Civilinė byla Nr. 2A-1910-773/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21644-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.8.; 2.6.1.6.2.; 3.1.7.1.4.; 3.1.7.6.

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V., globėjų G. V., Ž. V., atstovaujamų advokato R. L., ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. netiesioginį ieškinį  atsakovams V. J., Ž. V. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė S. V., atstovaujama globėjų, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 31 169,15 Eur skolos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 20 d. (2 391,11 Eur); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovės Ž. V. išlaikymą nepilnametei dukrai S. V., viso 68 813,72 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas V. J. pagal 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartį atsakovei Ž. V. suteikė 31 858 Eur kreditą, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,5 procentų delspinigius, tačiau savo prievolės nevykdė. Ieškovės teigimu, pardavus iš varžytynių atsakovės Ž. V. turtą, buvo patenkinti V. J. reikalavimai – išmokėta 68 083,95 Eur, t. y. 31 858 Eur paskola + 28 990,78 Eur delspinigių + 7 235,17 Eur palūkanų. Ieškovės S. V. reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, liko neišmokėta 60 702,71 Eur. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015  m. balandžio 8 d.  sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 pripažino negaliojančia 2009 m. balandžio 4 d. paskolos sutarties pirmojo punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 procentų delspinigių ir sumažino delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 procentų. Ieškovės teigimu, atsakovui V. J. buvo priskaičiuoti ir išmokėti 0,5 procentų delspinigiai ir palūkanos nuo visos priteistos sumos, o ne nuo negrąžintos paskolos sumos. Ieškovės įsitikinimu, modifikavus paskolos sutarties sąlygas, atsakovė Ž. V. turi teisę reikalauti iš atsakovo V. J. grąžinti permokėtus ir nepagrįstai gautus delspinigius  (27  831,44 Eur) ir palūkanas (3 337,71 Eur), viso 31 169,15 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė Ž. V. savo reikalavimo teisės susigrąžinti permokėtą delspinigių ir palūkanų dalį neįgyvendina, todėl atsakovės vardu ieškinį reiškia jos kreditorė ieškovė S. V. (CK 6.68 straipsnis).
2. Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė S. V. yra praleidusi terminą netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Pažymėjo, kad prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2010 m. sausio 4 d., o 2010 m. birželio 4 d. pasibaigė netesybų išieškojimo šešių mėnesių senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, 2015 m. birželio 4 d. pasibaigė penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų pareikšti ir prasidėjo netiesioginio ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė, todėl ieškinys turi būti atmestas. Atsakovo V. J. įsitikinimu, ieškovė neturėjo teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovė ir jos įstatyminiai atstovai neturi teisės reikalauti netiesioginiu ieškiniu išieškoti išlaikymą nepilnametei ieškovei, nes ši teisė susijusi išimtinai su atsakovės Ž. V. teisėmis, todėl tokį ieškinį galima pareikšti tik skolininkės Ž. V. skolininkams. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nebuvo ir nėra atsakovės Ž. V. skolininkas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei S. V., per jos atstovę Ž. V., iš atsakovo V. J. 31 169,15 Eur skolos, 2 391,11 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 20 d. ir 5  procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė ieškovei S. V., per jos atstovę Ž. V., iš atsakovės Ž. V. 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 4 d. atsakovai Ž. V. ir V. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė Ž. V. pasiskolino iš atsakovo V. J. 31 858,00 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2010 m. sausio 4 d. Sutarties 1 punkte buvo nustatyta, kad už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos, prievolės įvykdymas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, kuria buvo įkeistas atsakovei priklausęs nekilnojamas turtas. Nustatė ir tai, kad pardavus atsakovei Ž. V. priklausiusį turtą atsakovui V. J. buvo išmokėta 68 083,95 Eur (31 858 Eur negrąžintos paskolos + 28  990,78 Eur delspinigių + 7 235,17 Eur palūkanų). Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d.  sprendimu modifikavo 2009 m. balandžio 4 d. paskolos sutarties pirmojo punkto nuostatą – sumažino delspinigių procentinę išraišką nuo 0,5 procentų iki 0,02 procentų.
3. Teismas sprendė, kad skaičiuojant sumažintus 0,02 procentų delspinigius nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2013 m. liepos 1 d. jie sudarytų 1 159,34 Eur (31 858 Eur negrąžintos paskolos x 0,02 procentai = 6,37 Eur x 182 dienos). Perskaičiuotos palūkanos per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2013 m. liepos 1 d. sudaro 3 897,46 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui V. J. buvo priskaičiuota ir išmokėta daugiau nei turėjo būti išmokėta: 27 831,44 Eur (28  990,78 Eur – 1 159,34 Eur) delspinigių ir 3 337,71 Eur (7 235,17 Eur – 3 897,46 Eur) palūkanų, viso 31 169,15 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.
4. Teismas sutiko su ieškovės S. V. argumentu, kad atsakovui V. J. nuo 2015  m.  balandžio 8 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015  buvo žinoma  apie sumažintus delspinigius ir aplinkybė, kad jam yra permokėtos palūkanos ir delspinigiai. Teismas priteisė ieškovei 5 procentus metinių palūkanų – 2 391,11 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki ieškinio padavimo dienos 2016 m. spalio 20 d. (31 169,15 Eur skola x 5 procentai = 1 558,46 Eur metinės  palūkanos; vienos dienos palūkanos – 4,27 Eur (1 558,46 Eur : 365 d. + 195 d. x 4,27 Eur).
5. Teismas sprendė, kad byloje egzistuoja būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti (CK 6.68 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovė (kreditorė) turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei atsakovei Ž. V., nes iš jos teismo sprendimu priteistas išlaikymas. Skolininkė atsakovė Ž. V. turi turtinę teisę atsakovui V. J.. Nurodė, kad skolininkai atsakovai atsisako grąžinti permokėtą delspinigių ir palūkanų sumą; reikalavimo teisė ieškovei S. V. atsirado pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą modifikavus 2009 m. balandžio 4 d. paskolos sutarties pirmojo punkto nuostatą, pagal kurią buvo sumažinti delspinigiai nuo 0,5 procentų iki 0,02 procentų. Pažymėjo, kad skolininkė Ž. V. nesirūpina savo teisių gynimu ir nereiškia prašymo (neinicijuoja proceso) sumažinti netesybas, o toks jos neveikimas iš esmės pažeidžia jos nepilnametės dukters interesus (vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniams ir socialiniam vystymuisi, kitoms teisėms įgyvendinti). Skolininkė (motina) neatlieka pareigos išlaikyti mažametę dukterį ir kartu negina savo turtinių interesų taip, kaip turėtų ginti. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog Ž. V. turi turtinę teisę atsakovui V. J., kurios neįgyvendina, taip pažeisdama savo dukros (ieškovės) kaip kreditorės, teises.
6. Teismas sprendė, kad byloje netaikytinos nepagrįstą praturtėjimą ir atgręžtinį reikalavimą reglamentuojančios teisės normos. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2015 spręsdamas ieškovės įstatyminių atstovų G. V. ir Ž. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs V. J. skundą, 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė. Pažymėjo, kad nutartis įsiteisėjusi, todėl turi prejudicinę galią. Teismas nurodė, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
7. Teismas atmesdamas atsakovo V. J. reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, pažymėjo, kad byloje taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad ieškovės S. V. reikalavimas kildinamas iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dėl paskolos sutarties modifikavimo, o ne iš 2009 m. balandžio 4 d. paskolos sutarties. Teismas nustatė, kad minėtas teismo sprendimas dėl paskolos sutarties modifikavimo įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 16 d., todėl ieškovei nuo šios dienos atsirado teisinis pagrindas ir ji įgijo teisę kreiptis į teismą netiesioginiu ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo V. J.. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė S. V. patyrė 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškinį tenkinus iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis (po 950 Eur) ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-758-528/2015 ir civilinę bylą Nr. 2-883-887/2012, išreikalauti iš Žaliakalnio PK ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00174-12 medžiagą surinktą pagal V. J. skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 6.68 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymėjo, kad esminė netiesioginio ieškinio sąlyga yra ta, jog patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Nurodė, kad teismas atsakovei Ž. V. priklausančias sumas priteisė ne jos naudai, o tiesiogiai ieškovei, todėl tokia teismo rezoliucinė dalis prieštarauja CK 6.68 straipsnio 5 daliai ir leidžia ieškovei nepagrįstai praturtėti. Be to, ieškovė ieškinyje aiškiai nebuvo suformulavusi ieškinio reikalavimo, t. y. nenurodė, kam iš atsakovo V. J. turėtų būti priteistos jos reikalaujamos priteisti sumos.
2. Teismas nenustatė, kokiu pagrindu atsakovė Ž. V. turi reikalavimo teisę į atsakovą V. J., nes jis nėra su atsakove sudaręs sutarties, pagal kurią turėtų jai mokėti netesybas ir palūkanas. Pažymėjo, kad atsakovas V. J. teisę į netesybas ir palūkanas įgijo įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d., 2012 m. sausio 30 d. nutarčių pagrindu.
3. Teismas nevertino vienos iš netiesioginio ieškinio sąlygos, t. y. nenustatė, kad skolininkė Ž. V. yra nemoki ir visiškai nevertino, ar atsakovė Ž. V. neturi kito turto. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie nagrinėjamos bylos civilinę  bylą  Nr. 2-758-528/2015, kurioje yra visi įrodymai apie atsakovės Ž. V. turimą kilnojamąjį turtą, taip pat nepagrįstai atsisakė išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00174-12 medžiagą. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad pačios ieškovės globėjai ir Ž. V. kuratorius savo veiksmais neužtikrino ieškovės galimybių gauti didesnę sumą už įkeistą Ž. V. turtą, todėl yra  neteisinga, neprotinga ir nesąžininga ieškovės teises ginti išimtinai atsakovo sąskaita. Pažymėjo, kad ieškovės globėjai nesiėmė priemonių išsaugoti atsakovei Ž. V. priklausiusį įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pasak atsakovo V. J., nurodytais teismo veiksmais buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą.
4. Atsakovui V. J. teismas nesudarė galimybės ginčyti ieškovės reikalavimo atsakovei Ž. V. dydį.  Pažymėjo, kad atsakovas V. J. nebuvo įtrauktas į bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo ieškovei dydžio, todėl minėtoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai negali turėti įtakos jo teisėms. Nurodė, kad byloje nebuvo pateiktas teismo sprendimas dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, todėl buvo suvaržyta atsakovo teisė ginčyti neteisingus įrodymus. Pažymėjo, kad atsakovas V. J. kategoriškai nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014, nes teismas be teisinio pagrindo laikė V. J. Ž. V. skolininku. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad per didelės yra šalių sulygtos palūkanos, nors 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartyje buvo susitarta dėl netesybų, o ne dėl palūkanų. Atsakovo nuomone, minėta nutartimi nėra pagrindo vadovautis, nes tai akivaizdžiai paneigtų  principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. 
5. Teismas pagrįstai netenkino nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų, tačiau nurodė netinkamus motyvus. Pažymėjo, kad atsakovas V. J. teisę į netesybas ir palūkanas įgijo įsiteisėjusių teismo nutarčių pagrindu, todėl šioje situacijoje negalima laikyti, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
6. Teismas nepagrįstai iš atsakovo V. J. priteisė kompensuojamas palūkanas. Pažymėjo, kad teismas laikė, jog atsakovui V. J. nuo 2015 m. balandžio 8 d. teismo sprendimo priėmimo buvo aišku, kad jam permokėtos palūkanos ir delspinigiai, tačiau sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 16 d., todėl palūkanos negalėjo būti priteistos nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo teigimu, atsakovė Ž. V. nesikreipė į jį dėl permokėtų palūkanų ir delspinigių grąžinimo. Pažymėjo, kad atsakovas V. J. teisę į palūkanas ir delspinigius įgijo įsiteisėjusių teismo nutarčių pagrindu, todėl priteistos sumos negali būti grąžinamos. Nurodė, kad iš teismo sprendimo neaišku, kodėl atsakovo prievolės terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 8 d. teismo sprendimo priėmimo, nes šiuo teismo sprendimu buvo tik modifikuota atsakovų V. J. ir Ž. V. paskolos sutartis. Pažymėjo, kad minėtu teismo sprendimu nebuvo nustatytas atsakovo V. J. prievolės Ž. V. terminas, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji galėjo tapti  vykdytina  tik po pareikalavimo ją įvykdyti, tačiau nei atsakovė Ž. V., nei ieškovė tokio reikalavimo pateikusi nebuvo.
7. Teismas nepagrįstai byloje netaikė ieškinio senaties termino. Pažymėjo, kad ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad atsakovės Ž. V. reikalavimo teisė atsirado įsiteisėjus 2015 m. balandžio 8 d. teismo sprendimui, t. y. 2015 m. rugsėjo 16 d., ieškinys teisme pareikštas 2016 m. spalio 21 d. praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovo V. J. manymu, ieškinio senaties terminai turėtų būti skaičiuojami ne nuo 2015 m. balandžio 8 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties įvykdymo pasibaigimo termino, t. y. 2010 m. sausio 4 d.
8. Teismas nagrinėdamas bylą padarė procesinius pažeidimus. Šiuo aspektu nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovei Ž. V. procesinius dokumentus įteikė viešojo paskelbimo būdu, nors buvo žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog nebuvo galimybės atsakovei Ž. V. paskirti kuratorių. Atsakovo V. J. įsitikinimu, teismas tokiais veiksmais neužtikrino atsakovės Ž. V. procesinių teisių.
9. Teismas ieškinį priėmė su trūkumais. Pažymėjo, kad byloje buvo pareikštas ne išlaikymo priteisimo ieškinys, o ieškinys dėl piniginių sumų priteisimo iš V. J., už kurį privalėjo būti mokamas žyminis mokestis pagal išieškomą sumą. Be to, ieškinį byloje pareiškė S. V. gindama savo privačius interesus, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikytinas. Pažymėjo, kad teismas nenustatęs ieškovei termino sumokėti žyminį mokestį pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovas už apeliacinį skundą turėjo mokėti žyminį mokestį. Teismas, priteisdamas iš atsakovo žyminį mokestį, nuo kurio ieškovė buvo neteisėtai atleista, netinkamai taikė CPK 96 straipsnio nuostatas ir nenurodė, kokia konkrečiai minėto straipsnio dalimi vadovavosi. Teismo priteista 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė.
2. Apeliaciniu skundu ieškovė S. V., atstovaujama advokato R. L., prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą, paliekant galioti patenkintus ieškinio reikalavimus ir skolą, palūkanas priteisti atsakovei Ž. V., visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo V. J.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį prašomas priteisti sumas turėjo priteisti ne ieškovės, o atsakovės Ž. V. naudai. Pažymėjo, kad patenkinus netiesioginį ieškinį išieškotas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų kreditorių reikalavimams patenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis).
2. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš abiejų atsakovų. Pažymėjo, kad atsakovo V. J. elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes jis reikšdamas nepagrįstus nušalinimus vilkino procesą taip didindamas bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovės atstovo, įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovė Ž. V. neturėtų pagrindo nesutikti su ieškiniu.
3. Atsiliepimu į ieškovės S. V. apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas ieškovės atstovo argumentas, kad byloje kilęs neturtinis ginčas. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas advokatas R. L. yra nesąžiningas, nes jis žinojo, jog ieškinio suma yra 33 560,16 Eur, todėl už apeliacinį skundą ieškovė turėjo sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad byloje nėra pateiktas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė ieškinį pareiškė siekdama apginti savo asmeninį, o ne viešąją interesą. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas neįrodė, jog pareikštas ieškinys atitinka viešojo intereso sampratą. Pasak atsakovo V. J., byloje bandoma ginčyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie yra privalomi visiems asmenims. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovės apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, taip pat negalėjo būti priimtas ir ieškinys.
2. Ieškovės globėjai G. V. ir Ž. V. sumažino atsakovės Ž. V. turėto turto vertę, todėl, atsakovo V. J. vertinimu, ieškovė S. V. nesutinka su globėjų pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, kad ieškovės globėjai G. V. ir Ž. V. administracinėje byloje Nr. I-785-402/2012 pripažino, jog S. V. nebuvo davusi įgaliojimo patekti į jos nekilnojamąjį turtą ir iš ten išvežti jos daiktus. Be to, ieškovės globėjai neleidžia jai žinoti apie savo tėvą D. K..
4. Atsiliepimu į atsakovo V. J. apeliacinį skundą ieškovė S. V., atstovaujama advokato R. L., prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas V. J. nepateikė įrodymų, kad skolininkė atsakovė Ž. V. turi kito turtą, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovės S. V. reikalavimas. Pažymėjo, kad ieškovės S. V. reikalavimo teisės pagrindas yra nustatytas ne CK 6.68 straipsnyje, o CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, faktinis pagrindas yra Kauno apylinkės teismo 2015  m.  balandžio 8 d. sprendimas. Nurodė, kad reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi.
2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas netenkino sprendimo vykdymo atgręžimo reikalavimo, nes teismas faktiškai šio klausimo nenagrinėjo. Apeliantas nenurodė, kokiu pagrindu jis ketina ginčyti ieškovės S. V. reikalavimo teisę atsakovei Ž. V.. Pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje ieškovei buvo priteistas išlaikymas iš atsakovės Ž. V. buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, jos medžiaga neskelbiama ir minėtas teismo sprendimas atsakovui V. J. nesukėlė jokių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti (CK 6.68 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovės Ž. V. išlaikymą nepilnametei dukrai ieškovei S. V.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė Ž. V. ir atsakovas V. J. 2009 m. birželio 4 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė Ž. V. pasiskolino iš  atsakovo V. J. 31 858,00 Eur. Pagal sutarties 1 punktą skolininkė už kiekvieną pavėluotą dieną įsipareigojo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos (1 t. b. l. 13).
4. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.  2-758-528/2015 patenkino S. V. netiesioginį ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V., pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J., 1 punkto nuostatą ir sumažino delspinigių procentinę išraišką nuo 0,5 procentų iki 0,02 procentų (1 t. b. l. 26–32). Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi minėtą Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 33–46).
5. Ieškovė S. V., atstovaujama globėjų, kreipėsi į teismą netiesioginiu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 31 169,15 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 20 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė, kaip atsakovės Ž. V. kreditorė, šioje byloje reiškia reikalavimą atsakovui V. J. tuo pagrindu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu sumažinus 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartyje numatytų delspinigių dydį, atsakovui nepagrįstai buvo sumokėta daugiau palūkanų ir delspinigių nei priklausytų pagal paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei S. V. iš atsakovo V. J. 31 169,15 Eur skolos ir palūkanas. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos netiesioginio ieškinio sąlygos. Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi šalys. Ieškovės S. V. teigimu, teismas tenkindamas ieškovės ieškinį prašomas priteisti sumas turėjo priteisti ne ieškovės S. V., o atsakovės Ž. V. naudai (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Atsakovo V. J. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad teismas netinkamai įvertino sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti, nepagrįstai atsakovei Ž. V. priklausančias sumas priteisė ne jos naudai, o tiesiogiai ieškovei, nesiaiškino, ar skolininkė turi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti reikalavimą, taip pat nurodė procesinius pažeidimus, susijusius su netinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei Ž. V., taip pat tai, kad ieškinys buvo priimtas nagrinėti su trūkumais.

Dėl būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.68 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. CK 6.68 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad netiesioginiu ieškiniu teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir joje nurodytą praktiką).
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, tenkindamas ieškovės S. V. netiesioginį ieškinį, nepagrįstai ieškovei, kaip atsakovės Ž. V. kreditorei, iš atsakovo V. J. priteisė skolą ir palūkanas, nes ieškovė S. V. neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą V. J. (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Kaip nustatyta šios nutarties 19 pastraipoje, ieškovė S. V. 2016 m. spalio 21 d. netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. J. 31 169,15 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 20 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, netiesioginiame ieškinyje nebuvo nurodyta, kurio subjekto naudai prašoma priteisti skolą ir palūkanas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant tinkamai išnagrinėti civilinę bylą yra labai svarbu tinkamai pasirengti jos nagrinėjimui, sutikslinti šalių teismui teikiamus reikalavimus, kad būtų užtikrinta efektyvi ir reali galimai pažeistų civilinių teisių gynyba, tinkamai parinkta taikytina materialinės teisės norma, užtikrinti asmenų procesinių teisių apsaugą. Šiems tikslams pasiekti CPK reglamentuota pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija. CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje parengiamojo teismo posėdžio metu apklausia šalis siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštų reikalavimų turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2017 m. sausio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovės atstovas advokatas R. L. parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškinio reikalavimus palaiko, nurodė, kokiais įrodymais grindžiamas ieškinys (2017 m. sausio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 8 min. – 13 min.). Pažymėtina, kad teismas parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame atsakovas nedalyvavo, iš esmės sprendė tik šalių prašymus, nesiaiškino ginčo esmės, ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštų reikalavimų turinio (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavime nebuvo nurodytas subjektas, kuriam prašoma priteisti skolą, todėl tokį ieškinio trūkumą teismas turėjo šalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Tai patvirtina aplinkybė, kad teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė vis tiek skundžia teismo sprendimą, prašydama skolą ir palūkanas priteisti ne ieškovei, o atsakovei Ž. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad tenkinus netiesioginį ieškinį, prašomos priteisti sumos galėtų būti priteisiamos skolininkui, kurios būtų įskaitomos į skolininkės turtą ir naudojamos visų jos kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti patikslinti netiesioginio ieškinio reikalavimus, kad ieškovės galimai pažeistos teisės būtų ginamos efektyviai ir būtų aiškus ieškinio turinys ir bylos nagrinėjimo ribos (CK 1.138 straipsnis, CPK 115 straipsnis, CPK 230 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo išvada, jog skolininkės Ž. V. neveikimu yra pažeidžiami ieškovės S. V. (nepilnametės atsakovės dukters) interesai, padaryta visiškai neįvertinus, ar skolininkė neturi turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovės S. V. turtinius reikalavimus (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas yra specifinis, lemiantis specialų įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. Taigi, tiek kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas, tiek kreditoriaus teisių pažeidimas, poreikis apsaugoti tas teises turi sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, kurioje reiškiamas netiesioginis ieškinys. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovė Ž. V. neturi turto, į kurį savo reikalavimus galėtų nukreipti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nieko nepasisakė apie atsakovės Ž. V. turtinę padėtį. Pažymėtina, kad teismas turi imtis visų teisiškai galimų priemonių, siekdamas asmeniškai įteikti procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims. Byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės Ž. V. gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje (1 t., b. l. 102). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktiškai įteikus procesinius dokumentus atsakovei būtų galima išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jos galimai turimu turtu, nes tai teisiškai reikšminga aplinkybė netiesioginio ieškinio pagrįstumui (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).
11. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, galutinai nesiaiškino suformuluotų netiesioginio ieškinio reikalavimų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių kreditoriaus teisių pažeidimu (skolininkės turtinės padėties). Teismui nenustačius šių esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes būtina tinkamai pravesti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui visa apimtimi nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad šios bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme atliekant veiksmus, kurie turėjo būti atlikti pirmosios instancijos teisme, paneigtų tiek apeliacijos esmę, tiek jos paskirtį, nes neteisėtai būtų apribota konstitucinė šalies teisė į vieną teisminę instanciją – apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą, visų pirma turi būti galutinai sutikslinta ieškinio reikalavimai, t. y. kieno naudai prašoma priteisti skolą ir palūkanas (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ieškovei galutinai suformulavus (patikslinus) ieškinio reikalavimus, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ar skolininkės neveikimu yra pažeidžiami ieškovės S. V. interesai, ar skolininkė neturi turto iš kurio būtų galima patenkinti ieškovės turtinius reikalavimus (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinių skundų argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).
14. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nespręstini, nes bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Aušra Baubienė                                                          

                 Mindaugas Šimonis                                                                                                                 

                                                                                                                Arvydas Žibas