Civilinė byla Nr. 2A-1604-264-2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.15; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės
Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei,
dalyvaujant ieškovės V. S. atstovei advokatei
Jelenai Koltakovai, atsakovo V. S. atstovams D. L., Gintarui Dabkevičiui, viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V.
S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12
d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės
V. S. ieškinį ir atsakovo V. S. priešieškinį
dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo,
n u s t a t ė:
Ieškovė V. S. patikslintu ieškiniu (1t., b. l. 106-109) prašė:
nustatyti naudojimosi bei disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovė V. S. naudojasi, valdo bei disponuoja patalpomis, pažymėtomis
namo plane: II-3, plotas 2,7 kv.m.; patalpa II-1, plotas 10,56 kv.m., ptalpa
II-2, plotas 14,78 kv.m., patalpa 1-2, plotas 14,62 kv.m. - viso 42,66 kv. m.
namo ploto; atsakovas V. S. naudojasi, valdo bei
disponuoja, pažymėtomis namo plane patalpomis 1-3, plotas 3,02 kv. m., 1-1,
plotas 10,70 kv.m., patalpa III-3, plotas 10,43 kv. m., kambariu III-2, plotas
9,13 kv.m. bei kambariu III-I, plotas 5,54kv.m. - viso 38,82 kv. m. namo ploto;
taip pat priteisti atsakovui V. S. iš ieškovės V. S. 4 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę
turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas kilęs tarp dviejų bendraturčių dėl naudojimosi jiems priklausančiu
gyvenamuoju namu. Atsakovas iki ieškovės
kreipimosi į teismą dėl esamo bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo
ir priklausinių naudojimosi tvarkos nustatymo, naudojosi didesne namo dalimi 2/3 nei jam priklausė pagal įregistruotą nuosavybės
teisę, tuo pažeisdamas ieškovės nuosavybės teisę ir interesus, kadangi
patalpas tinkamai neprižiūrėjo ir dėl šios priežasties jų būklė ženkliai pablogėjo. Atsakovas teismo proceso metu 2009-03-18
savo nuožiūra atlaisvino dalį patalpų: patalpa
III-I, III-2. Šiuo metu atsakovas naudojasi
patalpomis: III - 3 (10,43 kv. m.), 1-1 (10,70kv. m.); 1-2 (14,68 kv. m.); 1-3
(3,02 kv. m.). Ieškovė naudojasi patalpa
11-1(10,56 kv. m.); II-2 (14,78 kv. m.); II-3 (2,70 kv. m.); patalpomis III-I (5.54 kv.m. ) ir III -2 (9,13 kv.
m. ) nėra naudojamasi, kadangi atsakovui jas atlaisvinus, šių patalpų
stovis blogas, reikalingas kapitalinis remontas, patalpoje III-I atsakovas išgriovė pečių, todėl ji neapkūrenama ir dėl šios
priežasties negali būti naudojama kaip gyvenamoji patalpa. Be to, atsakovas po patalpa III-I iškasė
ir įrengė rūsį, kuris nėra įteisintas ir šiuo rūsiu naudojasi. Atsakovo įrengtas rūsys padidina virš jo
esančios patalpos III-I drėgmę, todėl prie atsakovo šiuo laiku
aukščiau nurodomų naudojamų patalpų turi būti prijungtos atsakovo
nuo 1994 m. iki bylos iškėlimo teisme naudojamos patalpos: III-2 (9,13 kv. m.);
III-I (5,54 kv.m.), o ieškovei priskiriant
naudojimui patalpą 1-2 (14,68 kv. m.), tokiu būdu atsakovui atitenka namo dalis
tendro ploto 38,82 kv.m., o ieškovei
namo dalis bendro ploto 42,66 kv.m. Ieškovė už jai atitenkančią 3,84 kv.m didesnę namo dalį sutinka
atsakovui išmokėti 4000 Lt piniginę kompensaciją.
Ieškovė savo lėšomis apšiltino pastogę
virš patalpų 1-2, II-2, apšiltinimo
vertė 19500 Lt. Ieškovės siūlomas
naudojimosi tvarkos nustatymo variantas atitinka racionaliam patalpų apšiltinimui, kadangi ieškovė jai
priskiriamas patalpas II-1,
II-2 apkūrena viena krosnimi, kuri kūrenama patalpoje II-1,
o atsakovui atitenka krosnys patalpoje 1-1, III-2. Pagal ieškovės
siūlomą naudojimosi tvarką atsakovui priskiriamos patalpos I-1,1-3, III-1, III-2, III-3 gali būti naudojamos - apšildomos autonomiškai pagal
esamą name apkūrenimo sistemą, nepriklausomai nuo ieškovei priskirtinų
patalpų II-I, II-2, II-3, 1-2 eksploatacijos. Pagal ieškovės siūlomą variantą,
atsakovas neturės išlaidų susijusių su apšildymo sistemos įrengimu ir jam
neatsiranda pareigos mokėti ieškovei kompensacijos: už III-2 patalpoje šildymo
įrengimą 13357 Lt ir patalpų III-I, III-2 remontą sumoje 9000 Lt; už ieškovei
atitenkančios 1-2 patalpos apšildymo įrengimą 7452 Lt; už patalpos 1-2 pastogės apšiltinimą - 8000Lt. Nustatant naudojimosi tvarką
pagal atsakovo variantą, iš atsakovo priteistinos ieškovei kompensacijos dydis sudaro: 30357 Lt
(13 357 Lt + 9000 Lt + 8000 Lt) priešingu atveju atsakovas praturtės ieškovės
sąskaita, gaudamas didesnės vertės turtą.
Atsakovas V. S. priešieškiniu
(1t.b.l.23-25) prašė nustatyti tokią namo naudojimosi, tvarkymo ir
disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančiu (duomenys
neskelbtini), tvarką: atsakovas naudojasi, valdo bei disponuoja
kambariu, pažymėtu plane III-3, kurio plotas 10,43 kv.m, kambariu - I-l, kurio
plotas 10,70 kv.m, kambariu - 1-2, kurio plotas 14,62 kv.m. bei koridoriumi
- 1-3, kurio plotas 3,02 kv.m; ieškovė
naudojasi, valdo bei disponuoja koridoriumi, plane pažymėtu III-I, kurios plotas 5,54 kv.m., kambariu - III-2, kurio plotas
9,13 kv.m, kambariu - II-l, kurio plotas 10,56 kv.m, kambariu - II-2, kurio plotas 14,78 kv.m. bei
koridoriumi - II-3, kurio plotas 2,7 kv.m.; nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu
pastatu (35 kv.m.): paskiriant atsakovui naudotis 21,44 kv.m., ieškovei paliekant naudotis 13,56 kv.m., kadangi
jai tenka didesnė dalis gyvenamojo namo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė; nustatė naudojimosi bei
disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys
neskelbtini), tvarką: ieškovė V. S. naudojasi, valdo bei
disponuoja patalpomis, pažymėtomis namo plane: II-3, plotas 2,7 kv.m.; patalpa
II-1, plotas 10,56 kv.m.; patalpa II-2, plotas 14,78 kv.m.; patalpa 1-2, plotas
14,62kv.m.; viso 42,66 kv. m. namo ploto; atsakovas V. S. naudojasi,
valdo bei disponuoja, pažymėtomis namo plane patalpomis 1-3, plotas 3,02
kv.m.; 1-1, plotas 10,70 kv.m.; patalpa III-3, plotas 10,43 kv. m.; kambariu
III-2, plotas 9,13 kv.m. bei kambariu III-I, plotas 5,54 kv.m; viso 38,82 kv.
m. namo ploto; priteisė atsakovui V. S. iš ieškovės V. S. 4000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę
turto dalį; priteisė iš atsakovo V. S. 2276,30 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 4700 Lt už advokato teisinę pagalbą ieškovei V. S. bei 28 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių
dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismas nurodė, kad bylos šalys nesutaria,
kuriai šaliai naudotis turi būti paskirtos gyvenamojo namo patalpos III-1 ir III-2.
Įvertinęs ieškovės pateiktą
gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo variantą, teismas sprendė, kad ieškovės siūloma namo naudojimosi tvarka
atitinka faktinei susiklosčiusiai tarp šalių naudojimosi tvarkai; ieškovės lėšomis
atliktam namo būklės pagerinimo naudojimui; šalims priklausančių dalių dydžiui;
padalijimo būdo racionalumui. Pagal atsakovo pasiūlytą naudojimosi tvarką, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista
22 357 Lt kompensacija, ką patvirtina turto vertės pažymos išvados. Kaip
priešieškinėje nurodo pats atsakovas, jis ir jo sutuoktinė pensininkai, todėl neturi finansinių
galimybių išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė
savo lėšomis apšiltino pastogę virš patalpų 1-2, II-2, o atsakovas ieškovei siūlė jo 15 metų naudotas ir
apleistas patalpas III-I, III-2, kurių dabartinė būklė neatitinka gyvenamųjų patalpų reikalavimams,
ką patvirtina turto vertės pažyma 08-K-043. Teismas nustatė, kad ieškovės lėšomis atliktų pastogės virš patalpų 1-2, II-2
apšiltinimo darbų vertė 19500 Lt, tame
tarpe atsakovo prašomų jam priskirti naudojimui patalpos-I- 2 (14,62 kv.m.) apšiltinimo vertė
sudaro 8000 Lt (tai patvirtina turto vertės pažyma N08-K-043, rašytiniai įrodymai 1t.,
b.l.31-48, 113-128). Atsakovas prašydamas teismą priskirti naudotis patalpa
1-2, turėtų sumokėti
ieškovei 8000 Lt kompensaciją už pastogės virš šios patalpos apšiltinimą,
kurios išmokėti neturi galimybių. Teismas sprendė, kad tokiu būdu atsakovas
siekia praturtėti ieškovės
sąskaita, prašydamas priskirti jam patalpą 1-2, kurios būklė yra aukštesnės
kokybės, todėl yra
didesnės vertės nei siūlomų ieškovei patalpų III-I, III-2 vertė, kurias būtina
remontuoti, kad galima
būtų naudoti kaip gyvenamas patalpas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos
nustatymo variantas atitinka racionaliam patalpų apšiltinimui, kadangi ieškovė jai priskiriamas
patalpas II-1, II-2 apkūrena viena krosnimi, kuri kūrenama patalpoje II-1, o atsakovui atitenka krosnys
patalpoje 1-1, III-2. Atsakovui priskiriamos
patalpos I-1,1-3, III-1, III-2, III-3 gali būti apšildomos
autonomiškai pagal esamą name apkūrenimo sistemą, nepriklausomai nuo ieškovei
priskirtinų patalpų II-I, II-2, II-3, 1-2 eksploatacijos. Šias aplinkybes patvirtina turto vertės ataskaitos
Nr. 08-K-43 išvados punktas (d). Atsakovo siūlomo naudojimosi tvarkos varianto
įgyvendinimui - patalpų III-I, III-2 apšildymo sistemos pastatymui ieškovei būtinos piniginės lėšos
sumoje 13357 Lt (pagal pridedamą sąmatą) ir 9000 Lt šių patalpų remontui, kad jas būtų galima būtų
naudoti pagal paskirtį kaip gyvenamąsias patalpas, todėl ieškovės siūlomas variantas palankesnis abiems šalims. Gyvenamose patalpose (II-1) 10,56 kv.m., (II-2) 14,78 kv. m. ir
(1-2) 14,62 kv.m., kurias
ieškovė prašo jai paskirti naudotis, yra tik viena krosnis. Dėl patalpos
(1-2)14,62 kv.m., kuri šiuo atveju lieka be krosninio apšildymo, kadangi
krosnis kūrenama iš patalpos I-I, kuri atitenka atsakovui, ieškovė įsipareigoja pasirūpinti pati savo
lėšomis, neprašydama iš atsakovo kompensacijos. Židinio pastatymo vertė pagal pateiktą sąmatą sudaro
7452 Lt . Teismas atmetė
atsakovo priešieškinio argumentą, kad pagal jo siūlomą tvarką ieškovei atitektų 3,94 kv.m didesnė dalis
namo, ir būtent dėl to jis pageidauja didesnės ūkinio pastato dalies. Teismas
nustatė, kad Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis šalims nuosavybės
teise priklauso 1/2 pastato- ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini). Todėl teismas
sprendė, kad atsakovo siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu
tvarka pažeidžia šalių turimas nuosavybės dalis - kiekvienai šaliai priklauso po 1/2 dalį ūkinio
pastato 21 lp, kurio bendras plotas 35 kv.m.( 1t, b.l. 9), kiekvienai šaliai po 17,5 kv.m., o atsakovas
nepagrįstai prašo priteisti jam didesnę ūkinio pastato dalį - 21,44 kv.m., o ieškovei tiktai
13,65 kv.m., be to, atsakovas nepateikė konkrečios naudojimosi nurodytu
pastatu – ūkio pastato tvarkos nustatymo būdo.
Atsakovo V. S. atstovė D.L. apeliaciniu
skundu (b. l. ) prašo panaikinti 2010 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo
sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti, o
atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas
nurodo, kad toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas
netinkamai taikant ir išaiškinant materialinės teisės normas, ginant tik
ieškovės teises, netinkamai vertinant byloje esančių įrodymų visetą,
neatsižvelgiant į teismo posėdyje duotus paaiškinimus, todėl yra naikintinas.
Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Teismas,
priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į nuo seno nusistovėjusią
naudojimosi namu tvarką, o nepagrįstai pasisakė, kad ieškovės siūloma
naudojimosi tvarka atitinka faktinei susiklosčiusiai tarp šalių naudojimosi
tvarkai. Toks teismo sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Tiek
V. S., tiek V. S. priklauso po ½
dalį gyvenamojo namo, po ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kitų statinių. Pagal nuo
seno nusistovėjusią tvarką V. S. naudojosi patalpomis
plane pažymėtomis III-I, III-2, III-3, 1-1,1-2, bei 1-3. Dėl tokios naudojimosi
tvarkos (pagal kurią atsakovas naudojosi didesne namo dalimi) niekuomet jokių
ginčų nekilo. Po V. S. tėvo P. R. S. mirties ieškovei paveldėjus ½ dalį
namo, ji ėmė reikalauti pasidalinti namą per pusę. Atsakovas iš esmės tam
neprieštaravo, tačiau negalėjo sutikti su ieškovės siūlomomis namo padalinimo
sąlygomis. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Apie nuo seno
nusistovėjusią tvarką pagal kurią ginčo šalys naudojosi namu teisme paliudijo
ir liudytoja D. K. (2009-11-11 teismo posėdžio protokolas
b.l. 158), tačiau teismas priimdamas skundžiamą sprendimą jos parodymų
nevertino. Be to, atsakovas nuo 2009 metų pradžios visiškai nesinaudoja ginčo
patalpomis III-I, III-2. Šią aplinkybę patvirtina ir 2009 m. kovo 18 d.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
2. Teismas
pakeitė nusistovėjusią naudojimosi tvarką pagal ieškovės ieškinį, nepaisydamas
LR CK 4.77 straipsnyje nurodytų būtinų sąlygų, kad norint, padidinus daiktą ar
jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir
atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką - kitų bendraturčių sutikimas tokiems
daikto pakeitimams būtinas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent
ieškovė atliko ginčo namo pagerinimus. Ieškovė tik 2008 m. paveldėjo ½ dalį
ginčo namo, tokio, koks jis buvo paveldėjimo dienai. Paveldėjimo teisės
liudijime nėra nurodyta kokias patalpas paveldi ieškovė. Byloje yra nustatyta,
kad ieškovės tėvas įsirengė namo palėpę, t.y. ne apšildė pastogę, o pastogėje
neteisėtai įsirengė gyvenamas patalpas. Įsivedė elektrą, apsikalė stogą iš
vidaus, įsidėjo du stoglangius ir vieną langą (yra faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolas 2008-10-30, b.l. 50). Todėl šiuo atveju iš neteisės teisė
nekyla, tai kad bendrasavininkai savo nuožiūra atlieka veiksmus be projektų, jų
nederindami su kitais bendrasavininkais, tai nesuteikia teisių vėliau
pretenduoti į jos pasirinktas patalpas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad
palėpės įrengimo darbai būtų atlikti laikantis įstatymų nustatytų taisyklių.
Palikus galioti šį sprendimą bus suformuota ydinga teismų praktika leidžianti
bendraturčiams piktnaudžiauti teise, t.y. naudotis bendru turtu neatsižvelgiant
į kitų bendraturčių teises.
3. Pagal
ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei tenka 52/100 idealinės dalys, o
atsakovui 48/100 idealinės dalys pagal atsakovo pateiktą pastato dalių
paskaičiavimo projektą išlieka toksai pats idealinių dalių pasiskirstymas,
tačiau skiriasi patalpos sudarančios idealines dalis.
4. Teismas
priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgė į faktą, kad ieškovė
ginčo name negyvena (ji gyvena ir dirba užsienyje), realiai ginčo namu
nesinaudoja. Tuo tarpu atsakovui tai yra vienintelis turtas, kuriame jis be
pertraukų pragyveno visą savo gyvenimą ir gyvena šiandien. Nors motyvuojamoje
sprendimo dalyje teismas pažymėjo, kad ieškovė savo lėšomis žada įsirengti
atskirą šildymo sistemą jai prašomoje paskirti patalpoje savo lėšomis, tačiau
rezoliucinėje dalyje teismas šiuo klausimu nieko nenusprendė. Tokiu būdu paliko
ieškovei teisę gauti jos reikalaujamą kambarį ir nekeisti apšildymo sistemos, o
naudotis atsakovo kūrenama krosnimi, kuri šildo ieškovei paskirtą patalpą.
Atsakovas gyvena ginčo name, yra pensininkas, neturi finansinių galimybių
pasikeisti šildymo sistemos, todėl naudosis esama krosnimi tokiu būdu šildys ir
ieškovei tenkančią patalpą, o tai visiškai nesąžininga atsakovo atžvilgiu.
Pagal ieškovės prašomą padalinimo tvarką atsakovui realiai atitenka rastinės
apšildomos (gyvenamosios) namo dalies tik 30,26 kv. metrų ir du lentiniai
koridoriai sudarantys 8,56 kv. metrus ploto, be to visos patalpos butu
pereinamos (neliktu nei vieno nepereinamo kambario), o ieškovei teiktų
nepereinamas kambarys, taip pat ieškovei atitektų 39,96 kv. metrai rastinės
apšildomos (gyvenamosios) namo dalies ir vienas 2,7 kv. metrų lentinis
koridorius. Toks padalinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principui (LR CK 1.5 str.).
5. Teismas
priimdamas skundžiamą sprendimą vienašališkai vertino tik ieškovės niekuo
nepagrįstus įrodymus (turto vertinimo ataskaitą, kuri užsakyta ir atlikta pagal
ieškovės pateiktus duomenis, pastogės įrengimo paskaičiavimai padaryti
remiantis prielaidomis, o ne konkrečiai kvitais ar sąskaitomis - faktūromis
patvirtinančiomis supirktas medžiagas, ar atliktus darbus). Apklaustas byloje
ekspertas patvirtino, kad šiai dienai tiek darbų tiek medžiagų kainos yra
mažesnės, taip pat, kad jis vertino darbų kaštus pagal sudarytas sąmatas, bet ne
konkrečiai išlaidas patvirtinančius įrodymus.
6.
Skundžiamame sprendime visiškai neišspręstas klausimas dėl ūkinio pastato,
unikalus Nr. 1992-8005-5021 naudojimosi tvarkos nustatymo, nors tiek
patikslintame ieškinyje, tiek priešieškinyje yra prašoma nustatyti naudojimosi
tvarką ir ūkiniu pastatu, kadangi dabar jis naudojamas ne pagal šalims
priklausančias dalis.
7.
Skundžiamame sprendime ieškovės naudai iš atsakovo priteistos nepagrįstai
didelės bylinėjimosi išlaidos. Jos siekia net 6976,30 Lt. Atsakovui
priskaičiuotos išlaidos ir už turto vertinimo ataskaitos parengimą (1300Lt),
kuri buvo parengta ieškovės užsakymu pagal jos pateiktus duomenis ir kuri
neturėjo jokios įrodomosios reikšmės byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Ieškovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 61-67) prašo
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-12 sprendimą palikti nepakeistą o
atsakovo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas tenkintinas
iš dalies.
Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1
dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina
teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja
apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios
dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio
pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. S. naudojosi
patalpomis plane pažymėtomis III-I, III-2, III-3, 1-1,1-2, bei 1-3, t. y.
didesne namo dalimi. Mirus kitam bendrasavininkiui P. R. S., jam priklausančią ½ dalį namų
valdos paveldėjo ieškovė V. S.. Tarp šalių kilo ginčas. Dėl
to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovas pareiškė priešieškinį
byloje.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė; nustatė naudojimosi bei
disponavimo gyvenamuoju namu tvarką, paskirdamas ieškovei ir atsakovui naudotis
gyvenamojo namo patalpas, priteisdamas atsakovui V. S. iš
ieškovės V. S. 4000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią
didesnę turto dalį.
Iš byloje pateikto patikslinto ieškinio turinio (1 t. b. l. 106-107)
matyti, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė savo
reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas) nesutampa su ieškinio dalyku. Iš
ieškinyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme išklausius
ieškovės atstovės poziciją, matyti, kad ieškovė siekia atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant jai didesnę turto dalį nei jai
priklauso, o ne naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškinio reikalavimas nustatyti
naudojimosi ir disponavimo tvarką yra neaiškus, nenurodoma kaip turėtų pasikeisti
ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisės idealios dalys, neaišku kaip bus
išspręstas gyvenamojo namo pastogės, kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo
klausimas, namo įrenginių (krosnių, vandentiekio, elektros ir kt.), naudojimo, jų
atskyrimo klausimai.
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir
ūkio pastatu tvarką, tačiau priešieškinio reikalavime nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu (35 kv.m.): paskiriant
atsakovui naudotis 21,44 kv.m., ieškovei
paliekant naudotis 13,56 kv. m., nenurodė konkrečių ūkinio pastato patalpų,
nepateikė šio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo projekto.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru
daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra
savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio
13 d. nutartis civilinėje byloje P. K.
v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008
m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje
byloje A. R. v. V. R.,
bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas
dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis
CK 4.81 straipsnio 1
dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama
į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju
tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo
daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių
naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir
nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti
naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių
reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų
ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas
projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių
teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai
šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka nustato tam tikrus
daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų
atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro
daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai,
bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Atidalijimas iš bendrosios dalinės
nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo
iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant
bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir
pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už
jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį
kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios
dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu
nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį
daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai;
kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją
pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2
dalies normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį
bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais
atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal
bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos.
Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės
įgyvendinimo principais, darytina išvada,
kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos
žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio
sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais
bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o
atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas
kaip labai svarbus.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog teismas,
tenkindamas ieškovės ieškinį neišsprendė ieškovei paskirtų patalpų šildymo sistemos,
pastogės patalpų atidalijimo pagal bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje
nuosavybėje, gyvenamojo namo priklausimų atidalijimo ir kitų klausimų. Iš
bylos aplinkybių, turto vertinimo ataskaitos matyti, kad namo pastogėje įrengti
2 kambariai, kurie neinventorizuoti. Bendraturčio teisė būti statytoju
įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2
dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą
ir gauti statybos leidimą, byloje nėra pateikta įrodymų, jog palėpės įrengimo
darbai būtų atlikti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl byloje būtina
šias aplinkybes ištirti.
Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo,
atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą
nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d.
civilinėje byloje Z. Č. v. G. P., byla Nr. 3K-3-476/2009).
Teisėjų kolegijos pripažįsta, jog
šalių pateikti procesiniai dokumentais (ieškinys ir priešieškinys) turi aiškių
ieškinio turiniui keliamų reikalavimų trūkumų (CPK 135 str.), dėl ko nėra galimybės
visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Tai gali būti padaryta šalims
tinkamai suformulavus savo reikalavimus, o teismui ištyrus ir įvertinus visas
byloje turinčias reikšmės aplinkybes, kurios yra neatskiriama ieškovės ieškinio
ir atsakovo priešieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių dalis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio
ir priešieškinio priėmimo klausimus, nenustatė šalims termino procesinių
dokumentų trūkumų pašalinimui, tuo nesilaikydamas CPK 115, 138 str. nuostatų
reikalavimų.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad
pirmosios instancijos teismas dėl
bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų neatskleidė bylos esmės
ir pagal byloje pateiktus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bei įrodymus
negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas
teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.)
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio
pirmos dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti
ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkė
Aušra Baubienė
Kolegijos teisėjos Dalė
Burdulienė
Neringa Venckienė