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, prispausdamas nukentėjusiąją A. Z. prie durų staktos, įkišęs savo koją į jos tarpukojį, bandė įkišti pirštus į jos makštį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytą kiekį kartų, pasakodamas apie savo lytinį organą, patempdamas už kelnių ar užkišdamas ranką už jų, siekdamas patikrinti, kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A. Z., kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinius santykius ir tokiu būdu pataisytų jo sveikatos būklę, siųsdamas į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „mesenger“ nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja A. Z..
4. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje H. G. H. kaltinamas pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (3 veikos), perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2020 m. spalio 8 d. H. G. H. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui.
5. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje H. G. H. kaltinamas pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (3 veikos), perduota prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Apylinkės teismas nurodė, jog kaltinamajam nebuvo įteiktas tinkamai ir jam suprantama kalba išverstas kaltinamasis aktas, pateiktas kaltinamojo akto vertimas yra netinkamas nei formos, nei turinio prasme, todėl tai laikytina esminiu proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą.
6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Helvijus Keturakis skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: atmesti kaltinamojo gynėjos teisme gautą prašymą ir perduoti bylą toliau nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.
6.1. Skunde prokuroras nurodo, kad H. G. H. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas gynėjas, kuris jį konsultavo visais teisiniais klausimais. Įtariamajam išreiškus pageidavimą, pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis buvo apklaustas dalyvaujant ir vertėjui, vėlesnių apklausų metu H. G. H. vertėjo nepageidavo. Nei gynėja, nei pats įtariamasis jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų nepateikė, protokolus perskaitė ir pasirašė, jokių neaiškumų ikiteisminio tyrimo metu nekilo, į visus pareigūnų apklausų metu užduodamus klausimus atsakė iš esmės ir nekilo jokių abejonių, kad jis nesupranta, ko jo yra klausiama, visose ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose dalyvavo įtariamojo gynėja, kuri konsultavo ginamąjį visais klausimais, kad būtų gynėja netinkamai atlikusi savo pareigas, byloje nėra duomenų, todėl teismas visiškai nepagrįstai visas ikiteisminio tyrimo metu atliktas įtariamojo apklausas laikė atliktas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad vertindamas visus bylos duomenis ir priimdamas galutinį sprendimą, teismas gali ir nesiremti ikiteisminio tyrimo metu duotomis H. G. H. apklausomis, nes parodymus kaltinamasis gali duoti ir teisme, taip pat gali ir visiškai atsisakyti duoti parodymus.
6.2. Prokuroras pastebi, jog kaltinamasis aktas kaltinamajam buvo įteiktas užbaigus ikiteisminį tyrimą ir pats kaltinamasis nurodė, kad kaltinamojo akto vertimas jam nereikalingas. Ikiteisminio tyrimo metu bendraujant su H. G. H. nekilo jokių abejonių, jog jis nemoka lietuvių kalbos ar nesupranta tai, kas jam yra sakoma, todėl pačiam kaltinamajam nurodžius, kad vertimas jam nereikalingas, kaltinamojo akto vertimas nebuvo atliekamas. Šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą nebuvo padaryta jokių esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie leistų pagrįstai grąžinti bylą prokurorui. Tai, kad kaltinamajam reikalingas kaltinamojo akto vertimas, H. G. H. nurodė tik teisme, todėl teismo priimtas sprendimas bylą grąžinti prokurorui yra nepagrįstas.
6.3. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo nutartyje nurodyta tik viena kaltinamajame akte pastebėta klaida, jog šiame dokumente nurodyta kaltinamojo pilietybė yra L., o ne L., tačiau, prokuroro vertinimu, kaltinamajame akte nėra privaloma nurodyti kaltinamojo pilietybės. Tokia klaida, kai neteisingai kaltinamajame akte nurodyta kaltinamojo pilietybė, negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris trukdo nagrinėti bylą.
6.4. Prokuroras teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad kelia teismui abejonių kaltinamojo akto vertimo į arabų kalbą teisingumas, nes vertimo lapai nesunumeruoti, nepasirašyti paties vertėjo ir lietuviško teksto lapų skaičius neatitinka arabiško teksto apimties. Pažymima, kad kaltinamojo akto vertimas buvo atliekamas po to, kai teismas bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir tik teisme posėdžio metu kaltinamasis paprašė šio dokumento vertimo. Baudžiamojo proceso kodekse nėra nurodyta, kokia forma turi būti atliktas dokumento vertimas, kaip jis turi atrodyti, kiekvieno dokumento originalas pasirašomas dokumento pabaigoje ir kitokie reikalavimai dokumento vertimui nėra keliami, tačiau kiekvieno dokumento vertimo esmė, kad dokumento turinys būtų išverstas (perteiktas) teisingai. Galutinis kaltinamojo akto vertimas 2020 m. spalio 7 d. buvo įteiktas kaltinamajam, jo originalas buvo pasirašytas vertimą atliekančios įstaigos direktoriaus, kuris antspaudu patvirtino, kad „Iš lietuvių į arabų kalbą išvertė vertėjas O. I., dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį įspėtas“. Vadinasi, už šio dokumento vertimo teisingumą atsako ir vertėjas ir įmonės direktorius. Tokia praktika yra visuose vertimų biuruose, į kuriuos yra kreipusis prokuratūra. Prokuroro nuomone, vertinti dokumento turinio teisingumą, lyginant lietuviško ir arabiško tekstų apimtis, tai tik vertimo įstaigos specialisto kompetencija, nes tai visiškai negiminingos kalbos ir tekstų apimtys ženkliai gali skirtis. Jei teismui kyla abejonės dėl vertimo teisingumo, jo turinio, dokumentą paruošę (pasirašę) asmenys gali būti apklausti teisiamajame posėdyje.
6.5. Prokuroras pastebi, jog dėl 2020 m. spalio 7 d. įteikto naujo kaltinamojo akto vertimo kaltinamajam gynėjos teismui pateiktame skunde nebėra nurodyta jokių konkrečių teksto turinio klaidų, neaiškumų, neteisingo ar klaidingo vertimo aplinkybių. Jeigu būtų daroma prielaida, kad kaltinamojo akto vertime yra kokių nors turinio klaidų, dėl to byla neturėtų būti grąžinama prokurorui, nes ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali ištaisyti vertimo klaidas, tai būtų vertėjų padarytos klaidos, kurias galima ištaisyti apklausus vertimą atlikusius (pasirašiusius) asmenis, o kilus abejonėms dėl vertėjų kompetencijos – ieškoti kito vertėjo (ar vertimo biuro) paslaugų. Be kita ko, nurodoma, kad teismas buvo numatęs 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdį, tačiau šio posėdžio nesulaukė ir vienašališkai priėmė sprendimą grąžinti bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tai, kad vertimų biuras pateikė tokį dokumentą, kuris ir buvo įteiktas kaltinamajam, negali būti iš anksto (a priori), nepatikrinus faktų, laikoma esminiu pažeidimu, dėl kurio byla turi būti grąžinta prokurorui. Tokioms aplinkybėms prireikus patikrinti, galima į teismo posėdį iškviesti ir vertimą atlikusį vertėją bei dokumentą pasirašiusį vertimo biuro direktorių, esant būtinumui ir papildomai juos įspėti dėl atsakomybės.
7. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą kaltinamojo H. G. H. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė prašo prokuroro skundą atmesti.
7.1. Atsiliepime gynėja nurodo, jog teismas pagrįstai bylą perdavė prokurorui. Pažymima, jog prokuroras skunde nurodo netiesą, jog ikiteisminio tyrimo metu bendraujant su H. G. H. nekilo jokių abejonių, jog jis nemoka lietuvių kalbos, ir kad pats kaitinamasis nurodė, jog jam kaltinamojo akto vertimas nereikalingas. Gynėjos vertinimu, abejonės dėl kaltinamojo H. G. H. lietuvių kalbos mokėjimo turėjo kilti, nes jis nėra lietuvis, nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ne visą savo gyvenimą gyveno Lietuvoje, be to, kalba su ryškiu akcentu ir darydamas kalbos klaidas. Nukentėjusiųjų apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją H. G. H. paaiškino, kad jo lietuvių kalbos mokėjimas nėra pakankamas, todėl paprašė vertėjo į arabų kalbą, kas jam ir buvo užtikrinta. Pažymima ir tai, jog kaltinamasis H. G. H. niekam ir niekada nesakė, kad jam nereikalingas kaltinamojo akto vertimas. Be kita ko, prokuroras privalo užtikrinti baudžiamojo proceso teisėtumą ir negali remtis tariamais kaltinamojo žodžiais. Kaltinamasis kaltinamąjį aktą gavęs tik lietuvių kalba, pirmojo posėdžio metu pasakė, kad jam reikalingas ne tik vertėjas žodžiu, bet ir kaltinamojo akto vertimas į arabų kalbą.
7.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad prokuratūra per daugiau kaip pusmetį nesugebėjo pateikti tinkamo kaltinamojo akto vertimo. Nors baudžiamasis procesas ir nereglamentuoja reikalavimų vertimo formai, tai nėra pagrindas kaltinamajam įteikti visiškai abejotinos kokybės vertimą.
7.3. Gynėjos vertinimu, 2020 m. spalio 7 d. kaltinamajam H. G. H. įteikto kaltinamojo akto vertimo nėra galimybės sulyginti su originalu, nes vertime nenurodyti kaltinamojo akto lapai, dėl to nėra galimybės sutikrinti, kur vertime prasideda ir kur baigiasi kiekvieno kaltinamojo akto lapo tekstas (kaltinamąjį aktą lietuvių k. sudaro 30 lapų (be metaduomenų), vertimą – 22 lapai (be metaduomenų), nei kiekvienas vertimo lapas, nei visas vertimas nėra patvirtintas vertėjo, vertimą pasirašė vertimą atlikusios įstaigos direktorius, bet ne vertėjas. Pažymima, jog prokuroras skunde netinkamai aiškina įstatymą, neigdamas būtinumą vertimą ir vertėjo įspėjimą dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį patvirtinti vertėjo parašu. Nei prokuroras, nei teismas, nebūdami arabų kalbos specialistais, negali patikrinti, ar kaltinamojo akto vertimas tikrai atitinka kaltinamojo akto turinį, todėl itin svarbus vertėjo patvirtinimas, kad vertimas atitinka dokumento originalo turinį, juolab kad teismo posėdžiuose dalyvavę vertėjai žodžiu paaiškino, kad kai kurios kaltinamojo akto teksto vietos išverstos neteisingai, vertime naudojami išsireiškimai, kurie arabų kalboje nevartojami. Pažymima ir tai, jog prokuratūra teikė tris kaltinamojo akto vertimo variantus, kuriuose tas pats vertėjas O. I. nurodytas ir kaip vertėjas iš lietuvių į anglų k., ir kaip vertėjas iš lietuvių k. į arabų k., todėl kyla pagrįstų abejonių, ar prokuratūros už pigiausią kainą parinkta įmonė vertimą nepadarė tiesiog naudojant google vertimo paslauga, nes pagal pateikto vertimo turinį niekam negali būti taikoma atsakomybė už vertimo tinkamumą ir atitikimą originalui.
8. Skundas tenkinamas.
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje H. G. H. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 152 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) padarymu, prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti perduota nepagrįstai.
9.1. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla prokurorui perduota, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad kaltinamajam H. G. H. nebuvo įteiktas tinkamai ir jam suprantama kalba išverstas kaltinamasis aktas ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
9.2. Apygardos teismas pastebi, jog pagal BPK 253 straipsnio 1–2 dalių nuostatas nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones; teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo H. G. H. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė 2020 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui (4 t., b. l. 164–165) ir teismas, nerengdamas teisiamojo posėdžio, t. y. rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo šį prašymą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog minėtas kaltinamojo gynėjos prašymas buvo nagrinėjamas apie tai nepranešus prokurorui ir nesudarant galimybės pastarajam pasisakyti (nei raštu, nei žodžiu) dėl pateikto prašymo, kaip tai yra nurodyta BPK 253 straipsnio nuostatose. Taigi, vien jau dėl šio BPK pažeidimo skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
9.3. Aukštesnysis teismas taip pat akcentuoja, jog bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis H. G. H. 2020 m. spalio 7 d. gavo jam suprantama gimtąja arabų kalba išverstą kaltinamojo akto nuorašą (4 t., b. l. 162). Jokių objektyvių duomenų, kad minėtas kaltinamojo akto vertimas būtų atliktas netinkamai, byloje nėra, todėl apylinkės teismo išvada, neva esama esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą, yra visiškai nepagrįsta. Pastebėtina, kad net ir kaltinamojo gynėja savo pateiktame prašyme (4 t., b. l 164–165) nenurodė nė vieno konkretaus ir esminio kaltinamojo akto vertimo trūkumo (nenurodyta, kokios aplinkybės išverstos ne taip, ko trūksta išverstame kaltinamajame akte ir pan.). Vien tai, kad kaltinamojo gynėja deklaratyviai nurodė, jog kaltinamasis aktas netinkamai išverstas, kad skiriasi lietuvių ir arabų kalbomis išversto kaltinamojo akto lapų skaičius, kad išverstas kaltinamojo akto variantas nėra sunumeruotas, nesudaro jokio pagrindo kvestionuoti atlikto kaltinamojo akto vertimo kokybiškumo ir tinkamumo. Taigi, visiškai nesuprantama, kokiu būdu apylinkės teismas sprendė, jog 2020 m. spalio 7 d. kaltinamajam įteiktas kaltinamojo akto vertimas į arabų kalbą yra nekokybiškas ir išverstas netinkamai, kadangi apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti būtent paskutinio kaltinamojo akto vertimo egzemplioriaus. Be to, ir pats teismas neturi reikiamos kompetencijos ir kvalifikacijos savarankiškai, nepasitelkus specialių žinių turinčio asmens (šiuo atveju – vertėjo), lyginti lietuviško ir užsienio kalba išversto teksto turinio atitikties. Tai, jog ankstesni kaltinamojo akto vertinimai galimai buvo atlikti netinkamai, nepreziumuoja išvados, jog ir paskutinysis vertimas yra netinkamas. Pastebėtina, jog dėl minėto paskutinio kaltinamojo akto vertimo egzemplioriaus nepasisakė ir pats kaltinamasis. Be to, pritariant prokuroro skundo argumentams, pažymėtina, jog teismui kilus abejonių dėl to, ar kaltinamasis aktas yra išverstas tinkamai, teismas privalėjo šią abejonę šalinti BPK numatytomis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, vertimą atlikusio asmens, jam vadovaujančio asmens šaukimas į teisiamąjį posėdį, nurodant pateikti minėtiems asmenims paaiškinimus dėl atlikto kaltinamojo akto vertimo aplinkybių, esant būtinybei vertimą atlikusį asmenį įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, taip pat teismas turi galimybė ir pats kviestis kitą (-us) vertėjus (kaip tai apylinkės teismas darė ankstesnių atliktų kaltinamojo akto vertimų metu), kurie nurodytų, ar padarytas kaltinamojo akto vertimas turi esminių trūkumų, galiausiai, teismas, turėdamas objektyvių abejonių dėl atlikto kaltinamojo akto vertimo ir jį atlikusio vertėjo kompetencijos, gali ir savo iniciatyva paskirti atlikti kaltinamojo akto vertimą, išverstą kaltinamojo akto nuorašą įteikti kaltinamajam, o paaiškėjus, jog proceso dalyviai netinkamai atliko vertimo pareigas, imtis BPK 257 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių.
9.4. Įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 01-1-51030-18, kurioje H. G. H. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalį (3 veikos), perduota prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė