(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ atstovams A. M. ir advokatei Žanetai Šlyžiutei,

atsakovėms O. V. ir V. V. ir jų atstovui advokatui Edmundui Rusinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ ieškinį atsakovėms O. V. ir V. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mundus Mirabilis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms O. V. ir V. V. (toliau – atsakovės), prašydama priteisti iš atsakovės O. V. 457,55 Eur nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-61 nutraukimo, iš atsakovės V. V. 493,55 Eur nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-69 nutraukimo, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš kiekvienos atsakovės, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp šalių 2020 m. vasario 3 d. buvo sudarytos sutartys dėl kelionės į Islandiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Už kelionę abi atsakovės sumokėjo po 300,00 Eur dydžio avansą. Be to, su ieškove turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl kelionės į Islandiją tomis pačiomis datomis sudarė dar dvi atsakovių draugės – E. E. S. ir B. A., tokiu būdu sudarant didžiąją dalį keliautojų į Islandiją grupės (ieškovė pažymėjo, kad ji vykdo keliones į Islandiją 6-8 asmenų grupėmis). Atsakovės 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į ieškovę su prašymais nutraukti sutartis ir grąžinti sumokėtus už kelionę avansus, sutarčių nutraukimo priežastimi nurodydamos blogėjančią situaciją dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje ir Islandijoje bei apeliuodamos į priklausomybę aukštos rizikos grupei dėl garbaus amžiaus. Vadovaudamasi sutarčių 2.1.1. punktu, numatančiu, kad „Turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento”, ieškovė nutraukė sutartis su atsakovėmis nuo 2020 m. liepos 13 d., tačiau pareikalavo laikytis sutarčių sąlygų (2.1.2. punktas) ir sumokėti kelionių organizatoriui sutarties nutraukimo mokestį – 40 proc. nuo kelionės kainos, nes sutartys buvo nutrauktos likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę, bei apmokėti atsakovėms įgytų lėktuvo bilietų į Islandiją kainą, kas, vadovaujantis sutarčių 2.1.2. punktu ir specialiosios dalies sąlygomis, nėra grąžinama ir/ar keičiama bei neįeina į sutarčių kainą. Be to, kaip ieškovė pažymėjo savo atsakyme atsakovėms, jų nurodytos sutarčių nutraukimo priežastys dėl COVID19 pandemijos negali būti priskirtos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, atleidžiančių jas nuo sutarties nutraukimo mokesčio ir kitų tiesioginių ieškovės nuostolių atlyginimo. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovės reikalavimu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikė pakartotiną reikalavimą sumokėti už įsigytus lėktuvo bilietus ir sutarčių nutraukimo mokestį. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. gavo atsakovės O. V. el. laišką, kuriuo buvo prašoma nesiimti veiksmų dėl skolos išreikalavimo, nes atsakovės pateikė prašymus dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. A. V. vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktu prašymu reikalavo įpareigoti ieškovę grąžinti jų pagal sutartis sumokėtus avansus (po 300,00 Eur) ir nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjo atsakovių skundą dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, sudarytų su ieškove, nutraukimo pasekmių ir 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė atsakovių reikalavimą nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir įpareigoti ieškovę grąžinti sumokėtus avansus (po 300,00 Eur), kaip nepagrįstą. Tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu konstatavo: „[...] Vartotojų rašytinės valios dėl sutarčių nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) nebuvo jokių draudimų/apribojimų sutarčių vykdymui dėl koronaviruso protrūkio ir dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, daro išvadą, kad vartotojos turi teisę nutraukti sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.750 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. sumokėjusios kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį“. Tarnybos komisija dėl konkrečios nuostolių atlyginimo sumos nepasisakė, taip palikdama šį klausimą spręsti sutarčių šalims. Ieškovė, įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą ir siekdama išspręsti ginčą taikiai, nesiimdama veiksmų dėl skolos priteisimo teismine tvarka, 2020 m. gruodžio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakoves, ragindama įvykdyti sutarčių sąlygas ir atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovės į prašymą nereagavo. Atsakovės per Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, dėl ko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas įsigaliojo 2020 m. gruodžio 28 d. Ieškovė 2021 m. sausio 7 d. išsiuntė atsakovėms reikalavimus įvykdyti pinigines prievoles, taip suteikdama joms papildomą terminą sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Atsakovė O. V. reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę gavo 2021 m. sausio 12 d., o atsakovė V. V. neatsiėmė laiško pašte, dėl ko 2021 m. sausio 18 d. minimas reikalavimas buvo papildomai jai pateiktas el. paštu. Iš atsakovės O. V. 2021 m. sausio 19 d. buvo gautas el. laiškas, kurio turinys leidžia suprasti, kad ji neketina atsiskaityti su ieškove. Iš atsakovės V. V. negauta nei atsakymo, nei mokėjimo, dėl ko laikytina, kad ji taip pat atsisako vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarčių 2.1.2. punkte nurodyta, jog „Turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionių organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. Šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 dienų – 40 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 dienų – 60 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau – 100 proc.“. Atsakovės, pasirašydamos sutartis, su nurodytu sutarties nutraukimo mokesčiu sutiko. Atsakovės apie norą nutraukti sutartis informavo ieškovą 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Turistui nutraukus sutartį iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40 proc. nuo kelionės kainos. Sutartyje Nr. 20-61, kurią su ieškove sudarė atsakovė O. V., yra nurodyta, kad kelionės kaina vienam žmogui yra 1 200,00 Eur plius lėktuvo bilietai, o sutartyje Nr. 20-69, kurią su ieškove sudarė atsakovė V. V., yra nurodyta, kad kelionės kaina vienam žmogui – 1 290,00 Eur plius lėktuvo bilietai. Tokiu būdu, atsakovei V. V. pagal sutartį Nr. 20-69 taikomas 516,00 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis ((1 290,00 Eur (visa kelionės kaina) – 60 proc. (774,00 Eur) = 516,00 Eur (40 proc.)), o atsakovei O. V. pagal sutartį Nr. 20-61 – 480,00 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis (1 200,00 Eur (visa kelionės kaina) – 60 proc. (720,00 Eur) = 480,00 Eur (40 proc.). Ieškovė taip pat paaiškina, kad nupirko atsakovėms lėktuvo bilietus į Islandiją, kurie neįeina į sutarčių kainą bei, vadovaujantis sutarties 2.1.2. punkto ir specialiosios dalies sąlygomis, yra nekeičiami ir negrąžinami. Dėl lėktuvo bilieto atsakovei O. V. įsigijimo ieškovė patyrė 204,89 Eur išlaidas, tokio paties dydžio išlaidas – 204,89 Eur, ieškovė patyrė ir dėl atsakovės V. V. lėktuvo bilieto įsigijimo. Atsakovės privalo atlyginti ieškovei išlaidas dėl jų vardu įsigytų lėktuvo bilietų. Anot ieškovės, ji taip pat patyrė papildomus nuostolius, tiesiogiai susijusius su grupės keliautojų – O. V., E. E. S., B. A., V. V. turizmo paslaugų teikimo sutarčių nutraukimu, nes ieškovei nesurinkus keliautojų grupės, teko atšaukti kelionę į Islandiją dviem kartu su jomis turėjusiems vykti turistams, kas lėmė ieškovei 290,64 Eur nuostolį dėl dviejų turistų lėktuvų bilietų atšaukimo, t. y. tarpininkė UAB „Guliverio kelionės“ pareikalavo žalos atlyginimo už atšauktus lėktuvo bilietus. Atsakovėms tenkanti ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių dalis yra po 72,66 Eur (290,64 Eur / 4 turistai = 72,66 Eur). Apibendrindama ieškovė nurodo, kad iš viso jos nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-61, sudarytos su atsakove O. V., nutraukimo, bendra suma yra 757,55 Eur (480,00 Eur (sutarties nutraukimo mokestis) + 204,89 Eur (lėktuvo bilietas) + 72,66 Eur (nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) = 757,55 Eur), o atėmus atsakovės O. V. ieškovei sumokėtą 300,00 Eur avansą, iš minimos atsakovės priteistina 457,55 Eur nuostolių atlyginimo suma ir nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-69, sudarytos su atsakove V. V., nutraukimo, bendra suma yra 793,55 Eur (516,00 Eur (sutarties nutraukimo mokestis) + 204,89 Eur (lėktuvo bilietas) + 72,66 Eur (nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) = 793,55 Eur), o atėmus atsakovės V. V. ieškovui sumokėtą 300,00 Eur avansą, iš minimos atsakovės priteistina 493,55 Eur nuostolių atlyginimo suma. Ieškovė pažymi, jog valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatavo, jog organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje, ar visiškai greta neegzistavo nenugalimos jėgos aplinkybių, t. y. atsakovių rašytinės valios dėl sutarčių nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt nebuvo nustatyta jokių draudžiamo pobūdžio rekomendacijų kelionėms ar draudimų dėl koronaviruso protrūkio nevykti į Islandiją, kaip ir nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, jos neturi pagrindo naudotis CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta turisto teise nutraukti sutartį, nemokant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio. Todėl, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, turi teisę prašyti iš atsakovių priteisti ieškovės nurodyto dydžio nuostolius. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, prašo iš atsakovių priteisti ieškovės nurodyto dydžio nuostolius.

3.       Atsakovės per teismo nustatytą terminą pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodo, ginčui nagrinėti yra aktuali nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėjusi galioti 2015 m. lapkričio 25 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies buvo pakeistas Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir direktyva 2011/83/ES bei panaikinta iki 2015 m. lapkričio 25 d. galiojusi 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB), kurios nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę – CK XXXV skyriaus 3 skirsnį, Turizmo įstatymą, 2019 m. vasario 11 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1-57, kuriuo buvo patvirtintos Organizuotos turistinės kelionės standartinės sąlygos. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 3 d. tarp šalių sudarytose turizmo paslaugų teikimo sutartyse nurodyta, kad ieškovė kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti organizuotos turistinės kelionės paslaugas į Islandiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., atsakovėms atitinkamai už jas atsiskaitant. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovės įsigijo ne pavienes paslaugas, o organizuotą turistinę kelionę (kelionės paketą), susidedantį iš: (i) transporto paslaugos (skrydžio), (ii) apgyvendinimo paslaugos ir (iii) pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.747 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovių kelionės paketas buvo įsigytas vienoje pardavimo vietoje, parduotas už bendrą kainą ir parduotas įvardijant paslaugų derinį kaip organizuotą kelionę. Taip pat pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad nupirko ieškovėms lėktuvo bilietus, kas patvirtina, kad atsakovės įsigijo vieną organizuotos turistinės kelionės paketą (1200,00 Eur + aviabilietai), su visomis iš to sekančiomis teisinėmis pasekmėmis. Su atsakovėmis sudarytos turistinės kelionės sutartys turi būti vertinamos vadovaujantis nuo 2019 m. vasario 11 d. patvirtintomis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-57 patvirtintomis Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinėmis sąlygomis, privalomomis visoms kelionių sutartims, su kurių sąlygomis turi būti supažindinami turistai. Tai reiškia, kad prieš pasirašant sutartį turistams privalomai turi būti įteikta informacija apie kelionę Tarnybos patvirtinta standartine informacijos forma. Tokia informacija nurodyta forma atsakovėms suteikta nebuvo. Anot atsakovių, tai iš esmės pažeidė jų kaip vartotojų teises bei interesus, nes tokiu būdu negavo įstatymu užtikrinamų esminių sutarties sąlygų ir specialios formos bei buvo suklaidintos dėl sutarties nutraukimo sąlygų dėl turisčių iniciatyvos. CK 6.750 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu kelionių organizatorius iki organizuotos kelionės pradžios pakeičia organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygas. CK 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad iki sutarties sudarymo kelionių organizatorius privalo raštu popieriuje ar kitoje patvarioje laikmenoje pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie „<...> transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas. Datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis <...> kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos <...> tikslią informaciją apie turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius. Ieškovė pakeitė sutarties sąlygas, susijusias su transporto priemone ir jos tarpiniais nusileidimais, kas iš esmės pažeidė atsakovių poreikius. Prieš pasirašant sutartį atsakovės buvo patikintos, kad skrydis į Islandiją bus organizuojamas su tarpiniu nusileidimu Rygos oro uoste, kuriame galima susikalbėti rusų kalba, nes anglų kalba atsakovės nekalba. Po sutarties sudarymo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams ir šalims susitikus aptarti tolimesnius kelionės planus, atsakovės buvo informuotos, kad skrydis vyks su tarpiniu nusileidimu ne Rygoje, o Osle. Be to, paaiškėjo, kad prieš išskrendant bei kelionės metu reikės užpildyti anketą anglų kalba, nors atsakovės nesinaudoja nei išmaniaisiais telefonais, nei moka anglų kalbą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškovė privalėjo apie pasikeitusias sąlygas informuoti atsakoves ir nustatyti protingą terminą sutikti su pasikeitusiomis sąlygomis arba nutraukti sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio. Teigė, kad jų 2020 m. liepos 13 d. sutarties nutraukimas vertintinas kaip CK 6.752 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės realizavimas, kas laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Be to, anot atsakovių, ieškovė neįrodo visų keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes įstatymas numato, kad turisto reikalavimu, jam turi būti pateiktas turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio pagrindimas (CK 6.750 straipsnio 3 dalis). Atsakovių vertinimu, jei ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovių sutarčių nutraukimo, jie yra padengti atsakovėms negrąžinto avanso sumomis (po 300,00 Eur). Tokią išvadą atsakovės daro įvertinusios ieškovės pateiktus įrodymus, kurie nepatvirtina prašomų priteisti nuostolių dydžio – nepateikti įrodymai apie turistinės kelionės paketą sudarančias paslaugas (apgyvendinimo, pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė, jog dėl atsakovėms įgytų skrydžio bilietų patyrė 204,89 Eur nuostolius, tačiau nepateikė informacijos dėl tolimesnio įsigytų bilietų administravimo ir piniginių lėšų susigrąžinimo, kadangi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1818 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo“ Islandija buvo įtraukta į paveiktų šalių sąrašą, kas turėjo suponuoti kelionės, turėjusios vykti 2020 m. rugpjūčio 9 d., atšaukimą. Kita vertus, nurodyto dydžio nuostolius padengia atsakovių sumokėti avansai. Be to sutartyse nėra aptarta dėl nuostolių atlyginimo nesurinkus grupės, nepaisant to, kad kelionė ir taip būtų buvus atšaukta dėl aukščiau nurodyto ministro įsakymo, todėl atsakovės negali būti atsakingos už dėl to susidariusius nuostolius. Taip pat atsakovės prašo teismo ex officio įvertinti tarp šalių sudarytos sutarties vartojimo sąlygas sąžiningumo aspektu. Nurodo, kad organizuotos turistinės kelionės sutartims nėra taikomos visos vartojimo sutarčių nuostatos, tačiau CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Įstatyme įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individuliai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šiuo atveju prašė vadovautis ne tik kasacinio teismo suformuota teismų praktika, bet ir Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendime byloje M.A. prieš C. de C., T. i M. (C.) Nr. C-415/11 pateiktu išaiškinimu, kad nacionalinis teismas, vertindamas, ar sutarties sąlyga neprieštarauja sąžiningumo principui, turi patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, kad vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. M. paaiškino, kad jų bendrovė dalyvavo Turizmo parodoje, kurioje bendrovės organizuojamomis kelionėmis susidomėjo atsakovės. Tai specifinės kelionės, organizuojamos nedidelėms asmenų grupėms, iki 8 asmenų, o lėktuvo bilietais turi pasirūpinti patys turistai. Atsakovės visais klausimais kontaktavo su T. R.. 2020 m. balandžio 20 d. pasklidus gandams dėl aviakompanijos Norvegian airlines galimo bankroto ir galimo skrydžių atšaukimo telefonu apie tai atsakovės buvo informuotos ir jos sutiko dėl skrydžių tarpinių sustojimų pakeitimo. Taip 2020 m. birželio 27 d. buvo nupirkti kiti bilietai, o 2020 m. liepos pradžioje gauti pareiškimai dėl sutarčių nutraukimo. Bendrovės nuostolius sudaro namuko (apgyvendinimo paslaugos) nuoma 1 800,00 Eur, automobilio kaštai (nugabenti automobilį į Islandiją ir atgal) – 3 842,59 Eur/3, lėktuvo bilietai (819,00 Eur), atšauktų žmonių lėktuvų bilietai, kadangi atsakovėms ir jų kompanijos draugėms nutraukus sutartis, buvo nutrauktos grupėje buvusių asmenų sutartys ir jiems buvo atlyginti nuostoliai (296,00 Eur). Jeigu atsakovės būtų pranešusios iki 2020 m. birželio 1 d., išlaidų būtų išvengta. Paaiškino, kad atsakovėms buvo parduota organizuota turistinė kelionė, kelionės sąlygos nurodytos sutartyje bei kelionės programoje, daugiau dokumentų nebuvo. Atsakovės sutarčių sudarymo metu nebuvo informuotos apie tarpinius sustojimus, nes apie juos dar nebuvo žinoma. Sąlyga apie kelionės vadovą yra numatyta sutartyje ir buvo nurodyta, kad kelionės vadovas numatytas nuo Islandijos oro uosto. Apie tai, kad kelionės vadovas jas pasitiks Islandijos oro uoste, atsakovės žinojo, o raštu tai buvo nurodyta, perdavus joms papildomą informaciją. Informacija apie reikalingas programėles telefonuose, informacija suteikta iki sutarties pasirašymo.

6.       Ieškovės atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė papildomai paaiškino, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsakovių skundą atmetė, sprendimas nebuvo skųstas ir yra įsiteisėjęs, todėl privaloma juo remtis. Tarnyba pasisakė, kad organizatorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, dėl ko teismas juos privalo priteisti. Sutarties atsisakymo metu nebuvo paskelbtas karantinas. Nors turistėms nebuvo perduota informacija patvarioje laikmenoje dėl informacijos (sutarties pakeitimas, bilietų pakeitimas, vadovo buvimas), laikosi pozicijos, kad iš ieškovės pusės siurprizinių sąlygų nebuvo. Be to, kelionės vadovo buvimas nebuvo nurodytas prie turisčių pageidaujamų sąlygų, t.y. specialiųjų sąlygų, kad vadovas būtų nuo Vilniaus oro uosto. Nepaisant to, organizatorius pasirūpino lydinčiu asmeniu, nors vartotojas neišsakė specialiųjų pageidavimų. Turistės sutarties atsisakė dėl COVID-19. Mano, kad turistės sutarties nutraukimo pagrindų keisti negali, o teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovės pastabų ar pretenzijų nei dėl tarpinių sustojimų, nei dėl kelionės datos nukėlimo viena diena, nereiškė.

7.       Atsakovė O. V. paaiškino, kad ieškovės atstovas iškraipo faktines aplinkybes, nes dėl visų kelionės sąlygų ji bendravo tiesiogiai su T. R. ir nuo pat pradžių buvo klausiama dėl kelionės vadovo buvimo, nes tai buvo pagrindinė jų, kaip turisčių, sąlyga vykti į Islandiją. Sutikimo telefonu teiravosi tik dėl kelionės datos keitimo (dėl 1 dienos), tačiau dėl tarpinių skrydžių sutikimo neklausė, tiesiog pateikdavo informaciją ir viskas. Jokios informacijos nurodytais elektroninio pašto adresais jos negavo, tik telefonu skambindavo. Skrydžių tarpinės stotelės buvo keičiamos ne vieną kartą, o apie skrydį per Kopenhagą jos sužinojo tik 2020 m. birželio 18 d. ar vėliau, kai buvo pakviestos į biurą. Tada jų buvo paprašyta parodyti savo telefonus ir paaiškėjo, kad jų turimi telefonai (kadangi nėra išmanieji) yra netinkami. 2020 m. liepos 13 d. jos pateikė pareiškimus nutraukti sutartį, nes 2020 m. liepos 3 d. gavo instrukcijas ir sužinojo, kad kelionės vadovas jas lydės ne nuo Vilniaus oro uosto, o pasitiks tik Islandijos oro uoste, nors visą tą laiką klausiant dėl kelionės vadovo nuo Vilniaus buvo nutylima, kad kelionės vadovas bus tik Islandijoje. Apie atgalinius bilietus su atsakovėmis kelionės organizatoriai iš viso nekalbėjo.

8.       Atsakovė V. V. paaiškino, kad sutinka su O. V. paaiškinimais, kadangi ji geriausiai žinojo kelionės detales ir sąlygas. Ji gavo pasiūlymą dėl kelionės į Islandiją iš draugių, o kontaktą dėl kelionės užmezgė O. V. Kadangi jai buvo labai svarbu, kad būtų lydintis asmuo, tai buvo numatyta sutartyje, apie tai jos kalbėjosi su O. V., todėl ir pasirašė sutartį, nes buvo pažadėta, kad kelionės vadovas bus. Kelionės maršrutas buvo keičiamas tris kartus – iš pradžių per Rygą, vėliau per Oslą, o galiausiai – per Kopenhagą. Informacijos apie bilietų užsakymą/nupirkimą negavo. Apie tai, kad kelionės vadovo nuo Vilniaus oro uosto nebus sužinojo tik tada, kai reikėjo galutinai susitvarkyti dokumentus ir sumokėti likusius pinigus. Taip pat, kad reikalingi išmanieji telefonai, kurių jos neturi. Tada dar atsirado kelionės draudimo problema. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nusprendė atsakovė sutartį nutraukti, buvo ta, kad kelionės vadovo nebuvo nuo Vilniaus oro uosto. Apie tai, kad keičiasi skrydžio paslauga, sužinojo birželio mėnesį. Apie tai, kad keičiantis maršrutui gali persigalvoti, informuota nebuvo. Joms buvo svarbi tarpinė stotelė – Ryga, nes iš jos artimieji jas galėjo paimti, įvertinus jų amžių. Nesuprato, kodėl jas nuo Vilniaus oro uosto turi lydėti ne bendrovės darbuotojas, kai jos turi sutartį ir joje numatyta, kad į kelionės paketą įeina kelionės vadovo paslaugos.

9.       Atsakovių atstovas advokatas Edmundas Rusinas prašė ieškinį atmesti, o teismui priėmus sprendimą, kad atsakovėms, nepaisant nurodytų aplinkybių, kyla pareiga atlyginti ieškovės nuotolius, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neįrodė visų keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pradedant nuo nuostolių dydžio. Atsikirsdamas į ieškovės atstovės poziciją, kad Tarnybos sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir yra privalomas, prašė vadovautis CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose apibrėžta, kas yra prejudiciniai faktai. Be to, Tarnyba nevertino ginčo sutarties sąlygų sąžiningumo, nes jos nebuvo skundžiamos. Ieškovė, reikalaudama priteisti nuostolius, pati pripažįsta, kad pardavė organizuotos turistinės kelionės paketą, kuris atitinka jam keliamus norminius reikalavimus – (i) paslaugos pirktos iš tos pačios vietos, (ii) kelionės kaina yra 1200,00 Eur + aviabilietai, (iii) kelionės paketas parduodamas kaip viena kelionė (vienas produktas, rinkinys). Atsakovių atstovas pažymėjo, kad pagal CK nuostatas nesąžiningomis sąlygomis laikomos tokios, kurios nebuvo aptartos. Ginčo atveju turėjo būti aptartos sąlygos dėl transporto, t. y. nurodant, kad jei keičiamos transporto sąlygos, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties, ir tai turėjo būti padaryta patvarios laikmenos forma. Be to, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vartotojos nežinojo, kokias teises jos turi, o to iš esmės pakanka fiksuoti sąlygų nesąžiningumą. Prašė atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kad tais atvejais, kada nebuvo galimybės susipažinti su sąlygomis, jos vartotojui neprivalomos. Atsakovės neneigia telefonu perduotos informacijos dėl transporto paslaugų keitimo ar kelionės laikotarpio pavėlinimo viena diena gavimo, tačiau jos nebuvo informuotos, kad dėl pateiktų sąlygų keitimo jos turi teisę atsisakyti sutarties, be to, nebuvo nustatytas protingas terminas vartotojoms apsispręsti dėl pakeistų sąlygų ir atitinkamai informuoti kelionių organizatorių.

10.       Dėl patirtų nuostolių – kelia abejonių ieškovės paaiškinimai, grindžiami 2021 m. kovo 15 d. namuko savininko raštu, kai kelionė buvo planuojama 2020 m. vasaros laikotarpiu, todėl nežinoma, kaip konkrečiai nuostolius bandė sumažinti pati ieškovė, be to, kaip ieškovė skaičiuoja su namelio nuoma susijusius nuostolius, neaišku, todėl bet kokie neaiškumai turi būti vertinami vartotojo naudai (jei 9 000,00 Eur 10 sav., tai 900,00 Eur yra vienai savaitei, o 6 asmenims yra 150,00 (900,00 Eur/6)). Be to, atsakovės nebuvo tinkamai informuotos apie bilietus-vaučerius, kad ieškovė gavo teisę į pinigų grąžinimą – pinigai nebuvo grąžinti, o ieškovė nusprendė už atsakoves, kad jais nesinaudos. Dėl autobuso taip pat neaišku, nes skaičiuojama lyg visos savaitės buvo užimtos, o autobusą naudojo nuo liepos 2 d. iki liepos 9 d., tada jis stovėjo, tada nuo liepos 25 d. ir t.t. Be to, į autobuso kaštus įtrauktas ir jo grąžinimas, nėra duomenų, kodėl skaičiuojama 7 dienos autobusui nuvažiuoti į Islandiją, be to, direktoriaus įsakyme nurodyta komandiruotė „darbas su turistų grupėmis“, o ne „autobuso pristatymas į Islandiją“. Vertinant įrodymus, kuriais įrodinėjami nuostoliai, tai didžioji knyga yra priskaitymo dokumentas, kuris nepatvirtina išmokėjimo fakto. Pasisakant dėl lydinčio asmens paslaugų atkreipė dėmesį į tai, kad kelionės paketą pardavė bendrovė, kurioje ieškovės nurodytas asmuo nedirba, todėl jis negali vykdyti tarp šalių sudarytos sutarties, juolab, kad atsakovės sutarties sudarymo metu apie tai nebuvo informuotos.

11.       Posėdžio metu liudytoju apklaustas T. R. paaiškino, kad jis yra kelionių organizatorius. Su atsakove O. V. susipažino Turizmo parodos metu ir pasiūlė atvykti į jų biurą. Patvirtino, kad kelionės metu grupę lydės kelionės vadovas, ar sakė, kad kelionės vadovas bus tik nuo Reikjaviko, nepamena, kad kelionės vadovo nebus lėktuve, nesakė. Kiek pamena, dėl skrydžio per Oslą atsakovė O. V. išsakė nepasitenkinimą, nes nekalba angliškai, todėl jis pasakė, kad bus kitas asmuo – D. A., kuris atsakoves būtų palydėjęs, ir apie tai buvo pranešta birželio mėnesio susirinkime. Prieš pasirašant sutartį, dėl atsakovių turimų telefonų nesiteiravo. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovės išmaniųjų telefonų neturi. Informacija dėl pakeisto maršruto buvo telefonu perduota O. V., pretenzijų nebuvo. Sutarties pakeitimas, t. y. kelionės pavėlinimas viena diena (nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.) nebuvo įformintas raštu, nes tai turėjo padaryti iš Islandijos sugrįžęs A. M.. Tiksliai dėl kelionės datos pakeitimo organizatorius sužinojo balandžio mėnesį.

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė – pripažino ex officio negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2020 m. liepos 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-61, pasirašytą 2020 m. liepos 10 d. tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovės O. V. ir 2020 m. liepos 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-69, pasirašytą 2020 m. liepos 11 d. tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovės V. V.; taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės atsakovėms po 300,00 Eur sumokėtą avansą; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 20,52 Eur pašto išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygos dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos nepateikus vartotojoms (atsakovėms) pilnos būtinos informacijos apie kelionę iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojų nenaudai. Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip vartotojos, nebūtų sudariusios sutarties, jei joms būtų buvę atskleista, kad kelionės vadovas bus ne nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Kadangi teismas sutarties sąlygą dėl kelionės vadovo buvimo pripažino esmine sutarties sąlyga, kuriai esant atsakovės pasirinko ieškovės siūlomą kelionę ir nutarė įsigyti kelionės paketą, sprendė, kad šiuo atveju vartotojos buvo suklaidintos, todėl ginčo sutartis pripažino negaliojančias nuo jų sudarymo momento ir taikė restituciją.

13.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą gražino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino ginčo sutarčių sąlygų turinį, padarė klaidingas išvadas dėl šių sutarčių sąlygų nesąžiningumo, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, o tai lėmė, kad nebuvo iš esmės išspręstas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, taigi buvo neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad joms nebuvo tinkamai ir laiku atskleista informacija dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos nėra aiškios, skaidrios, todėl, jų teigimu, jos turėjo teisę nutraukti sutartis neatlyginant ieškovei jokių pastarosios patirtų nuostolių (sutarties nutraukimo mokesčio ir kitų papildomų nuostolių). Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 nuostatas, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, šalių faktinį elgesį sutarčių galiojimo laikotarpiu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių sudarytose sutartyse būtų įtvirtinta nesąžiningų sąlygų – tiek dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio, tiek dėl kitų šalių sulygtų sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nustatyta, jog atsakovių faktiniai veiksmai iš esmės atskleidė, kad jos aiškiai suprato sudarytų sutarčių turinį, jų sąlygas, buvo apie jas tinkamai ir laiku informuotos. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kelionės vadovo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad šalys sutartimis buvo susitarusios dėl kelionės vadovo, kaip specialios sąlygos, buvimo ir numačiusios, kad kelionės vadovas atsakoves lydės nuo pat Tarptautinio Vilniaus oro uosto, o ne nuo oro uosto Islandijoje. Apeliacinės instancijos teismas pritarė apeliantės (ieškovės) argumentams, kad atsakovėms buvo žinoma ir aiškiai suprantama, jog kelionės vadovas bus ne nuo Vilniaus oro uosto, todėl nėra pagrindo teigti, kad joms ši informacija sutarčių sudarymo metu nebuvo tinkamai atskleista; atsakovėms kelionės vadovo paslauga (jog vadovas bus nuo Islandijos oro uosto) faktiškai buvo atskleista bei suprantama ir tas neužkirto joms kelio apsispręsti dėl ginčo sutarčių su ieškove sudarymo tikslingumo. Konstatavo, kad atsakovių duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nusprendė sutartis nutraukti, buvo ta, kad kelionės vadovo nebuvo nuo Vilniaus oro uosto, visumos įrodymų kontekste vertintini tik kaip gynybinė pozicija, apeliuojant į galimą sutarties sąlygų nesąžiningumą, o sutarčių nutraukimą iš esmės lėmė būtent COVID-19 pandemija ir dėl to atsiradę papildomi reikalavimai (pasunkinimai) asmenims, norintiems keliauti į užsienio valstybę (laiškuose matyti atsakovių susirūpinimas dėl sergamumo masto, kaukių dėvėjimo, draudimo, anketų pildymo, kt.), kurie atsakovėms kėlė stresą ir dėl ko, labiausiai tikėtina, atsakovės pakeitė nuomonę dėl kelionės – jos atsisakė, išreikšdamos ieškovei norą nutraukti turizmo paslaugų teikimo sutartis. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad sutarčių sąlygos dėl kelionės vadovo, dėl sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos (sutarties 2.1.2. punktas) ar kitos sąlygos būtų buvusios neaiškios ar neskaidrios, dėl ko būtų pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojų (atsakovių) nenaudai. Priešingai, sutarčių sąlygos buvo aptartos individualiai (keliavimo laikas, būdas, apgyvendinimo sąlygos, informacijos pateikimas, kt.) ir jos atsakovėms buvo žinomos ir aiškiai suprantamos, o sutarties 2.1.2 punktas taip pat atitinka ir CK 6.750 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl nenustatyta pagrindų, kuriems esant, būtų galima spręsti ginčo sutarčių sąlygas esant nesąžiningomis atsakovių, kaip vartotojų, atžvilgiu.

15.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

16.       Ieškovės atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė papildomai paaiškino, jog visi argumentai buvo išdėstyti ieškinyje ir pateiktuose papildomuose dokumentuose bei paaiškinimuose, kuriuose detalizuoti kelionių organizatoriaus patirti nuostoliai dėl turizmo paslaugų nutraukimo. Reikalauja iš atsakovių priteisti sutartyse 2.1 punkte nustatytą nutraukimo mokestį, t. y. 40 proc. nuo kelionės kainos. Taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas už lėktuvo bilietus, kurie nebuvo įtraukti į kelionės kainą bei tiesioginius nuostolius, kurie susidarė būtent dėl atsakovių kaltės, nes ieškovei nesurinkus keliautojų grupės, teko atšaukti kelionę į Islandiją dviem kartu su jomis turėjusiems vykti turistams, kadangi tarpininkė UAB „Guliverio kelionės“ pareikalavo žalos atlyginimo už atšauktus lėktuvo bilietus.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. M. papildomai paaiškino, yra ieškovės darbuotojas (vadybininkas), organizuoja keliones, taip pat keliauja su grupėmis kartu kaip kelionės vadovas. Paaiškino, kad visų pirma kelionės paketą sudaro komponentai – automobilis (transportas), apgyvendinimas (nakvynės vieta). Atsižvelgiant į numatytų kelionių kiekį, įmonė arba naudoja savo automobilius arba nuomojasi transportą. Įvertinę užsakytų kelionių kiekį, įmonė apskaičiavo, kad grupėms aptarnauti reikės dviejų automobilių. Vienas būtų naudojamas visą sezoną, antras automobilis, kuriuo turėjo būti vežiojamos ir atsakovės, būtų naudojamas tris savaites (trims grupėms). Paskaičiavę antrojo įmonės automobilio transportavimo išlaidas, įvertino, kad šios išlaidos bus mažesnės nei nuomotis automobilį Islandijoje. 2020 m. birželio 30 d. išvežę įmonės automobilį į Islandiją, ieškovė patyrė 3 842,59 Eur nuostolius (kuras, keltai, kelių mokesčiai, vairuotojo atlyginimas ir t. t.). Atsakovės kelionių atsisakė tik 2020 m. liepos 13 d., jei jos kelionės būtų atsisakiusios ankščiau, įmonė nebūtų transportavusi antrojo automobilio į Islandiją, nes būtų likusios tik dvi grupės ir tokiu atveju įmonė būtų automobilį išsinuomavusi vietoje. Atsakovių grupei tenkančios automobilio transportavimo išlaidos – 1 280,86 Eur. Apgyvendinimo išlaidos (namuko nuoma) taip pat atsirado dėl per vėlyvo kelionės atsisakymo, nes nuomotojas nesutiko atšaukti užsakymo. Namukas buvo išnuomotas iš viso 34 paroms ir 7 naktų kaina sudarė 1 852,90 Eur. Taip pat nurodo, kad ieškovės partneriai jau buvo nupirkę lėktuvo bilietus, dėl vėlyvo kelionės atšaukimo, ieškovė turėjo sumokėti 290,64 Eur lėktuvo bilietų atšaukimo mokestį partneriams dėl likusių grupėje kitų dviejų keliautojų. Paaiškino, kad atsakovėms taip pat buvo nupirkti lėktuvo bilietai į vieną pusę, kurių kaina vienam asmeniui – 204,89 Eur. Atsakant į atsakovių atstovo klausimą dėl automobilio transportavimo išlaidų dalies, tenkančios atsakovėms nurodė, kad 1 280,86 Eur išlaidos (nuostoliai) padalinti ne visai grupei (6 asmenims), nes kelionė buvo atšaukta būtent dėl atsakovių ir kitų jų dviejų draugių atsisakymo keliauti, o kiti likę du keliautojai buvo nusiteikę keliauti. Visos grupės kelionė atšaukta dėl atsakovių ir jų draugių atsisakymo keliauti, būtent jos ir lėmė atsiradusius nuostolius, o ne visa grupė. Atsakant į atsakovių atstovo klausimą apie ieškovės į bylą pateiktus SAS avialinijų 2021 m. vasario 23 d. kuponus (voucher) parodė, kad atsakovės apie kuponus nebuvo informuotos. Paaiškino, kad atšaukus lėktuvo bilietus, avialinijos atsiunčia kuponus (voucher), ir juose nurodytas sumas galėjo panaudoti per metus laiko. Paaiškino, kad dėl pandemijos metu susiklosčiusios padėties ir kelionių organizacinių ypatumų kuponų nepavyko panaudoti.

18.       Teismo posėdžių metu atsakovės ir atsakovių atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

19.       Atsakovių atstovas advokatas Edmundas Rusinas papildomai paaiškino, kad ieškovės dėstomi argumentai dėl nuostolių nėra pakankami, kad vartotoją (šiuo atveju atsakoves) pripažintume priežastiniame ryšyje su ieškovės išvardintais nuostoliais. Pagal organizuotos turistinės kelionės sąlygas, kuri yra „paketo“ (visumos) sutartis, o ne atskirų paslaugų, vienos atsakovės kelionės kaina – 1 200,00 Eur + lėktuvo bilietai, kitos – 1 290,00 Eur + lėktuvo bilietai. Ieškovė su atsakovėmis sudarytose sutartyse 2.1.2. punkte numatė, kad jei kelionės atsisakoma nuo 40 iki 20 dienų iki išvykimo, iš turisto reikalaujamas nuostolių atlyginimo dydis yra 40 proc. nuo kelionės kainos. Todėl, anot atstovo, bazė nuo kurios teoriškai gali būti skaičiuojami nuostoliai ir yra kelionės kaina (1 200,00 Eur + 204,89 Eur; 1 290,00 Eur + 204,89 Eur). Ieškovė nuostolius skaičiuoja ne taip, kaip nustato Turizmo įstatymas ar jos pačios sutarties sąlygos, nes reikalauja iš atsakovių priteisti po 40 proc. nuo 1 200,00 ir 1 290,00 Eur, 100 proc. už lėktuvo bilietus ir po 72,66 Eur nuostolių dėl kitų turistų kelionės atšaukimo. Atstovo paskaičiavimais, teoriškai ieškovė gali prašyti iš atsakovės O. V. – 561,95 Eur, iš atsakovės V. V. – 597,95 Eur. Atsakovės yra sumokėjusios po 300,00 Eur avanso. Taip pat atstovo manymu, ieškovė neatliko visų būtinų veiksmų, kad galėtų reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su lėktuvo bilietais. Avialinijų kompanija ieškovei, atšaukus skrydžius, grąžino pinigus kuponų (voucher) forma, kuriuos per metus laiko galėjo panaudoti pati arba kiti keliautojai. Ieškovė šia teise nepasinaudojo, taip pat neinformavo atsakovių apie tokią galimybę, todėl ši žala atsirado dėl pačios ieškovės neveikimo.

20.       Atsakovė O. V. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sąlyga dėl kelionės kainos jai buvo aiški ir suprantama, kaip ir sąlyga dėl nuostolių, kurie būtų skaičiuojami nuo kelionės kainos. Pagal pasirašytą sutartį suprato, kad kelionės kainą sudaro 1 200,00 Eur ir lėktuvo bilietas, o sutartyje numatytas 40 proc. dydžio nuostolių atlyginimas būtų skaičiuojami nuo visos bendros sumos, todėl nesupranta kodėl ieškovė dabar reikalauja sumokėti 100 proc. už lėktuvo bilietus. Parodė, kad apie galimybę vienokiu ar kitokiu būdu pasinaudoti SAS avialinijų suteiktais kuponais (voucher) nebuvo informuota. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nesiūlė kelionės perkelti iš 2020 metų į 2021 metus, priešingai, apsidžiaugė, kad jos atsisakė šios kelionės. Patvirtino, kad ieškovė, derindama skrydžio datą. dėl lėktuvo bilietų pirkimo kontaktavo su atsakovėmis, tačiau nenurodė, kad keičiasi skrydžio maršrutas.

21.       Atsakovė V. V. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jos supratimu bendrą kelionės kainą sudaro kelialapio suma ir lėktuvo bilietas, todėl, vadovaujantis sutartimi, 40 proc. turėjo būti paskaičiuoti nuo kelionės paketo bendros kainos. Patvirtino, kad siūlymo perkelti kelionę nebuvo, apie avialinijų kuponus bei galimybę jais pasinaudoti nebuvo informuota.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

22.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta:

22.1.       tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovių O. V. bei V. V. buvo sudarytos dvi iš esmės analogiško turinio 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartys Nr. 20-61 (su atsakove O. V., pasirašyta 2020 m. vasario 10 d.) ir Nr. 20-69 (su atsakove V. V., pasirašyta 2020 m. vasario 11 d.) dėl laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. turėjusios vykti kelionės į Islandiją.

22.2.       Sutartyse šalys numatė, kad kelionės trukmė – 8 dienos; nakvynių skaičius – 7; transporto rūšis – lėktuvas, mikroautobusas; skrydį vykdančio vedėjo pavadinimas – bus patikslintas atmintinėje, aviabilietas nekeičiamas ir negrąžinamas po išrašymo; pirminės išvykimo vietos – Tarptautinis Vilniaus oro uostas; apgyvendinimo tipas – vasaros nameliai; maitinimo paslaugos – kaip nurodyta sutarties prieduose; papildomos į kelionės kainą įskaičiuotos paslaugos – kelionės vadovo paslaugos, pervežimai oro uostas-viešbutis, viešbutis-oro uostas, lėktuvo bagažo mokesčiai neįskaičiuoti; specialūs turisto pageidavimai, dėl kurių susitarė abi sutarties šalys – aviabilietai tik su rankiniu bagažu, papildomas lagaminas už papildomą mokestį.

22.3.       Sutartyje Nr. 20-61 (su atsakove O. V.) šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 200 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 900 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 200 Eur + aviabilietai.

22.4.       Sutartyje Nr. 20-69 (su atsakove V. V.) šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 290 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 990 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 290 Eur + aviabilietai.

22.5.       Atsakovės 2020 m. liepos 13 d. pateikė ieškovei prašymus nutraukti jų sudarytas turizmo paslaugų sutartis Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 ir grąžinti sumokėtą avansą (po 300 Eur), nurodydamos priežastį – kilusią pasaulinę pandemiją dėl COVID-19.

22.6.       Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. rašte atsakovėms nurodė, kad atsakovėms nusprendus nutraukti sutartį, laikoma, kad sutartis nutraukta atsakovių pageidavimu nuo 2020 m. liepos 13 d., tačiau pareikalavo atsakovių sumokėti 480 Eur sutarties nutraukimo mokestį ir 335 Eur už lėktuvo bilietus, įskaičius 300 Eur avansą, likusi mokėtina suma – 515 Eur.

22.7.       Atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu nesutiko su ieškovės reikalavimu sumokėti šios paskaičiuotus nuostolius.

22.8.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu pakartotinai pareikalavo atsakovių sumokėti po 683,75 Eur sumą nuostoliams padengti.

22.9.       Atsakovės 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamos pripažinti ieškovės reikalavimą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį nepagrįstu. VVTAT komisija 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu „Dėl O. V. ir V. V. prašymo“ atmetė kaip nepagrįstus atsakovių reikalavimus nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti jų sumokėtus avansus (po 300 Eur kiekvienai).

22.10.       Ieškovė, po vartojimo ginčo išnagrinėjimo, 2020 m. gruodžio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakoves, ragindama padengti patirtus nuostolius iki 2020 m. gruodžio 23 d., tačiau atsakovės reikalavimo neįvykdė.

22.11.       Ieškovė 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovių nuostolius: iš atsakovės O. V. – 457,55 Eur, iš atsakovės V. V. – 493,55 Eur. Atsakovės, atsikirsdamos į ieškovės reikalavimą, nesutiko su ieškovės prašomais priteisti nuostoliais, jų dydžiu, taip pat prašė teismo ex officio įvertinti turizmo paslaugų sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu.

22.12.       Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad šioje civilinėje byloje atsakovių sudarytų sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 sąlygų nėra pagrindo pripažinti nesąžiningomis, nes atsakovėms visa informacija buvo atkleista tinkamai ir laiku, ją jos suprato ir turėjo galimybę apsispręsti tiek dėl sutarčių sudarymo, tiek dėl jų savalaikio nutraukimo, nepatiriant nepagrįstų nuostolių.

22.13.       Apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl turizmo paslaugų sutarties sąlygų įvertinimo sąžiningumo aspektu, naujai nagrinėjant civilinę bylą sprendžiama dėl ieškovės atsakovėms pareikšto nuostolių atlyginimo klausimo ir su tuo susijusio išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

23.       Ieškovė UAB „Mundus Mirabilis“ prašo priteisti iš atsakovės O. V. 457,55 Eur nuostolių, patirtų dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-61 nutraukimo, iš atsakovės V. V. 493,55 Eur nuostolių, patirtų dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-69 nutraukimo. Atsakovės su joms pareikštu reikalavimu atlyginti nuostolius nesutinka bei laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio ir nuostolių dydžio.

24.       Kaip jau buvo minėta, atsakovės 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamos pripažinti ieškovės reikalavimą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį nepagrįstu. VVTAT komisija 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė kaip nepagrįstus atsakovių reikalavimus nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti jų sumokėtus avansus (po 300 Eur kiekvienai). Teismas sprendžia, kad VVTAT komisijos nutarime nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl sutarties nutraukimo priežasčių ir pasekmių laikomos prejudicinėmis aplinkybėmis nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 183 straipsnio 2 punktas). 

25.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad VVTAT komisijos nutarimas negali būti prilyginamas įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pažymėtina, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis). Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės nustatytais terminais nepareiškė ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės, VVTAT komisijos nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl laikytinas kaip turintis prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui.

26.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga).

27.       Kaip jau minėta, atsakovės 2020 m. liepos 13 d. pranešimu nutraukė sutartis, nurodydamos, kad visame pasaulyje, taip pat ir kelionės tikslo vietose bei gretimose valstybėse, yra išplitęs ir toliau plinta koronavirusas (COVID-19), t. y. atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykti kelionę.

28.       COVID-19 atsiradimą ir plitimą iš esmės galima vertinti kaip neišvengiamas, nepaprastas aplinkybes, kurios daro didelę įtaką kelionių vykdymui, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, kad bet kuriuo metu būtų galima nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio. Tai priklauso nuo konkrečių konkretaus atvejo aplinkybių, todėl turi būti nustatyta, kokią įtaką konkrečiai kelionei turi sutarties nutraukimo metu esančios aplinkybės. CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktui taikyti nepakanka tik turisto nerimo ir netikrumo jausmo. Taip pat vėlesni įvykiai ir aplinkybės neturėtų pakeisti sutarties nutraukimo metu buvusio CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo pagrįstumo vertinimo.

29.       Teismo vertinimu pagal byloje turimus įrodymus nėra pagrindo susiklosčiusias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos (neišvengiamas ar nepaprastas) aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d., Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d. Antra, kelionė turėjo prasidėti 2020 m. rugpjūčio 9 d. Iš viešų duomenų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. V-1603, įsigaliojusio 2020 liepos 6 d, 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. V1641 „Dėl valstybių sąrašo nustatymo“, įsigaliojusio 2020 m. liepos 13 d.) nustatyta, jog sutarčių nutraukimo metu (2020 m. liepos 13 d.), asmenims, atvykstantiems iš Islandijos Respublikos izoliacija nebuvo taikoma. VVTAT komisija nutarime, konstatavo, jog Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt numatytomis kelionės datomis (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) buvo nustatyta rekomendacija dėl koronaviruso protrūkio nevykti į Islandiją ir minėta šalis numatytomis kelionės datomis buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamą paveiktų šalių sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo), kas reiškia, kad vartotojoms (nagrinėjamu atveju atsakovėms) grįžus iš kelionės reikėtų laikytis saviizoliacijos, tačiau vartotojų rašytinės valios dėl Sutarties nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, kai turėjo įvykti kelionė. Taigi, visiškai akivaizdu, jog pagal turimus įrodymus nebuvo jokio pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimo metu, o ne vėliau, Islandijoje buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės (CK 6.212 straipsnis, 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

30.       CK 6.750 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, sutarties nutraukimo mokestis turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui (CK 6.750 straipsnio 2 dalis). Turisto prašymu kelionių organizatorius turi pateikti organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio sumos pagrindimą. Visais atvejais organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio dydis negali viršyti organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytos organizuotos turistinės kelionės kainos (CK 6.750 straipsnio 3 dalis).

31.       Kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu atsisakė nutraukti atsakovių sutartis sudarytas su ieškove, grąžinant joms sumokėtą avansą, nes nenustatė, kad butų buvę pagrindai numatyti CK 6.750 straipsnio 4 dalyje, todėl yra pagrindas spręsti dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį.

32.       Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

33.       Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. nuostoliai nėra preziumuojami.

34.       Sutarčių 2.1.2. punkte numatyta, kad turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionių organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. Šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 – 40 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 – 60 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau dienų – 100 proc.

35.       Byloje nustatyta, kad atsakovės apie norą nutraukti sutartis informavo ieškovę UAB „Mundus Mirabilis“ 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Todėl atsakovėms nutraukus sutartis iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40,00 proc. nuo kelionės kainos. Sutartyje Nr. 20-61 (su atsakove O. V.) šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 200 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 900 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 200 Eur + aviabilietai. Sutartyje Nr. 20-69 (su atsakove V. V.) šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 290 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 990 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 290 Eur + aviabilietai.

36.       Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė už apgyvendinimą, nedidelio namelio nuomą 2020 m. kovo 2 d. sumokėjo 5 400,00 Eur ir 2020 m. liepos 12 d. 3 600,00 Eur. Tačiau pažymėtina, kad sąskaita yra išrašyta 2020 m. rugpjūčio 18 d. dėl 9 000,00 Eur sumokėjimo. Iš sąskaitos matyti, kad šis mokestis sumokėtas už laikotarpius nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 11 d., nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat pateiktas 2021 m. kovo 20 d. el. laiškas gautas iš namelio nuomotojo, kuriuo jis atsisako grąžinti pinigus už 2020 m. rugpjūčio 10 – 17 d. nepanaudotą namuką. Byloje nėra objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovė savalaikiai, po to kai atsakovės kreipėsi dėl sutarčių nutraukimo (2002 m. liepos 13 d.), būtų prašiusi namelio nuomotojo grąžinti sumokėtus pinigus už laikotarpį, kai turistai nebevyks į kelionę, ar prašiusi užskaityti šį mokėjimą kitam laikotarpiui. Akivaizdu, kad ieškovei paprašius grąžinti pinigus už namelio nesinaudojimą po aštuonių mėnesių, toks prašymas negali būti laikomas tinkamu ir savalaikiu, siekiant sumažinti patiriamus nuostolius.

37.       Ieškovė taip pat nurodo, kad 2020 metais automobilio VW Kombi, 9 vietų transportavimo į Islandiją ir atgal kelionių vykdymo tikslais išlaidos sudarė 3 842,59 Eur. Anot ieškovės, šias išlaidas sudaro kuras ir kelių mokesčiai, vairuotojų nakvynės, kelto bilietai (Danija- Islandija-Danija), vairuotojų dienpinigiai, vairuotojų atlyginimas ir mokesčiai. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja Išlaidų deklaracija, kurioje nėra nurodyta išsamių duomenų kokia suma, kokioms išlaidų rūšims buvo patirta. Taip pat nėra pateikti kelto bilietai, nėra aišku, ar kelto bilietai buvo į priekį ir atgal su nustatytu konkrečiu laikotarpiu, ar tik buvo perkami į vieną pusę, o po to į kitą. Sutiktina, kad dėl automobilio transportavimo galėjo būti patirta išlaidų, tačiau konkrečiai nėra nurodoma, kokia suma sudaro, būtent dėl atsakovių veiksmų patirti nuostoliai, nurodoma tik bendra suma už 2020 metus, į kurią neabejotinai yra įskaičiuotos ir kitos ieškovės organizuotos turistinės kelionės, ne tik ta kelionė į kurią turėjo vykti atsakovės.

38.       Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovėms ir jų draugėms nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartis, ieškovei dėl nesusirinkusios grupės teko atšaukti kelionę kietiems dviem turistams, kurie turėjo vykti kartu. Ieškovė tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“ atlygino 290,64 Eur žalą už dviejų turistų atšauktus lėktuvo bilietus. Šie nuostoliai nėra susiję su atsakovių kelionės organizavimo išlaidomis, dėl ko neįskaitomi į sutarties nutraukimo mokestį, todėl iš atsakovių prašoma priteisti ¼ dalis šių nuostolių, t. y. po 72,66 Eur.

39.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė UAB „Guliverio kelionės“ 2020 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GUK Nr. 5011729, kuria pareikalavo ieškovę sumokėti 290,46 Eur, pastabose nurodoma: žalos atlyginimas už lėktuvo bilietus Vln. – Kopenhaga – Reikjavikeas – Ryga – Vilnius, 2020 m. rugpjūčio 10–17 d., apmokėjimo terminas iki 2020 m. spalio 15 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą, tačiau tikėtina, kad šią žalą ieškovė atlygino. Pažymėtina, kad ieškovė yra kelionių organizatorius – verslininkas, kuri sudaro ir parduoda (siūlo įsigyti) organizuotas turistines keliones (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Taigi ieškovės pagrindinė veikla susijusi su kelionių organizavimu, todėl ji būdama verslininke, turi prisiimti riziką susijusią būtent su kelionių organizavimu, jų vykdymu, klientų paieška ir kt. Jau minėta, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, tuo atveju kelionių organizatorius gali reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio. Taigi atsakovei kyla pareiga mokėti sutarties nutraukimo mokestį, tačiau ne su ieškovės veiklos organizavimu susijusias išlaidas. Verslininkas privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinęs negali reikalauti tokią riziką perkelti vartotojui. Ieškovė turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (nesusidarius grupei atšaukiamos kelionės atveju). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi surinkti pilną keliautojų grupę, nors iki kelionės buvo likę dar ganėtinai nemažas laikotarpis (28 dienos), tačiau nusprendė tiesiog atšaukti kelionę. Atsižvelgiant į tai, kad 72,66 Eur nuostoliai reikalaujami priteisti iš atsakovių, kurie atsirado kitiems keliautojams grąžinant pinigus už lėktuvo bilietą, t. y. grąžinant pinigus tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“, susiję su ieškovės vykdomos veiklos rizika, todėl toks prašymas priteisti šiuos nuostolius laikytinas nepagrįstų, todėl atmestinas.

40.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2020 m. liepos 29 d. atsakovėms nupirko lėktuvo bilietus už 204,89 Eur (kiekvienai), paslaugos teikėjas Scandinavian Airlaines. 2020 m. liepos 23 d. ieškovė gavo SAS (Scandinavian Airlaines) kelionės čekį (vaučerį) 819,56 Eur sumai, kurio galiojimo laikas buvo iki 2021 m. liepos 25 d. Kelionės čekis suteiktas už keturių keliautojų nepanaudotus bilietus, kurių vertė po 204,89 Eur. Įrodymų, ar kelionės čekis buvo panaudotas, ką ieškovė galėjo padaryti visus metus laiko, išgryninti pinigai už nepanaudotą kelionės čekį, byloje ieškovė nepataikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat paminėtina, kad ieškovė reikalavo lėktuvo bilietų kainą grąžinti ir net nepasibaigus kelionės čekiui, kurį ji gavo ir turėjo galimybę panaudoti. Nors sutartyse nurodyta, kad aviabilietas negrąžinamas ir nekeičiamas po išrašymo, tačiau ieškovei gavus kelionės čekį (vaučerį), ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų sumažinti patiriamus nuostolius, tačiau byloje tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek atsakovių, tiek ieškovės veiksmai nulėmė, kad buvo patirta po 204,89 Eur nuostolių visa apimtimi už lėktuvo bilietus (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

41.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei nesielgiant atidžiai ir rūpestingai, savalaikiai nesistengiant sumažinti patirtų nuostolių dėl sutarčių nutraukimo, yra pakankamas pagrindas taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti ieškovės prašomus atlyginti nuostolius, t. y. atsakovei O. V. iki 366,04 Eur, atsakovei V. V. iki 394,84 Eur, lėktuvo bilietų – 140,00 Eur. Bendra atsakovės O. V. nuostolių suma – 506,04 Eur, atsakovės V. V. nuostolių suma – 534,84 Eur (CK 6.246–6.249 straipsniai 6.750 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovės yra sumokėjusios po 300,00 Eur avansą, todėl ši suma įskaitytina ir iš atsakovės O. V. ieškovei priteistina 206,04 Eur nuostolių, iš atsakovės V. V. – 234,84 Eur nuostolių, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies.

42.       Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti 5,00 proc. procesines palūkanas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovių priteistinos 5,00 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44.       CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 222,66 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 21,00 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, 35,00 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, 66,66 Eur už konsultaciją/reikalavimo įvykdyti piniginę prievolę parengimą, 350,00 Eur už ieškinio parengimą, 300,00 Eur už atstovavimą 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžiuose, 350,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 100,00 Eur už atstovavimą 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdyje (Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 590; Nr. 591/1; Nr. 594; Nr. 626; Nr. 630; Nr. 638; Nr. 645; Nr. 674 bei mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad šios sąskaitos yra apmokėtos; el. b. t. 3, l. 27 – 45).

46.       Įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas, teismui buvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Susidariusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir atitinka Rekomendacijose numatytas nuostatas (CPK 98 straipsnis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės prašymą.

47.       Ieškovė taip pat papildomai patyrė 133,10 Eur dydžio išlaidas, susijusias su dokumentų vertimais. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, ieškovės išlaidos už vertimo paslaugas, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažintinos būtinos ir pagrįstos.

48.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 48 proc., iš atsakovių ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 650,76 Eur, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 325,38 Eur.

49.       Atsakovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusios kokių nors bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mundus Mirabilis“ (juridinio asmens kodas 304168824) iš atsakovės O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 206,04 Eur (du šimtai šešių eurų 04 ct) nuostolių atlyginimą, 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325,38 Eur (trys šimtai dvidešimt penkių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mundus Mirabilis“ (juridinio asmens kodas 304168824) iš atsakovės V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 234,84 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 84 ct) nuostolių atlyginimą, 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325,38 Eur (trys šimtai dvidešimt penkių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią dalį ieškinio atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Jelena Leščinskienė