Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.6.3.2;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka spręsdamas kreditorės PlusPlus Baltic OU prašymo priėmimo klausimą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo skolininkui R. J.,
n u s t a t ė :
1. kreditorė pateikė teismui prašymą išduoti Europos mokėjimą įsakymą dėl 3638,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. J.
Prašymą atsisakytina priimti.
2. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad tiek, kiek nustato 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – Reglamentas), prašymai dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso XXIII skyriuje nustatytas taisykles, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis. Reglamento 26 straipsnyje numatyta, kad visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai. Reglamento 9 straipsnis numato, kad jei 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, išskyrus atvejus, kai reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba prašymas yra nepriimtinas, teismas suteikia kreditoriui galimybę papildyti prašymą arba pašalinti jo trūkumus.
3. Už kreditoriaus prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo skolininkui mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis negu 10,00 Eur ir sudaro 27,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kreditorė pateikdama prašymą nurodyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis).
4. Europos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 dalį draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias leidžiama išduoti mokėjimo įsakymą, kai teismas, kuriam pateiktas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą, neturi įgaliojimų vertinti galimą šios sutarties sąlygų nesąžiningumą, nes teisės pareikšti prieštaravimą dėl tokio įsakymo įgyvendinimo tvarka neleidžia užtikrinti pagal šią direktyvą vartotojui suteikiamų teisių apsaugos (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Profi Credit Polska, C‑176/17, EU:C:2018:711, 71 punktą ir 2018 m. lapkričio 28 d. Nutarties PKO Bank Polski, C‑632/17, EU:C:2018:963, 49 punktą).
5. Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio 2 dalyje išsamiai reglamentuotos sąlygos, kurias turi atitikti prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą, vis dėlto prašymą teikiantis asmuo taip pat turi naudoti šio reglamento I priede nurodytą A standartinę formą tam, kad pateiktų tokį prašymą dėl mokėjimo įsakymo pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalį. Be to, Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, į kurį kreiptasi su minėtu prašymu, turi teisę prašyti kreditoriaus papildyti informaciją, pateiktą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnį, arba pašalinti jos trūkumus; tam jis naudoja šio reglamento II priede pateiktą B standartinę formą. Kreditorė neįvykdė 2021-01-09 teismo pateikto prašymo ir Vartojimo kredito sutarties kopijos nustatytu terminu nepateikė.
6. Pažymėtina, kad Vartojimo sutarties kopija yra reikalinga ir teismingumo klausimui išspręsti. Pagal Reglamento 2 straipsnį Europos mokėjimo įsakymo procedūros taikomos tarptautinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tarptautinio pobūdžio byla – tai byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas (3 straipsnis).
7. Iš kreditorės pateikto prašymo turinio nustatyta, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tačiau Vartojimo sutartis sudaryta Estijoje, o skolininkas yra Latvijos pilietis. Kreditorės pareikštas reikalavimas yra piniginio pobūdžio, taigi ši byla yra tarptautinio pobūdžio ir kreditorė turi teisę pasinaudoti Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra (3 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismas prieš išduodamas Europos mokėjimo įsakymą ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Sprendžiant, ar kreditorė pagrįstai kreipėsi į tos valstybės narės teismą, reikia atsižvelgti į teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindus. Pagal Reglamentą dėl Europos mokėjimo įsakymo jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (toliau – Reglamentas) (6 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos numato bendrąją ir specialiąją jurisdikciją. Reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros preambulėje pažymėta, kad teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, turi įverti kreditoriaus prašymo formoje pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo. Nors kreditorė nurodė, kad jurisdikcija nustatoma pagal skolininko nuolatinę gyvenamąją vietą (A formos 3 punktas), tačiau iš 2021-02-03 pateikto kreditorės rašto nustatyta, kad tai ne skolininko gyvenamoji, bet galimai veiklos (darbo) vieta.
8. Teismas pažymi, kad pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę kreditorės pareiškimas būtų neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nes skolininkas ne Lietuvos Respublikos pilietis, teismas neturi galimybės patikrinti Latvijos asmens duomenų registro ar darbovietės, o kreditorė Vartojimo sutarties kopijos teismui nepateikė. Todėl pagal specialiosios jurisdikcijos taisyklę (pagal prievolės įvykdymo vietą, kuri šiuo atveju nėra aiški), teismas neturi galimybės nustatyti aiškaus bylos teismingumo (jurisdikcijos). Tokiu būdu teismas neturi galimybės įvertinti kreditorės prašymo pagrįstumo dėl jos jurisdikcijos pasirinkimo.
9. Esant paminėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso XXIII skyriaus normos iš esmės nenustato prašymų išduoti Europos mokėjimą įsakymą trūkumų šalinimo instituto, o kreditorei sąžiningai nebendradarbiaujant su teismu, prašymą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 431 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 431 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 435 straipsnio 2 dalis).
10. Išaiškinti kreditorei, kad išnykus arba pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui priimti prašymą, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą pareiškimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 435 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti priimti kreditorės PlusPlus Baltic OU prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo skolininkui R J.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Vaidotas Narvidas