Civilinė byla Nr. 2S-733-777/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15988-2016-1              Procesinio sprendimo kategorijos:              3.4.5.11; 3.5.20.2; 3.1.12.4; 3.1.12.4;                3.1.12.13; 3.2.4;. 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. B. (D. B.) ir V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutarties civilinėje byloje pagal skundus dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės (toliau – antstolė) veiksmų, suinteresuoti asmenys J. B., AB SEB bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. B. 2016-11-23 antstolei pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo Nr. S-15036142, kuriuo paskelbtos pirmosios pakartotinės buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), varžytynės.
2. Pareiškėjas D. B. nurodė, kad antstolė neteisėtai paskelbė pirmąsias pakartotines buto varžytynes, nes varžytynės buvo atšauktos, o ne paskelbtos neįvykusiomis, ir tam nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 719 straipsnio 5 dalyje ir                 721 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo informuotas apie paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes, be to, antstolė nesilaikė įstatyme numatyto                   20 dienų termino nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, pažeidė CPK 704 straipsnio nuostatas, leidžiančias skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją.
3. Antstolė 2016-11-30 patvarkymu Nr. S-16029987 pareiškėjo D. B. skundo netenkino. Skundą su vykdomąja byla Nr. 0005/13/01475 (toliau – vykdomoji byla) 2016-12-01 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
4. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas D. B. ne kartą skundė antstolės veiksmus analogiškais motyvais, todėl pareiškėjas bando ne apginti pažeistas savo teises, bet sustabdyti vykstantį hipoteka apsunkinto turto priverstinį realizavimą. Antstolė nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-25 nutartimi išaiškino, jog antstolė nepažeidė CPK nustatytos varžytynių paskelbimo tvarkos, nes pakartotinės pirmosios varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, ir antstolė atnaujindama vykdomąją bylą pagrįstai paskelbė pirmąsias pakartotines, o ne pirmąsias varžytynes. Nurodė, jog pareiškėjas D. B. nepagrįstai nurodė, jog nebuvo informuotas apie paskelbtas pirmąsias pakartotines turto pardavimo varžytynes, kadangi vykdomojoje byloje yra duomenys apie pranešimo įteikimą J. B., kuri yra solidarioji skolininkė ir pareiškėjo motina, gyvenanti kartu su pareiškėju, todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai.
5. Pareiškėjas V. B. 2016-12-12 antstolei pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo Nr. S-15036142, kuriuo paskelbtos pirmosios pakartotinės buto varžytynės.
6. Pareiškėjas V. B. nurodė, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus: neinformavo apie visus atliekamus vykdymo veiksmus jo, kaip priverstinai parduodamo turto bendraturčio; pažeidė teisės normas neišsiųsdama pareiškėjui raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į bendrą turtą, turėjo kreiptis į teismą su prašymu nustatyti J. B. ir V. B. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, to nepadariusi, neturėjo teisinio pagrindo pardavinėti varžytynėse pareiškėjui priklausančią turto dalį.
7. Antstolė 2016-12-23 patvarkymu Nr. S-16032220 pareiškėjo V. B. skundo netenkino. Skundą 2016-12-27 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
8. Antstolė nurodė, kad pareiškėjo V. B. skundo argumentai nepagrįsti, kadangi vykdomojoje byloje pareiškėjas yra subsidiarusis skolininkas, atsakingas įkeistu turtu, nuo pat vykdomosios bylos pradžios jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai ir pareiškėjas žinojo apie išieškojimo procesą ir apie turto vertės nustatymo ekspertizę, vykdomojoje byloje esantį šios ekspertizės aktą.
9. Antstolė prašė skirti pareiškėjams po 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei sąmoningą veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutartimi civilinės bylos pagal pareiškėjų skundus buvo sujungtos.
11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-26 nutartimi pareiškėjų skundų netenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmąsias pakartotines varžytynes antstolė paskelbė po to, kai pirmosios varžytynės buvo atšauktos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kai egzistavo aplinkybė, dėl kurios paskelbtos varžytynės negalėjo būti vykdomos. CPK 703 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad antstolis įstatymo numatytais atvejais patvarkymu gali varžytynes atšaukti. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolė pirmąsias pakartotines varžytynes paskelbė laikydamasi įstatymų, ir pripažino, kad antstolės veiksmai dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo nepažeidė pareiškėjo D. B. teisių ir interesų.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apie pirmąsias pakartotines varžytynes pareiškėjas D. B. buvo informuotas tinkamai, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. įteikti J. B., kuri yra pareiškėjo D. B. motina, su kuria kartu gyvena ir pareiškėjas ir, kuri neturi priešingo suinteresuotumo byloje.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas D. B. su antstole nebendradarbiavo, vykdymo proceso eiga nesidomėjo, todėl skundo argumentus dėl pažeistos teisės pagal CPK 704 straipsnį pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-545-613/2016 pažymėjo, jog pareiškėjas D. B. turto pirkėjui surasti ir pasiūlyti turėjo esmingai ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2015-03-09, kuomet jam buvo įteiktas patvarkymas dėl turto įkainojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ketinimus ieškoti turto pirkėjo įvertino kaip deklaratyvius.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė procesinius dokumentus pareiškėjui V. B. siuntė ir įteikė CPK nustatyta tvarka – juos pasirašytinai paimdavo pareiškėjo sutuoktinė J. B., su kuria pareiškėjas yra turto bendraturtis ir su kuria kartu pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, arba jie būdavo įteikiami sūnui (CPK 123 str. 3 d.), arba grįždavo neįteikti, nurodant, jog pareiškėjas neatsiliepė į pranešimus. Kadangi dokumentai buvo įteikti tinkamai, pareiškėjui buvo žinoma, jog jis yra vykdomosios bylos šalis, t. y. skolininkas, atsakingas už skolą įkeistu turtu.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas                              2016-09-05 nutartimi skyrė pareiškėjui D. B. 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, Klaipėdos apygardos teismas šią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 nutarties dalį paliko nepakeistą ir, siekdamas išvengti perteklinio teisinių sankcijų naudojimo pareiškėjui ir tokiu būdu peržengti protingumo ir teisingumo principų ribas, antstolės prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo skirti pareiškėjui V. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei sąmoningą veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą, kadangi pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų byloje teikia pirmą kartą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18. Pareiškėjai (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
19. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi formaliai išnagrinėjo apeliantų skundus ir juos nepagrįstai atmetė.
20. Apeliantai nurodė, kad antstolė neteisėtai paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes, kadangi tam nebuvo CPK 719 straipsnio 5 dalyje ir 721 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Apeliantai nurodė, kad CPK nenumato atvejų, kad atšaukus pirmąsias varžytynes būtų skelbiamos pirmosios pakartotinės varžytynės. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje atliktu išaiškinimu, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-114-163/2016, kurioje nurodyta, kad pakartotinės pirmosios varžytynės skelbiamos tik CPK 717 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (CPK 719 str. 5 d.).
21. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepragrįstas išvadas, jog vykdomosios bylos dokumentų įteikimas J. B. laikytinas tinkamu dokumentų įteikimu apeliantams. Apeliantai nurodė, kad antstolės dokumentai pareiškėjui V. B. nebuvo siunčiami, todėl pareiškėjas nežinojo apie antstolės pradėtus jam vykdymo veiksmus, antstolė nesiėmė veiksmų, kad pareiškėjas V. B. vykdymo procese būtų tinkamai informuotas. Apeliantai nurodė, kad antstolė veikė aplaidžiai ir buvo neaktyvi, kadangi  siųsti pareiškėjui V. B. patvarkymai būdavo neįteikiami.
22. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio                   1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. Apeliantai nurodė, kad antstolė neteisėtai paskelbė pirmąsias pakartotines buto varžytynes, nes tam nebuvo CPK 719 straipsnio 5 dalyje ir 721 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolė pirmąsias pakartotines varžytynes paskelbė vadovaudamasi CPK 703 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, o ne CPK                           719 straipsnio 5 dalyje ir 721 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, ir šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai visiškai pritaria apeliacinės instancijos teismas.
26. Atvejai, kuriems esant antstolis turi teisę atšaukti varžytynes, reglamentuoti CPK                            703 straipsnio 1 dalyje. Remiantis jos nuostatomis, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėja CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu varžytynes gali atšaukti. Taigi CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos.
27. Nagrinėjamu atveju apeliantams ne kartą apskundus antstolės veiksmus ir kreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašant sustabdyti buto priverstinį pardavimą iš varžytynių, iki bus išnagrinėti skundai dėl antstolės veiksmų, ir teismui priėmus nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažintina, kad egzistavo aplinkybė, dėl kurios paskelbtos varžytynės negalėjo būti vykdomos. Todėl pagrįstai antstolė atšaukė varžytynes, o pasibaigus varžytynių atšaukimo pagrindui, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasi CPK  703 straipsnio 2 dalimi pakartotinai paskelbė pirmąsias varžytynes. Vien tai, kad antstolė nurodė, jog paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, nereiškia, kad antstolė varžytynes paskelbė CPK 719 straipsnio 5 dalyje ir 721 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos (CPK 703 straipsnio 2 dalis), tačiau nereiškia, jog antstolis turi iš naujo kartoti visas iki varžytynių paskelbimo numatytas procedūras – vertinti turtą ir pranešti apie įkeisto turto įkainojimą, dar kartą išaiškinti teisę pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 str. nustatyta tvarka. Varžytynių atšaukimas nėra varžytynių laikymas neįvykusiomis, kur skiriasi pakartotinių procedūrų tvarka. Nagrinėjamu atveju atšaukus varžytynes jos faktiškai „atnaujinamos“ ir tęsiamos pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų VI skyriuje numatyta varžytynių vykdymo tvarka, kurioje reglamentuota ir varžytynių paskelbimo tvarka, veiksmai, kuriuos nurodo apeliantai, – vertinti turtą ir pranešti apie įkeisto turto įkainojimą, dar kartą išaiškinti teisę pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 str. nustatyta tvarka nenumatyti, todėl antstolė jų iš naujo atlikti neprivalėjo.
28. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje atliktu išaiškinimu, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-21 nutartimi civilinėje byloje                         Nr. 2S-114-163/2016, kurioje nurodyta, kad pakartotinės pirmosios varžytynės skelbiamos tik CPK 717 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (CPK 719 str. 5 d.). Svarbu pažymėti, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Atsakant į pareiškėjų skundo argumentus, susijusius su Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-114-163/2016, pažymėtina, kad, vertinant antstolio veiksmus pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo aspektu, teismo padarytos išvados negali būti suabsoliutinamos, nes ir teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.                                   3K-3-194/2008). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Klaipėdos apygardos teismo                                     2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-114-163/2016 ir joje pateikta teismo argumentacija nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.
29. Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog antstolė nesiėmė veiksmų, kad V. B. vykdymo proceso metu būtų tinkamai informuotas. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.
30. Vykdomosios bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas yra vykdomosios bylos šalis,           t. y. skolininkas, atsakingas už skolą tik įkeistu turtu. Kaip ir kitiems skolininkams                           2013-08-06 V. B. buvo parengtas ir registruotu laišku išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. 1 t., b. l. 5). Kadangi dokumentai nebuvo įteikti, jie pakartotinai išsiųsti 2013-08-28 ir jų gavimą patvirtino J. B., įsipareigodama juos perduoti V. B. (vykd. b. 1 t., b. l. 27). Iš pradžių procesiniai dokumentai buvo siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu –(duomenys neskelbtini), vėliau deklaruotu gyvenamosios vietos adresu –(duomenys neskelbtini). Taigi, apeliantui skirtus procesinius dokumentus pasirašytinai paimdavo pareiškėjo sutuoktinė J. B., su kuria apeliantas yra turto bendraturtis ir su kuria kartu yra deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (vykd. b. 1 t., b. l. 27, 40, 52, 59, 63, 88, 276, 279) (CPK 123 str. 3 d.), arba jie būdavo įteikiami sūnui (vykd. b. 1 t., b. l. 109, 146) (CPK 123 str. 3 d.).
31. CPK 123 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog  kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, nagrinėjamu atveju dokumentus pristatantis asmuo visais atvejais dokumentus įteikdavo apelianto V. B. sutuoktinei J. B. arba sūnui D. B., beje, dokumentuose sutuoktinė nurodydavo, jog šiuos dokumentus įsipareigoja perduoti adresatams.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 604 straipsnis, kuriame nustatyta, kad procesiniai dokumentai siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu ir laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 str.). Raginimas įvykdyti sprendimą išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 str. 1 d.). Taigi, CPK 604 straipsnio analizė leidžia teigti, kad procesinių dokumentų, siunčiamų skolininkui registruotu laišku (išskyrus raginimą įvykdyti sprendimą), tinkamam įteikimui nebūtina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus, užtenka, kad jie buvo išsiųsti registruotu laišku paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2013-08-28 patvarkymas Nr. S-13023505 dėl raginimo įvykdyti sprendimą 2013-08-30 įteiktas J. B. įsipareigojant jį perduoti V. B. (vykd. b. 1 t., b. l. 27), 2015-03-04 patvarkymas Nr. S-15007120 dėl turto įkainojimo ir išaiškinimo skolininkui pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 str. nustatyta tvarka taip pat įteiktas 2015-03-09 J. B. (vykd. b. 1 t., b. l. 88), varžytynės paskelbtos 2015-03-30 ir apie tai pranešta įteikiant patvarkymus J. B. (vykd. b. 1 t., b. l. 93). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad apeliantams buvo išdėstytos CPK 704 straipsnio nuostatos – pačiam surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, ir įteiktas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog antstolė neinformavo apeliantų apie nustatytą nekilnojamojo turto vertę ar nesuteikė pakankamai informacijos apie vykdymo procesą. Svarbu pažymėti, jog pagal CPK 644 straipsnį skolininkas privalo: nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmų; antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą; kviečiamas atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga; atlikti kitas pareigas. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai galima daryti išvadą, kad apeliantams buvo žinoma apie atliekamus vykdymo veiksmus ir procesiniai dokumentai įteikti laiku ir tinkamai. Pažymėtina, kad įstatymas nustato proceso šalims imperatyvias elgesio taisykles, kurių proceso šalys, įskaitant ir skolininką, turi laikytis. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Taigi, apeliantai turi pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga.
33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio                             1 dalis 1 punktas).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 336–339 straipsniais teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Jolanta Gailevičienė