Civilinė byla Nr. e2-139-1069/2019
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01936-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 2.5.7.; 3.4.5.2.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 9 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,
sekretoriaujant Redai Vingienei, Rasai Vindžigelskytei
dalyvaujant ieškovui M. P. ir jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui,
atsakovei I. P. ir jos atstovams advokatui Vaclovui Šerlinskui bei advokatei Dženetai Terespolskienei,
tretiesiems asmenims A. P. ir Ž. R. (P.) ir I. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., A. P., Ž. P., L. P., R. P., Z. J. ir Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. ir I. P.,
n u s t a t ė :
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas M. P. 2018-10-31 kreipėsi į teismą ir, patikslinęs savo reikalavimus, prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas M. P. po A. P. (savo senelio) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2017-08-16 paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovė I. P. paveldėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad M. P. ir I. P. liudijime nurodytą turtą po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo lygiomis dalimis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1-2, 154-157).
2. Nurodė, kad ieškovas gimė Z. P. ir I. P. šeimoje. Jo tėvas – Z. P. gimė A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir I. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), šeimoje. A. P. (ieškovo senelis) be sūnaus Z. P. turėjo ir kitus vaikus (atsakovę I. P., o taip pat S. P., R. P. ir Z. J.). A. P., A. P., Ž. P. ir L. P. yra ieškovo broliai ir seserys bei – Z. P. vaikai. Tėvas Z. P. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno savo močiutės Z. P. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o po tėvo mirties šiame name liko gyventi ieškovas kartu su minėtais broliais ir seserimis bei mama. Gyvenamojo namo savininkė Z. P. mirė (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012 patenkino I. P. pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo I. P.. Ir nors teismas 2012-04-26 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą (dėl palikimo priėmimo), tačiau nebuvo nustatytos priimto palikimo dalys. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-279-204/2012 I. P. patvirtino, kad po jos tėvo A. P. mirties liko gyventi minėto gyvenamojo namo dalyje, o kitoje namo dalyje liko gyventi mirusio Z. P. vaikai tarp kurių ir ieškovas. Ieškovas M. P. po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) per trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis senelio paliktą palikimą priėmė aktyviais veiksmais pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti: liko gyventi savo dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūpinosi ja kaip savo turtu, šią namo dalį išlaikė, mokėjo už ją privalomus mokesčius, taip patvirtindamas savo kaip įpėdinio interesus įgyvendinti teises į palikimą. Tokiais savo veiksmais ieškovas akivaizdžiai parodė, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Taigi tiek ieškovas M. P., tiek atsakovė I. P. priėmė palikimą po A. P. mirties lygiomis dalimis (po 1/2 dalį). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei buvo išduotas 2017-08-16, tačiau ieškovas apie tai sužinojo tik 2018 m. balandžio mėnesį, kai po namo gaisro nusprendė atlikti namo remonto darbus, tačiau I. P. pranešė, kad šis gali nieko neberemontuoti, nes visas namas atiteko jai. Nustačius faktą, kad ieškovas palikimą priėmė, ginčas tarp šalių kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nuo pat gimimo gyveno dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jo tėvai atsakovę augino kaip savo dukterį, kuri vėliau išvyko gyventi į Kretingą. Po senelio A. P. mirties (t. y., 2005 m.) name gyveno ieškovas gyveno su broliais ir seserimis, su mama ir su vėliau iš kito miesto grįžusia tėvo seserimi I. P.. Ieškovas neprieštaravo, kad I. P. po senelio A. P. mirties paveldėtų savo dalį namo. Apie tai, kad I. P. nuosavybės teise valdo visą namą ieškovas sužinojo tik po 2018 m. buvusio gaisro, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl stogo remonto. Tuomet I. P. pareiškė, kad ji viena remontuosis namą, kadangi ji yra vienintelė jo savininkė. Nors ieškovas žinojo, kad pastaroji tvarkėsi nuosavybės teise, tačiau buvo įsitikinęs, kad ji, kaip ir žadėjo, tvarkėsi tik savo namo dalį. Apie tai, kad I. P. yra išduotas oficialus paveldėjimo teisės liudijimas į visą gyvenamąjį namą jis sužinojo tik šio teisminio proceso metu. Iš namų jis išėjo 2018 m. pradžioje kai susirado draugę, vėliau buvo grįžęs, bet dėl nuolatinio I. P. dukters girtavimo ir jo sutuoktinės bei vaiko užgauliojimo, teko išsikelti.
II. Atsakovės ir trečiųjų asmenų procesinė pozicija
4. Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose (t. 1, el. b. l. 50, 77-78, 171-174) prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti arba ieškinį palikti nenagrinėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-26 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012) jau buvo patenkintas I. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo atsakovė – I. P.. Dėl tokio teismo sprendimo neprieštaravo ir teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuotas asmuo M. P.. I. P. gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį išduotas išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog namas (duomenys neskelbtini). bei visi kiti nekilnojamieji daiktai ir jų priklausiniai nuosavybės teise priklauso I. P.. Duomenys, įrašyti į viešą registrą, pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti. Po 2018-04-20 vykusio gaisro ji savo lėšomis atstatė namą ir tik tuomet ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas į jį. Ieškovo reikalavimams turi būti taikoma ieškinio senatis, nes jis turėjo pats pasirūpinti turto paveldėjimu. Po A. P. mirties praėjo daugiau nei 10 metų, M. P. niekur nesikreipė, jokio turto valdyti nepriėmė ir nevaldė, nedeklaravo gyvenamosios vietos, neprižiūrėjo namo, nemokėjo jokių mokesčių. Žinių apie įmokamus mokesčius, teismui taip pat nepateikė. Ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai iš ypatingosios teisenos perėjo į ginčo teiseną toje pačioje byloje pateikdamas ieškinį. Šiuo atveju jis turėjo prašyti teismo atnaujinti procesą, kadangi teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindų, kuriais jis galėtų teismo prašyti atnaujinti procesą. Todėl ieškovas netinkamai inicijavo ginčo procesą, netinkamai taiko savo ieškinyje materialines ir procesines teisės normas, dėl ko teismas turėtu palikti ieškinį nenagrinėtu, kitu atveju - taikyti ieškinio senatį.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė I. P. paaiškino, kad nuo vaikystės gyveno močiutei priklausančiame name ((duomenys neskelbtini)), kartu su broliais ir seserimis, kurių vieni ilgiau kiti trumpiau ten gyveno. Tame name gyveno ir jos brolio žmona I. P. su vaikais ir savo mama. Visi ten gyveno be patogumų, vanduo buvo iš šulinio. Kiekvienas šildėsi savo namo dalis. Už elektrą mokėdavo dažniausiai atsakovės dukrą, o už ieškovo šeimos naudojamą namo dalį, pagal atskiro skaitiklio parodymus, ieškovas sumokėdavo grynais pinigais atsakovei ar jos dukrai. Vėliau siekiant atstatyti namus po gaisro, kilusio 2018 m. balandžio mėnesį, reikėjo susitvarkyti namo nuosavybės dokumentus. Dėl šios priežasties ji pradėjo tvarkytis turto paveldėjimo reikalus. Niekas iš šiame name gyvenančių asmenų, tame tarpe ir ieškovas, neprisidėjo finansiškai remontuojant namą. Šiuo metu vienoje namo dalyje gyvena jos dukra su šeima, kitoje namo dalyje gyvena ieškovo motina.
6. Notarė A. R. atsiliepime (t .2, el. b. l. 1-2) nurodė, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tik asmeniškai arba per įgaliotą atstovą. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Lietuvos Respublikos teisę palikimas savaime nepereina įpėdiniui, palikimas turi būti priimtas. Palikimas priimamas laisva valia, aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimų įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikėjo palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais. Tuo atveju, kada asmuo nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, šis faktas nustatomas teismo tvarka. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012, nustatė juridinius faktus: (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., palikimą priėmė jos sūnui – A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus – palikimą priėmė I. P.. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas, teismo sprendimas privalomas ir vykdytinas, todėl 2017-07-14 atsakovei pateikus prašymą, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą mirus Z. P. (notarinio registre Nr.4990), ir 2017-08-16 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, mirus A. P. (notarinio registro Nr. 6072).
7. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime nesutiko su ieškovo reikalavimais, kadangi name (duomenys neskelbtini), gyvena jo sesuo – atsakovė I. P. su šeima (t. 1, el. b. l. 41).
8. Trečiais asmuo Z. P. (D.) pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad name (duomenys neskelbtini), gyvena jos sesuo I. P., kuri laikytina vienintelė šio namo valdytoja ir paveldėtoja (t. 1, el. b. l. 71).
9. Trečiasis asmuo Ž. P. (R.) teismo posėdžio metu pareiškė sutinkanti su ieškovo reikalavimais. Paaiškino, kad M. P. iki šiol gyvena tėvų / senelių namuose (duomenys neskelbtini), ji pati ten gyveno iki kokių 2007 m.. Šiuo metu brolis ten gyvena kartu su mama, tvarkosi ir prižiūri jų valdomą namo dalį. Vykstant teismo procesui 2012 m., neprieštaravo, kad I. P. paveldėtų savo valdomą namo dalį.
10. Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu taip pat pareiškė sutinkantis su M. P. reikalavimais. Nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyveno nuo gimimo, vienoje namo pusėje, o kitoje namo pusėje kažkur nuo 2009 m. gyvena I. P.. M. P. šiuo metu gyvena nuomojamame bute Šilutės mieste. Iš namų (duomenys neskelbtini) jis turėjo išeiti dėl nesutarimų su I. P., ten liko gyventi jų mama I. P.. Nagrinėjant civilinę bylą 2012 m. jis reiškė sutinkantis su I. P. reikalavimais iš dalies, t. y., sutiko su juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad I. P. po savo tėvo mirties valdė tik dalį gyvenamojo namo.
11. Teismo posėdžio trečiasis asmuo I. P. nurodė, kad ieškovas yra jos sūnus, o atsakovė (I. P.) – vyro sesuo, kurią ji nuo pat jos vaikystės augino ir globojo. Kiti teismo posėdžio metu dalyvaujantys suinteresuoti asmenys yra jos vaikai. Paaiškino, kad susituokusi su vyru Z. P. 1983 m., apsigyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvendama susilaukė vaikų: M. P., A. P., Ž. P., L. P. ir A. P.. Visi vaikai ten užaugo. Po uošvio mirties ji su vaikais liko gyventi tuose namuose, niekada niekur nebuvo išsikėlusi. Ji šiuo metu gyvena dalyje to namo. Po 2018 m. balandžio mėnesį vykusio gaisro paaiškėjo, kad ji ir jos vaikai buvo išregistruoti iš gyvenamosios vietos ir kad nuosavybė viso namo priklauso atsakovei I. P..
12. Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys A. P., L. P., R. P., Z. J., Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R.. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Gautas trečiųjų asmenų Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (t. 2, el. b. l. 1-2) ir R. P. prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t .2, el. b. l. 106). Byla nagrinėtina, nedalyvaujant minėtiems tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
III. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
ieškinį patenkinti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo A. P. vaikaitis (el. b. t. 1, l. 3, 11, 13). Byloje esantis 2005-05-09 išduotas mirties liudijimas Nr. 134, patvirtina, kad ieškovo senelis – A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 10), o ieškovo tėvas – Z. P., kaip liudija (duomenys neskelbtini) išduotas mirties įrašas Nr. 7, mirė kur kas anksčiau – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1. l. 9). Tuo tarpu atsakovė I. P. yra A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė bei Z. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo (el. b. t. 1. l. 16).
14. Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad visa P. šeima gyveno (duomenys neskelbtini). esančiame name, kuriam vėliau suteiktas konkretus adresas – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 20, 146, 149, 166, t. 2, l. 12).
15. Kaip matyti, Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus – A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo pareiškėja – I. P. (el. b. t. 1, l. 6-8, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėto sprendimo tyrinys liudija, kad šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir ieškovas M. P., kuris tuomet neginčijo paties I. P. palikimo priėmimo fakto, tačiau nesutiko, kad pareiškėja I. P. priimtų palikimu visą namą, esantį (duomenys neskelbtini) (sprendimo 2 psl. 4 pastraipa ir 3 psl. 1 pastraipa), taip pat aptariamame sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio / jo dalių, o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (sprendimo 3 psl. 2 pastraipa). (el. b. t. 1, l. 6-8).
16. Taip pat nustatyta, kad atsakovė I. P. minėtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-26 sprendimą kartu su palikimo priėmimo pareiškimu pateikė Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei, kuri 2017-08-16 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą Nr. 6072, pagal kurį visą A. P. turtą paveldėjo vienintelis asmuo, jo dukra – I. P. (el. b. t. 1. l. 131-145). Minėto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu I. P. 2017-08-28 įregistravo savo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (ūkinį pastatą bei daržinę), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1. l. 89-90).
17. Ieškovas M. P. nurodė, kad tiek po tėvo (Z. P.) mirties (duomenys neskelbtini), tiek po senelio (A. P.) mirties (duomenys neskelbtini), su savo mama (I. P.) visada gyveno tame pačiame name esančiame (duomenys neskelbtini), (t. y., vienoje to namo dalyje), šiuo turtu visada rūpinosi, prižiūrėjo, kartu su I. P. (kuri gyveno kitoje to paties namo dalyje) mokėjo mokesčius už suteiktas būstui elektros paslaugas, todėl mirus jo tėvui (pirmosios eilės įpėdiniui) laikytina, kad yra jis priėmė senelio palikimą faktiškai pradėdamas turtą. Šiuo tikslu prašo nustatyti palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu faktą bei ginčija paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį atsakovė I. P. viena pati paveldėjo gyvenamąjį namą.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
18. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
19. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012 ir kt.). Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. mirties momentu pats ieškovas M. P. buvo nepilnametis, tuo metu jam buvo keturiolika metų, taigi jis negalėjo žinoti / suvokti jokių palikimo, atsiradusio po senelio A. P. mirties, priėmimo aplinkybių, taip pat dėl savo amžiaus šios teisės savarankiškai įgyvendinti taip pat negalėjo. Vadinasi, pareiga pasirūpinti jo teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, teko jo įstatyminei atstovei motinai, I. P. (CK 2.8 straipsnis, 3.185 straipsnis). Pastaroji teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinodama, jog ji pati asmeniškai į uošvio, A. P., palikimą nepretenduoja apie savo sūnaus M. P. teisių įgyvendinimą tuomet nepagalvojo, kadangi jai vienai teko rūpintis buitimi bei auginti vaikus., tačiau patvirtino, kad ji pati su savo vaikais nepertraukiamai visą laiką gyveno vienoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, ir liko gyventi tiek (duomenys neskelbtini)mirus jos sutuoktiniui Z. P., tiek (duomenys neskelbtini) mirus uošviui A. P., mokėjo mokesčius už elektrą, taip pat savo gyvenamojo namo dalį šildydavo kietu kuru. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų, apkalustų teismo posėdyje parodymai. Atsakovė I. P. teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo, priešingai, pati atsakovė paaiškino teismui, kad ginčo name gyveno ir jos brolio žmona – I. P. su vaikais ir savo mama, visi ten gyveno be patogumų, vanduo buvo iš šulinio, kiekviena namo pusė šildėsi savo namo dalis malkomis, o už elektrą už ieškovo šeimos naudojamą namo dalį, pagal atskiro skaitiklio parodymus, ieškovas sumokėdavo grynais pinigais atsakovei ar jos dukrai (posėdžių garso įrašai).
22. Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Aplinkybę apie ieškovo M. P. gyvenamąją vietą būtent (duomenys neskelbtini) (kuriai vėliau suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)) leidžia spręsti ir teismui pateikta Gyventojų registro 2019-02-27 pažyma Nr. GR. 4A-401 (el. b. t. 1, b. l. 146). Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įpėdinis M. P., palikimo atsiradimo metu atstovaujamas savo mamos I. P., su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, kad po A. P. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė ir jo anūkas M. P..
23. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovas M. P. negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.
24. CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar, kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo nenustatytas rašytinių įrodymų prioritetas prieš kitus įrodymus. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje laikomasi nuomonių, kad rašytiniai įrodymai gali būti patikimesni dėl jų didesnio objektyvumo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, neturi įtakos jo paaiškinimų patikimumui, bet gali turėti įtakos bendrai išvadai, ar iš viso pakako pareiškėjo pateiktų įrodymų. Spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertina visus tuos įrodymus, kurie yra pateikti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 31 punktą).
25. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovo ir atsakovės, jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad ieškovas M. P. senelio A. P., mirties (2005-05-09), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl reikalavimo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą
26. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).
27. Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog ieškovas M. P. priėmė faktiniu valdymu palikimą, jis laikomas antros eilės įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turinčiu teisę lygiomis dalimis paveldėti su atsakove (pirmos eilės įpėdine), kadangi palikimo atsiradimo metu jau nebuvo gyvo jo tėvo, kuris būtų buvęs įpėdinis (CK 5.12 straipsnis), taigi ieškovas yra asmuo, turintis teisę ginčyti Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2017-08-16 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
28. Kaip jau minėta CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas vienerių metų senaties terminas, kuris prasideda nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
29. Atsakovės atstovai laikėsi pozicijos, kad dar 2012-04-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012, teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. palikimą faktiniu valdymu priėmė atsakovė I. P. ir ieškovui minėtoje byloje dalyvavus suinteresuotu asmeniu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik 2018-04-20 (t. y. bandant pašalinti kilusio gaisro name padarinius). Tačiau teismas su tokiu atsakovės atstovų vertinimu nesutinka.
30. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista.
31. Kaip minėta civilinės bylos Nr. 2-279-204/2012 nagrinėjimo metu ieškovas nors ir neginčijo paties I. P. palikimo priėmimo fakto, tačiau nesutiko, kad pareiškėja I. P. priimtų palikimu visą namą, esantį (duomenys neskelbtini) (sprendimo 2 psl. 4 pastraipa ir 3 psl. 1 pastraipa), be to, sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio / jo dalių, o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (sprendimo 3 psl. 2 pastraipa). (el. b. t. 1, l. 6-8). Taigi nors pats ieškovas tuo metu savo paveldėjimo teisės nerealizavo (tai padaryta šioje byloje konstatavusi, kad palikimo priėmimą faktiniu valdymu), tačiau tikėtina nesuvokė, kad tokiu būdu jo paveldėjimo teisė bus pažeista (visiškai eliminuota). Byloje nustatyta, kad pačiai ieškovei 2012-04-26 sprendimo pagrindu paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas kur kas vėliau, t. y., 2017-08-16, o jos nuosavybės teisė į visą gyvenamąjį namą buvo įregistruota (išviešinta) 2017-08-28. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu jokios informacijos apie galimas teisės iš notaro negavo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes. Aplinkybę, kad 2018-04-20 gyvenamajame name kilo gaisras, po kurio teko investuoti į šio nekilnojamojo turto atstatymą patvirtina byloje pateikta 2018-04-24 pažyma Nr. 1-21-34 (el. b. t. 2. b. l. 20). Taigi, byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, teismas daro tikėtiną išvadą, kad ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį, todėl 2018-10-25 teisme inicijavęs civilinį procesą nepraleido CK 5.8 straipsnyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.
32. Konstatavus, kad ieškovas M. P. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo A. P. palikimą per savo tuometinę įstatyminę atstovę (mama) pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), nepagrįstai visas palikėjo turtas perėjo vienintelei įpėdinei jo dukteriai I. P., todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2017-08-16 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje dėl ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.12 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
34. Šioje byloje atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-12-12 sprendimu 100 procentų apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. t. 1, b. l. 69-70). Todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos apmokėtinos iš biudžeto lėšų, taip pat dėl šios priežasties iš atsakovės nepriteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis.).
35. Kita vertus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
36. Nustatyta, kad ieškovas už pradinį reikalavimą sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio sumą (el. b. t. 1. b. l. 4), kuriuo vėliau patikslinęs sumokėjo dar 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, b. l. 158), taip pat 2018-10-23 atstovavimo sutarties pagrindu ieškovą atstovavo advokatas, kuriam už atstovavimo teisme paslaugas sumokėta 600 Eur suma (el. b. t. 1, b. l. 148).
37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, neatstatantis, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis) turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdų, spręsti ginčus taikiai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
38. Šioje byloje ieškovo reikalavimai, adresuoti atsakovei, buvo patenkinti visa apimtimi, sprendimas priimtas išimtinai jo naudai, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis ne tik bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o įvertinti ir „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas (ieškinio reikalavimų patenkinimas), o bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas.
39. Byloje nustatyta, kad civilinį ginčą ieškovas inicijavo, siekdamas realizuoti savo paveldėjimo teisę, atsiradusią dar 2005-05-09, jam būnat nepilnamečiu. Taigi didele apimtimi ieškovo poreikį ginti tiek savo pažeistas teisės ir ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, tiek bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, lėmė ieškovo įstatyminės atstovės (mamos), tiek vėliau ir jo paties neapdairumas ir pasyvumas, ilgą laiką nors ir pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, tačiau nesiėmus jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo fakto įforminimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, šiuo aspektu aktualūs ir atsakovės elgesio motyvai, atsisakant pripažinti ieškovo reikalavimą ir (ar)sudaryti su juo taikos sutartį. Nėra pagrindo atsakovės pastangų priimti palikimą ir atlikti teisinius veiksmus tam, kad jos atžvilgiu notarine tvarka būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, vertinti, kaip nesąžiningų. Be to, atsakovės subjektyvų suvokiamą, atitinkamą aplinkybių vertinimą ir gynybinę poziciją iš esmės nulėmė ir šioje byloje jai teikiamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos. Taigi ieškinio patenkinimo atveju atsakovė gali būti įvardyta pralaimėjusia tik formaliai, todėl, teismo vertinimu, atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo senelio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 6072, išduotą mirusio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukteriai I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.
Teisėja Lina Nainienė