VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui,

atsakovės savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus atstovei D. V.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui T. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atsakovėms savivaldybės įmonei Vilniaus atliekų sistemos administratorius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 

n u s t a t ė :

Pareiškėja AB „Vilniaus degtinė“ teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2019-05-02 sprendimą Nr. A63-81/19(3.2.1-EM4); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorių iš naujo įvertinti AB „Vilniaus energija“ prašymą ir priimti naują sprendimą: užtikrinti pareiškėjos susidarančių atliekų tvarkymą, neskaičiuoti rinkliavos už atliekų tvarkymą už laikotarpį, kai atliekų tvarkymas nėra užtikrinamas (b. l. 1–4).

Paaiškino, kad pareiškėja valdo didelį gamybinių ir sandėliavimo patalpų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). Savo patalpas pareiškėja naudoja pagal paskirtį – alkoholinių gėrimų gamybai. Vykdant šią veiklą susidaro įvairios gamybinės atliekos. Pareiškėja yra sudariusi atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Ekobazė“, kuri ilgą laiką tvarkė ir toliau tvarko įvairias susidarančias atliekas (įskaitant, bet neapsiribojant: verslo gamybines atliekas, netinkamus naudoti gaminius, popieriaus ir kartono atliekas, mišrias popieriaus atliekas ir kt.), už šių atliekų išvežimą ir sutvarkymą, pareiškėja moka tiesiogiai UAB „Ekobazė“. Vilniaus atliekų sistemos administratorius bei Vilniaus miesto savivaldybė atsisako tvarkyti ir išvežti pareiškėjai susidarančias atliekas, tačiau reikalauja mokėti atitinkamą rinkliavą.

Vilniaus atliekų sistemos administratorius bei Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Tuo tarpu pareiškėjos pastatuose yra vykdoma gamybinė veikla, todėl visos susidarančios atliekos yra susijusios išskirtinai su alkoholinių gėrimų gamyba. Kadangi patalpos nėra naudojamos asmeninių (buitinių) poreikių tenkinimui, dėl šios priežasties AB „Vilniaus degtinė“ valdomose patalpose nesusidaro buitinės atliekos. Taigi vietinė rinkliava už komunalines atliekas negali būti nustatoma tokiam objektui, kuriame komunalinės atliekos nesusidaro.

Rinkliava gali būti renkama tik už realiai teikiamas paslaugas. Šiuo atveju tiek Vilniaus atliekų sistemos administratorius bei Vilniaus miesto savivaldybė atsisako teikti paslaugas, tačiau vis tiek reikalauja mokėti rinkliavą. Teisės aktuose įtvirtintas rinkliavos apibrėžimas nustato teisę gauti atitinkamas paslaugas, už kurių teikimą yra nustatyta rinkliava. Todėl jeigu Vilniaus atliekų sistemos administratorius bei Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja rinkliavos už atliekų, susidarančių gamybiniuose pastatuose, tvarkymą, tokios paslaugos turi būti ir suteiktos.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 64–72)

Paaiškino, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimas yra siejamas su nekilnojamojo turto objekto, kuris yra tam tikros savivaldybės teritorijoje, valdymu nuosavybės pagrindais. Kadangi pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), valdo daugelį pastatų, skirtų pagrindinei bendrovės veiklai, vien dėl šios faktinės aplinkybės pareiškėjas, pagal bendrą taisyklę, yra laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokėtoju ir neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti jam paskaičiuotą vietinę rinkliavą, ar ne. Be to, pareiškėja, teigdama, kad jos veikloje nesusidaro komunalinės atliekos, nepateikia į bylą jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. 

Atsakovės teigimu, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti savivaldybę ar jos valdomą įmonę vykdyti gamybinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nors tokios funkcijos ir kompetencijos įstatymas atsakovams nenumato yra neteisėtas ir neįgyvendinamas. Tuo tarpu reikalavimas neskaičiuoti vietinės rinkliavos už laikotarpį, kai nėra užtikrinimas gamybinių atliekų tvarkymas, negali būti tenkinamas, nes jokia vietinė rinkliava už gamybinių atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir negali būti taikoma. Nurodo, kad pareiškėjos skundas iš esmės yra grindžiamas ne konkrečiais teisiniais argumentais, teismų praktikos pavyzdžiais, bet subjektyviu pareiškėjos suvokimu, kaip turėtų būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimą ar nuoskaudomis, kad atsakovai atsisakė, kaip to reikalauja pareiškėja.

Nors pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, tačiau nepateikė teisinių pagrindų, dėl kurių šis raštas gali būti laikomas neteisėtas ar nepagrįstas. Ginčijamas raštas yra individualus administracinis aktas, kuriam keliami turinio reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Teigia, kad ginčijamas raštas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuoti formalūs, neesminiai ginčijamo rašto turinio reikalavimų pažeidimai, tai nesudarytų pagrindo šį raštą panaikinti.

Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.  

Atsakovė SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 87–94).

Paaiškino, kad nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Įgyvendinant šią nuostatą, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos. Rinkliavos nuostatų 3 priede nustatytos mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos pagal kategorijas, įskaitant ir gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo kategoriją. Šios normos būtent ir buvo nustatytos įvertinus kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų turėtojams naudojantis ir vykdant veiklą atitinkamos paskirties patalpose, todėl apmokestinimas vykdomas atsižvelgiant į galimą susidaryti atliekų kiekį.

Pareiškėja skunde neginčija jai priklausančių patalpų faktinio naudojimo ir pripažįsta, kad vykdoma gamybinė veikla ir patalpos naudojamos pagal paskirtį (laikomos žaliavos, gaminami alkoholiniai gėrimai bei sandėliuojama pagaminta produkcija), todėl pareiškėjai visiškai pagrįstai bei teisėtai yra nustatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Komunalinių atliekų tvarkymas pareiškėjai yra užtikrinamas, tai patvirtina aplinkybė, kad Vilniaus atliekų sistemos administratorius 2019-06-07 gavo pareiškėjos prašymą pastatyti papildomus konteinerius, kurį išnagrinėjus buvo nuspręsta papildomai pastatyti aštuonis 1,1 m3 mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Atsakovės SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2019-05-02 sprendimo  Nr. A63-81/19(3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo atsakyta pareiškėjai dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorių iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą ir priimti naują sprendimą: užtikrinti pareiškėjos susidarančių atliekų tvarkymą, neskaičiuoti rinkliavos už atliekų tvarkymą už laikotarpį, kai atliekų tvarkymas nėra užtikrinamas. 

Vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose įtvirtinta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-03-21 sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys, taip pat šiuose nuostatuose patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas tiesiogiai nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

LVAT 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kita vertus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (taip pat žr. LVAT 2017-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1457-602/2017).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėja 2019-03-12 skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius veiksmų, paaiškino, kad pareiškėja patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), naudoja pagal paskirtį – gamybos ir sandėliavimo veiklai, šiose patalpose susidaro tik gamybinės atliekos, nepaisant to, SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius atsisako tokias atlieka išvežti ir tvarkyti, tačiau vis tiek reikalauja mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą. Šiuo skundu pareiškėja prašė Vilniaus miesto savivaldybės įpareigoti SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorių atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo arba užtikrinti pareiškėjos susidarančių atliekų išvežimą ir tvarkymą, įpareigoti netaikyti vietinės rinkliavos už laikotarpį, kai SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius neužtikrino susidarančių atliekų išvežimo ir tvarkymo (b. l. 24–25).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2019-05-02 raštu Nr. A63-81/19(3.2.1-EM4) paaiškino pareiškėjai, kad jos veikloje susidaro ne tik gamybinės, bet ir komunalinės atliekos, rinkliavų dydžiai fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems komunalinių atliekų, skaičiuojami pagal Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie gamybinėms atliekoms nėra taikomi (b. l. 33–34). Teismas nustatė, kad SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius 2018-11-09 pranešimu informavo pareiškėją apie susidariusią 2 928,48 Eur skolą (b. l. 96), 2018-12-10 pranešimu įspėjo apie bendrą 4 686 Eur įsiskolinimą (b. l. 97), o 2019-07-23 priminime nurodė, kad pareiškėjos įsiskolinimas šiai dienai siekia 8 184,79 Eur (b. l. 98).

SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius teismui pateikė duomenis, kad 2018-11-06 buvo atliktas objekto, esančio (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikrinimas, nustatyta, kad šiuo adresu pastatyti 2 vnt. 0,77 kub. m. mišrių atliekų konteineriai, kurie priskirti AB „Vilniaus degtinė“, paaiškino, kad UAB „VSA Vilnius“ aptarnauja šiuos konteinerius pagal nustatytą grafiką, o                  2019-06-07 gavus prašymą iš AB „Vilniaus degtinė“ nuspręsta papildomai pastatyti 8 vnt. 1.1 kub. m. mišrių komunalinių atliekų konteinerius (b. l. 99–100). Teismas nustatė, kad AB „Vilniaus degtinė“ 2019-06-07 prašymu kreipėsi į SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorių, prašydama pastatyti 11 vnt. konteinerių (duomenys neskelbtini), AB „Vilniaus degtinė“ gamyklos teritorijoje                 (b. l. 106). SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teismui taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius AB „Vilniaus degtinė“ konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini), ištuštinimo faktus atitinkamais 2018-2019 m. laikotarpiais (b. l. 101–104).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo septyniolika gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, ūkio paskirties, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje (b. l. 5–13). Iš 2018-2019 m. laikotarpiu siųstų mokėjimo pranešimų matyti, kad vietinė rinkliava paskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: 320,88 m2 administracinės paskirties objektą, aštuonis 800,36 m2; 6892,42 m2; 2300,32 m2; 439,87 m2; 328,12 m2; 445,10 m2; 268,34 m2; 7214,05 m2 gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektus ir vieną 94,83 m2 gyvenamosios – daugiabučių pastatų paskirties objektą. Pareiškėja nereiškia nesutikimo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo už gyvenamosios paskirties ir administracinės paskirties pastatus, tačiau nesutinka su atsakovės nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už gamybinių ir sandėliavimo patalpų kompleksą, teigdama, kad komunalinės atliekos šiuose pastatuose nesusidaro, o gamybines atliekas Vilniaus  atliekų sistemos administratorius bei Vilniaus miesto savivaldybė atsisako tvarkyti, nepaisant to, vis tiek reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą.

Kadangi pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Nuostatų 7.5 punktu, pareiškėja yra laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėjai priklausantys pastatai yra gamybos ir pramones, transporto, sandėliavimo paskirties, savaime nereiškia, jog vietinės rinkliavos už komunalines atliekas, susidarančias šiuose pastatuose, pareiškėjai nereikia mokėti. Pažymėtina, kad pastatų paskirtis savaime nepanaikina pareigos mokėti vietinę rinkliavą už juose susidarančių komunalinių atliekų kiekį, tačiau tai yra aplinkybė, turinti įtakos apskaičiuojamam vietinės rinkliavos dydžiui. Vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, vertinant, kad atliekų turėtojų veikla, turinti įtakos komunalinių atliekų susidarymui nekilnojamojo turto objektuose, yra labai skirtinga, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios MKA susikaupimo normos. Nuostatų 1 priede nurodytos nekilnojamojo turto objektų kategorijos, o pagal šias kategorijas atitinkamai įtvirtinta metinė vietinės rinkliavos pastovioji dalis ir kintamoji dalis (Nuostatų 3 priedas). Pažymėtina, kad pareiškėja jos atžvilgiu apskaičiuoto vietinės rinkliavos dydžio šioje administracinėje byloje neginčija. Taigi darytina išvada, kad, nepaisant to, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus – gamybinių ir sandėliavimo patalpų kompleksą, pareiškėja laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą pagal Nuostatus, kuriuose įtvirtina vietinės rinkliavos skaičiavimo tvarka pagal nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų objektų kategorijas.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti užtikrinti pareiškėjos susidarančių atliekų tvarkymą, neskaičiuoti rinkliavos už atliekų tvarkymą už laikotarpį, kai atliekų tvarkymas nėra užtikrinamas, nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas. Reikalavimas atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo galėtų būti tenkinamas tik tokio pareiškėjo atžvilgiu, kuris įrodytų, kad nėra sukūręs komunalinių atliekų, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Toks asmuo gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015).

Teismas pažymi, kad komunalinės atliekos pareiškėjai priklausančių pastatų komplekse yra tvarkomos ir tai pagrindžia aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini), buvo įrengti 2 vnt. 0,77 kub. m. mišrių atliekų konteineriai, kurie priskirti AB „Vilniaus degtinė“, o po pareiškėjos 2019-06-07 prašymo pastatyti papildomi 11 vnt. konteinerių (duomenys neskelbtini), AB „Vilniaus degtinė“ gamyklos teritorijoje (b. l. 106). Be to, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teismui pateikė duomenis, patvirtinančius AB „Vilniaus degtinė“ konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini), ištuštinimo faktus atitinkamais 2018-2019 m. laikotarpiais (b. l. 101–104). Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai vietinė rinkliava neturėtų būti skaičiuojama, nes matyti, kad komunalinės atliekos pastatų komplekse, adresu (duomenys neskelbtini), susidaro ir yra tvarkomos SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus.

Pastebėtina, kad atsakovai neturi pagrindo tvarkyti pareiškėjos veikloje susidarančių gamybinių atliekų, nes tai nepriklauso jų kompetencijai – vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, savivaldybės organizuoja būtent komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamame 2019-05-02 rašte, gamybinės atliekos tvarkomos ne pagal Nuostatus, o pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo nustatytas sąlygas (Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnis). Taigi pareiškėjos nurodomi teiginiai, jog atsakovai netvarko susidariusių atliekų (gamybinių), todėl pareiškėja turi būti atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, laikytini nepagrįstais.

Vertinant pareiškėjos ginčijamą 2019-05-02 raštą atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui aspektu, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismo vertinimu, ginčijamas 2019-05-02 raštas yra pagrįstas tiek teisės normomis, tiek faktinėmis, konkrečios nagrinėjamos situacijos, aplinkybėmis. Iš šio rašto turinio yra aiški Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija į pareiškėjos pateiktus reikalavimus, o vien aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos reikalavimų netenkino, nėra pagrindo laikyti, kad raštas nepagrįstas ar neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-05-02 sprendimo Nr. A63-81/19(3.2.1-EM4) nėra pagrindo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais, jis priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-05-02 raštu išnagrinėjo pareiškėjos prašymus tinkamai, nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorių iš naujo įvertinti AB „Vilniaus energija“ prašymą ir priimti naują sprendimą: užtikrinti pareiškėjos susidarančių atliekų tvarkymą, neskaičiuoti rinkliavos už atliekų tvarkymą už laikotarpį, kai atliekų tvarkymas nėra užtikrinamas. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėja                                                          Mefodija Povilaitienė