Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-309/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3., 1.1.10.1., 1.1.9.1., 1.1.9.5., 2.4.6.3.1., 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų Virginijos Žindulienės, Vaclovo Iždono,
sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,
gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
nuteistajai S. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-11 nuosprendžio, kuriuo
S. B. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. - laisvės apribojimu vieneriems (1) metams. Įpareigojant S. B. neatlygintinai išdirbti - šešiasdešimt valandų (60) per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
S. B. 2009-12-19, 10.11 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „Audi 100", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais policijos ženklais davė kyšį - vieną kupiūrą 100 litų (duomenys neskelbtini) vertės ir vieną kupiūrą 200 litų (duomenys neskelbtini) vertes statutiniams valstybes tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadui A. N. ir vyresniajam patruliui S. Z., pinigus padėdama tarnybiniame automobilyje prie pavarų perjungimo svirties, taip norėdama išvengti administracines atsakomybes už vairavimą neturint tam teisės, nepaklusimą teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti automobilį, dėl nedrausto automobilio privalomuoju draudimu bei dėl nepateikimo automobilio registracijos dokumentų.
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras P. Andruškevičius prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-11 nuosprendį, pripažinti S. B. kalta pagal LR baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, bei paskirti jai bausmę -1 metus laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą, 70 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams ir skirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos ji turi atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė LR baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisdamas S. B. jos padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tą LR baudžiamojo kodekso 227 str. dalį, todėl nuosprendis keistinas (LR BPK 328 str. 1 p.). Taip pat nurodo, jog LR baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tuomet, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nuteistosios S. B. veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, nes S. B. davė neteisėtą atlygį - vieną kupiūrą 100 litų (duomenys neskelbtini) vertės ir vieną kupiūrą 200 litų (duomenys neskelbtini) vertės statutiniams valstybės tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadui A. N. ir vyresniajam patruliui S. Z., siekdama neteisėtos paperkamų policijos pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus - norėdama išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neturint tam teisės, nepaklusimą teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti automobilį, dėl nedrausto automobilio privalomuoju draudimu, bei dėl nepateikimo automobilio registracijos dokumentų. Skiriant S. B. bausmę už LR baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį atsižvelgtina į tai, kad padaryta tyčinė apysunkė nusikalstama veika, nusikalstamu veikimu buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybes už kelis pažeidimus, S. B. neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, pragyvenimo šaltinis nenustatytas, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, nustatyta jos atsakomybe lengvinanti aplinkybė -prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausme nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis. Tuo pačiu vertinant tiek jos padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir jos asmenybe, konstatuotina, jog bausmes tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atlikimo, be to realus laisvės atėmimas galimai neigiamai paveiktų teigiamus S. B. socialinius ryšius. Siekiant, kad S. B. laikytųsi įstatymų ateityje, bei būtų teisingai nubausta, atidedant bausmės vykdymą jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - vidutinės trukmės nemokami darbai. Kitų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių skirti jai nėra tikslinga, nes taip galimai neadekvačiai butų apribota jos, kaip Latvijos Respublikos pilietės, judėjimo laisvė.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-11 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai S. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. grindė - pilnu pačios nuteistosios prisipažinimu, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais – liudytojų A. N., S. Z. apklausų protokolais, įvykio vietos apžiūros, pinigų apžiūros protokolais, kitais ištirtais ir apylinkės teismo nuosprendyje išanalizuotais įrodymais, tačiau neteisingai kvalifikavo nuteistosios S. B. nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį, dėl ko Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-11 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.)
Dėl S. B. veikos kvalifikavimo.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų.
Byloje nustatyta, kad nuteistoji S. B. 2009-12-19, 10.11 val., (duomenys neskelbtini), davė kyšį statutiniams valstybes tarnautojams, norėdama išvengti administracines atsakomybes už automobilio vairavimą neturint tam teisės, nepaklusimą teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti automobilį, dėl nedrausto automobilio privalomuoju draudimu bei dėl nepateikimo automobilio registracijos dokumentų, t. y. siekdama, kad statutiniai valstybės tarnautojai neatliktų jiems įstatymo suteiktų įgaliojimų ir nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus.
Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tuomet, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus.
Kadangi nuteistoji S. B., papirkdama statutinį valstybės tarnautoją, siekė neteisėtos jo veikos – nepildyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, todėl jos veika atitinka nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.
Dėl S. B. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., t. y. dėl kvalifikavimo pagal sunkesnį kaltinimą, paminėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 9 punkte išaiškino, kad tam tikromis sąlygomis kaltinimo pakeitimas yra galimas ir apeliacinėje instancijoje. Tačiau ir apeliacinės instancijos teisme kaltinimo pakeitimo bei pranešimo kaltinamajam apie galimybę keisti kaltinimą tvarką reglamentuoja BPK 256 straipsnyje esančios taisyklės. Pagal šias taisykles teisę prašyti keisti kaltinime nurodytas aplinkybes turi teisę prokuroras ir nukentėjusysis pateikę rašytinį prašymą. O kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra prokurorės prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, dėl ko baudžiamojo proceso normos pažeistos nebuvo.
Bausmės skyrimas.
Pripažindama S. B. padarius Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirdama už ją bausmę, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. - į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, pragyvenimo šaltinis nenustatytas, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausme nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis. Tuo pačiu, vertindama tiek S. B. padarytą nusikalstamą veiką, tiek jos asmenybę, kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. S. B. padarė apysunkį nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, o tai rodo, kad ji savo kaltę visiškai suprato ir pripažino, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taipogi, siekiant, kad S. B. laikytųsi įstatymų ateityje, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. B., atidedant bausmės vykdymą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 str. 1 p., 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti:
S. B. padarytą veiką, kvalifikuotą pagal BK 227 str. 1 d., kvalifikuoti pagal BK 227 str. 2 d. ir skirti jai laivės atėmimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., S. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji turi sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Kavaliauskas
Teisėjai Virginija Žindulienė
Vaclovas Iždonas
Kopija tikra
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas