Administracinė byla Nr. I-1435-624/2013

           (Proceso Nr. 3-61-3-02975-2012-1)

      Procesinio sprendimo kategorija 38; 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 18 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovams K. D. ir advokatui L. G., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-25 įsakymą Nr. 30-2079 „Dėl licencijos, išduotos (duomenys neskelbtini), galiojimo panaikinimo“. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-10-25 įsakymu Nr. 30-2079 nuo 2012-11-25 panaikino (duomenys neskelbtini) licencijos Nr. 0165V00 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais aludėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje galiojimą. Nesutinka su ginčijamu įsakymu, kadangi mano, kad paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, ją skiriant nebuvo atsižvelgta į Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str. 4 d. nuostatas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios aiškų ir neginčytinai matomą sankcijos neproporcingumą padarytiems pažeidimams, yra pasekmės, kurias sukels tokia ekonominė sankcija. Šiuo atveju ji reiškia ne prevenciją, t. y. laikiną pareiškėjos pašalinimą iš mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, bet neišvengiamą jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos nutraukimą. Pareiškėjos didžiąją dalį pajamų sudaro pajamos, gautos iš prekybos alumi, kurį pareiškėja pati gamina aludėje (duomenys neskelbtini) bei kitais alkoholiniais gėrimais. Pajamos, gautos iš prekybos alumi ir kitu alkoholiu, sudaro pagrindinę dalį pinigų sumos, kuria apmokamos aludės (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidos. Pajamų, gautų už viešojo maitinimo paslaugas, nepakanka apmokėti išlaikymo išlaidų. Tai atsispindi buhalteriniuose dokumentuose. Be to, panaikinus licenciją, pajamos, gaunamos iš viešojo maitinimo paslaugų, taip pat sumažės. Panaikinus licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, reikės nutraukti visą pareiškėjos vykdomą ūkinę komercinę veiklą, o tai atitinkamai sukels neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir darbuotojams bei valstybei, kadangi valstybė neteks mokesčių mokėtojo, o darbuotojai bus atleisti. Pažymėjo, kad ūkinę komercinę veiklą vykdo nuo 2001 metų, pareiškėjos indėlis į valstybės ekonomikos palaikymą yra akivaizdus, taip pat sukurtos darbo vietos, dirba 27 darbuotojai. Šios socialiai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad pritaikyta ekonominė sankcija yra per griežta ir neproporcinga padarytiems teisės pažeidimams. Pareiškėja bendradarbiavo ir padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose. Mano, kad padaryti pažeidimai ir jų mastas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis tuo aspektu, kad už juos būtų galima panaikinti licencijos galiojimą. Pažeidimai padaryti tik dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, todėl paskirta piniginė sankcija yra pakankama už padarytus pažeidimus, o papildoma sankcija – licencijos atėmimas, šiuo atveju yra akivaizdžiai per griežta (b. l. 1-5).

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl pareiškėjos skundo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad  Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2012-01-04 ir 2012-01-10 raštais informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad 2011-11-18 nutarimu Nr. ATK2-77/11 (duomenys neskelbtini) taikytos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Atsakovė, atsižvelgdama į šiuos raštus, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-20 nutartį, 2012-10-25 įsakymu panaikino (duomenys neskelbtini) licencijos galiojimą. Vietos savivaldos įstatymo 7 str. nurodyta, kad leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra priskirtosios savivaldybių funkcijos. Alkoholio kontrolės įstatymas suponuoja Vilniaus miesto savivaldybei pareigą jo laikytis, t. y. už šio įstatymo pažeidimus taikyti sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar ne, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. nustatytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti. Pažymėjo, kad pareiškėjai pritaikytos teisės aktuose numatytos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo, atsižvelgiant į teisės pažeidimų pobūdį, jų mastą, yra neadekvati pareiškėjos padarytiems pažeidimams ir mano, kad egzistuoja pagrindai tokios sankcijos netaikyti, tačiau sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas (b. l. 66-68).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje dėl pareiškėjos skundo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjos, jos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2012-01-04 rašte nr. S-(4.3-3)-027 informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie tai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-11-18 priėmė nutarimą Nr. ATK2-77/11, kuriuo (duomenys neskelbtini) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 6 p., 7 p., 11 p., 17 str. 2 d. 2 p., 5 p., 7 p., 9 p. pažeidimus skyrė 5000 Lt baudą. Nutarimas nėra įsiteisėjęs, kadangi (duomenys neskelbtini) jį apskundė teismui (b. l. 70). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-03-09 sprendimu (duomenys neskelbtini) skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-08-20 teismo sprendimą paliko galioti (b. l. 76-84). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2012-10-10 rašte Nr. S-(4.3-3)-2757 informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie tai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-11-18 nutarimas Nr. ATK2-77/11, kuriuo (duomenys neskelbtini) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 6 p., 7 p., 9 p. pažeidimus paskirta 5000 Lt baudą, įsiteisėjo (b. l. 71).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d., 19 d. 5 p. ir atsižvelgdamas į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012-01-14 raštą Nr. S-(4.3-3)-027, 2012-10-10 raštą Nr. S-(4.3-3)-2757 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2525/2012, 2012-10-25 priėmė įsakymą Nr. 30-2079, kuriuo nuo 2012-11-25 panaikino licencijos Nr. 0165V00 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais aludėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), išduotos 2001-03-21 (duomenys neskelbtini), galiojimą (b. l. 72).

Pareiškėja pateiktame skunde ginčydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-25 įsakymo Nr. 30-2079, kuriuo (duomenys neskelbtini) nuo 2012-11-25 panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais aludėje (duomenys neskelbtini), teisėtumą, teigia, be kita ko, kad skirta sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 6 p. ir 2 d. 5 p. draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 7 p. ir 2 d. 6 p. draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti falsifikuotus alkoholio produktus, o to paties įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p. draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. numato, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams licencijų galiojimas panaikinamas ir pakartotinai licencijos neišduodamos, jeigu jiems arba jų vadovams ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (2008-12-24 nutarimo Nr. 1357 redakcija) 6 p., licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, licencijų dublikatus išduoda, taip pat kontroliuoja, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, šiomis taisyklėmis ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taisyklių 57 p. nustato, kad licencijos galiojimas panaikinamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17, 18, 19, 20 dalyse nustatytais atvejais.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-25 įsakymas Nr. A30-2079, kuriuo nuo 2012-11-25 panaikintas (duomenys neskelbtini) aludėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, licencijos Nr. 0165V00, išduota 2001-03-21, verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, galiojimas, yra teisėtas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str. 4 d. (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) numato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, mano, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) licencijos panaikinimas būtų akivaizdžiai per didelė neproporcinga sankcija padarytam pažeidimui: neteisėtos veiklos mąstai didelės grėsmės sąžiningai konkurencijai bei kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms realiai nesukėlė; veikos žalingumas visuomenei nėra didelis; byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) sistemingai nesilaikytų įstatymo reikalavimų; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) būtų apsunkinusi pažeidimo tyrimą. Nustatytos aplinkybės iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarime nurodytus licencijos galiojimo panaikinimo neadekvatumo padarytam teisės pažeidimui kriterijus, todėl yra pagrindas manyti, kad paskirta 5 000 Lt bauda, netaikant papildomos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo, bus pasiekti ekonominės sankcijos tikslai. Tokią praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. byla Nr. A261-1203/2009; A-261-344/2009; A-261-96/2009, A-822-1537/2009 ir kt.).

(duomenys neskelbtini) prašydama panaikinti ginčijamą įsakymą, nenurodė jokių šio administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas įsakymas teisėtas, jis atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą administracinį aktą nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu netaikyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-25 įsakymu Nr. 30-2079 „Dėl licencijos, išduotos (duomenys neskelbtini), galiojimo panaikinimo“ paskirtos sankcijos, kuria nuo 2012-11-25 (duomenys neskelbtini) panaikintas licencijos Nr. 0165V00, išduotos 2001-03-21 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais aludėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojimas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                   Arūnas Dirvonas

Rosita Patackienė

Irena Paulauskienė