Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-337-460/2011

Teisėja  Kristina Domarkienė                                                                      (Proceso Nr. 2-06-3-07857-2009-9)

Procesinio sprendimo kategorija

116.1.; 116.4; 121.21(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Dainai Bžeskienei, Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovei I. Š., atsakovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1204-796/2010 pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei I. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo bei ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytą 52 000 Lt sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gyveno su atsakove neįregistravę santuokos, 1995-10-14 jiems gimė sūnus D. V. (D. V.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-30 sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui D. V. po ¼ dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-03-17 iki vaiko pilnametystės. 2007-06-14 I. Š. pateikė antstolei vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. Antstolė paskaičiavo susidariusį 48 961,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą. 2008-06-18 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas pripažinti 1998-06-30 teismo sprendimą esant įvykdytą iki 2005-08-01. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-28 nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atsisakė savo ieškinio reikalavimų atsakovei ir pripažino 50 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 1998-03-17 iki 2008-12-01. Ieškovas įsipareigojo skolą sumokėti dalimis iki 2011-12-01. Taikos sutartimi šalys taip pat pakeitė 1998-06-30 teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir susitarė, kad ieškovas sūnaus išlaikymui moka po 800,00 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-01 iki vaiko pilnametystės. Teismo nutartis įsiteisėjo 2009-02-12. Laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m. jis su atsakove bendrai naudojosi jo atsiskaitomąja sąskaita Nr. LT75 7044 0600 0065 3498 AB Vilniaus banke ir mokėjimo kortele, sąskaitos Nr. LT16 7044 0001. 2004-02-03 atsakovė buvo oficialiai įtraukta į sąskaitos naudojimą. Atsakovė per sąskaitų naudojimo laiką išnaudojo apie 52 000,00 Lt sumą. Ieškovas nurodė, jog galimybę atsakovei naudotis banko sąskaita ir mokėjimo kortele suteikė pats, tačiau atsakovė šias lėšas panaudojo ne sūnaus išlaikymui. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokato padėjėjas Sergejus Jakovlevas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai nurodė, jog kortelę davė naudotis atsakovei vaiko išlaikymui, taip pat sąskaitai už mobilų telefoną apmokėti, buvo jai palikęs ir leidęs naudotis automobiliu kai buvo jūroje. Atsakove pasitikėjo, todėl nenustatė jokios atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos, nenurodė konkrečios sumos, kurią atsakovė galėdavo nuimti per mėnesį. Atsakovė nepagrįstai išnaudojo 52 000,00 Lt sumą iš ieškovo sąskaitų, todėl privalo grąžinti šias lėšas ieškovui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-07 sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad ieškovas nenustatė atsakovei jokios atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos, leido jai išsiimti grynų pinigų pagal poreikį ir neįpareigojo jos kaupti kvitus, kurie patvirtintų turėtas išlaidas. Kadangi ieškovas savanoriškai perdavė atsakovei naudotis savo mokėjimo kortelę, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai įgijo ieškovo turtą, todėl ieškovas negali jo išsireikalauti.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimą. Nurodo, kad pinigų, kurie skirti vaiko išlaikymui, negalima naudoti kitiems tikslams. Pažymi, kad atsakovė nenurodė, kokiems tikslams pinigai buvo panaudoti.

Atsiliepimu atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas disponuoti turtu suteikė savo valia.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas gyveno su atsakove neįregistravę santuokos, 1995-10-14 jiems gimė sūnus D. V.. I. Š. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, 1998-06-30 teismo sprendimu iš A. V. buvo priteistas išlaikymas sūnui D. V. po ¼ dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-03-17 iki vaiko pilnametystės. 2002 m. ieškovas davė leidimą atsakovei naudotis jam priklausančia banko mokėjimo kortele, 2004-02-03 atsakovė buvo oficialiai įtraukta į ieškovo banko sąskaitos naudojimą. Atsakovė iki 2005 m. naudojosi mokėjimo kortele ir iš ieškovo sąskaitos išsiimdavo pinigų. 2007-06-14 atsakovė pateikė antstolei vykdyti teismo 1998-06-30 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. 2008-06-18 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas pripažinti 1998-06-30 teismo sprendimą esant įvykdytą iki 2005-08-01 (prijungta civilinė byla Nr. N2-8329-730/2008). Parengiamajame teismo posėdyje teismas 2008-11-28 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atsisakė savo ieškinio reikalavimų atsakovei ir pripažino 50 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 1998-03-17 iki 2008-12-01.

Šioje byloje ieškinys reiškiamas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (CK 6.237 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 str. nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2009-03-16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009).

Ieškovas pats nurodė, kad leido atsakovei naudotis sąskaita, t. y. žodžiu susitarė dėl sąskaitoje esančių lėšų naudojimo tvarkos ir sąlygų. Atsakovė šios aplinkybės taip pat neginčija. Tarp šalių kilo ginčas dėl konkrečių sąlygų, t. y. ieškovas nurodo, jog leido naudotis ne visomis lėšomis, be to tik konkrečiam tikslui – vaiko išlaikymui. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodydama, kad jokių ribojimų naudotis lėšomis nustatyta nebuvo, ji lėšas naudojo ieškovo automobilio eksploatacijai, išlaikė vaiką.

Ieškovas reikšdamas pretenzijas atsakovei dėl tam tikrų sutarties sąlygų pažeidimo, privalo įrodyti, kad šios sąlygos egzistavo, t. y. kad dėl jų šalys susitarė (CPK 178 str.). Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, jo teiginiai, kad sutarta buvo tik dėl dalies lėšų panaudojimo ir tik konkrečiu tikslu, teisėjų kolegijos neįtikina, nes ieškovas galėjo atsakovei duoti konkrečią sumą pinigų, tokią pinigų sumą pervesti į atsakovės sąskaitą arba palikti savo sąskaitoje ir leisti naudotis atsakovei. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimą aiškinti taip, kad kaip teigia ieškovas, būtų nesąžininga atsakovės atžvilgiu – suteikta galimybė naudotis visa sąskaitoje esanti suma, o paskui reiškiamos pretenzijos atsakovei dėl konkrečių sutarties sąlygų, kurių pažeidimo pats ieškovas įrodyti negali. Atskirai pažymėtina, kad banko sąskaitų išrašuose atsakovė nurodyta kaip lėšų bendratutė, o ne valdytoja ar naudotoja, be to be jokių apribojimų (1 t., b. l. 14-29).

Kolegija daro išvadą, jog atsakovė neįgijo piniginių lėšų be teisinio pagrindo, tyčia, ar dėl neatsargumo, ko ji negalėjo gauti. Ieškovas įrodinėja sutarties pažeidimo aplinkybes, t. y. kad atsakovė per daug panaudojo lėšų, ne tuo tikslu. Ieškovas savo teises gali ginti įrodinėdamas netinkamą sutarties vykdymą.

Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2011). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, t. y. kad atsakovė jo lėšas įgijo ir panaudojo be teisinio pagrindo, kad atsakovė pažeidė sutarties dėl sąskaitoje esančių lėšų naudojimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CPK 328 str.).

Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-333 str.,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                                                            Alvydas Žerlauskas

                             Bronius Valius