Baudžiamoji byla Nr. e1-1298-725/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07928-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 

1. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2012 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinus bausmę su 2011 m. rugpjūčio 31 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

3. 2013 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2012 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;

4. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

5. 2018 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos viešųjų darbų bausmės dalimi, ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme (dvi paros) ir laikyta, kad neatliktoji arešto bausmė yra 38 paros;

6. 2018 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, BK 641 straipsniu, jam paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (1 para). 2018 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu E. G. paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 paros arešto, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

E. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. kovo 3 d. apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia savo motina D. I., metu, tyčia, abiem rankom stūmė ją ties jos abiem pečiais, dėl ko ji griuvo ant nugaros, galvos pakaušiu atsimušė į medinį lovos atlošą, taip fiziškai smurtaudamas prieš D. I., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad D. I. yra jo mama. Ji gyvena jai asmeniškai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su mama sutaria puikiai. 2023 m. kovo 3 d. apie 02.30 val., jis iš kaimo, esančio (duomenys neskelbtini), grįžo namo. Buvo neblaivus. Kai grįžo, mama snaudė, buvo išjungusi šviesą kambaryje. Tačiau jis norėjo valgyti, neblaiviam jam atrodė, kad mamai netrukdo nei šviesa, kurią įsijungė, nei triukšmas, kurį kėlė maisto ruoša. Mama prašė kuo greičiau išjungti šviesą, truputį tyliau, bet neblaivus jis nenorėjo jos klausyti, jį pykdė ir erzino mamos priekaištai, dėl to keikėsi, įžeidinėjo mamą. Miegoti nėjo ir ryte, ir dieną. Buvo neblaivus, tačiau atsimena, kas vyko. Kai ilgai nėjo miegoti, neklausė mamos, kad tyliau, kad ji nori pailsėti, 2023 m. kovo 3 d. apie 17.00 val. ji jam pasakė, kad gana čia triukšmauti, ją keikti, kad ji paskambins į policiją. Jis nenorėjo, kad ji tai darytų, pyko ant mamos, kad ji negali būti truputį pakantesnė. Užpykęs, kad ji nori kviesti policiją, jis nusprendė paimti jos telefoną, kad ši negalėtų to padaryti. Kai paprašė jos duoti savo telefoną jam, mama atsisakė, tai dar labiau jį supykdė. Jis priėjo arčiau jos. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Priėjęs jis tyčia, pykdamas ant mamos, kad ši atsisakė duoti telefoną, kai paprašė, abiem savo rankom stipriai stūmė ją, ties jos abejais pečiais. Ji su didele jėga griuvo aukštielninka, ant nugaros, o galvos plaukuotąja dalimi atsimušė į tos lovos, ant kurios sėdėjo, atlošą. Ji suriko, kad jai skauda. Stumdamas ją, jis žinojo, kad tai gali sukelti jai fizinį skausmą, suprato, kad taip elgdamasis tą skausmą ir sukels, tačiau taip išreiškė savo emociją dėl to, kad ji nedavė savo telefono. Ta aplinkybė, kad įvykio metu buvo neblaivus, turėjo įtakos jo veiksmams - būdamas blaivus, tikrai nebūtų stūmęs mamos, nebūtų su ja baręsis ir žodžiu, nes, kai negeria alkoholio, su mama tikrai gerai sutaria. Supranta, kad mamai sukėlė fizinį skausmą, kad neturėjo jokio pagrindo taip elgtis, kad pasielgė nusikalstamai. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Jis nuoširdžiai apgailestauja dėl šio įvykio, mamos ne kartą atsiprašė, pasižadėjo gydytis nuo alkoholizmo ir taip spręsti šią problemą. Dėl bausmės norėtų, kad teismas jam neskirtų įkalinimo ar arešto, nes ši bausmė neišspręs jo alkoholizmo problemos ir nepagerins santykių su mama. Be to, šiltuoju metų sezonu jis ketina dirbti, turi elektroautokaro vairuotojo specialybę ir pasiūlymų dirbti jau pavasarį atsiranda. Neprieštarautų, jeigu jam būtų skiriama laisvės apribojimo bausmė, numatant ir pareigą gydytis nuo alkoholizmo.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji D. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai asmeniškai. Viename kambaryje gyvena jos neįgali dukra N. I., kitame kambaryje gyvena ji ir jos sūnus E. G.. 2023 m. kovo 2 d. E. G. išvažiavo į kaimą iš kur 2023 m. kovo 3 d. apie 02.30 val. grįžo neblaivus. Kai jis grįžo, ji snaudė, tačiau, kaip jau minėjo, gyvena viename kambaryje, todėl grįžęs jis įjungė kambaryje šviesą, gaminosi valgyti. Ji sakė, kad nakties metas, nori pailsėti, kad tyliau, kad greičiau išjungtų šviesą, bet jis jos neklausė, ją ignoravo, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, vadino įžeidžiančiai. Visą naktį ji neišsimiegojo. Namuose jis toliau gėrė alkoholinį alų, todėl nesiblaivė, o dar labiau apgirto. Taip ji jo vis prašė leisti pailsėti, o jis ją keikė ir įžeidinėjo. 2023 m. kovo 3 d. apie 17.00 val. neapsikentusi ji pasakė E. G., kad jeigu jis nenustos jos įžeidinėti ir keikti, ji paskambins į policiją, nes jai, senyvo amžiaus moteriai, reikia poilsio, o ne konfliktų. Tada jis liepė jai atiduoti jam savo mobilaus ryšio telefoną. Jis turi savo telefoną, todėl ji neabejoja, kad jos telefono jis reikalavo ne norėdamas jį pasisavinti, o nenorėdamas, kad ji paskambintų į policiją. Tačiau ji pasakė, kad telefono jam neduos. Jis užpyko, priėjo prie jos ir staigiu judesiu, neabejotinai tyčia, abiem rankom stipriai, visa jėga pastūmė ją ties jos abiem pečiais. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, nieko jam nedarė. Dėl to pastūmimo ji griuvo aukštielninka ant nugaros, galva atsimušdama į tos lovos, ant kurios sėdėjo, medinį atlošą ir stipriai užsigavo pakaušį. Smūgis buvo stiprus, užsigavo stipriai, pajuto aštrų, intensyvų fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką. Skaudėjo būtent galvą, pakaušio, kurį susimušė dėl to, kad sūnus ją tyčia pastūmė, srityje. Jai pradėjo svaigti galva. Ji iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pasakė, kas nutiko, pasakė, kad jai reikia pagalbos ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Sužalojimo žymių nesimatė, nes pakaušio sritis plaukuota, tačiau čiuopiant buvo jaučiamas guzas. Dėl šio įvykio ji į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio dėl patirtos žalos nereikš.

2023 m. kovo 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas D. I. pareiškimas, jog 2023 m. kovo 3 d. apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, miegamojo kambaryje, sėdint ant lovos, jos sūnus E. G., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu tyčia abejomis rankomis ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į lovos medinį atlošą ir susitrenkė galvą. Dėl tokių sūnaus E. G. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, medicinos pagalba šiuo metu nereikalinga, tačiau, jei pasijus blogiau, kreipsis į gydymo įstaigą asmeniškai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tame pačiame protokole nurodyta, kad, apklausiama kaip pareiškėja (liudytoja), D. I. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu su ja gyvena jos sūnus E. G.. 2023 m. kovo 3 d. apie 02.30 val. jos sūnus E. G. grįžo į namus iš kaimo jau neblaivus, visą naktį jai neleido miegoti, kadangi vis kažką veikdavo - tai valgyt darydavosi, tai kūrendavo pečių, tai kambaryje, kuriame jie miega abu, būdavo uždegęs šviesą, dėl ko ji negalėjo miegoti. Tuo pat metu ją įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. 2023 m. kovo 3 d. apie 17.00 val. sūnus pradėjo reikalauti iš jos duoti jam savo mobilųjį telefoną, tačiau, jai nesutikus, šis staiga ją tyčia, abejomis rankomis pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į lovos medinį atlošą ir susitrenkė galvą. Dėl tokių sūnaus E. G. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Kuomet ją sūnus pastūmė, ji dar spėjo gindamasi viena koja, kuria tiksliai nepamena, įspirti jam, kur pataikė neatsimena, dėl ko sūnus atsisėdo ant viduryje kambario esančio stalo, kadangi buvo stipriai neblaivus. Po įvykio ji iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie situaciją. Atvykę policijos pareigūnai jos sūnų išvežė į nakvynės namus. Greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė, kadangi akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, tačiau, jei pasijus blogiau, kreipsis į gydymo įstaigą asmeniškai.

2023 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra. Objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepaimta.

2023 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė D. I., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai ir jų vieta: patinimas galvos pakaušyje. Smurtu įtariamas asmuo – E. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus (nustatyta 3,05 promilės). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – motina ir sūnus. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: nėra. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys: N. I., buvo namuose įvykio metu, tačiau komentuoti atsisakė. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja D. I., kuri paaiškino, kad jos sūnus E. G. vartojo alkoholinius gėrimus, pasidarė agresyvus, norėjo iš pranešėjos atimti telefoną, todėl ją tyčia pastūmė, ko pasėkoje ji krisdama miegamojo / svetainės kambaryje, galva atsimušė į medinį lovos atlošą, susitrenkė galvos srityje, akivaizdžių išorinių sužalojimų nesimato, tačiau yra jaučiamas guzas galvos srityje, tokiais veiksmais E. G. sukėlė fizinį skausmą D. I.. Paklausus E. G. apie įvykį, šis apie jį nieko nekomentavo, kalbėjo kitus dalykus, kadangi buvo per stipriai neblaivus. D. I. blaivi. Informacija apie įvykio aplinką: tvarkinga. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir pranešimų, kai informacija patikrinimo metu nepasitvirtino. Smurtu įtariamas asmuo atskirtas, įteiktas šaukimas, jis pristatytas į saugios nakvynės namus, adresu (duomenys neskelbtini). Naudotas alkoholio kiekio matuoklis „Drager Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0355, patikros sertifikato Nr. 1752416. Filmuota kūno kamera.

2023 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 3 d. apie 19.50 val. nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal PRĮR ROIK0123000119625 dėl smurto artimoje aplinkoje, ant D. I. vizualiai nesimatė fizinių sužalojimų. Pastarosios sutikimu padarytos jos fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pilietė buvo akivaizdžiai blaivi, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, patikros sertifikato Nr. 1751569 D. I. nustatyta 0,00 promilės. Alkotesterio parodymai saugomi alkotesterio vidinėje atmintyje ir papildomai prie bylos medžiagos nepridedami.

Asmens testo alkoholiui išraše nurodyta, kad 2023 m. kovo 3 d., 17.40 val. atlikus E. G. testą alkoholiui, jam nustatyta 3,05 promilės neblaivumas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis E. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. kovo 3 d. apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia savo motina D. I., metu, tyčia, abiem rankom stūmė ją ties jos abiem pečiais, dėl ko ji griuvo ant nugaros, galvos pakaušiu atsimušė į medinį lovos atlošą, taip fiziškai smurtaudamas prieš D. I., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ne tik jo pačio prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas. 

Kaltinamasis E. G. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant E. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau yra teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, skiriant šiek tiek didesnę nei vidurkis bausmę. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra neskirtina, nes kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas savo gyvenamojoje vietoje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme E. G. skirtini įpareigojimai.

Kadangi kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, jam, vadovaujantis BK 722 straipsnio pagrindu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

E. G. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja        Živilė Bliūdžiuvienė