Civilinė byla Nr. 2A-2095-580/2016
Proceso Nr. Nr. 2-52-3-01127-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4;.3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. R. (L. R.) ir atsakovės I. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei I. R., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. R. prašė nutraukti Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką, įrašo Nr. 402, dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. R., po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad paskutiniu metu gyvena atskirai, jis išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, abu nustojo vienas kitą gerbti ir vykdyti sutuoktinių pareigas. Skyrybų iniciatorė buvo atsakovė, kuri yra grubi, žiauriai elgiasi su šeima. Santuoka faktiškai yra iširusi. Nepilnamečiai vaikai yra maži, jų gyvenamosios vietos pakeitimas būtų skausmingas, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovas gyvena užsienyje ir šiuo metu negali sudaryti vaikams tinkamų sąlygų augti ir vystytis. Vaikų išlaikymas nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi, skiriant kiekvienam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Santuokoje bendro turto neįgijo, todėl kreditorinių įsipareigojimų neturi. Po santuokos nutraukimo išlaikymo sau nereikalauja, nes yra darbingas. Atsakovei išlaikymas iš jo nepriklauso, nes santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės.
Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad, dirbdamas Olandijoje per atostogas atvykdavo namo, iš savo ar draugų sąskaitų pervesdavo nemažai pinigų. Atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo, nes ji veda netinkamą gyvenimo būdą. Nurodė, kad kitos moters neturi.
Atsakovė neįrodė, kad nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. sausio mėnesio išlaikymas vaikams yra 500 Eur kas mėnesį, nes vaikai neturi padidintų poreikių. Išlaikymo dydis nustatomas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl išlaikymo pareiga laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2014-10-01 sudaro po 500 Lt, viso 17 000 Lt (4 923,54 Eur), nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 sudaro 3 105 Lt (899,27 Eur ). Už 2015 metų sausio mėnesį - 300 Eur. Bendra suma sudaro 6 122,81 Eur. Ieškovas iš savo sąskaitos ir draugų sąskaitų pervedė žymiai didesnes pinigines sumas, viso apie 8 000 Eur.
Atsakovė I. R. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš ieškovo 6 099,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio imtinai, paskiriant atsakovę piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, jos grubaus ir žiauraus elgesio. Sutinka, kad santykiai atšalo, bet to priežastis buvo ieškovo elgesys. Šeimos finansinė padėtis buvo sudėtinga, neturėjo savo būsto, visi gyveno atsakovės motinos M. V. namuose Naudžių k., Vilniaus r. 2013 m. balandžio mėnesį abiejų susitarimu ieškovas išvyko į Olandiją laikinai dirbti. Vėliau paaiškėjo, kad, išvykdamas į užsienį, jis tiesiog paliko šeimą, tik šį faktą slėpė. Kad ieškovas užsienyje gyvena su kita moterimi, atsakovė sužinojo, kai ieškovas 2015 m. sausio mėn. atvyko į Lietuvą ir padovanojo dukrai K. R. savo naudotą telefoną, kuriame buvo išlikusios jo paties ir jo draugės nuotraukos. Tai sukėlė atsakovei ir vaikams neigiamus išgyvenimus. Santuokos iširimą lėmė ieškovo elgesys, nes jis buvo neištikimas, nebendravo su šeima ir tuo pažeidė sutuoktinio pareigas.
Po išvykimo ieškovas lėšų vaikų išlaikymui ilgai nepervesdavo, pavedimai buvo nereguliarūs. Ieškovas nesidomėjo šeima, nelankė vaikų. 2014 m. spalio mėnesį ieškovas pradėjo ignoruoti bet kokius bandymus su juo susisiekti ir tris mėnesius su šeima nekontaktavo. 2014 m. gruodžio mėnesį išprašė 200 Eur vaikų kalėdinėms dovanėlėms. 2015-01-29 jie sudarė sutartį dėl vaikų išlaikymo nuo 2015 m. vasario mėnesio, patvirtintą civilinėje byloje Nr. S2-927-494/2015.
Ieškovas šeimą paliko 2013 m. balandžio mėnesį, todėl nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio imtinai turi mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eur, viso 10 500 Eur (250 Eur x 2 vaikai x 21 mėn.). Atsakovas per nurodytą laikotarpį į atsakovės sąskaitą 2013 metais pervedė 2 201,12 Eur (7 600 Lt), o 2014 m. – 2 199 Eur. Iš viso ieškovas pervedė 4 400,12 Eur, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 099,88 Eur. 2014-01-20 į atsakovės sąskaitą pateko 4 000 Lt, kuriuos pervedė A. M., 2014-05-20 – 1550 Lt, kuriuos pervedė A. S.. Nenustatyta, kad pavedimai, atlikti ieškovo iniciatyva vaikų išlaikymui. Lėšos galėjo būti skirtos trims ieškovo kreditoriams. L. R. turi daug kreditorių, apie kuriuos nutyli, o atsakovė grąžinti jiems skolas priversta. Atsakovė kaimynui yra grąžinusi 700 Lt, A. T., N. K., V. (pavardė atsakovei nežinoma) taip pat skolas nori gauti iš atsakovės. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš ieškovo per visą laikotarpį gavo 6 652 Eur.
Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio, kuriose nurodė, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, vaiko tėvų susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrindinis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būdas, vaikų išlaikymo klausimas išspręstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi. Skyrius neturi duomenų, jog atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – R, R.; nustatė nepilnamečių vaikų K. R. ir E. R. gyvenamąją vietą su motina; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad L. R. ir I. R. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu gimė du vaikai – dukra K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus E. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena su motina jos tėvų namuose Vilniaus r(duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-927-494/2015 patvirtino 2015-01-23 taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaikų išlaikymo po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo 2015 m. vasario mėn. iki vaikų pilnametystės. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosvybės neįgijo.
Teismo nuomone, šalys neįrodė, jog santuoka iširo išimtinai dėl kito sutuoktinio kaltės, abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, todėl jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Abu susitarė, kad ieškovas važiuos į užsienį dirbti, kad pagerinti šeimos materialinę padėtį, todėl negalima pripažinti, kad ieškovas paliko šeimą ir išvažiavo į užsienį. Nėra įrodymų, kad ieškovas išvyko į užsienį su kita moterimi, su ja gyvena. Fotonuotraukose L. R. užfiksuotas linksmai leidžiantis laiką vakarėlyje ar klube (šoka, laiko rankoje butelį, taurę su gėrimu, viešoje vietoje pozuodamas laiko ranka apkabinęs moterį), tačiau neaišku, kur ir kada ieškovas užfiksuotas, neaišku kokie ryšiai sieja su ta moterimi.
Nesant ginčo, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina.
Ieškovas nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio imtinai pats ar per draugus pervesdavo lėšas į atsakovės banko sąskaitą vaikams išlaikyti. 2013 metais ieškovas pervedė 2 201,12 Eur (7 600 Lt), 2014 m. – 3 806,39 Eur, o 2015 m. už sausio mėnesį – 500 Eur, t.y. iš viso 6 507,51 Eur. Ieškovas teikė kiekvienam vaikui vidutiniškai 155 Eur dydžio išlaikymą. 2015-01-23 taikos sutartyje išlaikymo įsiskolinimas nenurodytas. Ieškovo teiktas išlaikymas nebuvo mažesnis už tuo metu galiojusią minimalią mėnesinę algą, vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi, atsakovė neįrodė, kad ieškovas turėjo mokėti po 250 Eur dydžio kiekvienam vaikui išlaikymą. Teismas laikė, kad ieškovo teiktas išlaikymas atitiko to meto situaciją. Ieškovas turto neturi, gyvena tik iš darbo užmokesčio, pragyvenimo lygis Olandijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas L. R. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti, nurodant „ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti“, trečią sprendimo dalį išdėstant: „priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminį mokestį, 9,41 Eur už VĮ „Regitra“ paslaugas ir 450 Eur advokato pagalbai apmokėti“, kitas sprendimo dalis palikti nepakeistomis. Prašė priteisti iš atsakovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.
Ieškovo nuomone, įvertinus byloje pareikštus reikalavimus, ieškinys yra patenkintas visiškai, o atsakovės priešieškinis atmestas. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Atsakovė I. R. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą ir santuoką dėl L. R. kaltės; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ir priteisti iš L. R. 4 195,22 Eur išlaikymo K. ir E. R. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės iki 2015 m. sausio mėnesio.
Apeliantė nesutiko su teismo išvada, kad santuokos iširimo priežastimi buvo tai, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi ir lojalūs. Neįrodyta, kad atsakovė būtų netinkamai elgusis. Buvo pažeista įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, nes ieškovui įrodinėjant, jog atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, atsakovė neturi įrodinėti, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, o ieškovas turi pareiga įrodyti nepagarbų ir nelojalų atsakovės elgesį.
Ieškovo atstovo teiginys apie moters neturėjimą prieštarauja ieškovo prisipažinimui apie neištikimybę. Ieškovas apeliantei pats parodė naują moterį per „Skype“ programą. Ieškovas neneigė ir nenurodė, kas yra moterys, su kuriomis jis apsikabinęs nuotraukose, ir kurioms jis siunčia savo nuogų lytinių organų nuotraukas, kodėl apeliantei per „Skype“ programą rodė savo sugyventinę, klojančią lovą.
Susitarimas išvykti į užsienį patvirtina, kad atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra, ieškovas ieškinyje patvirtino, kad jis į užsienį išvyko ne tik dirbti, bet ir gyventi atskirai, tik šį faktą ilgai slėpė. Šalių santykiai atšalo po ieškovo išvykimo į užsienį. 2014 m. spalio mėnesį ieškovas tris mėnesius su šeima nekontaktavo, tik 2014 m. gruodžio mėnesį atsitiktinai atsiliepė telefonu, apeliantė tada išprašė 200 Eur vaikų kalėdinėms dovanėlėms, o per šv. Kalėdas, Naujuosius metus ieškovas šeimos narių nepasveikino. 2015 m. sausio pabaigoje, kai atsakovė ėmė ieškoti per darbovietę, jis netikėtai trumpam grįžo į namus, ir 2015 m. sausio 29 d. buvo patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų išlaikymo.
Sutuoktiniai anksčiau kildavusius konfliktus sugebėdavo išspręsti ir išsaugoti santuoką, o ieškovui susiradus kitą moterį, tokios galimybės neliko. Vilniaus rajono apylinkės teismas posėdžių metu netyrė, kokios moterys užfiksuotos nuotraukose, kokiu tikslu fotografuoti lytiniai organai. Negalima sutikti su teismo pozicija, kad nuotraukose nieko nepadoraus ir žeminančio nematyti. Ieškovas telefoną „Samsung“ su nuotraukomis dukteriai K. R. padovanojo 2015 m. sausio pradžioje, nuotraukos buvo padarytos 2014 m. antrojoje pusėje. Norint tiksliau nustatyti jų datą, buvo galima į bylą pateikti dukters naudojamą telefoną ir pažiūrėti nuotraukų užfiksavimo duomenis arba telefoną pateikti ekspertizei. Teismas turėjo inicijuoti ekspertizės skyrimą. Laikė, kad tiriant neištikimybės faktą, ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje privalėjo būti pripažintas būtinu
Apeliantė įrodinėjo išlaikymo įsiskolinimą po 250 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad iki ieškovo išvykimo jie abu gaudavo po 350-400 Eur atlyginimą ir negalėjo išgyventi. Išlaikymas jau 2013 m. negalėjo būti mažesnis nei šeimos pajamų suma, padalyta iš keturių. Teismas negalėjo konstatuoti, kad vaikams užtenka ir minimalaus išlaikymo, nes faktiškai buvo teikiamas didesnis išlaikymas.
Ieškovo pajamos per 2013-2016 metus išliko stabilios, jis nuo 2015 m. sausio mėn. kiekvienam vaikui teikia šalių sutartą 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Pusantrų metų teikti 500 Eur išlaikymą ieškovui nesudaro kliūčių. Ieškovo mėnesinės pajamos viršija 1 100 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis tokio išlaikymo negalėjo teikti anksčiau. Ieškovo materialinė padėtis geresnė už atsakovės, nes ji turi rūpintis dviem vaikais. Ieškovas Olandijoje gauna dienpinigius ir komandiruotpinigius, apie kuriuos duomenis pateikė tik po dviejų teismo įpareigojimų. Ieškovo darbdavys apmoka gyvenamąjį būstą, todėl Ieškovo išlaidos minimalios, laisvų lėšų lieka girtauti bei laiką leisti klubuose.
Taikos sutarties dėl vaikų išlaikymo sudarymo metu šalys dar neplanavo skirtis, todėl ji ir nekėlė klausimų dėl praeities išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Advokatas, kuris šiuo metu atstovauja sutuoktiniui, neišaiškino teisės reikalauti įsiskolinimo.
Ieškovas nepateikė argumentų, kokio dydžio išlaikymas vaikams tuo metu buvo pakankamas, nepaneigė aplinkybės, kad vaikams net ir didesnio nei minimalios algos dydžio išlaikymo iki jo išvykimo į Olandiją nepakako. Minimalios algos kriterijus yra tik orientacinis, bet ne privalomas. Vaikais rūpinasi tik atsakovė: vaikams padeda ruošti namų darbus, rengia šventes, slaugo sergančius, gydo, perka drabužius, maistą, veža į būrelius, veda dukterį pas psichologę (po psichologinės traumos, kuri kilo pamačius tėvo lytinių organų ir svetimos moters nuotraukas jai padovanotame telefone), o ieškovas mėgaujasi laisve su svetima moterimi.
Ieškovas L. R. atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti ir priteisti iš jos išlaidas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui 100 Eur. Nurodė, kad atsakovė nutyli, kad dirbdamas Olandijoje ieškovas atostogas praleisdavo su šeima, pervesdavo šeimai nemažas pinigines sumas. Paskutiniais apsilankymo Lietuvoje laikotarpiais ieškovas pastebėjo, kad atsakovė veda netinkamą gyvenymo būdą, jos toks elgesys įtakojo jo apsisprendimą nutraukti santuoką. Laikė, kad atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo, nes sudarė neįmanomas sąlygas gyventi kartu su ja. Kitos moters ieškovas neturi, atsakovės paaiškinimai dėl ieškovo prisipažinimo dėl neištikimybės ir lovos klojimo demonstravimo yra melas. Teismas nagrinėjo ne vieną privataus kaltinimo bylą, kur atsakovė buvo tiek kaltinamoji, tiek privati kaltintoja (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-03 nuospendis baudžiamojoje byloje Nr.PK-42-269/2011).
Išlaikymo įsiskolinimo ieškovas neturi ir atsakovės skaičiavimai yra klaidingi. Atsakovė neįrodė, kodėl nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. sausio mėnesio išlaikymo dydis yra 500 Eur. Vaikai neturi padidintų poreikių. Nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01 minimali mėnesinė alga sudarė 1 000 Lt, nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 sudarė 1035 Lt, nuo 2015-01-01 sudarė 300 Eur. Ieškovui skaičiuotina išlaikymo pareiga laikotarpiu 2013-05-01 iki 2014-10-01 sudarė po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį, kas sudarytų 17 000 Lt (17 mėn. x 500 Lt. x 2 vaikai = 18 000 Lt arba 4 923,54 Eur). Laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 sudaro 3 105 Lt (1 035 Lt x 3 mėn. = 3 105 Lt arba 899,27 Eur). Už 2015 metų sausio mėnesį yra 300 Eur. Bendra suma sudaro 6 122,81 Eur. Ieškovas pervedė žymiai didesnes pinigines sumas, nei nurodo atsakovė.
Atsakovė I. R. atsiliepimu į L. R. apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai gali būti keičiami tik pateikiant procesinį dokumentą. Ieškovo sutikimas, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės yra atsakovo kaltės ir priešieškinio pripažinimas. Ieškovas pastaruosius keletą santuokos metų Olandijoje gyveno su sugyventine L. R., kurios vardą atsakovė sužinojo tik dabar. Ieškovo prašoma 150 Eur suma už advokato teikiamas paslaugas yra aiškiai per didelė, nes iš esmės teismui buvo pateiktas ne apeliacinis skundas, nenurodant sprendimo panaikinimo pagrindų ir argumentų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje vyksta, kilus ginčui dėl asmens, kalto dėl santuokos nutraukimo, nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Abi šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau atsakovė I. R. nesutinka su tuo, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje pateiktais ieškiniu ir priešieškiniu abu sutuoktiniai įrodinėjo vienas kito kaltę dėl santuokso nutraukimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodytos nei ieškinyje, nei priešieškinyje nurodytos aplinkybės, su kuriomis šalys siejo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė abiejų sutuoktinių kaltę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka.
CK 3.60 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Atsakovė įrodinėjo prezumpciją, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo neištikimybės. Šio fakto įrodymui atsakovė pateikė ieškovo naudotame telefone rastas fotonuotraukas (t. 1, b. l. 31). Vertinant pateiktas fotonuotraukas sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tai, kad ieškovas fotonuotraukoje nufotografuotas viešoje vietoje apsikabinęs moterį, nepatvirtina neištikimybės fakto. Negalima aiškiai suprasti, kokia kūno dalis vienoje iš fotonuotraukų pavaizduota. Jeigu tai ir yra lytinis organas, nors iš fotonuotraukos sunku suprasti, tai nėra nustatyta, ar ta fotonuotrauka buvo siųsta moteriai, su kuria ieškovas galėjo būti neištikimas ar kaip nors kitaip naudota. Be to, neištikimybė nėra vieno asmens veiksmais, turėtų būti nustatytas tam tikras ieškovo ryšys su kita moterimi, bent kokie tos moters veiksmai. 2015-06-11 paaiškinimuose pridėtos dvi fotonuotraukos iš L. R. Facebook profilio, kuriose jis užfiksuotas su moterimi, tačiau šios nuotraukos nėra aprašytas, kas ir kada jose nufotografuota, neaptarta. Tokie duomenys nėraa pakankami neištikimybės faktui įrodyti.
Apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėjo, jog ieškovas jai buvo prisipažinęs dėl neištikimybės, tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti įrodymais, o ieškovas teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino, kad jis turi kitą moterį. Atsakovės iškeltos abejonės, jog ieškovas galėjo nežinoti, kas surašyta jo vardu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nėra pagrįstos įrodymais. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje išdėstytose advokatų pareigose nurodoma, jog advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai bei pilietiškai, o savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Aplinkybė, jog advokatas teismui teikia su klientu nesuderintus ir tiesai bei kliento pozicijai prieštaraujančius dokumentus, turi būti patvirtinama įrodymais.
Atsakovė teigia, jog teismas turėjo imtis aktyvaus vaidmens nustatant kaltą dėl santuokos iširimo asmenį. CPK 376 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę ir pareigą šeimos bylose rinkti įrodymus, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsakovės nuomone, vykdydamas šią pareigą teismas turėjo paskirti ieškovo naudoto telefono ekspertizę bei pripažinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
Santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas platus reikalavimų ratas, dalis kurių yra susiję su nepilnamečių vaikų teisių apsauga. Pagrindinis šeimos santykių teisinio reguliavimo principas yra prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nutraukiant šalių santuoką turėjo būti sprendžiami ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimai, kurie byloje laikytini prioritetiniais. Efektyvus su vaikų teisėmis susijusių klausimų sprendimas yra labiau gintina vertybė nei kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodinėjimas. Jeigu teismas būtų ėmęsis atsakovės nurodytų veiksmų, tai neišvengiamai būtų iš esmės užtęsę bylos procesą ir davę abejotinų rezultatų.
Bylos kontekste kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodinėjimas, kai nėra reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisės į sutuoktinio išlaikymą, santuokinės pavardės palikimo, turi moralinę, o ne materialinę reikšmę.
Atsakovo pozicija dėl jo neištikimybės buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, todėl manymas, jog ieškovas šią poziciją keistų teisme, jei jo dalyvavimas teismo procese būtų pripažintas būtinu, ir esant ginčui dėl kaltės santuokos nutraukimo byloje pripažintų, jog yra buvęs neištikimas, nelabai tikėtina. Ieškovo atstovo sutikimas, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės negali būti aiškinama kaip ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo pripažinimas. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį ieškovas pakartojo, jog jis nelaiko savęs neištikimu, todėl sutikimas su abiejų sutuoktinių kaltė aiškintinas kaip susitarimo bei efektyvesio bylos sprendimo siekis.
Atsakovės nuomone, teismas turėjo siūlyti daryti ieškovo naudoto mobilaus telefono ekspertizę. Viena vertus, nėra aiškios tokios ekspertizės atlikimo galimybės, kaina ir trukmė, kita vertus, labai abejotini tokios ekspertizės metu gautini duomenys bei jų įrodomoji vertė procese. Fotonuotraukas, kurios galėjo turėti reikšmę procese, atsakovė teismui pateikė kartu su priešieškiniu, jokių naujų duomenų, kurie būtų susiję su telefonu, nenurodė.
Apeliaciniame procese atsakovė nurodė, jog jos sutuoktinis galėjo būti neištikimas su L. R., tačiau nenurodė, ar ši moteris yra užfiksuota fotonuotraukose, kada galėjo prasidėti nesantuokiniai ryšiai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apie metus laiko, todėl atsakovės nurodytą galimą sugyventinę ieškovas galėjo įsigyti ir vėliau nei atsakovės nurodytas tirtinas laikotarpis – 2014 metų pabaiga.
CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nei vienam iš šalių nepateikus patikimų įrodymų dėl vienas kito kaltės, teismas pagrįstai pasivadovavo minėta nusotata ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiama sutuoktinių kaltė. Šios priežastys yra gana abstrakčios, tačiau tokia padėtis susiklostė dėl to, jog abu sutuoktiniai neįrodė vienas kito kaltės ir nesutarė santuokos nutraukti bendru sutikimu, tačiau prašė nutraukti santuoką.
Taip pat pagrįstai nebuvo nustatyta ir įrodyta aplinkybė, jog ieškovas jau 2013 metais, išvykdamas į Olandiją, buvo apsisprendęs palikti šeimą, kadangi jis pervedinėjo pinigus, išlaikė vaikus buvo grįžęs namo. Atsakovė 2015-06-11 paaiškinimuose pripažino, jog ieškovas 2013 metais grįžo du kartus. Visuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog jie abu su ieškovu susitarė, kad šis išvyksiąs į užsienį, tam kad pagerintų šeimos materialinę padėtį. Apeliaciniame skunde atsakovė jokių papildomų argumentų neteikia, todėl plačiau šis santuokos nutrūkimo pagrindas neaptariamas.
Apeliantė įrodinėjo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. Atsakovė neginčijo, jog nurodytu laikotarpiu ieškovas vaikų išlaikymui mokėjo pirmosios instancijos teismo paskaičiuotą 155 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 6 099,88 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau nagrinėjant bylą pripažino, jog ieškovas pervedė 6 507,51 Eur ir apeliaciniu skundu ginčijo tik 4 195,22 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimą.
Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė išlaikymo vaikui per mėnesį dydį, teismas turėjo nustatyti, jog ieškovas kiekvieno vaiko išlaikymui turi mokėti po 250 Eur kiekvienam vaikui.
CK 3.192 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą išlaikymo dydį nustatyti proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, taip pat įvertinti, ar išlaikymas užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismų praktikoje nėra reikalaujama, jog būtų įrodinėjami minimalūs vaikų poreikiai, kadangi pagrindinių vaiko poreikių buvimas yra akivaizdus. Tėvas, prašantis nustatyti vaikui didesnį nei minimalų išlaikymą, turi pagrįsti, kuo remdamasis jis prašo nustatyti didesnius vaiko poreikius ir didesnį išlaikymo dydį. Atsakovė, norėdama įrodyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. vaiko poreikiai sudarė didesnę nei minimali sumą, turėjo už minėtą laikotarpį teismui pateikti išlaidų vaikams paskaičiavimą. Visos atsakovės išlaidos vaikų išlaikymui jau buvo padarytos, kadangi šalių ginčas kilo dėl praėjusio laikotarpio, todėl išlaidos turėjo būti atsakovei žinomos. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinei instancijai detalių paskaičiavimų nepateikė. 2015-11-10 prašymu atsakovė nurodė, kad komunalinėms paslaugoms, internetui, telefonui ginčo laikotarpiu išleisdavo vidutiniškai po 75 Eur, už vieno vaiko darželį mokėjo 31,64 Eur, o už kito – 40,02 Eur, dar turėjo išlaidų maistui ir rūbams. Atsakovės paskaičiuotos išlaidos vaikui net nesiekia ieškovo mokėtos išlaikymo vaikui sumos po 155 Eur per mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė didesnių vaikų išlaikymo poreikių neįrodė.
Įvertinus tai, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tai atsakovė turėjo pagrįsti abiejų tėvų dalį sudarančio išlaikymo dydį. Vertinant, kad kiekvienam tėvui skiriant po panašią pinigų sumą, vieno vaiko išlaikymui ginčo periodu būtų išleista apie 300 Eur, tai atsižvelgiant į vaikų amžių yra pakankama suma. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo pateiktu minimalios mėnesinės algos bei pirmosios instancijos teismo paskaičiuoto jo teikto išlaikymo po 155 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį santykio. Nors minimali mėnesinė alga negali būti vieninteliu kriterijumi, kuris nustato poreikius pragyvenimui, tačiau ginčo laikotarpiu minimalios mėnesinės algos dydis gali būti tokiu pagrindimu.
Ieškovas L. R. apeliaciniu skundu prašė pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei rezoliucinę dalį dėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo. Kadangi abi šalys reiškė ir turtinius ir neturtinius reikalavimus, tai ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcijų paskaičiavimas, o kartu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra pakankamai sudėtingas. Skundžiamame sprendime teisingai nurodoma, jog abu procesiniai dokumentai – ieškinys ir priešieškinis, tenkinami iš dalies. Tai atitinka faktinę padėtį. Taip pat nebuvo nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klaidų. Kadangi teismas ieškinį ir piešieškinį tenkino iš dalies, o tiksliai paskaičiuoti tenkinimo proporcijos negalima, tai teismas pagrįstai nustatė bylinėjimosi išlaidų dydį ir padarė jų įskaitymą.
Apeliacinės instancijos teisme abu apelaiciniai skundai yra atmetami, todėl bylinėjimosi išlaidos už apeliacinisu skundus bei atsiliepimus į juos laikomos vienodomis ir nekompensuojamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Ieškovo L. R. ir atsakovės I. R. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Jūra Marija Strumskienė
Alma Urbanavičienė