Civilinė byla Nr. e2S-131-392/2020

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33478-2017-4

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį atsakovams M. M., D. P. (D. P.) ir E. M., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą atsakovų M. M. ir D. P., dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas 2017 m. rugsėjo 4 d. pateiktas ieškovo R. M. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kuriuo prašoma skirti ekspertizę tėvystei nustatyti, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar ieškovas yra mažametės E. M. biologinis tėvas, o ekspertams teigiamai atsakius į suformuluotą klausimą, nustatyti, kad atsakovas D. P. nėra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir nustatyti, kad ieškovas yra E. M. tėvas.

2.       Teisme 2019 m. lapkričio 15 d. gautas ieškovo R. M. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovų sistemingą bylos nagrinėjimo proceso vilkinimą bei dėl proceso vilkinimo ieškovo patiriamų didelių kelionės išlaidų, t. y. skraidymo iš Vokietijos į Lietuvą, ieškovas nemato pagrindo tęsti bylos nagrinėjimo, todėl ieškovas R. M. atsisako pareikšto ieškinio atsakovams M. M., E. M. ir D. P. civilinėje byloje Nr. e2-219-1019/2019. Ieškovui yra žinomos visos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y., kad, teismui priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą bei nutraukus bylą, ateityje ieškovas nebegalės reikšti atsakovams tapataus ieškinio. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovų bylinėjimosi išlaidas prašo palikti jiems, nes, ieškovo teigimu, atsakovai viso bylos nagrinėjimo proceso metu elgėsi nesąžiningai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė ieškovo R. M. ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-219-1019/2019 pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Priteisė iš ieškovo R. M. atsakovui D. P. 2 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžiant nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Kadangi ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovui žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl teismas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė.

5.       Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar vilkino teismo procesą, todėl ieškovui atsisakius ieškinio, netenkino ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai tinkamai ir sąžiningai naudojosi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo kreipimusi į teismą su ieškiniu, kurio ieškovas atsisako įvertinęs užtrukusį bylinėjimąsi ir išlaidas, ir tiesiogiai susijusios su atsakovų nesutikimu su pareikšto ieškinio reikalavimais ir procesinio pobūdžio prašymais, atsakovui D. P. iš ieškovo priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovas (apeliantas) R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir atsisakyti priimti ieškovo ieškinio atsisakymą, civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

6.1.       Apeliantas nepalaiko savo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, nes tokį pareiškimą jis surašė neapgalvotai ir spontaniškai, paveiktas stipraus emocinio susijaudinimo dėl bylinėjimosi trukmės, didelių išlaidų ir atsakovų piktybiško trukdymo nustatyti tiesą itin svarbiu vaiko tėvystės klausimu.

6.2.       Ieškovas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė suklaidintas, nes pareiškimo surašymo metu, nepagalvojo apie procesines pasekmes, kurių visiškai nenorėjo, t. y. kad ateityje nebebus galima paduoti tapataus ieškinio, todėl vaiko tėvystės klausimas išliks neatsakytas. Ieškovo pareiškimo tikroji esmė yra ieškovo nusivylimas dėl susidariusios situacijos, kuomet atsakovai tyčia sabotuoja ekspertizės atlikimą ir tokiu būdu trukdo nustatyti tiesą šeimos byloje. Atitinkamai vaikas netenka galimybės žinoti kas yra jo tikrasis tėvas ir realizuoti savo teisę gauti tikrojo tėvo išlaikymą, paramą bei dalyvavimą vaiko auklėjime. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, neatsižvelgė, kad toks atsisakymas pažeis vaiko interesus.

6.3.       Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismui buvo pagrindas pripažinti prioritetinius vaiko interesus svarbesniais už ieškovo spontanišką pareiškimą nebetęsti bylos nagrinėjimo. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neva neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Ieškovas, spontanišku pareiškimu atsisakydamas ieškinio dėl tėvystės nustatymo, neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistą vaiko teisę. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio kaip pažeidžiančio nepilnamečio vaiko teisę ir teisėtus interesus.

6.4.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Atsakovų elgesys sudaro pagrindą teismui vertinti, kad tas elgesys buvo netinkamas CPK 94 straipsnyje numatyta prasme, sąlygojo ilgą ir sudėtingą bylinėjimąsi ir trukdymą nustatyti byloje tiesą. Todėl teismas turėjo įvertinti, kad egzistuoja būtent atsakovų kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

7.       Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti atsakovų naudai išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nesutinka su ieškovo skundo argumentais dėl ieškinio atsisakymo spontaniškumo, nes veiksmas buvo gerai apgalvotas. Pirma, ieškovas šį sprendimą priiminėjo 5 savaites, antra, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokato, trečia, pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio parengė advokatas, kuris emociškai niekaip neįtakotas tų veiksnių, kurie neva įtakojo patį ieškovą, ketvirta, advokatas ne tik išaiškino ieškinio atsisakymo pasekmes, bet atsisakymą dar kartą patvirtino atėjęs į 2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį, penkta, apelianto kalbos apie DNR ekspertizės atlikimą neturi jokio pagrindo, nes į visus su ekspertizės atlikimu susijusius klausimu atsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019. Visi ieškovo argumentai apie atsakovų piktnaudžiavimą, proceso vilkinimą, sabotavimą ir pan., kuriais pastarasis remiasi atskirajame skunde, yra tie patys argumentai, kuriais remdamasis ieškovas prašė skirti baudas atsakovams ir dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau pasisakė, juos atmesdamas kaip nepagrįstus, todėl šis klausimas iš naujo nesvarstytinas. Atsakovai taip pat nesutinka ir su ieškovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bet kurioje stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

11.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su šeimos santykiais ir kas svarbiausia, su vaiko interesais, o tokiose bylose teismas privalo būti aktyvus, negali automatiškai patvirtinti ieškinio atsisakymo, o turi pareigą patikrinti, ar ieškovas tinkamai suvokia ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs aplinkybių, kad ieškovo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, įsitikinęs, jog ieškovui žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama, pripažino, jog yra pagrindas ieškovo atsisakymą priimti ir bylą nutraukti.

12.       Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 77785/01).

13.       Sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina į tai, kad byla yra nagrinėjama trečius metus, ieškovas nuosekliai siekė nustatyti vaiko kilmę, aktyviai dalyvavo procese, tačiau atsakovai nevyksta teismo paskirtos ekspertizės atlikimui, o tai itin menkina ieškovo įrodinėjimo galimybes šioje byloje. Darytina išvada, kad ieškovo ieškinio atsisakymas buvo sąlygotas tokių atsakovų veiksmų bei to, kad daugkartinis vykimas iš užsienio į teismo posėdžius bei ekspertinę įstaigą yra apsunkintas laiko ir finansinių sąnaudų prasme. Vadinasi ieškinio atsisakymas buvo ieškovo nepakankamai apgalvotas ir sąlygotas užsitęsusio proceso. Todėl užkirsti kelią ieškovui ginti savo teisės teisme būtų nesąžininga. Remiantis išdėstytais argumentais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis naikintina. Civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

14.       Kadangi nutartis panaikinta ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėja. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti.

Bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius