Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2T-225-2010].doc
Bylos nr.: 2T-225/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2T-225/2010

Procesinių sprendimų kategorija:130.3.1.

 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės,

Sekretoriaujant Vladislavai Tumas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. G. R. ir R. R. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Berlyno Tempelhof-Kreuzberg apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį dėl tėvystės nuginčijimo, ir

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjai A. G. R. ir R. R. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Berlyno Tempelhof-Kreuzberg apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį, įsiteisėjusią 2008 m. liepos 19 d., kuria nustatyta, kad R. R. nėra vaiko E. R. tėvas.

 

Prašymas tenkintinas

 

Prašymu siekiama pripažinti Lietuvoje teismo sprendimą dėl statuso nustatymo, todėl, vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 1 straipsnio 2 dalies a) punktu, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 1 straipsnio 3 dalies a punktu, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, prašymas nagrinėtinas pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Berlyno Tempelhof-Kreuzberg apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties dėl tėvystės nuginčijimo. Kadangi prašymą dėl minėtos nutarties pripažinimo bendrai pasirašė ir pateikė abi bylos šalys, akivaizdu, kad apie prašomą pripažinti nutartį abiem proceso šalims yra žinoma ir prieštaravimų dėl nutarties pripažinimo Lietuvos Respublikoje proceso šalys nereiškia.

Teismas neturi duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas arba kad anksčiau būtų pradėtas teismo procesas dėl tėvystės nuginčijimo. Byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Prašoma pripažinti nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje pripažintina Vokietijos Berlyno Tempelhof-Kreuzberg apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria nustatyta, kad R. R. nėra vaiko E. R., gimusio 2007 m. gegužės 11 d. Berlyne, tėvas (CPK 810, 812 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Berlyno Tempelhof-Kreuzberg apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį, įsiteisėjusią 2008 m. liepos 19 d., kuria nustatyta, kad R. R. nėra vaiko E. R. tėvas.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                        Algirdas Gailiūnas

                                                                                                  

                                                                                                   Danutė Gasiūnienė

                                                                                                  

                                                                                                   Danutė Milašienė