Administracinė byla Nr.I-8619-19/07

VILNIAUS
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos
Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei
Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovo
atstovui Povilui Pečkaičiui teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjo „Air Baltic Corporation AS“ skundą atsakovui Valstybės sienos
apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės
Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardos (toliau –
Vilniaus oro uosto užkarda) vado pavaduotojas 2007-09-11 nutarimu įstatymo
pažeidimo byloje Nr. 167-79 už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų
įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą „Air Baltic Corporation AS“ (toliau – vežėjas)
skyrė 11 000 Lt baudą. Nutarime konstatuota, kad vežėjas 2007-08-11 į Vilniaus
oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu BT 656 iš Londono atskraidino
užsienietį – Zimbabvės pilietį G. D. N.,
gim. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos
vizos, kai ji yra būtina. Tuo vežėjas nevykdė pareigos užtikrinti, kad
užsienietis turėtų kelionės dokumentus (vizą), reikalingus įvažiuoti į Lietuvos
Respubliką (b.l. 7-8).
Pareiškėjas
prašo panaikinti Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007-09-11 nutarimą
įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-79. Skunde (b.l. 3-6) nurodo ir teismo
posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad atsakomybė už Lietuvos
Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. pažeidimą oro vežėjui
kyla tada, kai jis pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos
Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės
dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Pagrindinis
klausimas, keliamas byloje, susijęs su nurodytame įstatymo straipsnyje vartojama
sąvoka „kelionės dokumentas“. Ją apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 p., kelionės dokumentas –
užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti
į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2004-01-19 įsakymu Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į
Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“, viza nėra
priskiriama kelionės dokumentams, todėl vežėjui nekyla pareiga tikrinti, ar
įvežamas užsienietis ją turi. Bendrovė privalo garantuoti tik užsieniečio paso
buvimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
9 str. 1 ir 2 d., būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai yra
įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės
sieną, atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas. Tuo tarpu prieš tai aptarta
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nuostata
vežėjams nustato pareigą užtikrinti tik vienos iš viso sąrašo įleidimo į
Lietuvos Respubliką sąlygų įvykdymą – kelionės dokumento turėjimą. Kadangi užsienio
piliečio turėtas pasas atitiko kelionės dokumento sąvoką, darytina išvada, kad
„Air Baltic Corporation AS“ tinkamai vykdė jai nustatytus įpareigojimus. Tai,
kad minėtas asmuo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įleistas dėl kitų
priežasčių (vizos neturėjimo), vežėjas nėra atsakingas. Dėl aptariamo įvykio
nėra vežėjo kaltės, todėl ekonominės sankcijos jam negali būti taikomos. Be to skirta
bauda yra akivaizdžiai neproporcinga, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų,
juo labiau, kad „Air Baltic Corporation AS“ savo lėšomis išskraidino užsienietį
iš Lietuvos Respublikos.
Atsakovas Vilniaus oro uosto užkarda prašo
pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą (b. l. 21-23) nurodė ir
teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad nuostatos, numatančios
vežėjo atsakomybę, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos transporto veiklos
pagrindų įstatymo papildymo įstatyme (2005-05-19 įstatymas Nr. X-214). Jos yra
perkeltos ne tik iš Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, bet ir iš
2001-06-28 Tarybos direktyvos 2001/5l/EB „Dėl konvencijos, įgyvendinančios 26
straipsnio nuostatus, papildymo“. Šengeno įgyvendinimo konvencijos 26 str. l d.
b p. aiškiai nurodo, kad vežėjas, naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis,
privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės
dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į susitariančių šalių teritoriją.
Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“
3.40 punkte imperatyviai nurodyta, kad vežėjai, keleivių įlaipinimo punkte,
privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus
dokumentus. Pagal 3.40.3 punktą, susitariančios šalys ir vežėjai, kur tai
įmanoma, turi bendradarbiauti nustatant pasų ir vizų tinkamumą ir tikrumą.
Taigi matyti, kad vežėjams sukurta pareiga užtikrinti ir šios pareigos nereikia
perkelti kitos valstybės oro uosto darbuotojams. Jei pats vežėjas neturi
galimybių ar noro pats tikrinti vežamų keleivių dokumentus, o kitos šalies
partneris, vykdantis antžeminį aptarnavimą ar parduodantis bilietus keleiviams
nežino Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje ar kituose teisės aktuose
nustatytų reikalavimų ar nesinaudoja ICAO sukurtomis keleivių aptarnavimo
sistemomis, numatančiomis priimančiosios šalies reikalavimus (vizinį ar
revizinį režimo taikymą), pareiškėja savarankiškai privalo imtis priemonių
informuoti partnerį dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų,
nustatančių vizų režimą. Pareiškėjas, priimdamas Zimbabvės pilietį į savo lėktuvą
žinojo, jog šis asmuo kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl,
pareiškėjas, žinodamas savo pareigą užtikrinti duotu atveju, kad užsienio
valstybės pilietis turėtų galiojančiame kelionės dokumente būtiną vizą, galėjo
atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį. O tai, kad pareiškėjas savo kaštais
išsiuntė užsienietį atgal, tai jis tik įvykdė Transporto veiklos pagrindų
įstatymo 19 str. 1 dalies reikalavimus. Atsakomybė kyla keleivio gabentojui -
vežėjui už tai, kad įvežant (vykstant per valstybės sieną, atliekant pasienio
kontrolę) keleivį nepasirūpino keleivio įvažiavimui būtinų dokumentų turėjimu.
Akivaizdu, kad praktiškai toks rūpestis kyla prieš laipinant keleivius į
orlaivį. Vežėjas, parduodantis bilietą keleiviui, įsipareigoja už tam tikrą mokestį
nuvežti keleivį iki paskirties vietos, o ne iki valstybės sienos. Vežėjo
prievolė nesibaigia atvežus keleivį iki paskirties vietos - pasienio kontrolės
punkto. Atvirkščiai, vežėjas yra atsakingas už gabenamą keleivį iki jo įleidimo
į paskirties šalies teritoriją.
Konstatuojama.
Skundžiamas nutarimas yra priimtas ir pareiškėjui nuobauda yra paskirta
už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. yra numatyta, kad
vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie
tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes
specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos
Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų
kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai
turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis
turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. To paties
straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba
nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi
kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui
skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių
litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.
Aiškinant nurodyto
straipsnio taikymą, pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp
jų ir oro transporto) vežėjams (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.).
Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro)
transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.
Kelionės dokumento
sąvoka numatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 10 d., kurioje
įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį
atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas
Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas
į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai: turi galiojantį kelionės dokumentą,
jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai
ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; turi galiojančią
Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato
kitaip; arba turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, arba leidimą nuolat
gyventi, arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, arba
Europos Sąjungos leidimą gyventi; turi dokumentus, kuriuose nurodyta
užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas ir sąlygos,
turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo
šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per
Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą,
patvirtinantį sveikatos draudimą, ir pareikalavus juos pateikia; yra žinoma,
kad užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į
Lietuvos Respubliką, sąrašą; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia
grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties
įstatymo 2 str. 33 d. aiškiai apibrėžia ir vizos sąvoką, įtvirtinant, kad viza
- tai įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą,
arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų
Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma,
kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas,
viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.
Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą
administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės
aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A-11-223/2007),
jog kelionės dokumentais Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.
prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos
Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, jog tai yra dokumentai,
kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai
praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų
kontrolės punktą, t. y. šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas)
kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti
aspektas. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms,
pateiktoms Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 10 ir 33 d., pagal
kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio
valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su
pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.
Pagal
tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr.539/2001 su
pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu (EB) Nr.
453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr.1932/2006 ,,Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių
piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Zimbabvės
pilietis G. D. N. privalėjo
turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos
Respubliką tik su Lietuvos Respublikos viza. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal
jo pilietybę vykstančiam į ES (ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės
dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui neturi būti leista vykti per
valstybės sieną.
Pareiškėjo
argumentai, kad už kelionės dokumentų patikrinimą yra atsakingi pasų kontrolę
oro uoste vykdantys pasienio pareigūnai, kad pareiškėjas neturi galimybių
sudaryti sutarčių su užsienio valstybės pasienio kontrolės pareigūnais dėl
įsipareigojimo neįleisti į atitinkamą oro uosto terminalą asmenų, neturinčių
reikalingų dokumentų, nėra pagrįsti, nes įstatymu tiesiogiai yra įtvirtinta
vežėjo pareiga, užtikrinti, kad keleiviai, įvažiuodami į Lietuvos Respublikos
teritoriją, turėtų visus reikalingus kelionės dokumentus, tam tarpe ir vizą.
Todėl pareiškėjo veiksmai vertintini kaip neatsargumas, pasireiškęs nenumatymu,
kad gali kilti neigiamos pasekmės (vežamas asmuo nebus įleistas į Lietuvos
Respublikos teritoriją), nors turėjo ir galėjo jas numatyti, veikdamas pagal
teisės aktų reikalavimus.
Transporto veiklos įstatymo 20 str. 3 d. numatyta, kad vežėjui gali būti
neskiriama bauda, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos
Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto
priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi
įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra
suklastotas. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog jam turi būti taikomi
minėti atsakomybės netaikymo pagrindai.
Aptartų teisinių
ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Valstybės sienos apsaugos
tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-11 nutarimas, yra teisėtas ir
pagrįstas. Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byla yra išnagrinėta
šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjui yra paskirta minimali
įstatyme numatyta bauda.
Byloje yra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –
pareiškėjas suteikė Valstybės sienos apsaugos tarnybai pagalbą, siekiant
išsiaiškinti padarytą pažeidimą (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 26 str. 2
d. 1 p.), savo kaštais grąžino Zimbabvės pilietį G. D. N. atgal.
Todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
nutarimais dėl mažesnių sankcijų už teisės pažeidimus taikymo (2003-06-10,
2004-12-13, 2005-09-29, 2005-11-03 nutarimai), teisingumo bei protingumo
kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nutarimą, skiriant mažesnę
baudą nei numatyta teisės normos sankcijoje. Tokiu būdu Valstybės sienos
apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-11 nutarimas įstatymo
pažeidimo byloje Nr. 167-79, kuriuo Air Baltic Corporation AS paskirta 11 000
Lt bauda, keistinas, baudą sumažinant iki 3 000 Lt (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).
Remiantis
išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str. teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo
Air Baltic Corporation AS skundą tenkinti iš dalies.
Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-11 nutarimą įstatymo
pažeidimo byloje Nr. 167-79, kuriuo Air Baltic Corporation AS paskirta 11 000
Lt bauda, pakeisti, baudą sumažinant iki 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų).
Sprendimas
per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai
Violeta Balčytienė
Veslava Ruskan
Audrius Bakaveckas