Civilinė
byla Nr. 2A-35-425/2008
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 20 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Rimanto
Savicko,
kolegijos teisėjų: Laimanto
Misiūno (pranešėjo) ir Margaritos Dzelzienės,
posėdžio sekretorė Lolita
Kudabienė,
dalyvaujant: ieškovo
Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Jurgai Šimonelytei,
atsakovui V. V.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
V. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės
teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-188-639/2007,
pagal ieškovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį
atsakovui V. V., dėl mokesčių priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas Utenos
apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2007-01-22 kreipėsi į teismą su
ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 37112,08
litus nesumokėtų mokesčių. Ieškovas savo prašymą argumentavo, kad Anykščių
rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje
byloje Nr. 1-32-03/2004, V. V. buvo pripažintas kaltu pagal
LR BK 219 str. 1 d. ir nubaustas 80 MGL (10 000 LTL) bauda. Ieškovas
argumentavo, kad atsakovas buvo UAB „Dendralita“ vienintelis akcininkas ir
direktorius, todėl jis priėmė sprendimus nemokėti mokesčių, todėl turi būti
taikoma civilinė atsakomybė, kuri yra subsidiari. UAB „Dendralita“ veikla pasibaigė
dėl bankroto. Valstybei priklausantis mokesčiai (37112,08 Lt suma) nebuvo
išieškota iš pagrindinio skolininko „Dendralita“, todėl prašė priteisti
nurodytą sumą iš atsakovo V. V., nes jis iki šio laiko
gera valia skolos nesugrąžino.
Anykščių rajono apylinkės teismas
2007-08-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš
atsakovo V. V. trisdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą
dvyliką litų ir 8 centus mokesčių į valstybės pajamas. Teismas atsižvelgė į
atsakovo turtinę padėtį, sprendimo vykdymą šioje dalyje išdėstė keturiems
metams, nustatant, kad atsakovas turi išmokėti pinigines sumas mokant dalimis
po 9278,02 litų kas metus. Priteisė iš V. V. į valstybės
biudžetą 1113,36 Lt žyminio mokesčio ir 29,40 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir
atsiradusi žala konstatuoti 2004-04-07 Anykščių
rajono apylinkės teismo nuosprendyje. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju,
kai juridinio asmens dalyvio veiksmai nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir
lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prievolės, tai šis juridinio asmens
valdymo organo narys atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens
prievoles savo turtu. Nurodė, kad asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai
praturtėjęs kito asmens sąskaita privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio
nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas, konstatavo, kad
pagrindinis skolininkas UAB „Dendralita“ skolos (mokesčių) nesumokėjo, tokiu
atveju kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui.
Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme
atsakovas V. V. prašo apeliacinės
instancijos teismo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-08-21 sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Savo prašymą
argumentavo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas ir dėl to
priėmė neteisingą sprendimą. Atsakovas mano, kad ieškovui pripažinus UAB
„Dendralita“ mokestinę nepriemoką pasibaigusia, neliko pačios prievolės ir
negali būti reikalaujama atlyginti žalą, atsiradusia dėl prievolės sumokėti
mokesčius neįvykdymo. Likvidavus juridinį asmenį UAB „Dendralita“, pasibaigė
jos mokestinė prievolė, todėl prievolės sumokėti mokesčius nebeliko, kaip ir
neliko ir prievolės atlyginti žalą. Utenos apskrities VMI 2007-01-23 dienos
sprendimu Nr.8-34-116 pareiškė, kad mokestinė prievolė nebeegzistuoja. Civilinei
atsakomybei kilti būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį
ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Toks priežastinis ryšys civilinėje byloje
nėra nustatytas. Atsakovas neteisėtais veiksmais nėra įgijęs jokio turto.
Bendrovės mokesčių nesumokėjimas negali būti laikomas turto įgijimu. Šios sumos
buvo sumokėtos kaip darbuotojų atlyginimas ir atsiskaityta su VSDFV. Mano, kad
žalos priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas
nesumažino iš atsakovo priteistos žalos atlyginimo sumą, esant blogai atsakovo
turtinei padėčiai ir taip pažeidė CK 6.251 str. UAB „Dendralita“ mokesčiai
nesumokėti esant būtinam reikalingumui, siekiant išvengti įmonės bankroto.
Atsiliepime
į apeliacinį skundą Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, jos
atstovė apeliacinės instancijos teisme su atskiruoju skundu nesutiko,
motyvuodami, kad kai juridinis asmuo yra likviduotas, už neribotos atsakomybės
juridinių asmenų prievoles atsakovo jų dalyviai. V. V. pareiga
atlyginti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą yra savarankiška šio
asmens prievolė, kadangi dėl V. V. veiksmų UAB „Dendralita“ esant mokiai, į valstybės biudžetą nebuvo
sumokėta 37112,08 Lt deklaruotų mokesčių suma. Nurodo, Anykščių rajono
apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti faktai yra prejudiciniai, todėl
apeliantas negali jų ginčyti, o ieškovui nereikia jų įrodinėti civilėje
byloje.
Apeliacinis
skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas
nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
Panevėžio
apygardos teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi UAB
„Dendralita“ iškėlė bankroto bylą, 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino, kad bankrutavusios UAB
„Dendralita“ veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 6-7).
Baudžiamosios
bylos medžiaga nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 7 d. teismo nuosprendžiu V. V. pripažino kaltu pagal LR BK 219
str. 1 d ir nubaudė 80 MGL bauda. Teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į
ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso
tvarka (baudž. bylos lapai 246-248).
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis V. V.,
pateikęs deklaraciją, laiku nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių po to, kai
valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. UAB „Dendralita“ buvo mokesčių mokėtojas, todėl jam yra
prievolė mokėti mokesčius. Nurodė, kad atsakovas V. V. buvo ne tik 100 procentų šios bendrovės akcijų savininkas,
tačiau ir direktorius. Teismas konstatavo, kad nusikalstami veiksmai visuomet
yra nesąžiningi veiksmai. Tarp šių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra
neabejotinas priežastinis ryšys. Motyvavo, kad išimtinai tik kaltinamasis V. V., kaip vienintelis akcininkas,
turėjo įtakos juridinio asmens UAB „Dendralita“ sprendimams nesumokėti
mokesčių už ką baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.
Civilinio kodekso 2.50 straipsnio
2 dalis nustato, kad juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens
prievoles, kaip ir juridinis asmuo neatsako už jo dalyvio prievoles. Minėto
straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti
prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens
dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. CK
1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų
pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio
asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų.
Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus,
sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje juridinio asmens dalyviui
atsakovui V. V. pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė
atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą
atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti
galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota
turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis
asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir to siekia nesąžiningais
veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio
asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovas, kaip juridinio
asmens dalyvis, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus)
atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo,
todėl turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus
įrodymus, turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog UAB
„Dendralita“, kaip juridinio asmens, prievolė sumokėti 37
112,08 Lt buvo neįvykdyta būtent dėl nesąžiningų UAB „Dendralita“ dalyvio ir administracijos vadovo,
o nagrinėjamoje byloje atsakovo V. V. veiksmų. Šie veiksmai
reiškėsi tuo, kad atsakovas V. V., būdamas UAB „Dendralita“ vienintelis dalyvis ir direktorius, pažeisdamas 1995-06-28 d. Lietuvos Respublikos
Mokesčių administravimo įstatymo Nr.I-974 19 str., pateikęs Utenos VMI Anykščių
skyriui deklaracijas už laikotarpį nuo 2001-08-27 iki 2003-05-22, nesumokėjo
apskaičiuotų mokesčių dėl priežasčių, nesusijusių su bendrovės nemokumu. Įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ištyrus įmonės
buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „Dendralita“ 2003 m. gegužės mėnesiui piniginiams įsipareigojimams įvykdyti turėjo pakankamai pinigų (46164,21
LTL, baudž. bylos 157-159 lapai), todėl baudžiamojoje byloje teismas ir
nustatė, kad privalomi mokesčiai buvo nesumokėti ne dėl nuostolingos įmonės
veiklos, o būtent dėl bendrovės valdymo organo (direktoriaus) neveikimo. Tokios
aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio
asmens dalyviui subsidiarinę atsakomybę, kadangi BUAB „Dendralita“
bankroto byloje ieškovo kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Anykščių
rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nurodė konkrečius
juridinio asmens dalyvių nesąžiningus veiksmus, kuriais pagrįstai
vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas tenkindamas Utenos apskrities VMI
ieškinį. Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas
pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).
Atskirojo
skundo motyvai yra nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios
instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Apeliantas neteisingai
interpretuoja Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos
Respublikos Civilinio kodekso nuostatas dėl mokesčių sumokėjimo pareigos ir
senaties terminų. Kaip jau buvo nurodyta, Panevėžio apygardos teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino, kad bankrutavusios UAB
„Dendralita“ veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 6-7), todėl darytina išvada,
kad iki šios datos mokesčių administratorius siekė UAB „Dendralita“ mokesčius
išieškoti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka,
tačiau nebuvo išieškoti dėl lėšų ir turto nebuvimo.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 7 d. teismo nuosprendžiu atsakovas V. V. pripažintas kaltu
pagal LR BK 219 str. 1 d ir nubaustas pinigine bauda. Kaip jau buvo paminėta,
teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio
klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl ieškovas 2007-01-22
ir pareiškė teismui nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovui. Apeliantas teisus,
teigdamas, kad yra pasibaigusi UAB „Dendralita“ mokestinė prievolė mokesčių
administratoriui, kadangi ši bendrovė kaip juridinis asmuo – likviduotas, jo
nebėra. Nagrinėjamoje byloje atsakovo V. V. atsakomybė
kildinama iš baudžiamosios bylos, kurioje nustatyta, kad jis, būdamas UAB
„Dendraliota“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, nesumokėdamas į valstybės
biudžetą deklaruotų 37112,08 LTL mokesčių, tokiais veiksmais padarė valstybei
žalą. Atsakovo V. V. kaltė, konkretus padarytos valstybei
žalos dydis nustatytas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje
ir iš naujo kaip prejudicinis faktas neįrodinėtinas (Civilinio proceso kodekso
182str.3p.). Tokiu būdu baudžiamojoje byloje pripažinus atsakovą V.
V. kaltu padarius valstybės biudžetui 37112,08 LTL žalos, ieškovas, būdamas
valstybės įgaliota institucija mokesčių srityje, turėjo pareigą padarytą žalą
valstybės biudžetui išieškoti iš kalto asmens Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Anykščių rajono
apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti
iš V. V. 8 LTL teismo turėtų išlaidų apeliacinės
instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės
biudžetą.
teisėjai
Margarita Dzelzienė
Laimantas
Misiūnas
Rimantas Savickas
.