Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-12-04][nuasmeninta nutartis byloje][II-1210-1241-2025].docx
Bylos nr.: II-1210-1241/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415–417, 420–433 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

 

 (S)

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2025 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė,

sekretoriaujant Ernestai Gulbinaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. P. ir jo atstovui, advokato padėjėjui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

 

Teismas

 

nustatė:

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 10 d.. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) K. P. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 22 d. apie 14 val. 50 min., vairavo transporto priemonę motociklą "Kawasaki" Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat vairuodamas motociklą, nebuvo apdraudęs motociklo pravalomuoju civiliniu draudimu, bei neatlikęs jai privalomosios techninės apžiūros, taip pat vairuodamas motociklą važiavo šaligatviu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas pažeidimo metu pripažino savo kaltę, iki šiol gailisi padaręs nusižengimą. Pareiškėjas eismo įvykio metu nebuvo apsvaigęs alkoholiu ir/ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, iš įvykio vietos pasišalino iš didelio susijaudinimo, neturėdamas tyčios ir aiškiai nesuvokdamas savo pareigos nepasišalinti iš eismo įvykio. Nurodoma, kad pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pažymima, kad Pareiškėją charakterizuojantys duomenys rodo teigiamą ir pilietišką jo asmenybę, norą taisytis, pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų apie Pareiškėjo pavojingumą, chuliganiškas paskatas, niekinantį požiūrį. Papildomai pateikti duomenys apie sunkią Pareiškėjo sveikatos būklę ir ribotas galimybes dirbti (Pareiškėjui nustatytas 65 procentų darbingumo lygis), reikalinga nuolatinė ir tęstinė reabilitacija, dėl ko jam yra būtina teisė vairuoti. Taip pat pateikiami duomenys apie sunkią Pareiškėjo finansinę padėtį (Pareiškėjo gaunamos pajamos yra 243 Eur per mėnesį), dėl kurios jis neturi realių galimybių sumokėti jam paskirtą 850 Eur baudą. Nurodoma, kad Pareiškėjas gyvena kartu su motina, kuri turi neįgalumą, ir kuria Pareiškėjas privalo pasirūpinti.

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta, dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 22 d. apie 14 val. 50 min., vairavo transporto priemonę motociklą „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip pat vairuodamas motociklą, nebuvo apdraudęs motociklo privalomuoju civiliniu draudimu, bei neatlikęs jai privalomosios techninės apžiūros. Taip pat vairuodamas motociklą važiavo šaligatviu. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimai pilnai įrodyti ir šių aplinkybių Pareiškėjas pats neginčija. Pažymima, kad byloje nustatytas Pareiškėjo atliktų veiksmų motyvas, kaip, kad jis pats nurodė nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, dėl to, kad jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiuo atveju byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad Pareiškėjas savo veiksmais padarė itin šiurkštų ir pavojingą teisės pažeidimą, savo veiksmais sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Šioje byloje Pareiškėjas, policijos pareigūnų buvo stabdomas su policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu policijos automobiliu, įjungus specialius šviesos ir garso signalus ir per garsiakalbį aiškiai reiškiant reikalavimus sustoti, tačiau šie reikalavimai nebuvo įvykdyti, Pareiškėjas siekdamas išvengti administracinės atsakomybės nevykdė policijos pareigūnų teisėtų ir aiškiai išreikštų reikalavimų sustoti, bei padidinęs greitį ir pavojingai manevruodamas (važiuodamas ir šaligatviu) nestojo stabdomas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai stabdydami transporto priemonę tinkamai nustatė tiek transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, tiek ir jos vairuotoją – Pareiškėją. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimai pilnai įrodyti. Policijos pareigūnų reikalavimai sustoti, kurie buvo išreikšti įjungus specialius šviesos ir garso signalus ir per garsiakalbį reiškiant reikalavimą sustoti buvo aiškūs ir suprantami. Pareiškėjas aiškiai suprato ir suvokė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau ignoravo minėtus reikalavimus ir siekė pabėgti nuo policijos pareigūnų siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas iš esmės savo skundu prašo, kad jo atžvilgiu būtų taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, o būtent, kad būtų panaikintas specialiosios teisės atėmimas. Savo skunde ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą jo atžvilgiu, jis grindžia bendraisiais duomenimis, pateikdamas savo išsilavinimą, gaunamomis neva mažomis pajamomis, kad nėra teistas baudžiamąja atsakomybe, kad jo mama yra pensijinio amžiaus ir panašiai. Visgi Institucijos nuomone tai nėra nei asmenį teigiamai charakterizuojantys, nei jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, o visiškai gyvenimiškos aplinkybės, kurios nesudaro jokio pagrindo taikyti mažesnes sankcijas už padarytą veiką, nei numato įstatymas. Visas šias aplinkybes Pareiškėjas puikiai žinojo dar iki darydamas nusižengimą. Institucija pažymi, kad teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, jį charakterizuojančius duomenis, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių pažeidimų, kuris tiesiogiai sukėlė realią grėsmę kitų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu, taip pat Pareiškėjui paskirta tiek minimali bauda, tiek ir specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, bei netaikyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, todėl paskyrus švelnesnes sankcijas nei numato įstatymas bus aiškiai sudaroma nebaudžiamumo iliuzija ir nebus pasiekti nuobaudų skyrimo tikslai.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir iš esmės akcentavo jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino neprieštaraujantis faktui, jog nepakluso pareigūnų aiškiai išreikštiems reikalavimams, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Pareiškėjas nurodė, kad dėl sveikatos būklės – nuolatinės reabilitacijos – dažnai vyksta į polikliniką, o susisiekimas su ja viešuoju transportu iš jo gyvenamosios vietos yra apsunkintas. Jis taip pat pažymėjo, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbinei veiklai vykdyti, kadangi paskutinė jo vykdyta veikla buvo pavėžėjimo paslaugų teikimas. Pareiškėjo vertinimu, Institucijos paskirta 850 Eur bauda yra neproporcinga: atsižvelgiant į tai, jog jis vairavo būdamas blaivus, bauda turėtų būti sumažinta. Be to, jis nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu neturi galimybių sumokėti paskirtos baudos.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad Pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimus – sutiko, jog nesustojo policijos pareigūnams, vairavo neturėdamas galiojančios techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo. Atstovo teigimu, Pareiškėjo sprendimas bėgti nuo policijos pareigūnų buvo spontaniškas, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Atstovas pažymėjo, kad Pareiškėjas negali dirbti kitokio darbo nei vairuotojo, be to, planavo laikyti teisę vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę. Jo nuomone, tai, kad Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą, patvirtina, jog šis nesitikėjo, kad padariniai galėtų būti tokie griežti. Mano, kad tiek teismų praktika, tiek žmogiškumo principai leidžia vertinti šią situaciją kaip atitinkančią ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindus.

Skundas teismo posėdyje nagrinėtas nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta 850 eurų piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesių terminui. Iš esmės ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui. 

Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį numatyta už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. Šio administracinio nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

Atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį numatyta už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavim1 šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį numatyta už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Šio administracinio nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis tik būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui paskirta minimali bauda, specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, bei netaikyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Pareiškėją, bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir važiavimas motociklu šaligatviu bėgant nuo pareigūnų, vertintini kaip itin šiukštūs pažeidimai. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos pozicija, kad Pareiškėjas ne tik savo veiksmais padarė itin šiurkštų ir pavojingą teisės pažeidimą, tačiau ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad bėgimas nuo policijos pareigūnų truko apie dešimt minučių, patvirtino, kad bėgo dėl menkavertės priežasties – nenorėjo sukelti broliui problemų dėl to, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, neatlikta jos privalomoji technikinė apžiūra. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu nieko negalvojo, buvo svarbu tik pabėgti nuo policijos pareigūnų. Nesutiktina su Pareiškėjo atstovo pozicija, kad toks Pareiškėjo nusižengimo suvokimas rodo mažesnį jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, teismo vertinimu – priešingai, Pareiškėjas, visiškai negalvodamas apie galimas savo pasirinkto elgesio pasekmes, tik dar kartą patvirtino, kad tik atsitiktinumo dėka neįvyko sunkūs padariniai tiek pačiam Pareiškėjui, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjui be kita ko pritaikyta atsakomybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kai tuo tarpu dalis Pareiškėjo atstovo argumentų yra dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį taikymo, už ką Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nėra nubaustas. Teismo vertinimu skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo sveikatos būklės, sunkios finansinės padėties, būtinumo pasirūpinti savo mama nelaikytinos išskirtinėmis, be to apie jas Pareiškėjui buvo žinoma ir nusižengimų padarymo metu, tačiau nepaisydamas jų jis sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų apie Pareiškėjo pavojingumą, chuliganiškas paskatas, niekinantį požiūrį, atsižvelgiant į visas administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, be kita ko, pažymėtina, kad tokie požymiai nei vienoje iš administracinių nusižengimų sudėčių nėra įtvirtinti.

Taigi, įvertinus aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, ar visumos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą. 

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti Pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo, Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas. 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, teismas,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo K. P. skundo netenkinti. 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                  Simona Žižienė


Paminėta tekste:
  • 2AT-34-507/2015