Civilinė byla Nr. e2-576-1130/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00953-2021-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.3.2.9.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1; 

 3.2.6.1.; 3.4.1.2

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

lietuvos respublikos vardu

2022 m. rugsėjo 2 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,

sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, Rimantei Jurgienei,

dalyvaujant ieškovei A. Ž., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

atsakovui D. Ž., jo atstovui advokatui Dariui Stalioniui, advokatui Gvidui Byčiui,

psichologui Dariui Navaslauskui,

vertėjai Maženai Andruškevič,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei pagal atsakovo D. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei turto padalinimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas 

n u s t a t ė :

A. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo D. Ž. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant pavardę – „Ž.“, o atsakovui – „Ž.“; nustatyti nepilnamečių vaikų M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina – ieškove A. Ž.; nustatyti atsakovo D. Ž. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir S. Ž. pagal atsakovo D. Ž. priešieškinyje nurodytą tvarką su šiomis išimtimis:

- atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne nuo 10 val., o nuo 12 valandos;

- atsakovas D. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. Ž. bei S. Ž. metu užtikrina vaikų saugumą bei saugią aplinką, bei įsipareigoja, kad bendravimo su atsakovu D. Ž. metu vaikai neturės kontakto su atsakovo D. Ž. broliu G. B..

Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. Ž. nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 365 Eur kiekvienam vaikui, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) nepilnamečių vaikų atstovei A. Ž.; priteisti iš atsakovo D. Ž. 16 400 Eu išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. naudai, priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę – vaikų motiną A. Ž., sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; ieškovei A. Ž. ir atsakovui D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį turtą (automobilius) padalinti tokiu būdu, o būtent:

-       po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. priteisti transporto priemonę Audi A-6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

-       po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. priteisti transporto priemonę Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

ieškovei A. Ž. ir atsakovui D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tokiu būdu, o būtent:

po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. priteisti:

-pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- pastatą – pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. priteisti iš ieškovės A. Ž. 4 345 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei A. Ž. natūra priteistą atsakovui D. Ž. priklausančią ½ nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini);

ieškovei A. Ž. ir atsakovui D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tokiu būdu, o būtent:

po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. priteisti:

-butą /patalpą-butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal 2021 m. kovo 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartį yra 103 712,86 Eur;

-negyvenamąją patalpą – dviračių saugojimo patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal 2021 m. kovo 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį yra 3 500 eurų;

-2/80 dalį kitų inžinierinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal 2021 m. kovo 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartį yra 15 000 eurų;

-13148/3904800 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal 2021 m. kovo 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartį yra 1 euras;

po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. priteisti iš ieškovės A. Ž. 3 101,26 Eur piniginę kompensaciją už iki 2021 m. spalio 15 d. sumokėto kredito įmokų su palūkanomis ½ dalį bei įnešto 5 500 Eur pirmino įnašo ½ dalį;

kitą kilnojamąjį turtą (namų apyvokos reikmenis bei buitinę techniką) tarp šalių padalinti tokiu būdu:

         po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. natūra priteisti:

- kaltinio metalo pintinius baldus (stalas ir 4 kėdės), 200 eurų vertės;

- elektrinį pjūklą, grąžtą, 3 vnt. šlifuoklių, akumuliatorinį suktuką, elektrinę drėlę, aeratorių, proxon įrankių rinkinį, galąstuvą, 400 bendros vertės;

- l vnt. televizorių, 200 eurų vertės;

- 1 vnt. robotą siurblį, 150 eurų vertės;

- kitus namų apyvokos daiktus (virduliai, įrankiai) bei baldus 1 000 Eur bendros vertės;

po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. natūra priteisti:

- ąžuolinius baldus pirtyje, 600 eurų vertės;

- trimerį Husqvarna, žoliapjovę, suvirinimo aparatą 600 eurų bendros vertės;

- benzininį pjūklą 800 eurų vertės;

- kavos aparatą Bosch 289,33 eurų vertės;

- šaldytuvą, indaplovę, orkaitę, gartraukį 4 200 eurų bendros vertės;

- kompiuterį Apple 1 500 eurų vertės.

-3 vnt. televizorių, kurių bendra vertė 800 eurų;

- 1 vnt. robotą siurblį, 150 eurų vertės;

- grynų pinigų sumą (800 eurų),

        po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. priteisti iš atsakovo D. Ž. 3 894,66 eurų piniginę kompensaciją už ieškovei A. Ž. natūra priteistinos kilnojamojo turto dalies sumažėjimą,

        po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. priteisti iš atsakovo D. Ž. 1 788,51 eurų piniginę kompensaciją už ieškovės A. Ž. turto dalies sumažėjimą po dviejų šeimos automobilių (Audi Q7 ir Mercedes Benz ML 320) pardavimo;

po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. priteisti iš atsakovo D. Ž. 3 257,62 eurų piniginę kompensaciją už ieškovės A. Ž. patirtas išlaidas susijusias su buto ((duomenys neskelbtini)) remontu, jo priežiūra, dokumentų forminimu ir kredito dalies apmokėjimu;

        padalinti lygiomis dalimis atsakovo D. Ž. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) AB, pinigines lėšas 7 545,53 eurų sumoje, priteisiant ieškovei A. Ž. 3 771,76 eurų, neatsižvelgiant į taupomų lėšų pokyčius po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo;

po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui D. Ž. visas atsakovo valdomas įmonės (duomenys neskelbtini) akcijas (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų vertė), o ieškovei A. Ž. priteisti iš atsakovo D. Ž. 703,83 eurų piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią 14 dalį akcijų priteistą atsakovui D. Ž.,

priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovės A. Ž. naudai 11223 eurų piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (atsakovui D. Ž. vykdant turtinius įsipareigojimus iš bendrų šeimos pajamų sūnaus iš pirmos santuokos išlaikymui),

priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovės A. Ž. naudai 3 250 eurų piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (vykdant atsakovo D. Ž. turtinius įsipareigojimus iš bendrų šeimos pajamų buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir kredito padengimui),

po santuokos nutraukimo turtinės prievolės atsiskaityti su kreditoriais nustatytinos tokiu būdu:

po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. birželio 9 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. kovo 26 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),

-po santuokos nutraukimo D. Ž. nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. liepos 2 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti jo ir ieškovės A. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir S. Ž.:

1.1.       D. Ž. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais kiekvieną trečiadienį, paimant vaikus iš jų mokyklos ar būrelių vietos ir pristatant juos iki 19 val. 30 min. į vaikų gyvenamąją vietą, vaikų atostogų metu – vaikus pasiimti nuo 10 val. ir pristatyti į namus iki 21 val.

1.2.       D. Ž. turi teisę matytis su vaikais kas antrą savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir pristatant juos atgal sekmadienį iki 18 val.

1.3.       D. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis neribojant trukmės ir dažnumo.

1.4.       D. Ž. turi teisę matytis su vaikais visų švenčių dienomis, per vaikų gimtadienius, apie savo apsilankymą iš anksto informuojant ieškovę;

pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise esantį turtą padalinti taip:

-       atsakovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti :

1.       butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų,

2.       negyvenamąsias patalpas – dviračių saugojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų,

3.       2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų,

4.       13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų

5.       Elektrinius įrankius (pjūklą, grąžtą, 3vnt. šlifuoklius, suktuvą, drelę, suvirinimo aparatą, galąstuvą, proxon įrankius) – 500 eurų,

6.       Šaldytuvą, indaplovę, orkaitę, gartraukį (nauji, esantys garaže) – 1 900 eurų,

7.       Kriauklę, 260 eurų,

8.       Robotą siurblį 150 eurų,

 Viso turto už 210 310 eurų.

-       Ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti :

1.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų,

2.       gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų,

3.       ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų,

4.       pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantčią adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų,

5.       Kameras 8 vnt. – 2 000 eurų,

6.       Lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų,

7.       Pirties ąžuolinius baldus – 800 eurų,

8.       Kaltinio metalo pintus baldus – 200 eur,

9.       Kavos aparatą „Jūra“- 1 500 eurų,

10.       kompiuterį Apple – 1 500 eurų,

11.       5vnt. televizorių – 1 500 eurų,

12.       Robotą – siurblį – 150 eurų,

13.       skalbimo mašiną – 300 eurų,

14.       Baldus ir namų apyvokos daiktus – 1 000eurų,

15.       Grynuosius pinigus – 6 000 eurų,

16.       Roletus – 1 300 eurų,

17.       Šaldiklį – 800 eurų,

18.       Benzininį pjūklą Jhonsored 1 500eurų,

viso turto už 162 050 Eur;

priteisti iš D. Ž. A. Ž. piniginę kompensaciją už mažiau nei priklauso tenkančią turto dalį – 80 850 eurus (ieškovei tenka turto už 162 050 Eurų, atsakovui – 210 310 eurų), įpareigoti atsakovą sumokėti kompensaciją taip:

-       27 410 eurus sumokėti iki 2024 m. rugsėjo 1 d.,

-       53 440 eurų (atsižvelgiant pagal su banku buvusią sutartį, sumokant paskolą iki 2034 m. sausio 15 d.) kas mėnesį periodinėmis įmokomis 147 mėnesius po 363,54eurų, mokėjimą pradedant 2022 m. rugsėjo 15 d. ir baigiant mokėjimus 2034 m. sausio 15 d.

priteisti iš atsakovo ieškovei jos sumokėtas įmokas bankui, kai nebuvo vedamas bendras ūkis – 2 143,54 eurų, priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylos vedimo išlaidas.

        Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp ieškovės A. Ž. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir atsakovo D. Ž., sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo šeimyninis gyvenimas buvo įprastai normalus, santuokos metu gimė du vaikai: dukra M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dukra S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo dienai M. Ž. ir S. Ž. yra nepilnametės. Pažymėjo, kad prieš 4 metus tarp jų prasidėjo nesutarimai susiję su atsakovo šeimos nesirūpinimu, o taip pat ir atsakovo D. Ž. nuolatiniu girtavimu, nesutarimai ypač paaštrėjo prieš trejus metus, negana to, 2021 metų birželio 26 d. atsakovas D. Ž. būdamas neblaivus sukėlė konfliktą bei įžeidė ieškovės A. Ž. motiną, tokie atsakovo veiksmai yra vertintini, kaip atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija, atsakovas nuolat pradėjo pažeidinėti bendrąsias sutuoktinių pareigas. Teigia, kad atsakovas D. Ž. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, išgėręs jis tampa neprognozuojamas, jo elgesys – nekontroliuojamas, kadangi be jokios priežasties atsiranda pykčio priepuoliai, kuriuos dažniausiai išlieja ant jos. Pabrėžė, kad ilgą laiką kentėjo tokį atsakovo D. Ž. elgesį, kadangi bandė išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas ignoravo visas pastangas bei prašymus gydytis nuo alkoholizmo ir tokiu būdu parodė, kad jam yra visiškai nesvarbios nei šeimos vertybės, nei šeima, todėl ji priėmė sprendimą, jog tolimesnis santuokos išsaugojimas yra negalimas. Teigia, kad ieškovei net ir dedant maksimalias pastangas, atsakovas D. Ž. išimtinai savo veiksmais užkirto kelią santuokos išsaugojimui, kadangi 1) nuolatos piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, 2) nesirūpino šeima bei nepilnamečiais vaikais, ir 3) galiausiai nustojo vesti bendrą ūkį su ieškove, dažnas atsakovo girtavimas, o taip pat agresyvus elgesys šeimos narių atžvilgiu sąlygojo bet kokių santuokinių ryšių su atsakovu nutrūkimą, po atsakovo agresijos priepuolių, kas kartą ieškovei sutinkant taikytis, ieškovė dar kartą būdavo pažeminama, nes atsakovas vėl pradėdavo piktnaudžiauti alkoholiu bei kelti barnius. Nurodė, kad atsakovo, kaip sutuoktinio pareigų esminis pažeidimas, be kita ko, pasireiškė tuo, jog atsakovas neteikė jokios savitarpio pagalbos ieškovei, ieškovė dažnai pati turėdavo rūpintis ir auginti mažamečius vaikus; atsakovas neteikė jokios moralinės paramos ieškovei, visus iškilusius sunkumus ieškovė turėjo spręsti viena, vienašališkai priiminėti sprendimus, susijusius su namų ūkio tvarkymu ir vaikų auginimu; atsakovas nepaisė ieškovės ir visos šeimos interesų, kadangi sąmoningai veikė priešingai ieškovės ir šeimos interesams, galimai siekiant psichologiškai sužlugdyti ieškovę; atsakovas žemindavo ieškovę, viešai ir akivaizdžiai demonstravo nepagarbą sutuoktiniui šalių vaikų ir kitų giminių akivaizdoje. Mano, kad atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, jog bet kokie santuokiniai ryšiai ir santuoka nutrūko dėl atsakovo D. Ž. kaltės. Nurodė, kad jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0.4400ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad nors teikdamas priešieškinį atsakovas prašo pripažinti aukščiau paminėtą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovas savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis iš esmės pagerino nurodytą nekilnojamąjį turtą, analogiškai, kaip ir nebuvo pateikta įrodymų jog atsakovas savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo darbų, kadangi priešieškinyje nurodomos aplinkybės yra akivaizdžiai melagingos, pavyzdžiui, nurodant, kad jis neva tvarkė sklypo teritoriją, iškasė prūdą. Nurodė, kad ieškovė kartu su šiuo patikslintu ieškiniu teikia papildomus įrodymus, kad jokio atsakovo indėlio nei prie sklypo teritorijos sutvarkymo, nei prie prūdo iškąsimo nebuvo, nes sutartis dėl prūdo iškasimo darbų bei apmokėjimas buvo atliktas ieškovės motinos N. S. vardu, todėl atsižvelgiant į tai, kad nurodytas nekilnojamasis turtas ieškovės buvo įgytas iki santuokos sudarymo kaip asmeninė nuosavybė, todėl pastarasis nekilnojamasis turtas nėra trauktinas į dalintino turto balansą ir nėra jokio pagrindo pastarąjį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paaiškino, kad ieškovės A. Ž. bei atsakovo D. Ž. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas - ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); butas /patalpa – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – dviračių saugojimo patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 2/80 dalys kitų inžinierinių statinių - atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 13148/3904800 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), be to atsakovo D. Ž. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: Audi A-6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad nors civilinėje byloje atsakovo D. Ž. prašymu buvo paskirta Turto vertės nustatymo ekspertizė, tačiau ieškovė, pasisakydama dėl turto vertės santuokos nutraukimo dienai, vadovaujasi ne Turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytomis kainomis, o valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta kaina. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad turto vertės nustatymo ekspertizės akto patikimumą mažina tai, kad pastarajame nėra aiškiai apibrėžta kokios aplinkybės sąlygojo nekilnojamojo turto objektų ženklų kainų pasikeitimą. Ieškovė įvertinusi Turto vertės nustatymo ekspertizės akte esančių duomenų nepatikimumą, dalintino turto vertes nustato vadovaujantis valstybės įmonės „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro pateiktomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis bei 2021 m. kovo 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Dalinant (duomenys neskelbtini) g-vėje esantį nekilnojamąjį turtą, ieškovė atkreipia teismo dėmesį į šias aplinkybes, o būtent, iš pridedamos 2021 m. kovo 1 d. Buto pirkimo – pardavimo sutarties yra matyti, kad buto/patalpos – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, bendra vertė yra 122 213,86 eurų, tam, kad pilnai atsiskaityti su pardavėju už paminėtą nekilnojamąjį turtą, 2021 m. vasario 9 d. su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 60 000 eurų sumai, tačiau galutinė gauta kredito suma buvo 56 713,86 eurai, likusią sumą, t. y. 65 500 eurų reikėjo sumokėti iš savo lėšų, tuo tikslu ieškovė A. Ž. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 60 000 eurų, kuriuos 2020 metų spalio 21d. ieškovei padovanojo ieškovės motina N. S., remiantis Pinigų dovanojimo sutartimi (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš bendrų šeimos santaupų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g-vėje įsigijimui buvo panaudota 5 500 eurų suma, įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei prie ieškinio pridedamus rašytinius įrodymus, ieškovės piniginis įnašas į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimą sudaro 91 106,93 eurų sumą, kas praktiškai sudarytų ¾ dalis šiame bendrame nekilnojamajame turte, tuo tarpu atsakovo D. Ž. piniginis įnašas į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g-vėje įsigijimą sudaro 31 106,93 eurų sumą, kas praktiškai sudarytų ¼ dalį šiame bendrame nekilnojamajame turte. Nurodė, kad dėl atsakovo D. Ž. atliktų mokėjimų reikėtų pasakyti, kad dalis įtrauktų į dalintino turto balansą daiktų buvo įsigyti be atsakovo piniginio indėlio, pavyzdžiui, skalbimo mašina (už kurią mokėjo ieškovės motina N. S.) arba vaizdo kameros, už jas ir jų montavimo darbus taip pat grynaisiais sumokėjo ieškovės A. Ž. motina N. S.. Pabrėžė, kad kameros (8 vnt.) negali būti įtraukti į dalintino turto balansą, kadangi pastarąsias pirko ieškovės motina N. S. už savo asmenines lėšas, taip pat ieškovė nesutinka, kad lauko baldai pavėsinėje būtų įtraukti į dalintino turto balansą, kadangi pastarieji buvo padaryti ieškovės tėvui (pastarojo draugo) bei atvežti ieškovei 2011 m. balandžio mėnesį, iš karto po tėvo mirties, tai nėra šeimos įsigytas turtas ir neturi būti traukiamas į šeimos turto balansą. Prašo viso atsakovui D. Ž. natūra priteisti kilnojamojo turto 9 739,33 eurų sumai, kadangi atsakovui D. Ž. natūra priteistina kilnojamojo turto dalies vertė 3 894,66 eurų suma yra didesnė už ieškovei natūra priteistinos kilnojamojo turto dalies vertę, todėl po santuokos nutraukimo iš atsakovo priteistina 3 894,66 eurų piniginė kompensacija už ieškovei natūra priteistinos kilnojamojo turto dalies sumažėjimą. Paaiškino, kad po santuokos sudarymo, ieškovė bei atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo du automobilius, t. y. Audi Q7, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), bei Mercedes Benz ML 320, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. ieškovė automobilį Audi Q7, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 9000 eurų sumą, gauti pinigai yra pervesti į atsakovo D. Ž. asmeninę sąskaitą. Pabrėžė, kad nors 2018 m. kovo 26 d. atsakovas D. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo bei buvo iš savo lėšų įnešęs 4 940 eurų sumą, o vėliau iš gautų 9 000 eurų sumos papildomai sumokėjo 4 521,49 eurų, tokiu būdu už automobilio Audi A6 įsigijimą buvo sumokėta 9 461,49 eurų. Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 4 d. atsakovas pardavė antrą šeimos automobilį Mercedes Benz ML 320, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), už 13 500 eurų sumą ir pagal 2018 m. liepos 2 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyjo transporto priemonę Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už kurios įsigijimą sumokamas įnašas 9 110 eurų. Pažymėjo, kad analogiškai kaip ir pirmu atveju, už parduotą šeimos automobilį Mercedes Benz ML 320, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovas dalies pinigų ieškovei A. Ž. negrąžino. Teigia, kad įvertinus, kad atsakovui būnant santuokoje su ieškove bei bendrai pardavus du automobilius, tiek ieškovei, tiek ir atsakovui bendroje jungtinėje nuosavybėje priklauso po 11 250 eurų suma (13 500 eurų + 9 000 eurų : 2 = 11 250 eurų), kadangi atsakovas už transporto priemonės Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimą buvo sumokėjęs 9 461,49 eurų sumą, todėl ieškovei priklausanti pinigų dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje už parduotus automobilius mažintina iki 1 788,51 eurų sumos (11 250 eurų – 9 461,49 eurų = 1 788,51 eurų), tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad atsakovas po dviejų šeimos automobilių pardavimo (Audi Q7 ir Mercedes Benz ML 320) nėra grąžinęs ieškovei 1 788,51 eurų sumos bei tokiu būdu yra pagerinęs savo turtinę padėtį kito sutuoktinio sąskaita, todėl nurodyta suma yra priteistina iš atsakovo. Teigia, kad faktinės aplinkybės, kurias neginčija atsakovas, liudija tai, kad ieškovė su atsakovu bendrą šeimos ūkį vedė iki 2021 metų liepos l d., teismui pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodo, kad materialiai prisidėjo neva prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo, tačiau iš atsakovo pateiktų mokėjimų yra matyti, kad pastarojo išlaidos dėl neva pagerinimo darbų yra skirtos ne namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimui, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Ieškovė pažymi, kad iki 2021 m. liepos 1 d. dienos atsakovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams iš viso yra išleidęs 3 577,29 eurų sumą, o būtent: 1 323,39 eurų už plyteles, 716,66 eurų už parketlentes, 282,56 eurų už dažus, 152,40 eurų už gyvatuką, 994,04 eurų už balkonui terasines lentas, 108,24 eurų už spynas. Nurodė, kad atsakovas už buto Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą ir hipoteką (notaro paslaugos) sumokėjo - iš viso 1 149,74 eurų (880,41 eurų + 269,33 eurų), taip pat bankui su kreditinės sutarties mokesčiu bei palūkanomis iki pirmosios paskolos įmokos liepos mėnesiui sumokėjo - 408,60 eurų, iš viso atsakovas bendrai patyrė 5 135,63 eurų išlaidas. Ieškovė pažymi, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams iš viso yra išleidusi 8 618,02 eurų sumą, o būtent: 1 214,57 eurų už šviestuvus, 122,46 eurų už elektros instaliaciją, 152,98 eurų už karnizus, 28,64 eurų už vonios kojas, 20 eurų už vonios kabliukus, 200 eurų už vonios sienelės tvirtinimą, 144,37 eurų už grindjuostės, už remonto darbus darbininkams yra sumokėta bendrai 6 735 eurų suma, be to, nuo buto įsigijimo dienos atsakovas nemokėjo už buto bendrojo naudojimo paslaugas bei pastarąsias apmokėjo ieškovė iš savo lėšų, už buto komunalines paslaugas yra sumokėta 558,87 eurų suma, ieškovė valstybės įmonei „Registrų centras“ už kadastrines bylas ir jų įregistravimą sumokėjo 296,93 eurų, taip pat už buto pirkimo atsiskaitymą su valstybės įmone „Registrų centras“ sumokėjo 33,51 eurų. Pabrėžė, kad kadangi atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. nemokėjo jam priklausančių įmokų pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto/patalpos – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kitų priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) g-vėje, todėl ieškovė papildomai patyrė – 2 143,54 eurų išlaidų, iš viso ieškovės bendrai patirtos išlaidos sudaro 11 650,87 eurų sumą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos už 6 515,24 eurų suma didesnės nei atsakovo patirtos išlaidos, todėl nutraukus santuoką pastarasis privalo kompensuoti ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų susijusių su buto remontu, jo priežiūra, dokumentų forminimu ir kredito dalies apmokėjimu, t. y. 3 257,62 eurų sumą. Nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu, t. y. iki 2021 m. liepos 1 d., bendrai buvo sukaupę 7 545,53 eurų sumą. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas patvirtina, jog į šią sąskaitą buvo pervedamas darbo užmokestis, joje buvusiomis lėšomis buvo atsiskaitoma už paslaugas, buvo apmokami kitos šeimos poreikiams skirtos išlaidos, taip pat buvo nuolat išimami grynieji pinigai, kas patvirtina, kad šios lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, todėl įvertinus šias aplinkybes yra teisinis bei faktinis pagrindas 7 545,53 eurų piniginių santaupų pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei pastarąsias padalinti tarp ginčo šalių lygiomis dalimis po 3 771,76 eurų, neatsižvelgiant į taupomų lėšų pokyčius po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Pažymėjo, kad būnant santuokoje su atsakovu iš (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta akcijų, kurių vertė santuokos nutraukimo dienai yra 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų. Paskaičiuota pagal kursą 1 EUR = 7,4378 (duomenys neskelbtini)), todėl po santuokos nutraukimo ieškovė prašo priteisti atsakovui visas atsakovo valdomas akcijas, o ieškovei priteisti 703,83 eurų piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią ½ dalį akcijų priteistą atsakovui. Paaiškino, kad atsakovui santuoka su ieškove buvo jau ne pirma, kadangi pastarasis jau buvo vedęs N. Ž. ir iš pirmos santuokos turėjo sūnų M. Ž., santuokos su ieškove sudarymo metu jis buvo nepilnametis, todėl iki (duomenys neskelbtini) atsakovas kas mėnesį mokėjo išlaikymą po 174 eurų sumą, tokiu būdu atsakovas būdamas santuokoje su ieškove iš bendrų šeimos lėšų savo asmeninių įsipareigojimų, kurie nėra susiję nei su bendro turto tvarkymo išlaidomis, nei su šeimos ūkio išlaikymu, nei su kitomis išlaidomis panaudojo 22 446 eurų sumą bei tokiu būdu sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybę, todėl iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 11223 (vienuolika tūkstančių du šimtai dvidešimt trys) eurų piniginė kompensacija. Teigia, kad neginčytinai nustatyta, kad atsakovas iki santuokos sudarymo su ieškove buvo įgijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nurodytas butas buvo įsigytas paėmus paskolą, kuri bankui buvo grąžinta tik 2012 m. gruodžio 19 d. Teigia, kad atsakovui sudarius santuoką su ieškove nuo (duomenys neskelbtini) ne kas kitas, bet ieškovė mokėjo visus komunalinius mokesčius už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, bei papildomai padidėjo mokamų komunalinių mokesčių dalis (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas persikėlė gyventi pas ieškovę, taipogi iš bendrų santuokinių lėšų buvo mokamos kredito įmokos per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo dienos) iki 2012 m. gruodžio 19 d. (atsakovui priklausančio buto pardavimo dienos), preliminariais skaičiavimais panaudota suma siekė 6 500 eurų, atsižvelgiant į tai iš atsakovo turi būti priteista pusė šių išlaidų sumos, t. y. 3 250 eurų ieškovės naudai. Nurodė, kad 2021 m. vasario 9 d. tarp D. Ž. ir A. Ž., iš vienos pusės ir (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto/patalpos – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kitų priklausinių esančių (duomenys neskelbtini) g-vėje daliniam atsiskaitymui su pardavėju bei buvo paimtas 56 713,86 eurų kreditas, galutinis kredito mokėjimo terminas Kredito sutartyje nustatytas iki 2034 m. sausio 15 d., šiai dienai sumokėto kredito suma (įskaitant ir palūkanas) yra 1 702,52 eurų, įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovo nekilnojamojo turto dalis buto/patalpos-buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kitų priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) g-vėje priteistina ieškovei, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. vasario 9 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp D. Ž., iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kitos pusės, buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo, pagal Lizingo sutartį galutinis mokėjimo terminas nustatytas iki 2025 m. kovo 15 d., šiai dienai atlikti mokėjimai yra 24 317,71 sumai, įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistina ieškovei, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. kovo 26 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2018 m. liepos 2 d. tarp D. Ž., iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kitos pusės, buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pagal Lizingo sutartį galutinis mokėjimo terminas nustatytas iki 2025 m. liepos 15 d.,  šiai dienai atlikti mokėjimai yra 26 498,63 eurų sumai, įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovui D. Ž., todėl po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. liepos 2 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad kitų kreditinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei asmeninių skolų ieškovė neturi, apie kitus atsakovo galimus kreditorius ieškovei nėra žinoma. Pažymėjo, kad atsakovo išlaikymas ieškovei asmeniškai nereikalingas, todėl jokių reikalavimų dėl išlaikymo atsakovui nereiškiama. Ieškovė prašo, kad teismas po santuokos nutraukimo paliktų ieškovei dabartinę pavardę- „Ž.“, o atsakovui - „Ž.“. Ieškovė visiškai sutinka su pirminiame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo D. Ž. nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. naudai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl šalyje padidėjusios infliacijos tuo pat metu padidėjo ieškovės išlaidos vaikų išlaikymui, be to, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2022 metų sausio mėnesio l d. minimali mėnesio alga yra nustatyta 730 Eur, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas prašyti teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 365 eurus kiekvienam vaikui, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pabrėžė, kad faktinės aplinkybės liudija tai, kad atsakovas praktiškai nuo vaikų gimimo neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo, nes faktiškai visa išlaikymo našta buvo perkelta ant ieškovės pečių, todėl iš atsakovo yra priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trisdešimt šešis mėnesius. Ieškovė nori paaiškinti, jog atsakovas, kaip jau buvo nurodyta, išlaikymo neteikė nuo vaikų gimimo, tačiau ieškovė prašo iš atsakovo priteisti M. Ž., ir S. Ž. 16 000 eurų išlaikymo įsiskolinimą už 32 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. paskaičiuota tokių būdu: 250 Eur x 32 mėnesių x 2 vaikų = 16 000 Eur. Paaiškino, kad kadangi atsakovas nuo 2021 m. liepos mėnesio pradėjo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 eurų kiekvienam vaikui, todėl už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 202l m. lapkričio l d. susidaręs 400 eurų įsiskolinimas (4 mėnesiai x 250 eurų x 2 vaikų – 1 600 eurų sumokėtas išlaikymas per keturis mėnesiu), taip pat turi būti priteistas iš atsakovo, viso iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams 16 400 eurų, priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Pažymėjo tai, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad tik ieškovė rūpinasi vaikų vystymusi, ugdymu, sudaro pakankamas sąlygas vaikams normaliai gyventi, todėl mano, kad teismas turi nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina, t. y. ieškove A. Ž.. Paaiškino, kad pateiktame priešieškinyje atsakovas prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ieškovė neprieštarauju atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai su tam tikromis išimtimis.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis gerą darbo užmokestį gauna jau ilgą laiko tarpą, o ieškovė geriau pradėjo uždirbti tik prieš 3 metus, kada pakeitė darbą, tai yra ieškovei dirbant (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis nebuvo didelis, todėl atsakovas iš savo darbo užmokesčio rūpinosi tiek šeima, tiek ir investicijomis į ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad ieškovė nurodė, kad jų tarpusavio nesutarimai prasidėjo prieš 4 metus, atsakovas galėtų sutikti su tokia nuomone, kadangi, kai ieškovė pakeitė darbą ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), ieškovės elgesys namuose smarkiai pasikeitė, tai yra ji pradėjo smarkiai daugiau uždirbti nuo buvusio savo darbo užmokesčio, pradėjo namuose vadovauti visiems ir nurodinėti kaip elgtis, toks ieškovės elgesys nevedė prie bendrų kompromisų ieškojimo, ieškovė nuolat atsakovui būnant namuose priekaištaudavo, kad „atsakovas yra niekas šiuo namuose“, kas leido atsakovui suprasti, kad ieškovė šiuos namus ((duomenys neskelbtini)) laiko tik savo nuosavybe ir ji nevertina atsakovo įdėto indėlio į šių namų gerovės kūrimą. Atsakovas neatmeta galimybės, kad galimai jo darbo pobūdis galėjo lemti, kad jie vienas nuo kito nutolo ir tokia situacija pradėjo nebetenkinti ieškovės, tai yra jis vienam mėnesiui išvyksta į darbą ir į namus grįžta tik po mėnesio, tai yra jeigu sudėti, tai ieškovei tenka krūvis vienai pačiai šešis mėnesius per metus rūpintis vaikais, vežti į mokyklą, būrelius, pas gydytoją ir pan., šioje vietoje nori pažymėti, kad ieškovė viena pati rūpinosi vaikais reiškia ne finansinį rūpinimąsi, o fizinį rūpinimąsi vaikais, kadangi namuose būdavo nuolat paliekama grynųjų pinigų, kad ieškovė turėtų finansinių išteklių aprūpinti vaikus. Pabrėžė, kad atsakovo finansinis rūpinimasis šeima niekada nebuvo nutrūkęs, net ir po išsikraustymo iš namų jis perveda ieškovei kiekvieną mėnesį po 400 eurų vaikų išlaikymui. Mano, kad galimai ieškovei trūko pagalbos, bendravimo su ja pačia ir pan., netgi galimai ieškovė atsakovui esant išvykus į darbą susirado kitą vyrą, su kuriuo stengėsi slapta palaikyti santykius atsakovui išvykus ir esant užtikrinai, kad atsakovas jos neužklups, bet jeigu šios aplinkybės įvyko, tai ieškovė galėjo tiesiog pasakyti atsakovui, kad reikia šią situaciją spręsti ir ieškoti sprendimo variantų, tačiau ieškovė pasirinko kitokį kelią – ji pradėjo prie vaikų atsakovą niekinti, vadinti jį girtuokliu, įvairiais kitais būdais žeminti, tad šie veiksmai leidžia teigti, kad tai galimai galėjo būti slaptas ieškovės planas, kad ji priverstų jį palikti šeimos namus ir pradėti santuokos nutraukimo procesą būtent dėl jo kaltės. Paaiškino, kad ieškovė ieškinyje labai akcentuoja atsakovo nuolatinį girtavimą, šioje vietoje būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra dirbusi (duomenys neskelbtini), taip pat ir šiuo metu užimamos pareigos leidžia teigti, kad ji yra tinkamai susipažinusi su smurto artimoje aplinkoje teisės aktų taikymo nuostatomis, todėl šioje vietoje nori pasakyti, kad jis išgerdavo nestipraus alkoholio (alaus), tačiau išgeriamas kiekis nebūdavo koks nors didelis, kuris privestų prie agresyvaus elgesio šeimoje, rankos pakėlimo ir pan. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Atsakovas išgėręs tapdavo ypatingai agresyvus, kas galėtų reikšti, kad jis keldavo ranką prieš ieškovę, tačiau neturi jokių įrodymų, kad jis iš tiesų tai būtų daręs, akivaizdu, kad policijos pareigūnai jau anksčiau būtų buvę iškviesti dėl tokio elgesio ir būtų buvęs pradėtas galimai ne vienas ikiteisminis tyrimas, tokių atvejų nėra buvę, išskyrus vieną atvejį, kada ieškovė su savo motina būtent ir bandė išprovokuoti konfliktą, kad atsakovas būtų išgėręs ir taptų agresyvus, tai 2021 m. liepos mėnesį ieškovė su savo motina iškvietė policijos pareigūnus dėl neva tai jo girtavimo ir agresyvaus elgesio, tačiau atvykę policijos pareigūnai nenustatė tokio girtumo, dėl kurio jau pareigūnai galėtų patys išsivežti jį. Paaiškino, kad ieškovė su savo motina buvo labai nustebusios, kaip jam yra nustatytas toks mažas girtumas. Atsakovas nori pažymėti, kad jis niekada negėrė tiek, kad būtų sukėlęs kitam asmeniui kokią nors žalą ar tuo labiau taip elgtųsi prie vaikų, grįžtant prie minėto įvykio, atsakovas supratęs, kad ieškovė su savo motina pradėjo atlikinėti tokius veiksmus, pats nusprendė išsikraustyti iš namų, suprato, kad toks ieškovės elgesys sąlygoja tik vieną, jog ieškovė tokiais netiesioginiais veiksmais siekia, kad pats jis paliktų namus ir būtų pradėta procedūra dėl santuokos nutraukimo. Grįžtant prie girtavimo temos, atsakovas norėtų ieškovei priminti, kad ieškovė taip pat nevengianti alkoholio ir dažnai vartojanti alkoholinius gėrimus, pvz., granatų vynas, ieškovė turėtų atsiminti, kad po vienų šeimos atostogų Turkijoje, ieškovė paragavo granatų vyno ir nuo to laiko pradėjo beveik tik jį gerti, kadangi prieš kelis metus šio vyno paprastuose prekybos centruose nebuvo, jis buvo pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse, todėl atsakovas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo šį granatų vyną ir atveždavo ieškovei, perkama buvo ne po vieną butelį. Nurodė, kad jo pateiktuose banko sąskaitų išrašuose matoma, kad yra atsiskaitoma parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kas reiškia, kad šioje parduotuvėje buvo perkamas granatų vynas ieškovei, kadangi Atsakovas stiprių alkoholinių gėrimų nevartojo, todėl jis šioje parduotuvėje daugiau nieko ir nepirkdavo. Atsakovas nori pastebėti, kad pastaraisiais metais jam grįžus iš darbo į namus buvo jaučiamas santykių atšalinimas su ieškove, tai yra jis norėjo gyvo bendravimo su žmona ir ne tik pasikalbėti paviršutiniškai apie buitinius reikalus, tačiau ieškovė grįžusi iš darbo sakydavo, kad ji yra labai pavargusi, nenorinti kalbėtis, pati ieškovė savo elgesiu parodydavo, kad ji nepageidaujanti kalbėtis su juo ir apskritai nenorinti su juo bendrauti. Atsakovo nuomone, galimai visos šios nurodytos anksčiau aplinkybės ir lėmė, kad ilgainiui jų santykiai atšalo, nutolo, todėl dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik jis, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad ieškovės pasirinkta taktika dėl neva tai netrukdymo bendrauti vaikams su tėvu yra neteisinga ir vedanti į tokią situaciją, jog Atsakovas niekada negalės praktiškai bendrauti su vaikais. Teigia, kad vaikai jau nemažai laiko gyvena vien tik su motina, todėl jų ryšys su juo nėra toks artimas, koks yra vaikų ryšys su jų motina, todėl tam tikrais atvejais motinos požiūris į tėvą labai svarbus formuojant vaikų poziciją bei norus. Atsakovas mano, kadangi ieškovė turi neigiamą požiūrį į jį, todėl galimai gali būti nuteikinėjami ir vaikai prieš jį. Todėl, Atsakovo nuomone, toks galimas ieškovės elgesys formuoja vaikams neigiamą požiūrį į tėvą, nors ieškovės elgesys turėtų būti visiškai priešingas. Tokias išvadas Atsakovui leidžia daryti ieškovės ir dukrų atsiųstos SMS žinutės atsakovui, kada jis pageidavo susitikti su vaikais. Pirmiausia, kaip ir pridera, atsakovas kreipiasi į ieškovę, kad būtų suorganizuojamas susitikimas su vaikais, ieškovė nusimeta atsakomybę ir pasako, kad neva tai jis turi kreiptis tiesiogiai į vaikus, nes jie turi nuomonę dėl susitikimų su tėvu, tada jis parašo vaikams ir gauna atsakymus, kad ir vaikai nenori matytis su juo, taigi akivaizdu, kad vaikai yra nuteikti priešingai atsakovo atžvilgiu, kad vaikai namuose girdi ieškovės kalbas su kitais asmenimis apie atsakovą, arba tiesiogiai iš ieškovės kalbas apie atsakovą, koks jis galimai yra blogas ir pan., tokią išvadą leidžia daryti tiek šios pridedamos SMS žinutės, tiek ir vaikų pateikti paaiškinimai vaikų teisių specialistei, kuriai turėjo kilti daugybė klausimų dėl tokio vaikų požiūrio į atsakovą. Paaiškino, kad šios atskleistos aplinkybės parodo, kad jis dėl vaikų bendravimo atsidūrė aklavietėje, todėl turi būti nustatoma konkreti bendravimo tvarka su vaikais, kur ieškovė bus įpareigojama tuo metu netrukdyti bendrauti su vaikais ir vaikai turės bendrauti su tėvu, ieškovė turės elgtis aktyviai ir atlikti tokius veiksmus, kad vaikai bendrautų su tėvu. Mano, kad pageidaujama bendravimo tvarka su vaikais tikrai nėra per intensyvi, kadangi pageidauja bendrauti su vaikais kiekvieną trečiadienį po vaikų mokyklos ir būrelių užsiėmimų iki 19.30 valandos, pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą bei kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 valandos iki sekmadienio 18.00 valandos, paimant vaikus iš su gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus atgal į jų gyvenamąją vietai. Pabrėžė, kad ieškovės vardu yra registruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), šie nekilnojamieji turto objektai ieškovės buvo įsigyti iki santuokos, tačiau vėliau buvo daroma visa eilė remonto darbų, pertvarkymų ar rekonstrukcija, kur jis savo lėšomis prisidėjo prie ieškovės vardu esančio turto gerinimo, todėl yra visi pagrindai šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir šioje byloje įtraukti į dalintino turto sąrašą. Pabrėžė, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. dieną ieškovė įsigyja žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus statinius, kurie vėliau buvo nugriauti, už bendrą 187 000 litų / 54 158,94 eurų sumą, ieškovė paėmė 140 000 litų / 40 546,80 eurų kreditą šiam turtui įsigyti, akivaizdu, kad ilgainiui šio turto vertė tik padidėjo, nėra jokių priežasčių, kad ji būtų sumažėjusi. Teigia, kad susituokus ir pradėjus kartu gyventi bei planuojant šeimos pagausėjimą, natūraliai prasidėjo kalbos dėl gyvenamojo būsto pagerinimo, kadangi esantis gyvenamasis namas reikalavo pagerinimų. Paaiškino, kad pateiktos fotografijos parodo, kaip atrodė gyvenamasis namas ir žemės sklypas, kada atsakovas jau buvo pradėjęs gyventi su ieškove, taip pat iš kadastrinių matavimų bylos matoma, kad bendras gyvenamojo namo plotas buvo 71,29 kv. m., iš kurių gyvenamasis plotas sudarė 53,12 kv. m., akivaizdu, kad šalys siekė atlikti gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimus, kad pasigerintų sau buitį, todėl buvo nuspręsta atlikinėti remonto darbus. Pabrėžė, kad kaip galima matyti iš jo banko sąskaitos išrašo, jis 2013 m. vasario 13 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumoka 250 litų, jeigu ieškovė teigia, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie jai priklausančio gyvenamojo namo gerinimo darbų, tai kodėl už statybos leidimą yra mokama iš jo banko sąskaitos, kodėl šis mokestis nebuvo sumokėtas iš pačios ieškovės banko sąskaitos. Nurodė, kad kaip galima matyti iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos, kuri galioja 2014 metais, kada buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, jau buvo įrengtas rūsys gyvenamajame name, atlikti pertvarų pertvarkymo darbai viduje, jeigu sugretinti kadastrinių matavimų bylas, kurios galioja 2009 metais ir 2014 metais, skirtumas gyvenamojo namo yra akivaizdus. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog pagal 2014 m. kovo 3 d. dienos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, ieškovės vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, tai nebuvo paprastas einamasis remontas, o buvo gyvenamojo namo rekonstrukcija, kur buvo atlikti esminiai pakeitimai. Paaiškino, kad kadangi atsakovas su ieškove neplanavo skirtis, tai akivaizdu, kad jis savo lėšas naudojo ir ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto esminiam pagerinimui. Nurodė, kad kadangi tuo metu jis buvo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį buvo gauta 145 000 litų / 41 994,90 eurų suma, šios piniginės lėšos priklausė asmenine nuosavybės teise jam ir jos buvo naudojamos šiam minimam nekilnojamojo turto gerinimui. Pabrėžė, kad jis iš savo banko sąskaitos atlieka šiuos pavedimus: 2013 m. kovo 11 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) 49,02 litų, 2013 m. gegužės 22 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) už roletus - 380 litų, 2013 m. birželio 14 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) už statybos darbus 11 664,86 litų, 2013 m. birželio 14 d. ir 21 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) 16 541,30 litų, 2013 m. liepos 3 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) už vejų bortus 1 095,75 litų, vėliau už trinkeles - 739,09 litų ir 241,44 litų, taip pat 2013 m. rugsėjo 5 d. jis A. T. sumoka 1 000 litų už trinkelių klojimą, 2014 m. vasario 14 d. dieną pervedama 1 165,65 litų suma UAB (duomenys neskelbtini) (katilas, siurblys), 2014 m. balandžio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 779 litų suma, 2014 m. balandžio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) už gruntą 272,25 litai, 2014 m. birželio 6 d. dieną A. K. sumokama 1 000 litų už tvirtinimo elementus, 2014 m. birželio 6 d. sumoka UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už Zanda Lux čerpes – 2 600 litų, 2014 m. rugpjūčio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 901,40 litų suma už trinkeles, 2015 m. birželio 4 d. sumokama 555 eurų UAB (duomenys neskelbtini) už arkinį šiltnamį Klasika, 2015 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 300 eurų, 2016 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) už čerpes sumokama 1 000 eurų, 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. spalio 20 d. L. U. sumoka 7 000 litų už ekspertizės atlikimą už trinkelių paklojimą, 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 623,73 eurų suma, 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 287 eurų suma, 2014 m. gruodžio 28 d. MB (duomenys neskelbtini) už šaldytuvą sumokama 2 249 litų suma, taip pat Atsakovas užsakinėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) langus, kuriems 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 2 000 eurų, 2017 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) už trinkelių klojimą Atsakovas sumoka 2 500 eurų avansą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra vėl sumokama 296,69 eurų, 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokama 3 400 eurų, 2017 m. spalio 17 d. I. D. yra sumokama 800 eurų už stoglangių montavimo darbus, 2017 m. lapkričio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 077,62 eurai, 2017 m. lapkričio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) už oro kondicionierių sumokama 1 140 eurų, 2017 m. gruodžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 312 eurų, 2018 m. sausio 10 d. dažų salonui yra sumokama 426,24 eurų suma, 2018 m. kovo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) už kiemo vartus yra sumokama 1 225 eurai, 2018 m. kovo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 115 eurų, 2018 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 179,91 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 604,80 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 189,99 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 566,10 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 670 eurų suma, 2018 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) sumokama 487,92 eurų suma, 2018 m. lapkričio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 660 eurų suma, 2018 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 60,48 eurų suma, 2019 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 159 eurų suma, 2019 m. birželio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 625 eurų suma, 2019 m. spalio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 967,01 eurų suma, 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 295,54 eurų suma, 2020 m. vasario 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 297,01 eurų suma, 2020 m. balandžio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) 480 eurų, 2020 m. balandžio 28 d. už dažus sumokama 223,20 eurų, 2020 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 318,99 eurų, papildomai pasakytina, kad už daugelį darbų buvo atsiskaitoma grynais pinigais, už kurių atlikimą nebuvo gaunamos PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymą grynais pinigais iliustruoja atlikti pinigų gryninimai iš atsakovo banko sąskaitos. Taip pat Atsakovas pateikia jam išrašytas sąskaitas faktūras bei atsiųstus komercinius pasiūlymus dėl atitinkamų medžiagų ir darbų atlikimo. Pabrėžė, kad kaip matoma iš šių pateiktų įrodymų, atsakovas rūpinosi atitinkamais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbais, pirko savo vardu medžiagas, kurios buvo panaudotos būtent šiame gyvenamajame name, jeigu ieškovei būtų buvę svarbu ir esminga, tai ji pati būtų rūpinusi visais šiais statybos darbais, gerbūvio gerinimo darbais ir pan., tačiau esami įrodymai ir pateikiamos aplinkybės įrodo ir patvirtina kitas faktines aplinkybes, jog jis ženkliai prisidėjo prie ieškovės vardu registruoto gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų. Teigia, kad pateikiamos fotografijos patvirtina, kad buvo sutvarkyta teritorija, tai yra iškastas prūdas, pastatytas naujas ūkinis pastatas bei pirtis, teritorija apsodinta tujomis, užsėta teritorija žole. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2020 metais ieškovės vardu buvo išduotas statybos leidimas pagal 2020 metais parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, įgyvendinus šį statybos leidimą, ženkliai pasikeitė gyvenamojo namo plotas, kuris tapo 126,24 kv. m., iš kurių vien naudingas gyvenamasis plotas sudaro 118,36 kv. m., taigi santuokos metu buvo vykdytos net dvi gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kurių atlikimui buvo naudojamos tiek asmeninės atsakovo piniginės lėšos, pastarajam pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, bei taip pat ir bendrosios sutuoktinių gaunamos pajamos. Mano, kad šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad remiantis šiais argumentais ir motyvais, žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėjo, kad jo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad iš jo banko sąskaitos tam tikrą laiką buvo apmokamos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinės paslaugos, tai yra šaltas vanduo, šiukšlės, elektra. Mano, kad ieškovė gali teigti, kad ir jis naudojosi šiomis paslaugomis, taip, neginčija šio fakto, tačiau iš jo banko sąskaitos buvo apmokamos visos tenkančios komunalinės paslaugos, o ne jam priklausanti proporcinga dalis. Pažymėjo, kad dėl šių buvusių esminių gyvenamojo namo pagerinimų padidėjo šio gyvenamojo namo vertė, tai yra atlikus net dvi rekonstrukcijas ir iš esmės pagerinus gyvenamąjį namą, jo vertė galėjo tik padidėti, analogiškos aplinkybės pasakytinos ir apie žemės sklypą, tai yra santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų žemės sklypas buvo sutvarkytas, apsėtas žole, apsodintas tujomis, kas reiškia, kad jis tvarkomas bendru sutuoktinių darbu, kaip antai, už tujas atsakovas ir ieškovė sumokėjo 9 000 eurų už 600 vienetų tujų, kurias atsivežė iš Lenkijos Respublikos, taip pat padaryti įvažiavimo vartai už 2 000 eurų. Teigia, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl bendro turto padalinimo, nurodė ne visą turtą, kuris būtų dalinamas, tai yra nebuvo įtraukti kilnojamieji daiktai, kurie turi atitinkamą vertę, bei grynieji pinigai, likę seife.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad pateikė įrodymus, kad visą santuokos laiką dirbo, gavo didesnį nei vidutinį atlyginimą, todėl pastoviai prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir investicijomis į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gi ieškovė pradėjusi dirbti (duomenys neskelbtini) pradėjo gauti didesnį atlyginimą ir tuo pačiu pasikeitė jos požiūris į šeimą, niekada neieškojo kompromisų, o įvedė savo diktatą, kol atvirai pareiškė, kad „atsakovas yra niekas šiuose namuose“. Atsakovas pripažįsta tą aplinkybę, kad jo darbas susijęs su pastoviai išvykimais, nes mėnesiui išvyksta į darbą, tokiu būdu ieškovei teko didesnis krūvis dėl šeimos rūpesčių, tačiau, mano, tai buvo kompensuojama didesnėmis pajamomis, didesnėmis galimybėmis gausinti šeimos turtą ir gerinti gyvenimo sąlygas. Pažymėjo, kad atsakovas visada rūpinosi šeima, net pradėjus nebegyventi kartu, vaikams kas mėnesį buvo pervedama po 400 eurų, be to vaikai yra draudžiami Saugaus vaiko fonde, kur kaupiamos lėšos jų ateičiai bei draudžiama gyvybė bei sveikata. Mano, kad atsakovės kaltė santuokos nutraukime pasireiškė jo negerbimu, panieka, negero žmogaus įvaizdžio formavime vaikų akivaizdoje, tą aplinkybę patvirtino ir ieškovės motina, duodama parodymus teisme, neva, jai buvo galimai gėda turėti tokį žentą, nes ji savo aplinkoje labai gerbiama. Paaiškino, kad procesiniuose dokumentuose nurodo jo polinkį į girtavimą, agresiją, smurtą, tai netiesa, tai atsakovė bandė provokuoti jį, tačiau niekada smurto nenaudojo, alkoholiu nepiktnaudžiavo, pateikė charakteristikas iš darbovietės, kur charakterizuojamas teigiamai, be to darbo pobūdis susijęs su didesniu pavojingumu ((duomenys neskelbtini)), kur iš vis yra nulinė alkoholio tolerancija, juo labiau, kad ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini), puikiai žino, kaip elgtis jos nurodytais atvejais, tačiau tokių kreipimosi į policiją nebuvo, duomenų nepateikta. Pabrėžė, kad tai po ieškovės su motina sukelto konflikto atsakovas suprato, kad yra nepageidaujamas namuose ir nenorėdamas sukelti nepatogumų vaikams, buvo privestas išeiti iš namų, apie tai, kad kaip tik ieškovė mėgo Granatų vyną, jau minėjo ieškinyje. Nurodė, kad santykiai iš ieškovės pusės jau anksčiau buvo atšalę jo atžvilgiu, pastoviai sakydavo, kad pavargusi, nenorėdavo bendrauti, todėl akivaizdu, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovės nenoro su juo gyventi be jam nežinomų, o tik spėjamų aplinkybių, todėl sutiks, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Mano, kad nėra objektyvių aplinkybių dėl ko atsakovo bendravimas su vaikais turėtų kaip nors ribojamas, kadangi atsakovo darbas susijęs su tuo, kad mėnesį laiko būna (duomenys neskelbtini), tai bendravimas su vaikais turėtų būti intensyvesnis kitą mėnesį, todėl prašymas nustatyti tvarką, kai kartą per savaitę pasiima vaikus po pamokų ir užsiėmimų bei kas antrą savaitgalį, atitinka tiek tėvų, tiek vaikų interesus, taip pat mano, kad turėtų būti sudaryta galimybė su vaikais bendrauti per šventes bei atostogas. Nurodė, kad vaikai yra nustatomi prieš tėvą, galimai jiems teikiant melagingą ir neigiamą informaciją apie tėvą, akivaizdu, kad vaikai nenori su tėvu bendrauti ir tai galimai vyksta todėl, kad jie bijo mamos neigiamos reakcijos. Mano, kad vaikų teisų apsaugos tarnybos specialistams turėjo kilti tokie klausimai, susipažinus su vaikų paaiškinimais. Pažymėjo, kad ir šiuo metu vaikai bijo su juo bendrauti, vaikams buvo pakeisti telefonai, jų numerius pavyko gauti, bet vaikai neatsiliepia, neatrašo, ieškovė piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis, tačiau šiuo klausimus išspręs administracine tvarka. Pabrėžė, kad apie tai, kad turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ieškovės iki santuokos sudarymo, o santuokos metu iš santuokinių lėšų bei atsakovo asmeninių lėšų buvo atliekami remontai, pertvarkos, rekonstrukcijos, statomi nauji pastatai, didinama žemės sklypo vertės (trinkelės, tvora, vartai, apželdinimas ir kita), nurodyta procesiniuose dokumentuose, pateikti įrodymai, o tai pagrindas šioje byloje pripažinti tai bendra jungine nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto sąrašą, atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų tai vertinti kaip turtas buvo pagerintas iš esmės. Paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei įsigijus žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, kurie vėliau buvo nugriauti, turtas įsigytas už 54 158,94 eurus, ieškovė ėmė kreditą – 40 546,80 eurų. Pabrėžė, kad šalims susituokus ir pradėjus kartu gyventi bei planuojant šeimos pagausėjimą, šalys susitarė, kad būtina pagerinti gyvenimo sąlygas, t. y. rekonstruoti gyvenamąjį namą, tvarkyti gerbuvį, statyti kitus pastatus, būtent šeima siekė kurti naujai savo gyvenamąją vietą ir į šį objektą buvo mestos visos šeimos pastangos, piniginės lėšos, pateikti įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad gyvenamasis namas ir sklypas iki šios dienos pasikeitė neatpažįstamai, vien gyvenamojo namo plotas nuo 71,29 kv. m., iš kurių buvo 53,12 kv. m. gyvenamojo ploto, padidėjo iki atitinkamai 126,24 kv. m. ir 73,82 kv. m., buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, kuri įvertino minimą turtą – 143 000 eurų, t. y. turto vertė padidėjo tris kartus. Teigia, kad tai, jog šalys kartu vykdė remonto ir rekonstrukcijos bei statybos darbus patvirtina byloje pateikti įrodymai, 2013 m. vasario 13 d. atsakovas mokėjo 250 eurų iš savo banko sąskaitos už statybos leidimą, be to, gyvendami kartu pastatė ūkinį pastatą, pirties pastatą, žemės sklypas buvo aptvertas tvora, pastatyti automatiniai vartai, paklotos trinkelės 600 kv. m., pasodinti želdiniai. Paaiškino, kad tai, jog atsakovas investavo ir savo asmenines iki santuokas turėtas lėšas, patvirtina faktas, kad pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir gavo 41 994,90 eurų, nors ieškovė nurodo, kad gauti pinigai buvo panaudoti tik paskolos grąžinimui, tačiau paimtą paskolą padėjo grąžinti jo tėvai, dėl to papildomai pateikė įrodymus, tą aplinkybę teisme patvirtino ir jo mama V. Ž.. Atkreipė dėmesį, kad visi duomenys apie atliktus rekonstrukcijos darbus yra atvaizduoti valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro dokumentuose ir kol jie nenuginčyti – yra teisingi, ten aiškiai fiksuoti statybos darbų baigimas ir įregistravimas, t. y. visa tai vyko santuokos metu. Sulyginus 2009 m. ir 2014 m. inventorinius duomenis, yra matomi akivaizdūs skirtumai ir neginčytinai – esminiai turto pagerinimai, be to, ieškovė visada turėjo galimybę naudoti jo pingines lėšas, esančias banko sąskaitoje, nes buvo išduotos dvi banko kortelės jo sąskaitai, kurios vieną kortelę turėjo ieškovė ir visada galėjo pasinaudoti piniginėmis lėšomis. Nurodė, kad apie atliktus mokėjimus už darbus, medžiagas ir daiktus, buvo nurodyta ankstesniame procesiniame dokumente. Kaip ir anksčiau minėjau, kad dalis mokėjimų už darbus buvo atlieka grynais pinigais, todėl tokį atsiskaitymą patvirtina tik pinigų išgryninimo operacijos. Mano, kad atsakovas įrodė visas sąlygas, būtinas pripažinti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, po atliktų rekonstrukcijų namo vertė neginčijamai padidėjusi, rekonstrukcijos atliktos santuokos metu, panaudojant santuokines ir atsakovo asmenines lėšas, analogiškai padidėjo ir žemės sklypo vertė – sutvarkytas sklypas, apželdintas tujomis, žole, išgrįstos trinkelės 600 kv. m., aptvertas tvora su automatiniais vartais, iškastas ir sutvarkytas tvenkinys, ta aplinkybė, kad už kažkuriuos darbus mokėjusi ieškovės mama tik patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Pabrėžė, kad dėl jo buvimo namuose kas mėnesį, negalėjo visko kontroliuoti statybose, todėl buvo susitarimas, kad grąžins visus panaudotus ieškovės mamos pinigus, taip ir atsitiko, teismui pateikė banko išrašus, kuriuose nurodytos pervestos piniginės lėšos N. S.. Teigia, kad nors savo procesiniuose dokumentuose ieškovė prašė turtą padalinti valstybės įmonės „Registrų centras“ nustatytomis vertėmis, tačiau ekspertizės akto neginčijo, klausimų dėl turto vertės nustatymo ekspertui nekėlė, todėl teismas turėtų vadovautis ekspertizės metu nustatomomis kainomis. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sukūrė turto yra 372 360 eurų, atsižvelgiant į ieškovės investuotas asmenines pinigines lėšas buto pirkimui – 60 000 eurų, ir padengtą kredito dalį 53 440 eurų, jos dalis sudaro 242 900 eurų, o atsakovo dalis 129 460 eurų, dėl turto padalijimo būdo pasisakė tiek atsiliepime į pirminį ieškinį, tiek priešieškinyje, todėl su ieškovės pozicija nesutinka. Papildė, kad automobiliai buvo parduoti santuokos metu ir gyvenant kartu, šalys vedė bendrą ūkį iki 2021 m. liepos 26 d., todėl kažkokias kompensacijas mokėti nesutinka, tas pat pasakytina ir apie remontus, atliktus bute, (duomenys neskelbtini), viskas buvo atliekama bendromis abiejų sutuoktinių lėšomis. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad tik ji mokėjo būsto paskolą, priešingai, įmokos buvo daromos lygiomis dalimis, tačiau kažkodėl, savivale ieškovė grąžindavo jo įmokos dalį, taip tarsi norėdama parodyti, kad tik ji viena atsiskaito pagal prievoles ir tuo pačiu norėdama pasididinti savo dalį bute, tačiau akivaizdu, kad įmokos buvo mokamos lygiomis dalimis, o tai, kad be jokio teisinio pagrindo jam grąžindavo pinigines lėšas, visada sutiko jas atiduoti, tačiau ieškovė jų nepriėmė (tai patvirtina atlikto bankinės operacijos), akivaizdu, kad ieškovė elgėsi proceso metu nesąžiningai, siekdama užvaldyti didesnę turto dalį ir padengdama visą banko paskolą, taip tikėdamasi prisiteisti ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad buto vertė yra ženkliai didesnė, nei padaryti mokėjimai už paskolą, butas priklauso lygiomis teisėmis ieškovei ir atsakovui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi daugiau įmokų, tai už tai jai priklauso piniginė kompensacija. Mano, kad akivaizdu, jog savavaliais ieškovės veiksmas padengti paskolą anksčiau laiko, nederinant su juo, leidžia jam pagrįstai tikėtis, kad galės padengtos paskolos dalį mokėti ieškovei dalimis ir terminais, kurie buvo suderėti su banku, piniginė kompensacija už mažesnę turto dalį taip pat gali būti sumokėta tik per protingą terminą – dvejus metus. Mano, tai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, abi šalys turės būstus ir tai leis teisingai atsiskaityti pagal prievoles. Paaiškino, kad dėl turimų (duomenys neskelbtini) akcijų teikia įrodymus, kad jos buvo jam asmeninė darbdavio dovana jubiliejaus proga ir dovana nėra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pabrėžė, kad dėl kompensacijos už bendro nuosavybės sumažėjimą pasisakė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad ieškovė sudarydama su juo santuoką žinojo apie ankstesnę santuoką, turimus įsipareigojimus, niekas nebuvo nuslėpta, mokamos sumos sudarė menką jo gaunamų pajamų dalį.

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad siekiant pateikti teismui išvadą ir nustatyti su civiline byla susijusias aplinkybes, Skyriaus specialistai 2021 m. gruodžio 2 d. apsilankė A. Ž. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), apsilankymo metu nustatyta, kad A. Ž. su vaikais gyvena nuosavame name, namas yra vieno aukšto su mansarda, yra keturi kambariai ir virtuvė, bendras gyvenamasis plotas apie 130 kv. m. Nurodė, kad name yra įrengti visi patogumai, t. y. karštas vanduo, tualetas, vonia, šaltas vanduo, namas šildomas dujomis, erdvus, tvarkingas, švarus, vaikams skirti atskiri kambariai suremontuoti, tvarkingi, apstatyti būtinais baldais, švarūs, jaukūs. Teigia, kad M. ir S. sudarytos geros gyvenimo sąlygos, kambariuose vaikai turi atskiras lovas, yra spintos daiktams sudėti, rašomasis stalas bei kiti būtini baldai. Pažymėjo, kad M. ir S. turi po asmeninį kompiuterį bei visus reikalingus ugdymuisi, tobulinimui skirtus daiktus, namie yra visi reikiami baldai, buitinė technika, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, vystytis, tobulėti. Pabrėžė, kad pasak ieškovės A. Ž., ji priėmė sprendimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, bendro ūkio šeima neveda jau apie metus laiko. Motina prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Nuo teismo sprendimo nustatymo dienos priteisti iš vaikų tėvo D. Ž. materialinį išlaikymą po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, iki teismo sprendimo tėvas D. Ž. mokėjo po 200 Eurų išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau jau kurį laiką materialiai šeimai nepadeda ir išlaikymo neteikia, dėl šio priežasties susidarė išlaikymo įsiskolinimas 16 400 Eurų, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Motina A. Ž. sutinka geruoju susitarti su vaiko tėvu dėl bendravimo, nenustatyti bendravimo su tėvu grafiko, kad vaikai galėtų netrukdomai bendrauti su tėvu, tačiau nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrautų tik būdamas blaivus ir bendravimo metu nenaudotų prieš vaikus jokio psichologinio smurto, pasak ieškovės, šiai dienai vaikų tėvas su vaikais visiškai nebendrauja nei fiziškai, nei nuotolinio ryšio priemonėmis. Pabrėžė, kad su vaikais susitikta vaikų gyvenamojoje vietoje, M. ir S. pokalbio metu palaikė akių kontaktą, atsakinėdamos į klausimus buvo linksmos, gerai nusiteikusios, nesimatė, kad vaikai stresuotų ar būtų išgąsdinti. Vaikai paaiškino, jog žino, kad tėvai šiuo metu skiriasi ir artimiausiu metu jie pasiliks gyventi tik su motina, vaikai sutinka gyventi su motina, teigė, kad mama jiems aiškino dėl tėvų santuokos iširimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. M. ir S. teigė, jog su tėvu matėsi jau labai seniai, telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis nebendrauja, vaikams nepatinka bendrauti su tėvu, mergaitės su tėvu nepalaiko jokio ryšio. Mergaičių teigimu, net jeigu tėvas ir norėtų su jomis bendrauti, jos pačios to nenori. Vaikams nepatiko, tai, kad tėvas dažnai vartojo alkoholį, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Vaikų teigimu, jais daugiau rūpinosi mama, tik kartais tėvas pirkdavo žaislus, saldumynus ir kitus būtinus daiktus. Nurodė, kad Skyriaus specialistai 2021 m. gruodžio 2 d. apsilankė atsakovo D. Ž. gyvenamojoje vietoje, nurodytu adresu namo durų niekas neatidarė, pasak ieškovės A. Ž., atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir galimai šiuo metu (duomenys neskelbtini), ieškovės nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyko, telefonas nuolat išjungtas, atsižvelgiant į tai, jog su atsakovu D. Ž. susisiekti ir pabendrauti nepavyko, įvertinti pastarojo šeimos aplinkos sąlygas negali. Skyrius neturi duomenų, apie tai, kad A. Ž. netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina, ir išreiškė norą likti gyventi su mama, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus. Pabrėžė, kad ieškovė A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas D. Ž. dirba AB (duomenys neskelbtini), draudžiamos pajamos spalio mėnesi buvo 1 915,33 Eur, atsakovui Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis neįgalumas nenustatytas, Gyventojų registro duomenimis atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Skyriaus vertinimu, nepilnamečiams M. Ž. ir S. Ž. prašomas priteisti išlaikymas (300 Eur) atitinka vaikų poreikius ir teisėtus interesus. Skyrius, įvertinęs ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką, tėvų siekį bendrauti su vaikais užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia – užtikrinant vaikų ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, taip pat kitas aplinkybes, mano, kad siūloma bendravimo tvarka neprieštaraus geriausiems vaikų interesams, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeistų. Kitus ieškinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais. 2022 m. sausio 4 d. pateiktoje išvadoje institucija nurodė, kad Skyrius susipažino ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas ir vertina, kad jos neprieštarautų geriausiems vaikų interesams bei jų nepažeistų. Pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

Trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad bankas, D. Ž. ir A. Ž. 2021 m. vasario 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas papildomai yra užtikrintas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra gautas kreditoriaus sutikimas dėl solidarios prievolės modifikavimo, „(duomenys neskelbtini)“, AB prieštarauja patikslinto ieškinio 18 punkte numatytiems reikalavimams, pagal kuriuos įsipareigojimai pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės A. Ž. prievole.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir D. Ž. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. liepos 2 d. lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų lizingo sutarčių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas A. Ž. laidavimu.  Šiuo atveju ieškinyje nieko neminima apie A. Ž. laidavimą už tinkamą prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymą. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog vieną lizingo sutartį ji vykdys asmeniškai, kitą atsakovas D. Ž.. Pabrėžė, jog šios prievolės negali būti modifikuojamos, t. y. po santuokos nutraukimo pripažintos asmeninėmis A. Ž. ar D. Ž. prievolėmis. Informuoja, jog neprieštarauja, kad mokėjimus lizingo bendrovei pagal lizingo sutartis po santuokos nutraukimo toliau vykdytų A. Ž. ar D. Ž., tačiau D. Ž. pagal lizingo sutartis turi likti lizingo gavėju, o A. Ž. solidariai atsakinga kaip laiduotoja. Pabrėžė, jog norėdami modifikuoti prievoles, pareiškėjai turėtų kreiptis į lizingo bendrovę su atitinkamu prašymu. Įvertinus šalių mokumą ir jų galimybes pilnai atsiskaityti pagal sutartį vienam iš jų, būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Pažymėjo, jog iki šios dienos šalys į lizingo bendrovę dėl sutarčių pakeitimo nesikreipė ir jų mokumas nebuvo vertintas. Taip pat pabrėžė, jog nesutinka, kad lizingo sutarčių objektai – automobilis Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei A. Ž., o automobilis Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – atsakovui D. Ž.. Lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta turto išpirkimo laikotarpio pabaiga – 2025 m. kovo 15 d., o lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 15 d. ir šiai dienai atsakovas nėra įvykdęs įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, taigi turtas negali būti priteistas ieškovui ar atsakovei, kadangi jis yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB, o ne šalių nuosavybė ir tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, atsakovui būtų išduoti pabaigos aktai, liudijantys apie nuosavybės teisės į transporto priemones perėjimą, o tuo atveju, jei lizingo sutartys būtų nutrauktos, turto nuosavybė atsakovui apskritai nepereitų. Atsižvelgiant į nurodytą, turėtų būti nustatyta, jog turtinės teisės į „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtą – Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A. Ž. ar D. Ž., kuriam (-iai), pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė.

Ieškovė A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuokos iširimo priežastis yra nuolatinis neatsakingas atsakovo požiūris į šeimą, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepagarba, įžeidinėjimai vaikų akivaizdoje, dėl ko gyvenimas kartu tapo neįmanomu. Sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini), į darbą išvyksta 28 dienoms, darbe gerti jis negali, tačiau sugrįžęs geria. Nuo 2018 m. buvo gyventa dėl vaikų, bet vaikai patys pradėjo prašyti ką nors daryti, nes būdavo pastoviai alkoholis – smarvė, triukšmas, būdama darbe gaudavo žinutes iš vaikų, jog išeis pas močiutę, nes su juo neįmanoma. Kartu negyvena nuo 2021 m. birželio 26 d., kai buvo palydėtas policijos pareigūnų, kadangi jis buvo neblaivus, dieną buvo atvažiavęs elektrikas, atsakovas įžeidinėjo, kažkas paskambino jos mamai, kad namuose triukšmas ir ji atvažiavo pasižiūrėti, atsakovas stūmė motiną iš pirties, užspaudė tarp durų ir ji iškvietė policiją, buvo patikrintas neblaivumas ir pareigūnai pasiūlė jam pernakvoti kitur, tą jis ir padarė ir išsikraustė iš namų. Sutuoktinio pajamų vidurkis 2 200 Eur per mėnesį. Dėl automobilių, tai pati naudojasi automobiliu Audi ir atsakovui pervesdavo kiekvieną mėnesį lizingo įmokas. Butą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2021 m. jos mama anūkams, tuo tikslu jai padovanojo 60 000 Eur, be to, šiais metais mama pardavė kitą turėtą butą ir jie padengė visą paskolą tam, kad būtų galima registruoti vaikų vardu. Buvo susitarimas, kad įmokas grąžins jos mama, tačiau bankas nuskaitinėjo įmokas nuo atsakovo sąskaitos, todėl jam jos mama įmokas pervesdavo į sąskaitą, tačiau jis pirmą įmoką mamai grąžino, du mėnesius mokėjo pats, kitus du mėnesius įmokas mokėjo pati, paskui jis nemokėjo, o balandžio mėnesį jai pervedė pusę sumos, bet tą sumą ji jam grąžino. Renovuojant namą viską darė pati. Kavos aparatas jiems nepriklauso, jo neįsigijo. Pardavus butą (duomenys neskelbtini), kur atsakovas dėjo pinigus, nežino. Namas buvo renovuotas – buvo pakeistas ir pakeltas stogas, šiltinamas fasadas, paruošta įrengimui palėpė, uždėtas dekoras, kapitalinio remonto metu buvo padaryta anga patekimui į antrą aukštą, padarytos medinės pertvaros, įstatyti trys stoglangiai, šie darbai buvo atlikti 2012 metais iki atsakovui parduodant savo butą, sutartis dėl rekonstrukcijos pasirašinėjo ir mokėjo jos mama. Rekonstrukcijos metu tūris nepasikeitė, nes pastogė nebuvo matuota, kadangi nebuvo pritaikyta gyvenimui. Atsakovas užsakė stoglangius, bet už juos mama jam pervedė apie 3 000 Eur, pats jis pirko kondicionierius, o ji pati mokėjo už montavimą, taip pat jis nupirko vaikams dvi lovas su čiužiniais. Atsakovas nėra skyręs lėšų buto (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Atsakovo mama niekuo nepadėjo, atvirkščiai atsakovas ją rėmė finansiškai. Tvenkinį kasė jos mama, yra dokumentai. Buvo nugriauti seni ūkiniai pastatai, pastatyta tvora, viskas už jos mamos pinigus. Vartų automatinę sistemą pati rinko, užsakė, už juos taip pat mokėjo mama. Pavėsinės baldus padarė tėvo draugas, bet jam nespėjo padovanoti, skalbimo mašiną, vaizdo kameras apmokėjo jos mama. Patikslintame ieškinyje nurodytus daiktus sutinka atiduoti atsakovui. Pirties pastatas buvo pastatytas 2016 metais. Kiemo danga buvo pakeista, dalį apmokėjo mama. Atsakovui netrukdo bendrauti su vaikais, nežino, ar jis turi vaikų telefonų numerius. Vieno vaiko išlaikymui reikia 400 Eur, neskaitant maisto, kuro, vaikai turi sveikatos problemų, kas reikalauja papildomų išlaidų. Banko kortelės atsakovas jai nepalikdavo, ją pasiimdavo, ją palikdavo tik tada, kai reikėjo jam. Santuokos nutraukimo pasekmes prašo taikyti nuo 2022 m. birželio 26 d. Su atsakovo motina vaikų bendravimas nutrūko 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje, po to, kai ji (ieškovė) kreipėsi į atsakovo tėvą dėl atsakovo alkoholio vartojimo, jis vienintelis ją palaikė, o mama išprašė ją iš namų, sakydama, jog tai yra jų tarpusavio reikalas ir paskambino sūnui, tuomet jis jai pačiai paskambino ir pasakė nelandžioti pas jo tėvus, nuo tada nustojo su jo mama bendrauti. 2018 m. atsakovo motina pati pradėjo vaikščioti pas juos, tai buvo po atsakovo tėvo mirties, gal bandė ieškoti paguodos, taip pat buvo jaunesnės dukros gimtadienyje. Seife yra 800 Eur, 6 000 Eur ten nebuvo. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovas kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur išlaikymą vaikams. Bendravimo tvarką prašo nustatyti nuo 12 val. ir nedalyvaujant kitiems asmenims. Dėl elektrinių įrankių 4.5 p. nesutinka, nes tais įrankiais naudojasi pati, 4.6 p. sutinka atiduoti, bet jų vertė yra didesnė 4 200 Eur, yra susirašinėjimas pridėtas patvirtinantis, kriauklė yra garaže, gali pasiimti, yra tik viena kriauklė, robotas siurblys, sutinka pasidalinti po vieną, kameros mokėtos mamos, už jas mokėta 3 300 Lt, pavėsinėje esantys pinti baldai pirkti mamos ir jai dovanoti, pirties ąžuoliniai baldai pirkti santuokos metu, sutinka, jog atsakovas juos pasiimtų, metalo baldus prašo palikti jai, pirkti santuokos metu, kavos aparato „Jura“ nėra, yra tik Bosch, sutinka atiduoti atsakovui, kompiuteris Apple sutinka atiduoti atsakovui, yra keturi televizoriai, tris vertina 800 Eur, vieną nori pasilikti sau, skalbimo mašina pirkta jos mamos, todėl yra jos asmeninė, roletus nori pasilikti, šaldiklio tarp naujų daiktų nebuvo, namuose esančius pinigus pirko už mamos pinigus, kainavo 2 000 Lt. Aparatas Jura buvo paimtas pabandymui 2019 m. kovo mėnesį ir atsakovui esant (duomenys neskelbtini) nufotografavo ir nusiuntė jam nuotraukas, neprisimena kiek laiko aparatu naudojosi. Atsakovo atstovo pateiktoje nuotraukoje matosi Bosch kavos aparatas, už kurį mokėjo 999 Lt. Benzininio pjūklo vertė yra 800 Eur. 1 700 Eur sąskaitoje yra draudimo išmoka, nes į namo teritoriją buvo trenkęs žaibas ir reikėjo daug ką atstatyti.

Atsakovas D. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad už butą (duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitė iki santuokos su ieškove. Dirba atsakingą darbą, todėl ieškovės teiginiai apie alkoholio vartojimą yra neteisingi. Visus pinigus investuodavo į namo gerinimą, aplinką. Su vaikais važiuodavo ilsėtis į Turkiją, veždavo vaikus į mokyklą. Ieškovė nuteikė vaikus prieš jį. Mano, kad ieškovė susirado kitą vyrą dar 2018 m., 2020 m. rudenį vienas žmogus jam pasakė, jog matė kaip ji bučiavosi su kitu vyru. Iš namų išsikraustė 2021 m. birželio 26 d. Dėl 2021 m. birželio 26 d. įvykio gali papasakoti, kad atvažiavo elektrikas, nes žaibas trenkė į namą ir perdegė kameros, atvažiavus elektrikui, paklausė pas vaikus, ar nori šašlyko, iškepė, išgėrė tris butelius alaus, su ieškove prasidėjo konfliktas dėl kabelio, ji paskambino savo motinai, tada atvažiavo ieškovės motina, pasakė kada čia viskas pasibaigs, nesuprato kas pasibaigs, ji pasakė, kada jis baigs šaukti ant jos dukros, jis pasakė, jog nešaukia, tuomet ji paskambino į policiją ir pasakė, kad jis ją muša, atvažiavo policiją, patikrino blaivumą, nustatė 0,8 promilių neblaivumo, pasiūlė kur nors išeiti jam, nenorėdamas ginčytis paėmė raktus ir išėjo pas mamą. Po dviejų dienų grįžo, bet ieškovė jo daiktus visus iškraustė į garažą, juos pasiėmė ir išėjo, į namus jo neįleido. Buvo kazino kartu su ieškove, ji taip pat turi kortelę, kazino yra buvęs du ar tris kartus. Iš kortelės pinigai buvo nuimami statyboms. Pavedimai iš uošvienės buvo, kad ji duodavo pinigus, jog nereikėtų imti paskolos, o jis jai grąžindavo. Namo remontui praktiškai buvo vien jo pinigai. Uošvei skolintus pinigus yra grąžinęs ne tik pavedimais, bet ir grynais, jokių dokumentų su ja nepasirašydavo. 2012-2013 m. buvo namo rekonstrukcija, 2010 m. keitė katilą, mokėjo grynais, keitė langus, buvo keistas stogas, namas pakeltas į viršų, kad būtų galima išnaudoti palėpę. Iki santuokos buvo sutaupęs ne vieną dešimtį tūkstančių litų, nes atlyginimas buvo po 12 000 Lt į mėnesį. Pardavęs butą investavo 145 000 Lt į namo gerbūvį, buvo pastatyta pirtis, paklotos trinkelės, pasodintos tujos. Su vaikais po išėjimo nebendravo, nes norėjo, kad situacija nurimtų, vaikai jam rašė, kad jiems nerašytų, nes jį užblokuos, yra pakeisti jų telefono numeriai, vaikai jį varė iš namų. Vaikai po truputį buvo nuteikinėjami prieš jį. Butui (duomenys neskelbtini) 60 000 Eur padovanojo uošvė, norėjo paimti paskolą, nes kilo kainos, buvo planuota, kad jis bus vaikams, buvo minčių jį nuomoti, nebuvo susitarimo, kad uošvė parduos kitą butą ir apmokės likusią paskolos dalį. Ieškovė apmokėjo paskolą jam nežinant. Šiuo metu neturi kur gyventi. Tai ieškovė jį įžeidinėjo, maistą ruošdavo tik šeštadieniais vaikams, jam nedarydavo, ką jis bepasakytų, buvo blogai. Akcijos jam buvo padovanotos jo kompanijos, tai buvo prieš du tris metus. Ieškovė turėjo jo banko kortelę ir ja naudojosi jam ir nebūnant namuose, iš išrašų matosi, kad ja buvo naudojamasi tada, kai jis buvo (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) buto komunalines paslaugas mokėjo pats, kai būdavo išplaukęs, palikdavo pinigus ieškovei ir ji mokėdavo, šio buto pirkimui buvo paėmęs 60 000 Lt paskolą, ją grąžino iki 2010 m. Vaikui iš pirmos santuokos mokėjo 174 Eur per mėnesį, ieškovė porą kartų darė pavedimus, bet šiaip mokėdavo pats, abejoja, jog ieškovė mokėjo iš savo sąskaitos. Ieškovė perveda jam pinigus lizingui už automobilį, kuriuo ji naudojasi. Dėl rekonstrukcijos buvo žodinis susitarimas su uošviene, kad jis jai dalimis atiduos pinigus. Trinkelės sudėtos, iškastas prūdas, sulyginta žemė, buvo atvežta gal 20-30 mašinų žemės, pasodinta žolė, viską apmokėjo jis, atidavė 10 000 Lt. Skalbimo mašina yra nauja, ji stovi porą metų garaže. Uosiniai baldai buvo atvežti jiems ir padovanoti, ne būtent ieškovei, nėra girdėjęs, kad jie buvo skirti jos tėvui. Žoliapjovės jam nereikia, jam labiau reikalinga drelė. Dėl automobilių padalinimo pretenzijų neturi. Pirtį ir ūkinį pastatą vertina didesne suma. Pats pervedinėjo pusę paskolos, ieškovė atmesdavo jo mokėtus pinigus už paskolas, už paslaugas jis nemokėjo.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gamino lauko baldus ieškovės tėvui iš uosio, šiuos baldus jam padovanojo. Yra matęs tuos baldus pas ieškovę pavėsinėje.

Ekspertas T. A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant ekspertizę atkuriamasis metodas nebuvo naudotas, kadangi jis pilnai neatspindi rinkos, jis naudojamas, kai negalima pilnai vertės nustatyti pilnai rinką atspindinčiais metodais arba kai yra vertinamas specialios paskirties turtas. Parinkti lyginamieji objektai jam leidžia nustatyti vertę, nes sandoriai yra tokie kokie yra, juos visus peržiūrėjo ir atrinko panašiausius, naudojo rinkos informaciją. Žemės sklypo vertė nustatoma maksimaliai kiek galima gauti. Pirties rinkos vertė yra nustatinėjama, buvo nustatoma vertė komplekso – pasato su pagalbiniais pastatais, o vėliau buvo išskirta pirties vertė iš bendro komplekso, nes turtas vienas su kitu susijęs, atskiromis dalimis šiuo metu nėra galimybės parduoti. Rinkos vertė ne visada priklauso nuo sukūrimo sąnaudų. Kiekvieno pastato vertės atskirai nuo komplekso nustatymas yra visai kita užduotis. Buvo atvykęs į objektą, stogas yra naujas, ant ko padarytas nežino. Buto sklypo vertė pirkimo sutartyje 1 Eur, bet nebuvo vertinta sklypo dalis, kuri didesnė nei pastatyto pastato plotas, buvo įvertintas turto aplinkos naudingumas.

Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas neturi atsakomybės. Atsakovas dėmesio šeimai tiek kiek turėjo, neskyrė. Jam grįžus iš darbo dukra su vaikais ne kartą yra praleidusi savaitgalį pas ją, nes turėdavo išeiti iš namų dėl konfliktų. Grįžęs iš darbo atsakovas būdavo ir savaitėmis nesirodydavo namuose. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir tuo neslėpė, bandė su juo kalbėti, bet jis neigdavo. Dar iki santuokos jos sutuoktinis paklausė atsakovo, ar prisidės prie ieškovės nupirkto namo remonto, bet jis atsakė, jog neprisidės, nes turi savo butą. Nežino, kiek atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Dėl auklėjimo vaikų gali pasakyti, kad grįžęs atsakovas ilgai miegodavo, paskui „baliavodavo“, nematydavo, kad jis vaikščiodavo su vaikais kaip šeima, tėviško dėmesio nepastebėjo, šiuo metu su vaikais jis nebendrauja, net atvažiavęs pasiimti daiktų jis į dukras nekreipė dėmesio, šiuo metu ir vaikai nenori su juo bendrauti. Atsakovas 2012-2013 m. nuolat iš jos skolindavosi pinigų, 2014 m. skolino atsakovui 10 000 Lt tarpininkaujant dukrai automobiliui įsigyti, skola buvo pasirašyta raštu. Namui nupirkti dukra įsigijo paskolą, kurią išmokėjo iš tėvo palikimo ir dalį pati davė. Namas tvarkyti pradėtas 2010 m., atlikta daug darbų, atliktas kapitalinis remontas, buvo finansuojama iš pačios (liudytojos) sąskaitos. Atsakovas prie namo darbų neprisidėjo. Atsakovo tėvai taip pat neprisidėjo finansiškai prie namo remonto. Pati pirko vaikams supamą kėdę, skalbimo mašiną, kuro katilą, dujas įvedė, čiužinius, patalinę, indus, kombainus virtuvinius. Antrame aukšte buvo padarytos skliautuotos lubos, grindys, velux langai, buvo daromi baldai pagal užsakymą, mokėjo ji, kažką pirko ir jie patys. Atsakovas prisidėjo statant ūkinį pastatą ir pirtį, dedant trinkeles, visa kita jos lėšomis padaryta, yra sutartys. Nenorėtų, kad anūkės bendrautų su tėvu, nes jis nieko gero nedavė. Padėjo nupirkti butą (duomenys neskelbtini), su tikslu, kad jis tektų anūkėms, tačiau vėliau jis pasakė, kad su jais negyvens ir įsirengęs butą gyvens ten. Ji sumokėjo pirmą įnašą už butą, bet jis jai grąžino, neva pats mokės paskolą, bet jis kitos pusės paskolos grąžinti nesugebėjo, todėl pati išmokėjo ir kitą pusę paskolos.

Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš tris ar keturis metus sūnaus ir jo žmonos gyvenimas klostėsi gerai, bet kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), bendras gyvenimas pradėjo griūti. Pirmus metus po vaiko gimimo pati prašėsi į svečius, bet kai mergaitei buvo metai marti pasakė, kad kuo mažiau ateitų. Sutuoktiniui buvo insultas, dabar jis jau miręs, bet 4 metus sirgo, tai nė karto neatėjo aplankyti. Namas (duomenys neskelbtini) buvo trobelė, o kai jis atėjo, jie padarė dvi renovacijas, paaukštino stogą, pastatė garažą, pirtį, tai buvo apmokėta iš sūnaus algos, taip pat ir pati padėjo, ėmė kreditus, kiekvieną mėnesį jam duodavo grynais, duota 3 000 Eur – 5 000 Lt, vėliau duodavo eurais. Santykiai tarp sūnaus ir jo dukrų buvo geri, tačiau pastaruoju metu, kai tik marti grįždavo namo, vaikai su atsakovu nebendraudavo, sūnus dukras vežiojo į tenisą, baletą. Sūnus pardavė savo butą, automobilį, garažą ir sudėjo visus savo pinigus į namą. Sūnus nelošia, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Sūnus pasakojo apie buto pirkimą (duomenys neskelbtini), sakė, kad vaikai auga. Pati su anūkėmis galėjo bendrauti tik per jų gimtadienius. Sūnus paskambino ir paprašė ateiti, pasakė, kad išėjus iš pirties jam kažkas pasakė, kad iškvietė policiją, jis buvo gėręs tik alaus. Kada prasidėjo namo renovacijos darbai, neprisimena, vyko renovacija du kartus, antrame aukšte buvo tik vieną kartą, ten viskas buvo nauja, nes iki tol buvo tuščia palėpė. Sutuoktinis susirgo maždaug prieš tris metus, o sūnus G. yra seniai neįgalus. Gauna 1 200 Eur pensiją, todėl pinigų gali sutaupyti. 2015 m. ėmė kreditus, tuos pinigus kartu su sutaupytais pinigais atiduodavo sūnui statyboms, ką konkrečiai už tuos pinigus statė sūnus, nežino, nes jai ten lankytis negalima.

Teismo posėdžio metu S. Ž. paaiškino, kad gyvena su mama ir seserimi. Su mama sutaria gerai, namuose smagu gyventi. Tėtis išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Tėtis kartu nebegyvena seniai. Labiau patinka, kai tėtis gyvena atskirai, nes jis geria, nekreipia į ją dėmesio, išgėrus blogai kvepia, rėkia ant mamos, mama rėkia ant jo. Su tėčiu telefonu nesusiskambina. Mama apie tėtį sako, kad jis nemalonus žmogus. Turi močiutę N., su ja sutaria gerai, dažnai pas ją lankosi, ji yra artimas žmogus. Su kita močiute nebendrauja, jos vardo nežino, ši močiutė yra „didelė melagė ir daug meluoja“, nes tėtis jai kažką pamelavo ir ji pradėjo sakyti mamai, kodėl ji skriaudžia jos sūnų, ši močiutė ateidavo pasveikinti per gimtadienius, pas ją svečiuose nebūna, buvo seniai, ji jai yra svetimas žmogus. Skrido su tėčiu į Turkiją. Žaidžia stalo tenisą ir šoka baletą, seniau tėtis padėjo, bet vėliau nustojo, vežė ją į treniruotes, baletą.

Teismo posėdžio metu M. Ž. paaiškino, kad gyvena su mama, namuose gera, mama rūpinasi, kartu gyvena sesuo. Anksčiau kartu gyveno ir tėtis, bet santykiai su juo nebuvo labai geri, nes jis visą laiką keldavo konfliktus su mama. Tėtis iš namų išsikraustė liepos 26 d., atsimena, kad tą dieną tėtis su mama susipyko, mama paskambino močiutei N., atėjo močiutė, tėtis prispaudė močiutę tarp durų, močiutė išvietė policiją, o policija pasakė jam išeiti iš namų. Su šia močiute sutaria gerai. Dar turi močiutę iš tėčio pusės, jos vardo nežino, ji gyvena tame pačiame name kaip ir kita močiutė, tik kitoje laiptinėje, ši močiutė kalbėjo apie mamą blogus dalykus. Su tėčiu paskutinį kartą bendravo rugsėjo mėnesį. Tėtis moka žaisti tenisą, bet su juo nežaisdavo, į treniruotes nuveždavo, kai mama būdavo darbe. Tokie santykiai su tėčiu buvo visą laiką, su juo bendrauti nenori.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Abi ginčo šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, santuokinių ryšių atkurti nesutinka ir nemato jokių realių galimybių. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma ir netikslinga. Santuokos nutraukimas šiuo atveju nutrauktų likusius emocinius bei teisinius santykius tarp šalių ir galėtų sąlygoti tai, kad šalys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai, todėl nutrauktina.

Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, jos negerbimo, ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima, jos išlaikymu. Atsakovas byloje įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl jo išvykstamojo darbo pobūdžio, tarpusavio lojalumo, supratingumo trūkumo. Atsakovo teigimu abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos vienas kitam pareigas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys nuo 2021 m. birželio 26 d. kartu negyvena, atsakovui išsikrausčius iš šeimos namų. Ieškovė teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, negerbia jos ir neišlaiko šeimos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų iš esmės nepateikė, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuolatos piktnaudžiaja alkoholiniais gėrimais – tai yra tik ieškovės teiginiai. Kaip paaiškino atsakovas, jis turi dvi banko korteles, iš kurių viena buvo paliekama ieškovei, kuri galėjo ja naudotis, iš atsakovo sąskaitos išrašų matyti, kad jam išvykus į darbą, jo kortele buvo atsiskaitoma įvairiose parduotuvėse, taigi, nėra pagrindo spręsti, kad jis neteikė išlaikymo šeimai. Be to, atsakovas po išsikraustymo iš namų (2021 m. birželio 26 d.) kas mėnesį perveda kiekvienam vaikui po 200 Eur, todėl teismas atmeta, kaip visiškai nepagrįstus kaltinimus atsakovui dėl šeimos neišlaikymo, nes iš bylos medžiagos nustatyta priešingai, būtent atsakovas viso santuokinio gyvenimo metu iš esmės išlaikė šeimą.

Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu taip pat nepasitvirtino, nes atsakovas užima atsakingas (duomenys neskelbtini) pareigas, tokiems darbuotojams keliami itin aukšti reikalavimai, taip pat iš darbovietės gauta teigiama atsakovo charakteristika tik patvirtina faktą, kad atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes negalėtų eiti tokių atsakingų pareigų.

Dėl atsakovo konfliktiško elgesio ieškovė taip pat nepateikė jokių konkrečių įrodymų. Kaip paaiškino proceso dalyviai teismo posėdžio metu, 2021 m. birželio 26 d. kilusio konflikto metu į ieškovės ir atsakovo namus atvyko ieškovės motina N. S., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus dėl neva atsakovo netinkamo elgesio. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba bent administracinės nuobaudos skyrimo atsakovui, be to ieškovė būdama (duomenys neskelbtini) darbuotoja puikiai išmano savo teises ir geba jas ginti, todėl akivaizdu, jog jokių netinkamų veiksmų atsakovas 2021 m. birželio 26 d. neatliko. Teismo posėdžio metu ieškovės motina parodė, kad ji dažnai būdavo ieškovės ir atsakovo namuose, atsakovas jai priekaištaudavo, kad kai jos nebūna atsakovas ir ieškovė nesipyksta. Kaip matyti, policijos pareigūnus iškvietė būtent ieškovės motina N. S.. Po įvykusio konflikto 2021 m. birželio 26 d. atsakovas išsikraustė iš bendrų namų, tačiau materialiai rūpinosi vaikais pervesdamas kiekvienam kas mėnesį po 200 Eur. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip šeimos palikimas ir nesirūpinimas ja, o priešingai, atsakovas esant itin konfliktiškai situacijai, kai buvo įtraukti ir policijos pareigūnai, savanoriškai išsikraustė iš jo lėšomis suremontuotų namų, net neturėdamas savo būsto, kad būtų išvengta tolimesnių konfliktų. Toks atsakovo elgesys kaip tik vertinamas kaip rūpinimasis saugia ir ramia vaikų aplinka, nors jam, kaip vaikų tėvui, tokia situacija moraliai skausminga, o ieškovė priešingai - likdama su vaikais saugioje sutvarkytoje aplinkoje buvo geresnėje padėtyje.

Pažymėtina, kad iš šalių ir liudytojų apklausos matyti, jog vaikų bendravimas su atsakovo motina V. Ž. nuo pat santuokos pradžios buvo apribotas iki minimumo, o vėliau praktiškai visai nutrūko, o su ieškovės motina N. S. priešingai anūkių bendravimas dažnas ir artimas. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovo dukros nurodė, kad močiutės, t. y. V. Ž. ir N. S. gyvena tame pačiame name, bet mergaitės į svečius vedamos tik pas ieškovės motiną N. S., taip pat iš apklausų matyti, kad atsakovo motina V. Ž. buvo kviečiama tik į mergaičių gimtadienius, į kitas šeimos šventes nekvietė. Kai anūkei buvo 1 metai ieškovė pasakė, kad atsakovo motina V. Ž. neateidinėtų į jų namus, neleisdavo susitikti su vaikais. Toks ieškovės elgesys laikytinas ne tik vaikų teisių pažeidimu ribojant jų bendravimą su močiute, ne tik atsakovo motinos teisių pažeidimu ribojant jos bendravimą su anūkais, bet ir pačio atsakovo teisių pažeidimu. Natūralu, kad toks ieškovės giminių iškėlimas aukščiau už atsakovo gimines pažeidė atsakovo teises, sudarė prielaidas kilti konfliktams šeimoje. 

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės ir atsakovo dukros turi itin stiprų ryšį su ieškovės motina N. S., o pastaroji teismo posėdžio metu nurodė, jog jai gėda, kad atsakovas yra jos žentas ir nepageidautų, jog anūkės bendrautų su tėvu, t. y. atsakovu. Vien toks pareiškimas yra akivaizdus įrodymas to, kad vaikams šeimoje tiesiogiai ar netiesiogiai formuojama neigiama nuomonė apie jų tėvą – atsakovą, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geranoriškai išsikėlė iš bendrų namų ir kartu su dukromis negyvena jau daugiau kaip metus laiko, vaikų parodymai teismo posėdžio metu vertintini kritiškai. Be to, psichologas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų atsakymų frazės galimai atkartoja girdėtus kitų asmenų pasisakymus.

 Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, šalių nepilnamečių vaikų, liudytojos N. S. parodymų matyti, kad atsakovų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo neištikima, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovės neištikimybės. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Byloje atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu neįrodyta. Aplinkybės dėl ieškovės neištikimybės byloje taip pat neįrodytos. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, o priešieškinio reikalavimas tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės pasirinkimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovui paliekama jo pavardė.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip nutraukus santuoką bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametes dukras M. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini).

Byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaikų teisėms ar interesams, nenustatyta. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms M. Ž. ir S. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad abi ginčo šalys nori, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš esmės neprieštarauja atsakovo priešieškinyje nurodytai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, tačiau prašo nustatyti vėlesnį bendravimo pradžios laiką ir kad bendravimas nevyktų dalyvaujant atsakovo broliui.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas nustatyti bendravimo pradžios laikas iš esmės nesiskiria nuo atsakovo prašomo (tik dviem valandomis), taip pat į tai, kad atsakovas dažnai būna išvykęs darbo reikalais, todėl jo bendravimo su vaikais galimybės yra apribotos, sprendžia nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką pakoreguojant vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką vaikų atostogų metu, nes kaip nurodė ieškovė atostogų metu vaikai ilgiau miega, todėl tikslinga nustatyti viena valanda vėlesnį paėmimą ir viena valanda vėlesnį grąžinimą – nuo 11:00 iki 22:00 valandos.

Ieškovė taip pat prašė nustatant bendravimo su vaikais tvarką nurodyti, kad bendravimas vyksta nedalyvaujant atsakovo broliui, tačiau teismui nepateikta įrodymų, kad vaikų bendravimas su tėvu dalyvaujant dėdei apskritai vyksta ir kad šis bendravimas yra kenksmingas vaikams, todėl nustatant bendravimo tvarką šis ieškovės prašymas taip pat netenkinamas. 

Teismas pažymi, kad bendravimo su vaikais tvarka taikoma atsakovui parvykus iš komandiruotės, o tuo metu, kai atsakovas dėl darbo pareigų atlikimo bus išvykęs iš Lietuvos, jam nebus prievolės laikytis bendravimo su vaikais tvarkos, susijusios su fiziniu vaikų paėmimui iš gyvenamosios vietos, ir dėl to jam negalės būti taikoma atsakomybė, tačiau komandiruočių metu nebus ribojama atsakovo teisė bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais.

Atkreiptinas dėmesys, kad tėvas ar motina (nagrinėjamu atveju ieškovė), su kuriuo gyvena vaikai ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nepagrįstai ribojo atsakovo bendravimą su dukromis nurodydama, kad atsakovas turi tiesiogiai kreiptis į dukras. Išaiškintina ieškovei, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, jog dukroms yra daroma ieškovės ir jos motinos N. S. įtaka formuojant neigiamą nuomonę apie atsakovą, analogiškas ieškovės trukdymas atsakovui naudotis nustatyta bendravimo tvarka (nurodant, kad turi kreiptis tiesiai į vaikus dėl bendravimo) bus laikomas bendravimo tvarkos pažeidimu.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką.

Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl prašomos priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą po 365 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, atsakovas teismo posėdžio metu ir atsiliepime į ieškinį su išlaikymo suma nesutiko, nurodė, kad ieškovė gauna „vaiko pinigus“, todėl iš jo turėtų būti priteisiamas 230 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaikų interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 eurų). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Vaikai gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Nepilnamečiams vaikams specialiųjų poreikių nenustatyta. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė gauna apie 1 800 Eur darbo užmokestį, jos vardu įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat priteista kompensacija iš atsakovo 89 248,88 Eur. Kredito būstui ieškovė neturi. Atsakovas pateikė darbo užmokesčio pažymą, iš kurios matyti, kad per mėnesį vidutiniškai gauna 2 200 Eur darbo užmokestį. Atsakovui priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), dviračių saugojimo patalpa, stovėjimo aikštelės dalis, ir dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau šiam būstui atsakovas turės imti kreditą, nes laisvų finansinių lėšų neturi, be to iš jo priteista 89 248,88 Eur kompensacija ieškovei.  

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 365 Eur, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės. Teismo vertinimu, prašoma suma yra per didelė, nesietina su būtiniausiais vaikų poreikiais. Teismas kritiškai vertina ieškovės prašomą priteisti sumą, kadangi ieškovė nepateikė tikslaus vaikų poreikių paskaičiavimo. Pažymėtina ir tai, kad mokamų būrelių tikslingumą ir finansines galimybes juos apmokėti turi spręsti abu tėvai. Kadangi abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas, įvertinęs ir tą aplinkybę, kad ieškovė kas mėnesį gauna „vaiko pinigus“, kurie nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaro 80,50 Eur, iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui 280 Eur periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Kadangi ieškovas šiuo metu moka vaikų išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).  

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams M. Ž. ir S. Ž. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., iš viso 16 400 Eur.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl būtina įvertinti vaikų poreikius per tą laikotarpį, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, taip pat kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaikų tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendro gyvenimo su ieškove metu atsakovas vaikus materialiai išlaikė, nes dirbo, tačiau juos prižiūrėjo būdamas namuose, vežiojo į būrelius, atostogauti. Iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas rūpinosi vaikais, ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2021 m. birželio 26 d., nuo to laiko atsakovas padėjo išlaikyti vaikus, kiekvieną mėnesį pervedė ieškovei po 200 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtina ir atsakovo atstovas, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neteikė vaikams materialinės paramos nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, šis ieškovės reikalavimas atmetamas. Nuo sprendimo priėmimo priteistas išlaikymas nustatomas didesnis atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusią infliaciją.

Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Šalių reikalavimai dėl dalintino turto apimties ir vertės nesutampa. Ieškovė, jos atstovas teismo posėdžio metu, taip pat procesiniuose dokumentuose reikalavo, kad visas nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei. Patikslintame priešieškinyje, teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas reiškė reikalavimą pripažinti, kad laikotarpiu iki santuokos sudarymo ir santuokos metu ieškovės įgytas nekilnojamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuris nutraukiant santuoką turi būti dalintinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir yra laikytinas jos asmenine nuosavybe. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, ir teigia, jog minėtas namas buvo pagerintas santuokos metu iš sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių bei atsakovo asmeninių piniginių lėšų, pastatyti visiškai nauja pirtis, ūkinis pastatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad šio turto pagerinimo išlaidos buvo apmokamos jos tėvų, o atsakovas prie namo pagerinimo neprisidėjo. Atsakovas nurodė, kad pardavęs turėtą butą gautas lėšas investavo į šį ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą, taip pat šio turto pagerinimui skyrė gaunamą darbo užmokestį.

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas inter alia abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju namas buvo įgytas 2009 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kurioje nurodyta, kad namo su priklausiniais kaina yra 187 000 Lt, 15 000 Lt ieškovė pardavėjui sumoka grynais, 32 000 Lt įsipareigojo pervesti per banką iki 2009 m. rugsėjo 17 d., o likusią sumą 140 000 Lt sumoka gavus kreditą iš kredito įstaigos. Byloje pateikta 2009 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir AB DnB Nord Bank 40 546,80 Eur sumai. Taigi, ieškovė namą įsigijo už 54 158,94 Eur. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, po šalių santuokos sudarymo, namas buvo rekonstruotas du kartus. 

Taigi, sprendžiant klausimą dėl namo dalies pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe svarbu įvertinti, kokios piniginės lėšos buvo panaudotos namo pagerinimui. Ieškovė nurodo, kad už namo pagerinimą mokėjo iš savo asmeninių lėšų bei iš motinos jai padovanotų lėšų. Atsakovas teigia, jog namo pagerinimai buvo apmokėti iš šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, taip į jį investavo pinigus, gautus iš jam priklausančio buto pardavimo.

Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad atsakovas ieškovei pervesdavo pinigus – 2016 m. birželio 12 d. – 60 Eur, 2016 m. birželio 30 d. – 200 Eur, 2016 m. liepos 12 d. – 60 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 60 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 60 Eur, 2016 m. spalio 12 d. – 60 Eur, 2016 m. gruodžio 12 d. – 60 Eur, 2017 m. spalio 12 d. – 60 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. – 60 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d. – 60 Eur, 2018 m. sausio 12 d. – 60 Eur, 2018 m. kovo 12 d. – 60 Eur, be to, atsakovas pervedė ieškovės motinai N. S. 2014 m. spalio 6 d. – 500 Lt, 2014 m. gruodžio 18 d. – 10 000 Lt, 2015 m. rugsėjo 30 d. 580 Eur, 2016 m. sausio 15 d. – 580 Eur. Taip pat iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad iš atsakovo sąskaitos buvo atlikti mokėjimo pavedimai: 2013 m. kovo 11 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) 49,02 litų, 2013 m. gegužės 22 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) už roletus - 380 litų, 2013 m. birželio 14 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) už statybos darbus 11 664,86 litų, 2013 m. birželio 14 d. ir 21 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) 16 541,30 litų, 2013 m. liepos 3 d. dieną UAB (duomenys neskelbtini) už vejų bortus 1 095,75 litų, vėliau už trinkeles - 739,09 litų ir 241,44 litų, taip pat 2013 m. rugsėjo 5 d. jis A. T. sumoka 1 000 litų už trinkelių klojimą, 2014 m. vasario 14 d. dieną pervedama 1 165,65 litų suma UAB (duomenys neskelbtini) (katilas, siurblys), 2014 m. balandžio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 779 litų suma, 2014 m. balandžio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) už gruntą 272,25 litai, 2014 m. birželio 6 d. dieną A. K. sumokama 1 000 litų už tvirtinimo elementus, 2014 m. birželio 6 d. sumoka UAB (duomenys neskelbtini) už Zanda Lux čerpes – 2 600 litų, 2014 m. rugpjūčio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 901,40 litų suma už trinkeles, 2015 m. birželio 4 d. sumokama 555 eurų UAB (duomenys neskelbtini) už arkinį šiltnamį Klasika, 2015 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 300 eurų, 2016 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) už čerpes sumokama 1 000 eurų, 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. spalio 20 d. L. U. sumoka 7 000 litų už ekspertizės atlikimą už trinkelių paklojimą, 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 623,73 eurų suma, 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 287 eurų suma, 2014 m. gruodžio 28 d. MB (duomenys neskelbtini) už šaldytuvą sumokama 2 249 litų suma, taip pat atsakovas užsakinėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) langus, kuriems 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 2 000 eurų, 2017 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) už trinkelių klojimą Atsakovas sumoka 2 500 eurų avansą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra vėl sumokama 296,69 eurų, 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokama 3 400 eurų, 2017 m. spalio 17 d. I. D. yra sumokama 800 eurų už stoglangių montavimo darbus, 2017 m. lapkričio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 077,62 eurai, 2017 m. lapkričio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) už oro kondicionierių sumokama 1 140 eurų, 2017 m. gruodžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 312 eurų, 2018 m. sausio 10 d. dažų salonui yra sumokama 426,24 eurų suma, 2018 m. kovo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) už kiemo vartus yra sumokama 1 225 eurai, 2018 m. kovo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 115 eurų, 2018 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 179,91 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 604,80 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 189,99 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 566,10 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 670 eurų suma, 2018 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) sumokama 487,92 eurų suma, 2018 m. lapkričio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 660 eurų suma, 2018 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 60,48 eurų suma, 2019 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 159 eurų suma, 2019 m. birželio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 625 eurų suma, 2019 m. spalio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 967,01 eurų suma, 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 295,54 eurų suma, 2020 m. vasario 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 297,01 eurų suma, 2020 m. balandžio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) 480 eurų, 2020 m. balandžio 28 d. už dažus sumokama 223,20 eurų, 2020 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 318,99 eurų.

Kaip minėta, atsakovas pateikė Darbo stažo (duomenys neskelbtini) pažymėjimo formas, iš kurių, sulyginus su atsakovo pateiktais sąskaitų išrašais, matyti, kad atsakovo banko kortele buvo naudojamasi jam esant (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paneigiami ieškovės teiginiai, kad atsakovas neprisidėjo prie namo pagerinimo ir šeimos išlaikymo. Be to, atsakovo darbo užmokestis praktiškai visu santuokos metu buvo ženkliai didesnis už ieškovės (atsakovės darbo užmokestis padidėjo tik prieš keletą metų jai pakeitus darbovietę), iš atsakovo banko išrašų matyti, kad atsakovo darbo užmokestis buvo išleidžiamas šeimos reikmėms ir kiekvieno mėnesio pabaigoje sąskaitoje likdavo tik nedidelė suma. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas darbo užmokestį būtų naudojęs neatsakingai ar leidęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai rūpinosi šeimos finansiniais interesais, būtent atsakovas iš esmės išlaikė šeimą, gerino, kaip jis tuo metu tikėjosi, bendrą šeimos būstą, esantį (duomenys neskelbtini) nors ir registruotą ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus skyrė šeimos poreikių tenkinimui bei ieškovės asmeninės nuosavybės teise registruoto turto, esančio (duomenys neskelbtini) gerinimui. Taigi atsakovas pardavė visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir gautus pinigus invvestavo į šeimos gerbūvio gerinimą, taip pat santuokos metu praktiškai visus uždirbtus pinigus išleisdavo, kai tuo tarpu ieškovė uždirbdama ženkliai mažesnes sumas gerino jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Teismas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai, jog dalį namo pagerinimo, kilnojamųjų daiktų pirkimo lėšų finansavo ieškovės motina. Tačiau teismo vertinimu, tokie liudytojo N. S. veiksmai, kvalifikuojant juos teisiškai, reiškia, kad pinigai buvo dovanoti ne dukrai asmeniškai, bet jos šeimai ir skirti buities sąlygoms pagerinti. Ta aplinkybė, kad šalių santuoka iširo, nėra pagrindas spręsti dėl kitokios ieškovės valios būtent ginčo lėšų dovanojimo metu. Dėl to pripažinti šių lėšų asmenine ieškovės nuosavybe nėra teisinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 50 punktą). Be to, kaip matyti iš atsakovo bankinių pavedimų ir paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, dėl atsakovo darbo pobūdžio ((duomenys neskelbtini)) atsakovas prašydavo ieškovės motinos N. S. apmokėti tam tikras namo remonto ir kitas išlaidas, bet kai grįždavo iš (duomenys neskelbtini) tas sumas grąžindavo. Iš atsakovo banko išrašų taip pat matyti, kad dažnai buvo nuimami grynieji pinigai, o atsižvelgiant į tai, kad pastatai buvo statomi ir gerinami ūkio būdu, todėl natūralu, kad dažnai už medžiagas ir darbus tekdavo atsiskaityti grynaisiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2013). Tai reiškia, jog esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog po atliktų pagerinimų buvo pakeistas ir pakeltas stogas, apšiltintas namas, įrengtos patalpos palėpėje, įdėti stoglangiai ir atlikti kiti darbai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog gyvenamasis namas santuokos metu buvo pagerinti iš esmės. Dėl tokio turto pagerinimo neabejotinai didėja jo vertė ir paklausa rinkoje. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta būtinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sąlyga – turto esminis pagerinimas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė, esant tam CK 3.90 straipsnyje nustatytam pagrindui, žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklaususį vienam iš sutuoktinių, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Kaip matyti iš bylos medžiagos, proceso dalyvių paaiškinimų, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo buvo sulygintas, sudėtos trinkelės, pasodintos tujos, pastatyta tvora, taigi, teismas sprendžia, kad žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu, todėl teismas pripažįsta žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių perėjimo po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn, ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, čia vaikai lanko ugdymo įstaigą, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl šio turto perėjimo jos asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo, priteisiant iš ieškovės kompensaciją už atsakovui priklausančią ½ šio turto dalį.

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų. Šiam turtui įsigyti šalys ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 000 Eur sumai, šiuo metu kreditas yra visiškai apmokėtas.

Ieškovė nurodė, kad šį turtą įsigijo už jai asmeninės nuosavybės teise padovanotas lėšas ir tik dalis už turtą sumokėtų lėšų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl prašo priteisti šį turtą jos asmeninėn nuosavybėn ir atsakovui priteisti tik dalies pasato vertės kompensaciją, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsakovas prašo priteisti šį turtą jam.

Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), taps asmenine ieškovės nuosavybe, taigi, ieškovė ir nepilnamečiai vaikai turės gyvenamąją vietą, atsakovas kitos gyvenamosios vietos neturi, teismas sprendžia po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, negyvenamąsias patalpas – dviračių saugojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, 2/80 dalį kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 13148/3904800 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų. 

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 13148/3904800 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų, taigi, bendra šio turto vertė yra 207 500 Eur.

Kaip matyti iš 2020 m. spalio 21 d. Dovanojimo sutarties ieškovės motina N. S. padovanojo ieškovei 60 000 Eur, o 2022 m. gegužės 3 d. padovanojo ir pervedė dar 53 440 Eur. Šiuos asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus ieškovė panaudojo buto su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)) kredito padengimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės dalis bendrame turte yra atitinkamai 113 440 Eur didesnė.

Ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 143,54 Eur kompensacija už jos sumokėtas įmokas bankui, nuo tada, kai nebuvo vedamas bendras ūkis (2021 m. birželio 26 d.) su atsakovu.

Teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 257,62 eurų piniginę kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas susijusias su buto ((duomenys neskelbtini)) remontu, jo priežiūra, dokumentų forminimu ir kredito dalies apmokėjimu, kadangi šios išlaidos susijusios su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priežiūra ir išlaikymu, būstas buvo įsigytas šeimos poreikių tenkinimui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 250 eurų piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (vykdant atsakovo D. Ž. turtinius įsipareigojimus iš bendrų šeimos pajamų buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir kredito padengimui).

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo iki santuokos su ieškove sudarymo. Iš AS Luminor Bank Lietuvos skyriaus rašto matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. gruodžio 19 d. atsakovas sumokėjo 18 674,36 Lt įmokų bankui ir 383,25 Lt komunalinių mokesčių (duomenys neskelbtini). Kaip buvo minėta, atsakovas, pardavęs butą gautas lėšas panaudojo šeimos reikmėms ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), gerinimui, taigi šios lėšos panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės gerinimui, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmetamas, o dėl komunalinių mokesčių mokėjimo teismas nustatė, kad, nors kartais komunalinius mokėjimus atlikdavo ieškovė, tačiau tai buvo daroma iš atsakovo lėšų, nes ieškovė laisvai naudojosi ieškovo banko kortele, taip pat atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl jo darbo pobūdžio – buvimo (duomenys neskelbtini) po mėnesį, jis negalėdavo pats asmeniškai atlikti komunalinių mokėjimų, nes ankstesniais metais juos priimdavo tik grynaisiai pinigais, bet grįžęs iš (duomenys neskelbtini) sumokėtas sumas grąžindavo.

Nagrinėjamu atveju šalys taip pat nurodė, kad dalintiną (kilnojamąjį) šalių turtą sudaro transporto priemonės bei namų apyvokos daiktai, buitinė technika, akcijos.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai priteisti transporto priemonę Audi A-6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovui D. Ž. priteisti transporto priemonę Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. kovo 26 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir D. Ž. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. liepos 2 d. lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų lizingo sutarčių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas A. Ž. laidavimu. Lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta turto išpirkimo laikotarpio pabaiga – 2025 m. kovo 15 d., o lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 15 d. ir šiai dienai atsakovas nėra įvykdęs įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, taigi turtas negali būti priteistas ieškovui ar atsakovei, kadangi jis yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB, o ne šalių nuosavybė ir tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, atsakovui būtų išduoti pabaigos aktai, liudijantys apie nuosavybės teisės į transporto priemones perėjimą, o tuo atveju, jei lizingo sutartys būtų nutrauktos, turto nuosavybė atsakovui apskritai nepereitų. Tarp šalių ginčo dėl automobilių padalijimo nekilo. Atsižvelgiant į nurodytą, prievolės pagal sutartis pripažįstamos solidariomis. Teismas sprendžia nustatyti, kad ieškovė kompensuos atsakovui jo vykdomas įmokas už automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o sutartis įvykdžius turėtų būti nustatyta, jog turtinės teisės į „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtą – Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A. Ž., o į automobilį Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka D. Ž..

Ieškovė taip pat prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai iš atsakovo D. Ž. 1 788,51 eurų piniginę kompensaciją už ieškovės A. Ž. turto dalies sumažėjimą po dviejų šeimos automobilių (Audi Q7 ir Mercedes Benz ML 320) pardavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti automobiliai buvo parduoti šalių santuokos metu, kaip paaiškino teisme pati atsakovė, gautos lėšos buvo panaudotos kitų šeimos automobilių pirkimui, todėl teismas atmeta šį ieškovės reikalavimą, kadangi už automobilių pirkimą gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, šalys nebuvo sudariusios ikivedybinės ar povedybinės sutarties, pagal kurių nuostatas būtų galima spręsti dėl gautų piniginių lėšų dalinimo.

Kadangi po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas su priklausiniais nuosavybės teise pereis ieškovės asmeninėn nuosavybėn, teismas sprendžia priteisti ieškovei su šio gyvenamojo namo naudojimu glaudžiausiai susijusius daiktus: kameras 8 vnt., nors atsakovas jas įvertino 2 000 eurų, tačiau iš byloje pateiktų įsigijimo dokumentų matyti, kad jos buvo įgytos už 3 818,99 Lt (1 106,06 Eur), todėl teismas remiasi pirkimo dokumentuose nurodyta turto verte, lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų vertės, pirties ąžuolinius baldus – 800 eurų vertės, kaltinio metalo pintus baldus – 200 eur vertės, kompiuterį Apple – 1 500 eurų vertės, robotą – siurblį – 150 eurų vertės, skalbimo mašiną – 300 eurų vertės, baldus ir namų apyvokos daiktus – 1 000 eurų vertės, roletus – 1 300 eurų vertės (byloje pateikti įsigijimo dokumentai, kuriuose nurodyta vertė – 1 330 Eur, tačiau atsakovas prašo priteisti mažesnę kompensaciją), šaldiklį – 800 eurų vertės. Tarp šalių ginčo dėl šių daiktų vertės nekilo, išskyrus kameras, todėl teismas vadovaujasi šalių nurodyta daiktų verte.

Ieškovė nurodo, kad tam tikrus buities daiktus (pinti baldai, kameros, skalbimo mašina, šaldiklis) pirko ieškovės motina, tačiau vien dėl to, kad buities daiktai buvo apmokėti ieškovės motinos lėšomis, negali būti laikomi asmeniniais ieškovės daiktais, natūralu, kad skalbimo mašina, šaldiklis ir kiti buities prietaisai yra skirti visos šeimos narių poreikių tenkinimui, todėl jie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turi būti dalintini. Tai atitinka ir teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 50 punktą). Be to, kaip minėta anksčiau, atsakovas grįžęs iš (duomenys neskelbtini) atlikdavo mokėjimus ieškovės motinai arba už jos apmokėtas sąskaitas perduodavo grynais pinigais.

Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių turto padalinimo balansą, į tai, kad ieškovei priteista dalis daiktų, sprendžia priteisti atsakovui šį kilnojamąjį turtą: elektrinius įrankius (pjūklą, grąžtą, 3 vnt. šlifuoklių, suktuvą, drelę, suvirinimo aparatą, galąstuvą, proxon įrankius) – 500 eurų vertės, kriauklę 260 eurų vertės, robotą siurblį 150 eurų vertės. Tarp šalių ginčo dėl šių daiktų vertės nekilo, todėl teismas vadovaujasi šalių nurodyta daiktų verte.

Atsakovas prašo priteisti ieškovei kavos aparatą „Jura“- 1 500 eurų vertės, ieškovė teigia, kad šio kavos aparato šalys nėra įgiję, jį buvo pasiėmę pabandymui, tačiau grąžino, naudojasi kavos aparatu Bosch, 289,33 Eur vertės (2012 m. kovo 26 d. 999 litų pirkimo kvitas byloje). Atsakovas jokių įrodymų, kad kavos aparatas „Jura“ šalių buvo įsigytas nepateikė, iš atsakovo pateiktų nuotraukų identifikuoti, koks būtent kavos aparatas yra nufotografuotas nėra įmanoma, papildomų nuotraukų atsakovas nepateikė, nors žadėjo iki teismo posėdžio pateikti, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog šis kavos aparatas buvo įsigytas, todėl jis neįtraukiamas į dalintino turto balansą. Abi šalys neneigė įsigijusios kavos aparatą „Bosch“, todėl šis kilnojamasis daiktas dalinamas priteisiant jį ieškovei.

Atsakovas teigia, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5 vienetai televizorių, kuriuos atsakovas įvertino 1 500 Eur, ieškovė ginčija šį faktą, nurodė, kad šalys yra įsigiję 4 vienetus televizorių, kurių bendra vertė yra 1 000 Eur. Byloje nesant įrodymų, jog santuokos pabaigos momentu šalims priklausė 5 vienetai televizorių, šis turtas visa apimtimi neįtrauktinas į dalintino turto balansą, teismas laiko, kad šalims priklausė 4 vienetai televizorių, iš kurių vieno televizoriaus įsigijimo dokumentai yra pateikti byloje, šis televizorius pirktas už 626 Eur. Penkių televizorių bendrą vertę ieškovas nurodo 1 500 Eur, iš šios sumos atėmus vieno televizoriaus kainą, kurio pirkimo įrodymai teismui yra pateikti, – 626 Eur, kitų keturių televizorių bendra vertė sudarytų 874 Eur (vidutiniškai po 218,5 Eur už vieną televizorių), taigi, įvertinus, kad vienas televizorius yra išbrauktas iš šalių turto balanso, teismas vertina, kad atsakovas vertina 4 televizorius 1 281,50 Eur ((1 500- 626) :4=218.50 Eur; (218.50 Eur x 3)+626 Eur= 1 281,50 Eur), o ieškovės paskaičiavimais 4 televizorių bendra vertė yra 1 000 Eur.

Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl šaldytuvo, indaplovės, orkaitės, gartraukio (naujų, esančių garaže), benzininio pjūklo Jhonsored ir 4 televizorių kainų nustatymo. Ieškovė nurodė, kad šio turto vertę nurodo atsižvelgdama į daiktų įsigijimo kainą ir jų nusidėvėjimą, prašo padalinti turtą jos nurodoma tvarka priteisiant atsakovui nurodomus daiktus. Tuo tarpu atsakovas prašo padalinti nurodytus daiktus atsakovo pageidautinu būdu.

Šalys nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai įgytas turtas kainavo, juos įvertino labai skirtingai, tačiau neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Teismas atsižvelgia į tai, kad benzininis pjūklas Jhonsored ir 4 televizoriai įsigyti gana seniai, turtas, teismo nuomone, yra nusidėvėjęs, todėl atsakovo nurodytos kainos neatitinka realios turto kainos ir yra užaukštintos, bet parduodant turtą – jis dar turėtų vertę. Be to, šalys pateikė skirtingus šaldytuvo, indaplovės, orkaitės, gartraukio (naujų, esančių garaže) vertinimus. Kadangi šalys nurodė skirtingą kilnojamojo turto vertę, teismas sprendžia, kad reali turto vertė nustatytina imant ieškovo ir atsakovės verčių vidurkį, bet atsižvelgiant į turto paskirtį, daiktų įsigijimo laiką, kainą, jų panaudojimą pagal paskirtį ir nukrypstant nuo verčių vidurkio (CK 1.5 straipsnis). Todėl 1) benzininis pjūklas Jhonsored vertina 800 Eur 2) 4 televizorius – 1 100 Eur, 3) šaldytuvą, indaplovę, orkaitę, gartraukį (naujų, esančius garaže) – 3 000 Eur.

Kadangi atsakovui teismas priteisė butą, kuriame nėra būtinų namų apyvokos daiktų, teismas sprendžia šaldytuvą, indaplovę, orkaitę, gartraukį (nauji, esantys garaže) priteisti atsakovui. Kadangi atsakovei priteistas gyvenamasis namas, teismo vertinimu benzininis pjūklas jai bus naudingesnis nei atsakovui, todėl priteisiamas ieškovei, be to, teismas sprendžia priteisti ieškovei ir keturis televizorius, kadangi su ieškove lieka gyventi vaikai, atsakovas dažnai būna išvykęs, todėl televizoriai reikalingesni ieškovei.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.).

Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja.

Šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nesutarė dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo, t. y. abu sutuoktiniai pageidavo, kad šis turtas būtų priteistas vienas kitam, atitinkamai išmokant kompensaciją. Byloje nėra nurodyta aplinkybių, dėl kurių šis turtas neturėtų būti priteisiamas kuriam nors iš sutuoktinių, todėl sprendžiant dėl šio turto priteisimo, teismas atsižvelgia į asmens galimybes mokėti kompensacija, t. y. kuriam iš sutuoktinių kiltų didesnė našta mokėti kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą. Teismui pagal šalių valią priteisus atsakovui nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai jam nustačius pareigą kompensuoti ieškovei už šį turtą, siekiant šalių interesų balanso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui.

Civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovė ir atsakovas nurodo, jog šalys kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2021 m. birželio 26 d. ir siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2021 m. birželio 26 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2021 m. birželio 26 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, 2021 m. birželio 26 dienai atsakovo sąskaitoje buvo 8 078,59 Eur, šios lėšos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl trauktinos į bendro dalintino turto sumą. Ieškovės sąskaitoje 2021 m. birželio 26 d. buvo likusi 2 193,11 Eur suma (teismas įskaito į dalintino turto balansą ir 2021 m. birželio 25 d. ieškovės gautą 1 700 Eur draudimo išmoką, kadangi ji buvo skirta kompensuoti dėl žaibo sugadintus šeimos daiktus, kurie priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise), kuri taip pat dalinama tarp šalių lygiomis dalimis.

Byloje šalys reiškė reikalavimus dėl akcijų ir kompensavimo už jas priteisimo.

Teismas nurodo, kad pagal CK 1.102 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, kitas įstatymų nustatytas teises. Akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis turtines ir neturtines akcijos turėtojo teises. Nominali akcijos vertė yra šiame vertybiniame popieriuje nurodyta vertė. Nominalioji vertė suteikiama vertybiniam popieriui, kai jis pirmą sykį išleidžiamas. Pagal nominaliąją akcijų vertę skaičiuojamas balsų skaičius akcinėje bendrovėje. Nominalioji vertė skiriasi nuo vertybinio popieriaus rinkos kainos, kuri gali būti ir didesnė, ir mažesnė už nominaliąją vertę. Teismas nurodo, kad CK 3.119 straipsnis reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų vertė) vertės – 703,83 Eur, o akcijas priteisti natūra atsakovui, teismas pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog akcijos yra padovanotos, todėl negali būt dalijamos nėra pagrįsti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačio atsakovo paaiškinimo, ginčo akcijos buvo gautos iš darbovietės, taigi akcijos atsakovui buvo suteiktos už darbinius santykius, kaip skatinamoji priemonė, todėl šių akcijų gavimas yra tiesiogiai susijęs su pajamomis iš darbinių santykių ir turi būti pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas nepateikė jokių akcijų vertę pagrindžinačių dokumentų, ieškovė rėmėsi jos turimais dokumentais, kuriuos gavo namų adresu. Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Atsakovas nepateikė šiuo metu esančios akcijų vertės įrodymų, ieškovės nurodytos akcijų vertės neginčijo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, minėtos akcijos asmeninės nuosavybės teise priteisiamos atsakovui, o ieškovei kompensuojama pusė akcijų vertės.

Teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl dalies atsakovo sūnui iš pirmosios santuokos mokėto išlaikymo priteisimo (11 223 Eur), kadangi sudarydama santuoką ieškovė žinojo, kad atsakovas turi vaiką iš kitos santuokos, kuriam privalo mokėti išlaikymą, be to, mokamas išlaikymas, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, buvo nedidelis.

Atsakovas teigia, kad jam išsikrausčius iš bendrų šeimos namų, seife liko 6 000 Eur, kuriuos prašo priteisti ieškovei. Atsakovė nurodė, kad seife buvusi pinigų suma – 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad seife buvo jo nurodoma pinigų suma, atsakovė neneigia, kad pinigai seife buvo, tik gerokai mažesnė suma, todėl teismas vertina, kad seife buvo 800 Eur suma, kuri priteisiama ieškovei, o atsakovui kompensuojama pusė pinigų vertės.

Taigi, atsakovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina:

-        butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų,

-       negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų,

-       2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų,

-       13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų

-       elektriniai įrankiai (pjūklas, grąžtas, 3vnt. šlifuoklių, suktuvas, drelė, suvirinimo aparatas, galąstuvas, proxon įrankiai) – 500 eurų,

-       šaldytuvas, indaplovė, orkaitė, gartraukis (nauji, esantys garaže) – 3 000 eurų,

-       kriauklė, 260 eurų,

-       robotas siurblys 150 eurų vertės,

-       (duomenys neskelbtini) akcijas 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų) vertės,

-       banko sąskaitoje esančios lėšos 8078,59 eurai,

viso turto už 220 896,26 eurų.

        Ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina:

-       žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų vertės,

-       gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų,

-       ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų,

-       pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų,

-       kameros 8 vnt. – 1 106,06 eurų,

-       lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų vertės,

-       pirties ąžuoliniai baldai – 800 eurų vertės,

-       kaltinio metalo pinti baldai – 200 eurų vertės,

-       kavos aparatas Bosch, 289,33 Eur vertės,

-       kompiuteris Apple – 1 500 eurų vertės,

-       4 vnt. televizorių – 1 100 eurų vertės,

-       robotas – siurblys – 150 eurų vertės,

-       skalbimo mašina – 300 eurų vertės,

-       baldai ir namų apyvokos daiktai – 1 000 eurų vertės,

-       grynieji pinigai – 800 eurų,

-       roletai – 1 300 eurų vertės,

-       šaldiklis – 800 eurų vertės,

-       benzininis pjūklas Jhonsored 800 eurų vertės,

-       banko sąskaitoje esančios lėšos 2193,11 eurai

viso turto už 155 838,50 Eur;

Taigi ieškovė ir atsakovas turi 376 734,76 Eur (220 896,26+155 838,50) vertės turto. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 21 d. Dovanojimo sutarties ieškovės motina N. S. padovanojo ieškovei 60 000 Eur, o 2022 m. gegužės 3 d. padovanojo ir pervedė dar 53 440 Eur. Šiuos asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus ieškovė panaudojo buto su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)) kredito padengimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės dalis bendrame turte yra atitinkamai 113 440 Eur (60 000 + 53 440) didesnė, todėl dalinamo turto vertė - 263 294,76 Eur (376 734,76 – 60 000 – 53 440). Kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 131 647,38 Eur (263 294,76 / 2) vertės turtas. Ieškovės dalis bendrame turte 245 087,38 Eur (131 647,38 + 60 000 + 53 440). Kadangi atsakovui tenka daugiau turto (220 896,26 Eur), nei jam priklausanti dalis (131 647,38 Eur), atsakovas turi sumokėti ieškovei 89 248,88 Eur (220 896,26 - 131 647,38) kompensaciją.

Kompensacijai sumokėti nustatomas 3 (trejų) metų apmokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad kompensacijos mokėjimo termino atidėjimas nustatomas atsižvelgiant į priteisiamos sumos dydį, taip pat į tai, kad ieškovės finansinė padėtis yra gera, ji turi nuosavą būstą, neturi būsto kredito, vaikų išlaikymui priteista pakankama suma, gauna pastovias apie 1 800 Eur mėnesines pajamas. Pažymėtina, kad termino atidėjimas nustatomas ir dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų, kai ji neatsiklaususi atsakovo jau vykstant skyrybų procesui savavališkai (gavusi iš savo motinos 53 440 Eur dovaną) pervedė bankui viso būsto kredito likutį, tokiu veiksmu siekdama sumenkinti atsakovo indėlį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei reikalaudama teismo būtent jai priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad būsto kredito sutarties terminas buvo nustatytas iki 2034 m. sausio 15 d., o atsakovei savavališkai padengus visą kreditą ir butą priteisus atsakovui, atsakovui teks iš naujo sudarinėti būsto kredito sutartį, derėtis dėl kredito sąlygų, kurios atsižvelgiant į dabartinę situaciją kredito rinkoje tikėtina, kad bus blogesnės, todėl nustatytinas ilgesnis kompensacijos mokėjimo terminas. Tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl termino kompensacijai mokėti teismas nemato pagrindo, nes atsakovas priešieškiniu reikalauja nustatyti 53 440 Eur mokėjimo terminą iki 2034 m. sausio 15 d. be jokių palūkanų, o likusios kompensacijos dalies mokėjimą prašo atidėti iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Tenkinus tokį atsakovo reikalavimą būtų pažeidžiami ieškovės interesai, nes ji nepagrįstai ilgą laiką negalėtų naudotis savo piniginėmis lėšomis už tai negaudama jokių palūkanų. Teismo vertinimu, nustatytas 3 metų terminas visos kompensacijos sumokėjimui užtikrins ieškovės ir atskakovo interesų pusiausvyrą, leis atsakovui susirasti kredito įstaigą ir sudaryti kredito sutartį.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 55 proc. Atsižvelgiant į tai, kad teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies su minimaliais pakoregavimais, tačiau atsakovo turtiniai reikalavimai įvertinus prašytą priteisti turto vertę ir kompensacijos ieškovei dydį buvo patenkinti virš 100 procentų, todėl skaičiuojant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą laikytina, kad priešieškinis patenkintas – 100 proc.

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat sumokėjo 1 949,25 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (55 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiama 450 Eur atstovavimo išlaidų ir 877 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 327 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. 

Atsakovas yra sumokėjęs 2 042 Eur žyminio mokesčio, už atsakovo patikslintą ieškinį mokėtinas 2 652 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis), todėl atsakovas įpareigojamas primokėti 610 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 2 700 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat sumokėjo 2 042 Eur žyminio mokesčio, bei iš jo priteista likusi nesumokėta 610 Eur žyminio mokesčio dalis, taip pat atsakovas apmokėjo ekspertizės atlikimo išlaidas – 2 000 Eur, iš viso 7 352 Eur.

Priešieškinis patenkintas visiškai, atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 7 352 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 6 025 Eur (7 352 Eur – 1327 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas atleistas, išieškomos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 151 Eur (2 x (280 Eur x 12 : 3 procentų) x 0,75) žyminio mokesčio.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 16,91 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, tuo tarpu išlaidos susidarė dėl abiejų šalių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą padalina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės priteisia 7,61 Eur, o iš ieškovo – 9,30 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi - 2021 m. birželio 26 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. palikti pavardę „Ž.“, atsakovui D. Ž. – „Ž.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. bei jų tėvo D. Ž. bendravimo tvarką:

1.1.       D. Ž. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais kiekvieną trečiadienį, paimant vaikus iš jų mokyklos ar būrelių vietos ir pristatant juos iki 19 val. 30 min. į vaikų gyvenamąją vietą, vaikų atostogų metu – vaikus pasiimti nuo 11 val. ir pristatyti į namus iki 22 val.

1.2.       D. Ž. turi teisę matytis su vaikais kas antrą savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir pristatant juos atgal sekmadienį iki 18 val.

1.3.       D. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis neribojant trukmės ir dažnumo.

1.4.       D. Ž. turi teisę matytis su vaikais visų švenčių dienomis, per vaikų gimtadienius, apie savo apsilankymą iš anksto informuojant ieškovę.

Nustatyti, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarka taikoma atsakovui parvykus iš komandiruočių, išskyrus sąlygą dėl bendravimo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž., naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistomis išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė A. Ž..

Nustatyti, kad atsakomybė pagal 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. liepos 2 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir D. Ž. sudarytas lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieškovės A. Ž. ir atsakovo D. Ž. prievolė.

Nustatyti, kad D. Ž. asmeniškai mokės įmokas už automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat D. Ž. mokės įmokas už automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovė A. Ž. kompensuos atsakovui D. Ž. jo vykdomas kreditoriui įmokas už automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o sutartis įvykdžius turtinės teisės į „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtą – Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A. Ž., o turtinės teisės į automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka D. Ž..

Atsakovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisiama:

-        butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų,

-       negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų,

-       2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų,

-       13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų

-       elektriniai įrankiai (pjūklas, grąžtas, 3vnt. šlifuoklių, suktuvas, drelė, suvirinimo aparatas, galąstuvas, proxon įrankiai) – 500 eurų,

-       šaldytuvas, indaplovė, orkaitė, gartraukis (nauji, esantys garaže) – 3 000 eurų,

-       kriauklė, 260 eurų,

-       robotas siurblys 150 eurų vertės,

-       (duomenys neskelbtini) akcijas 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų) vertės,

-       D. Ž. banko sąskaitoje esančios lėšos 8078,59 eurai,

viso turto už 220 896,26 eurų.

        Ieškovei A. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina:

-       žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų vertės,

-       gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų,

-       ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų,

-       pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų,

-       kameros 8 vnt. – 1 106,06 eurų,

-       lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų vertės,

-       pirties ąžuoliniai baldai – 800 eurų vertės,

-       kaltinio metalo pinti baldai – 200 eurų vertės,

-       kavos aparatas Bosch, 289,33 Eur vertės,

-       kompiuteris Apple – 1 500 eurų vertės,

-       4 vnt. televizorių – 1 100 eurų vertės,

-       robotas – siurblys – 150 eurų vertės,

-       skalbimo mašina – 300 eurų vertės,

-       baldai ir namų apyvokos daiktai – 1 000 eurų vertės,

-       grynieji pinigai – 800 eurų,

-       roletai – 1 300 eurų vertės,

-       šaldiklis – 800 eurų vertės,

-       benzininis pjūklas Jhonsored 800 eurų vertės,

-       A. Ž. banko sąskaitoje esančios lėšos 2193,11 eurai,

viso turto už 155 838,50 Eur;

Priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovei A. Ž., 89 248,88 Eur (aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai ir 88 ct) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį nustatant 3 (trejų) metų apmokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 143,54 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų ir 54 ct) kompensacija už jos sumokėtas įmokas bankui, nuo tada, kai nebuvo vedamas bendras ūkis su atsakovu, ši kompensacija turi būti sumokėta įsiteisėjus teismo sprendimui.

Priteisti iš ieškovės A. Ž. atsakovui D. Ž. 6 025 Eur (šešių tūkstančių dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 761 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 9,30 Eur (devynis eurus ir 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,61 Eur (septynis eurus ir 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis