Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-894-159-2008].doc
Bylos nr.: 2A-894-159/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr



Pranešėja Eugenija Morkūnienė                                          Civilinė byla Nr. 2A-894-159/2008

Teisėjas Petras Mineikis                                                        Procesinio sprendimo kategorija

                                       11.1.; 14.1.; 18.2.2.;121.15; 121.21. (S)

                                                 

                                                                                           

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2008 m. gruodžio 24 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovės atstovams I. Č., R. U. ir advokatui Piotrui Orlovui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-826-793/2008, pagal ieškovo S. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metva“ dėl darbo užmokesčio už viršvalandinius darbus, darbo užmokesčio nepriemokos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neteisėtos vėliau surašytos darbo sutarties panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovas S. Ž. 2007-11-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2008-02-07 ir 2008-03-27 su patikslintu ieškiniu dėl darbo užmokesčio už viršvalandinius darbus, darbo užmokesčio nepriemokos, delspinigių, neteisėtos vėliau sudarytos darbo sutarties panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Juo prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Metva“ priemoką iki MMA už dirbtą laiką – 517,36 Lt, už viršvalandinius darbus – 802,16 Lt, 2) priteisti 0,06 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, t. y. nuo 2005-05-25 ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, 3) panaikinti neteisėtą antrąją, vėliau surašytą darbo sutartį, paliekant galioti darbo sutartį, esančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1142-57/2006, 4) priteisti iš atsakovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004-08-02 iki 2005-05-17 dirbo UAB „Metva“ padalinyje metalo laužo supirkimo aikštelėje „Vilnius-3“, esančioje (duomenys neskelbtini), sargu. Atsakovė šiurkščiai pažeidinėjo darbo įstatymus, neteikė jam atsiskaitymo lapelių, neįtraukė į apskaitą ir nemokėjo jam už viršvalandinius darbus, nebuvo nustatyta darbo ir poilsio kaita, neskirtas laikas pertraukoms pailsėti ir pavalgyti, darė kitus darbo įstatymų pažeidimus. Ieškovas 2006-05-29 kreipėsi į UAB „Metva“ prašydamas pateikti atsiskaitymo lapelius, darbo grafikus bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau atsakovė juos pateikti atsisakė. Pagal įmonės grafikus dirbo kas trečią parą nuo 17.00 val. iki 8.00 val. po 15 val. per pamainą, t. y. kiekvieną pamainą po 7 val. viršvalandžių, o sekmadieniais ir švenčių dienomis po 24 val. – 16 val. viršvalandžių. Galiojančią darbo sutartį, esančią civilinėje byloje Nr. 2-1142-57/2006 (t. 1, b. l. 26), atsakovė sunaikino ir sudarė kitą sutartį, pagal kurią mokėjo mažesnę nei Vyriausybės nustatytą MMA. Pagal Darbo apmokėjimo įstatymo    2, 7, 8 str. priemokos už naktinį darbą, švenčių dienas ir viršvalandinius darbus į MMA neįeina ir skaičiuojamos papildomai. Iš pateiktų atsakovės atsiskaitymų lapelių matyti, kad ieškovui               S. Ž. buvo mokama mažesnė nei MMA 500 Lt alga, todėl pagal pridėtą skaičiavimą darbo užmokesčio nepriemoką sudaro 517,36 Lt, už viršvalandinius darbus atsakovė jam neišmokėjo 802,16 Lt, todėl pagal 1996-02-20 Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą Nr. I-1214 nuo 1 319,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio atsakovė UAB „Metva“ privalo išmokėti 0,06 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, t. y. nuo 2005-05-25 ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną (t. 1, b. l. 3, 109–110, 143–144).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-24 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš S. Ž. atsakovei UAB „Metva“ 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad DK 144 str. 4 d. numatyta, kad tam tikrų kategorijų darbuotojams darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą, tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintame darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąraše yra nurodytas sargų budėjimas įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatuose, teritorijose, statybų aikštelėse. Ieškovas UAB „Metva“ dirbo sargu, todėl jam galėjo būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, sprendime padarė išvadą, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovė netinkamai apskaičiavo ieškovo faktiškai dirbtą laiką, netinkami vertino ieškovo dirbtų pamainų darbo laiko trukmę, nesumokėjo ieškovui viso jam priklausančio darbo užmokesčio. Dėl to neturėjo pagrindo priteisti delspinigius. Atsakovės veiksmų ištaisius darbo sutartyje padarytą klaidą nelaikė pakankamu pagrindu panaikinti darbo sutartį, kad būtų nustatytas darbo užmokestis (sąlygoje dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo)    (t. 2, b. l. 11–14).

Ieškovas S. Ž. 2008-07-08 pateikė teismui apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 sprendimą. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino reikšmingas bylai aplinkybes, nebuvo pakankamai aktyvus, dėl to priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. CPK 414 str. nustatyta, kad darbo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, o CPK 417 str. teismui suteikiama teisė išplėsti ieškinio pagrindą, t. y. savo iniciatyva įtraukti į įrodinėjimo dalyką faktus, kuriais šalys nesiremia. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė šiurkščiai pažeidinėja darbo įstatymus: neteikė S. Ž. atsiskaitymo lapelių, nesupažindino su darbo apmokėjimu ir darbo organizavimo normomis, nemokėjo už viršvalandinius darbus, nebuvo nustatyta darbo ir poilsio kaita, neskirtas laikas pailsėti ir pavalgyti, pažeidinėjo darbo sutarčių sudarymo, registravimo, taisymo, saugojimo taisykles. Įmonės direktorius pagal Valstybinės darbo inspekcijos (toliau VDI) reikalavimą dėl S. Ž. jokių veiksmų neatliko ir iš viso į VDI reikalavimą nereagavo. Taip pat S. Ž. nebuvo patvirtinta ir pateikta pareiginė instrukcija, nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių užpildymą, darbo grafikai buvo teikiami vėliau nei 2 savaitės prieš mėnesio pradžią, nebuvo derinami su darbuotojais. S. Ž. apskaičiuota jam mokėtina darbo užmokesčio suma už dirbtus viršvalandžius pagrįsta. Nors atsakovė teismo posėdžiuose ne kartą nurodė, kad S. Ž. mėnesinė suminė darbo laiko apskaita nebuvo taikoma, tačiau mėnesiniai darbo grafikai, mėnesinė darbo laiko apskaita, atsakovės parengta darbo laiko suvestinė už 2004-08-02–2005-05-17 liudija, kad S. Ž. buvo taikyta mėnesinė suminė darbo laiko apskaita, o be darbuotojų atstovų sutikimo tai yra neteisėtas darbdavio veiksmas. Teismas, be to, neišsiaiškino ir nevertino, kad atsakovė sąmoningai neteisingai nustatinėjo darbo grafikuose mažesnį negu mėnesinė norma darbo valandų skaičių ir atitinkamai mokėjo mažesnį darbo užmokestį. Teismas nesiaiškino dėl darbo sutarčių sudarymo UAB „Metva“, taip pat neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja net 2 darbo sutarčių variantai, ir darytina išvada, kad UAB „Metva“ išleidžiant, registruojant, saugant, klastojant bei naikinant darbo sutartis yra galimų nusikalstamos veikos požymių. Nepagrįstas ir teismo motyvas, kad S. Ž. nurodė 3,10 Lt valandinį įkainį, nes šis įkainis yra iš pateiktų atsakovės atsiskaitymo lapelių kaip faktinis išvestinis skaičius (b. l. 30–32).

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, teisingai sprendime nustatė, kad ieškovas S. Ž. 2004-07-30 sudarė darbo sutartį Nr. 293 su UAB „Metva“, kad 2004-07-30 UAB „Metva“ direktorius išleido įsakymą Nr. 095, kurio 4 punkte įsakė S. Ž. priimti į darbą pirmaeilėms sargo pareigoms „Vilniaus-3“ aikštelėje, kad 2005-04-25 UAB „Metva“ direktoriaus įsakymu Nr. A-059 S. Ž. atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str., kad S. Ž. pas atsakovę dirbo pagal patvirtintus darbo grafikus, kad jo dirbtas laikas buvo įtrauktas į apskaitą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kad atlyginimas buvo apskaičiuotas pagal dirbtas valandas dienos ir nakties metu, šventinėmis dienomis, kad duomenys apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą surašyti atsiskaitymo lapeliuose ir kad darbo sutarties kito varianto surašymo aplinkybės nurodytos administratorės R. U. paaiškinime, rašytame LR VDI Piliečių prašymų nagrinėjimo ir analizės tarnybai.

Bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime nurodė, kad DK 144 str. 4 d. numatyta, jog tam tikrų kategorijų darbuotojams darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą, tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ II dalyje patvirtinto „Darbų sąrašo“ 8.2 punkte nurodytas sargų budėjimas įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatuose, teritorijose, statybų aikštelėse. Vadovaudamasis minėtu LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, kad ieškovas S. Ž. UAB „Metva“ dirbo sargu, todėl jam galėjo būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė.

Nutartyje jau buvo minėta, kad DK 144 str. 4 d. numatyta, jog tam tikrų kategorijų darbuotojams darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą, tačiau tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 val. Išanalizavus UAB „Metva“ darbo grafikus teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė ne pažeidė, o laikėsi DK 144 str. 4 d. reikalavimų, nes S. Ž. pagal sudarytus grafikus dirbo kas trečią parą nuo 19 val. iki 7 val., t. y. 12 val., arba nuo 7 val. iki 7 val., t. y. 24 val. Jo vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neviršijo 48 valandų, nes per septynių dienų laikotarpį S. Ž. dirbdavo arba dvi pamainas po 12 ir 24 val. arba po 12 val. ir vieną pamainą po 24 val., tarp darbo dienų jam buvo suteiktas poilsio laikas, ne trumpesnis kaip 24 val. Pagal tokį pat grafiką dirbo ir kiti pas atsakovę dirbę sargai (t. 1, b. l. 23–31).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad atsakovė apskritai darbo grafikų nederino su darbuotojais, nes 2004 m. spalio, 2005 m. balandžio mėnesių darbo grafikus S. Ž. pasirašė (t. 1, b. l. 23, 29).

Atsižvelgusi į anksčiau paminėtus įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė tinkamai apskaičiavo ieškovo S. Ž. dirbtą darbo laiką ir sumokėjo jam už faktiškai išdirbtas valandas, sumokėjo ieškovui darbo užmokestį pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas, ne mažesnį nei LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą, sudarydama darbo sutartį su ieškovu iš esmės nepažeidė darbo įstatymų, sudarančių pagrindą darbo sutartį pripažinti negaliojančia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. Ž. reikalavimus dėl 517,36 Lt darbo užmokesčio priemokos iki MMA už dirbtą laiką ir dėl 802,16 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinius darbus grindė vadovaudamasis nuo 2003-01-01 netekusio galios LR darbo apmokėjimo įstatymo                2, 7, 8 str., t. y. kad priemokos už viršvalandinį ir naktinį darbą, švenčių dienomis dirbtus darbus neįskaitomos į MMA ir skaičiuojamos papildomai, tačiau galiojusio 1991-01-09 LR darbo apmokėjimo įstatymo 2 str. nebuvo parašyta, kad priemokos už viršvalandinį ir naktinį darbą, švenčių dienomis dirbtus darbus neįskaitomas į MMA ir skaičiuojamos papildomai. Minimo įstatymo 2 str. (1996-04-17 įstatymo Nr. I-1286 redakcija) buvo parašyta, kad Valstybė nustato minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą). Darbuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis (mėnesinė alga) negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą).

Iš atsakovės UAB „Metva“ 2004-07-30 įsakymo Nr. 095 4 punkto matyti, kad S. Ž., priimtam pirmaeilėms sargo pareigoms nuo 2004-08-02, buvo nustatytas 3,10 Lt valandinis tarifinis atlygis pagal faktiškai išdirbtas valandas, bet ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatyta MMA (t. 1, b. l. 12). Minėtas atsakovės įsakymas nepanaikintas ir patvirtina, kad atsakovė ieškovui S. Ž. nustatė didesnį valandinį tarifinį atlygį, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punktu nuo 2004-05-01 patvirtino minimalų valandinį atlygį – 2,95 Lt ir minimalią mėnesinę algą – 500 Lt darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, išskyrus asmenis, nurodytus 2 punkte.

Išnagrinėtoje byloje įrodyta ir nustatyta, kad atsakovė S. Ž. apskaičiavo darbo laiką pagal DK 144 str. reikalavimus, darbo užmokestį mokėjo pagal faktiškai jo dirbtą laiką, taip pat ir už darbą naktį ir šventinėmis dienomis pagal DK 193–194 str. reikalavimuas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo patenkinti S. Ž. ieškinio reikalavimus ir jam iš atsakovės priteisti 517,36 Lt priemoką iki MMA už dirbtą laiką, 802,16 Lt už viršvalandinius darbus ir 0,06 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, t. y. nuo 2005-05-25 ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, bei panaikinti neteisėtą antrąją vėliau surašytą darbo sutartį.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto S. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir teiginiai, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovė šiurkščiai pažeidinėjo darbo įstatymus: neteikė S. Ž. atsiskaitymo lapelių, nesupažindino su darbo apmokėjimu ir darbo organizavimo normomis, nemokėjo už viršvalandinius darbus, nebuvo nustatyta darbo ir poilsio kaita, neskirtas laikas pailsėti ir pavalgyti, pažeidinėjo darbo sutarčių sudarymo, registravimo, taisymo, saugojimo taisykles, kad įmonės direktorius pagal VDI reikalavimą dėl S. Ž. jokių veiksmų neatliko ir iš viso į VDI reikalavimą nereagavo, kad S. Ž. nebuvo patvirtinta ir pateikta pareiginė instrukcija, nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių užpildymą, kad darbo grafikai buvo teikiami vėliau nei 2 savaitės prieš mėnesio pradžią, kad nebuvo derinami su darbuotojais, negali būti pagrindas panaikinti teisėtą ir pagristą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes LR valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji darbo inspektorė J. K. 2006-05-23 reikalavimu Nr. 437-305 UAB „Metva“ direktoriui S. L. nurodė iki 2006-06-20 pašalinti reikalavime išvardytus pažeidimus, tačiau UAB „Metva“ nustatyti pažeidimai nesudarė pagrindo bylą nagrinėjusiam teismui patenkinti S. Ž. ieškinio reikalavimus (t. 1, b. l. 108).

Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „Metva“ interesams atstovavo advokatas Piotras Orlovas pagal teisinės pagalbos sutartį Nr. 108-C/2008. 2008-12-10 mokėjimo nurodymu atsakovė advokatui pervedė 1 000 Lt už atstovavimą Klaipėdos apygardos teisme (t. 2, b. l. 47), todėl turėjo 1 000 Lt išlaidų už advokato jai suteiktą teisinę pagalbą.

Atmetus apelianto S. Ž. apeliacinį skundą, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.18 p, 11 p. bei atsižvelgus, kad adv. P. Orlovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo vieną valandą, atsakovės patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlygintinos iš dalies, iš S. Ž. priteistina 300 Lt minėtų atsakovės turėtų išlaidų.

Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir teiginiais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 sprendimą palikti nepakeistą.

2. Priteisti iš S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), UAB „Metva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 300 Lt turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                            Eugenija Morkūnienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                  Algirdas Gailiūnas

 

  Audrius Saulėnas