Administracinė byla Nr. eA-4104-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00353-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 53.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. ir atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 3P-154 „Dėl I. Š. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas), grąžinti ją į Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus (A lygis, 19 kategorija) pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Ginčijamu įsakymu ji buvo atleista iš Tarnybos direktoriaus pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Įsakymo neteisėtumą pagrindžia vien tai, kad jos pareigybė nėra panaikinta, nepasikeitusios nei funkcijos, nei keliami reikalavimai. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, ministerija) nėra priėmęs jokio administracinio akto dėl jos pareigybės panaikinimo. Žemės ūkio ministras 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešime Nr. 19P-75 (toliau – ir Informacinis pranešimas) nurodė, jog yra keičiama tik Tarnybos direktoriaus darbo vieta iš Vilniaus į Klaipėdą, tačiau darbo vietos pakeitimas nėra ir negali būti prilyginamas pareigybės panaikinimui.
3. Pasak pareiškėjos, aplinkybę, kad jos pareigybė nėra panaikinta, patvirtina ir tai, jog šiuo metu paskelbtame Tarnybos direktoriaus konkurse, pareigybės aprašyme nurodomas tas pats A lygis ir 19 kategorija, tos pačios funkcijos, kokios buvo pareiškėjos pareigybės aprašyme, kuris po Įsakymo priėmimo nebuvo keičiamas (Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo galiojanti redakcija patvirtinta žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 40P-11).
4. Pareiškėjos teigimu, atsakovas darbo vietą iš Vilniaus į Klaipėdą perkėlė tik formaliai, nes jokių objektyvių kliūčių vykdyti darbo funkcijas Vilniuje nėra. Pagal Įsakymu patvirtintą struktūrą, Vilniuje liko ne tik Veiklos administravimo skyrius bei Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrius, bet ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, vyriausiojo patarėjo pareigybės.
5. Pareiškėja pažymėjo, kad augina du vaikus iki 14 metų, todėl apie aplinkybes, kurias atsakovas traktuoja kaip pareigybės panaikinimą, jai turėjo būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius iki panaikinimo. Informaciniame pranešime nurodyta, kad jos darbo vieta keičiama nuo 2018 m. sausio 1 d., ir šias aplinkybes atsakovas laikė pareigybės panaikinimu, todėl apie tai turėjo būti pranešta ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas, Informacinį pranešimą pateikęs tik 2017 m. rugsėjo 12 d., pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimo pateikimo terminą.
6. Pareiškėjos turimais duomenis, nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. Informacinio pranešimo jai įteikimo iki aplinkybių, kurias atsakovas laikė pareigybės panaikinimu, atsiradimo, jos darbovietėje buvo laisva Įsakymu pakeistos struktūros 3 punkte numatyta pareigybė – Tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas (Vilniaus mieste). Atsakovas nesiūlė jai užimti šią pareigybę, nors ji atitiko šioms pareigoms užimti keliamus reikalavimus, taip grubiai pažeisdamas VTĮ 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 2 dalį. Ši pareigybė buvo įsteigta tik 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje, į šią vietą skubiai ir slaptai tarnybinio kaitumo būdu buvo pervestas Tarnybos vyriausias patarėjas.
7. Pareiškėja teigė, kad atsakovas, atleidęs ją iš įstaigos vadovo pareigų, privalėjo ją perkelti į aukštesnės ar tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę Tarnyboje, juo labiau, kad atleidimo metu buvo laisva vyriausiojo patarėjo pareigybė, be to, atsakovas, atleisdamas ją iš pareigų, pažeidė ir garantijas, numatytas VTĮ 43 straipsnio 8 dalyje.
8. Teismo posėdyje pareiškėja akcentavo, kad realiai jos darbo vieta galėjo likti Vilniuje. Vyriausiojo patarėjo pareigybė 2018 m. sausio 17 d. buvo specialiai panaikinta, kad nebūtų jokių galimybių pareiškėją grąžinti į Tarnybą. Atsakovas turėjo tikslą nutraukti darbo sutartį būtent su ja. Laimėjusi konkursą, ji buvo laikinai perkelta į įstaigos vadovo pareigas, remiantis VTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, todėl turėjo būti taikomos VTĮ 43 straipsnio 8 dalyje nurodytos garantijos.
9. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. 2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai buvo įteiktas Informacinis pranešimas, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiasi jos einamų pareigų darbo vieta, t. y. darbo vieta nustatoma Klaipėdos mieste ir prašoma per 5 darbo dienas pranešti raštu apie sutikimą arba atsisakymą eiti pareigas. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 28 d. raštu informavo, kad nesutinka keisti darbo vietos iš Vilniaus į Klaipėdą. Įsakyme nurodyta, kad ji atleidžiama iš pareigų 2017 m. gruodžio 31 d., nukeliant atleidimo datą į 2018 m. sausio 12 d., nurodyta išmokėti 4 mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir visas priklausančias pinigų sumas. Taigi pranešimo įteikimo termino nepažeidė.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Tarnybos nuostatai), 5 punktą, Tarnybos buveinės adresas yra Naujoji uosto g. 8A, Klaipėda. Vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas dėl struktūros), buvo pakeista Tarnybos struktūra, taip pat ir įstaigos vadovo pareigybės darbo vieta – panaikinta Vilniuje ir įsteigta Klaipėdoje (Žuvininkystės tarnybos buveinės vietoje), į kurią perkelta dalis Tarnybos padalinių. Valstybės tarnybos departamentas, vertindamas valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, kai valstybės institucija pakeičia buveinės adresą į esantį kitoje vietovėje, pateikė nuomonę, kad valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų dėl nesutikimo su pasikeitusiomis darbo sąlygomis (keičiantis darbo vietai) turėtų būti prilyginamas atleidimui iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.
12. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos pertvarka vykdoma etapais. Siekiant stiprinti kontrolės funkcijas ir priartinti paslaugas prie galutinio vartotojo, Tarnybos būstinė 2018 m. sausio 1 d. buvo perkelta į Klaipėdą. Pagal Įsakymą dėl struktūros Vilniuje buvo palikti tik Veiklos administravimo skyrius ir Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrius bei jų funkcijų vykdymui koordinuoti ir kontroliuoti Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo bei vyriausiojo patarėjo pareigybės.
13. Žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-28 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ vyriausiojo patarėjo pareigybė buvo panaikinta. Nuo 2018 m. liepos 1 d. planuojama panaikinti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrių. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. planuojama atsisakyti žuvų veisimo ir auginimo, panaikinti Veiklos administravimo skyrių, Šilavoto veislininkystės grupę, Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biurą bei Žeimenos ir Trakų Vokės žuvivaisos grupę. Planuojama, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. visi Tarnybos padaliniai bus Klaipėdoje, kuri yra tinkamiausia vieta kontrolės funkcijų vykdymui.
14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo valstybės tarnautoja – įstaigos vadovė, o ne karjeros valstybės tarnautoja, todėl jai taikoma VTĮ 43 straipsnio 3 dalis. Įstaigos vadovui, siekiančiam atkurti valstybės tarnautojo statusą, tokia teisė suteikiama tik VTĮ 16 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, o pareiškėja neatitinka VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenims keliamų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, jog įteiktame Informaciniame pranešime buvo pranešta apie pareigybės naikinimą, tačiau atleidimo terminas nukeltas, siekiant nepažeisti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nurodyto 4 mėnesių termino. Taigi 2018 m. sausio 12 d. atleidus pareiškėją, jos teisės nebuvo pažeistos.
15. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog VTĮ 43 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos garantijos taikomos tik laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal VTĮ įstatymo 18 straipsnį atveju. Pareiškėja skunde nurodė, jog laimėjo konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas, o ne buvo laikinai į jas perkelta. Atsižvelgiant į tai, jai negali būti taikomos minėtos garantijos. Pareiškėja buvo Tarnybos vadovė ir VTĮ nuostatos bei jų taikymas jai, kaip buvusiai įstaigos vadovei, atsakingai ir už įstaigos personalo valdymą, turėjo būti žinomos. Pareiškėja, siekdama būti perkelta į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, galėjo teikti prašymą VTĮ 20 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
16. Dėl prašymo grąžinti į pareigas atsakovas pažymėjo, kad Įsakymu dėl struktūros Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pareigybė buvo perkelta į Klaipėdą, pareiškėja su darbo vietos pakeitimu nesutiko, todėl teismui šį prašymą tenkinus, jo nebūtų galima įgyvendinti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis), iš dalies tenkinęs pareiškėjos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą iš dalies tenkino, panaikino ginčijamo įsakymo 1 punktą, nustatė, kad pareiškėja iš Tarnybos direktoriaus pareigų yra atleista šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 17 200,79 Eur už priverstinės pravaikštos laiką, 12 900,36 Eur kompensaciją ir 224,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
21. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginių pagrįstumą, rėmėsi LVAT nutarties išaiškinimais, jog atsakovas pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos, pritaikant VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kvalifikavo teisingai, tačiau pareiškėjai nebuvo užtikrinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija tęsti valstybės tarnybos teisinius santykius.
23. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai iki jos atleidimo jokios kitos pareigos nebuvo siūlomos, todėl pareiškėjos atleidimo procedūros pažeidimas paneigė vieną iš pagrindinių VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atleidžiamų karjeros valstybės tarnautojų garantijų. Nustatytas pažeidimas leido teismui pripažinti pareiškėjos atleidimą neteisėtu ir panaikinti ginčijamo įsakymo 1 punktą.
24. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo reikalavimą grąžinti ją būtent į Tarnybos direktoriaus pareigas, nurodė, kad Tarnybos buveinė yra Klaipėdoje, ten dirba ir jos direktorius, pareiškėja dirbti Klaipėdoje atsisakė, todėl dėl organizacinių priežasčių nėra galimybės grąžinti pareiškėją į jos buvusias pareigas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu jau sutiktų vykti į Klaipėdą, ginčo atveju nėra reikšminga, nes ginčo situacija vertinama pagal ginčijamo įsakymo metu buvusią situaciją.
25. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog ji galėtų būti grąžinta į Tarnybos patarėjo pareigas, pažymėjo, kad, nors ši pareigybė buvo laisva pareiškėjos įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu, ir pareiškėja atitiko šios pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, tačiau Tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigybė panaikinta 2018 m. sausio 18 d., todėl į šias pareigas pareiškėja negali būti sugrąžinta (paskirta). Teismas iš viešai skelbiamos informacijos Tarnybos internetiniame puslapyje (http://zuv.lt/index.php?879123024) nustatė, kad Tarnybos Bendrųjų reikalų skyrius, apie kurio vedėjo pavaduotojo bei vyriausiojo specialisto pareigybes pareiškėjos atstovė minėjo teismo posėdžio metu, taip pat yra Klaipėdoje (į kurią pareiškėja atsisakė vykti atleidimo metu), todėl dėl organizacinių priežasčių pareiškėjai negalėtų būti suteikiamos ir minėtos pareigos. Teismas, įvertinęs Tarnybos 2018 m. vasario 22 d. rašte pateiktą informaciją apie pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu buvusias laisvas pareigybes, šių pareigybių aprašymus bei nuo 2019 m. vasario 2 d. galiojančią Tarnybos struktūrą, pareiškėjos išsilavinimą, 2017 m. gruodžio 28 d. išreikštą poziciją atsisakyti dirbti Klaipėdoje, nenustatė jokių kitų pareigų, į kurias pareiškėja galėtų būti paskirta panaikinus ginčijamą įsakymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka netikslino savo skundo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko savo skundo reikalavimą grąžinti ją būtent į Tarnybos direktoriaus pareigas.
26. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja negali būti sugrąžinta į Tarnybos direktoriaus pareigas ar kitas pareigas Tarnyboje dėl organizacinių priežasčių (struktūrinių pokyčių, Tarnybos perkėlimo į Klaipėdą, kur pareiškėja nesutiko dirbti), turi būti taikomas alternatyvus pareiškėjos teisių gynimo būdas, įtvirtintas DK 218 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėja iš Tarnybos direktoriaus pareigų atleista 2018 m. sausio 12 d., teismas sprendimą priėmė 2019 m. vasario mėn., todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai priklauso vidutinio darbo užmokesčio išmoka už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus (25 800,72 Eur). Šią išmoką teismas sumažino pareiškėjai pagal Įsakymo 2 punktą išmokėta keturių mėnesių išeitine išmoka (8 599,93 Eur), todėl priteisė jai iš atsakovo 17 200,79 Eur už priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja Tarnyboje dirbo nuo 2003 m. lapkričio mėn., priteisė jai šešių vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją (12 900,36 Eur).
27. Teismas, įvertinęs, kad jis patenkino 80 proc. pareiškėjos skundo reikalavimų (panaikino ginčijamo įsakymo 1 punktą, priteisė pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją, tačiau negrąžino pareiškėjos į eitas pareigas ir pripažino, kad pareiškėja atleista iš Tarnybos direktoriaus pareigų teismo sprendimu), pripažino jai teisę į būtent tokios dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė jį pareiškėjai iš atsakovo.
III.
28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos atžvilgiu taikyti DK 218 straipsnio 4 dalį ir jos negrąžinti į valstybės tarnybą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į A lygio 17 kategorijos patarėjo pareigas ar kitas lygiavertes pareigas Tarnyboje, kurių darbo vieta Vilniaus mieste; arba, netenkinus prieš tai nurodyto reikalavimo dėl pareiškėjos grąžinimo į A lygio 17 kategorijos patarėjo pareigas, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į kitas jos išsilavinimą, kvalifikaciją bei darbo patirtį geriausiai atitinkančias pareigas Tarnyboje ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, kurių darbo vieta Vilniaus mieste, išlaikant turėtą antrą kvalifikacinę klasę; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėja, vadovaudamasi LVAT nutarties išaiškinimais, pažymi, kad nustačius faktą, jog nerealizavus garantijų dėl laisvų darbo vietų siūlymo, nustatytų VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, jos pažeisti interesai turi būti ginami suteikiant teisę tęsti valstybės tarnybos teisinius santykius. T. y. iš pradžių turi būti išnagrinėtos visos įmanomos galimybės pareiškėjai tęsti valstybės tarnybos teisinius santykius.
30. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog ji negali būti grąžinta į kitas pareigas valstybės tarnyboje, yra nepagrįstos. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos interesų gynybos būdų, nurodė šias aplinkybes: Tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigybė buvo laisva, pareiškėja atitiko šios pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus jos įspėjimo laikotarpiu, Tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigybė panaikinta 2018 m. sausio 18 d. Nepaisant to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, vertino ne aplinkybes apie laisvas pareigybes Tarnyboje pareiškėjos atleidimo metu, o jau po jos atleidimo. Pareigybės panaikinamas po pareiškėjos atleidimo iš pareigų nepaneigia faktinės ir teisinės situacijos, kad ši pareigybė buvo laisva jos atleidimo dieną ir turėjo būti jai siūloma. Be to, į bylą yra pateikti duomenys, kad žemės ūkio ministras 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3D-46 patvirtintos Tarnybos struktūros 3 punktu vėl įsteigė Tarnybos patarėjo pareigybę. Šių aplinkybių skundžiamame sprendime teismas nevertino. Teismas privalėjo spręsti, ar egzistuoja objektyvios kliūtys pareiškėją grąžinti į Tarnybą. Aplinkybė, jog teismo posėdžio metu nebuvo patvirtinti patarėjo pareigybės nuostatai (pareigų aprašas), neturėtų būti vertinama kaip organizacinė kliūtis pareiškėjos grąžinimui į darbą.
31. Pareiškėja nurodo, kad iš Tarnybos internetinės svetainės matyti, jog ir šiuo metu dalis Tarnybos struktūrinių padalinių ar pareigybių savo darbo funkcijas atlieka Vilniaus mieste (pvz., Direktoriaus pavaduotojo pareigybė, Žuvų išteklių atkūrimo skyrius, Rytų regiono žuvivaisos skyrius), todėl nėra jokių organizacinių kliūčių grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą Vilniaus mieste Tarnyboje. Taip pat šiuo metu dalis Tarnybos pareigybių savo darbo funkcijas atlieka Vilniaus mieste, nors struktūrinis padalinys, kuriam priskiriamos šios pareigybės, yra Klaipėdoje. Jokių objektyvių kliūčių eiti patarėjo pareigas nebūtų ir nuotoliniu būdu.
32. Pareiškėja akcentuoja, jog savo pareiškime nurodė ir visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu palaikė savo reikalavimą grąžinti ją į valstybės tarnybą. Pareiškėja 2019 m. vasario 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją, kad ji sutiktų būti teismo sprendimu grąžinama į Tarnybos direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas. Pareiškėjos ilgametis (t. y. 14 metų) valstybės tarnybos stažas nutrūko tik dėl jos neteisėto atleidimo, todėl pareiškėjos interesai geriausiai būtų apginti grąžinant ją į valstybės tarnybą. Juo labiau, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog pareiškėją grąžinus į Tarnybą, jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
33. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti; netenkinus prieš tai nurodyto reikalavimo, sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eA-1823-756/2019 ir įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjos nušalinimo pagrįstumo; išreikalauti iš pareiškėjos įrodymus apie laikino nedarbingumo laikotarpius ir susijusias išmokas, apie nedarbo išmokas, apie darbą kitose biudžetinėse įstaigose ir gautą vidutinį darbo užmokestį bei įvertinti, ar pagrįstai pareiškėjai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacija; įvertinti aplinkybes dėl pareiškėjos laikino nedarbingumo ir į šią bylą įtraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įvertinti, jog pareiškėjai darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas mokėjo Tarnyba ir pakeisti Tarnybos procesinę padėtį šioje administracinėje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo.
34. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus, nurodo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalis neįpareigoja valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti ne su valstybės tarnautojo statusu susijusio darbo, todėl pareiškėjai neturėjo būti siūlomos laisvos Tarnybos darbuotojų pareigybės. Pareiškėja, siekdama būti perkelta į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tuo metu, kai ėjo Tarnybos direktoriaus pareigas, galėjo teikti prašymą VTĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šia galimybe (tarnybinio kaitumo) nepasinaudojo, nors ji, kaip Tarnybos vadovė, žinojo apie visas laisvas pareigybes ir apie joms nustatytus specialiuosius reikalavimus.
35. Pareiškėjai iki jos atleidimo nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos, nes pareiškėja informavo, jog nesutinka keisti darbo vietos iš Vilniaus į Klaipėdą, o daugelį pareigybių buvo numatyta perkelti į Klaipėdą, išskyrus vyriausiojo patarėjo pareigybę, kurią buvo numatyta panaikinti, be to, pareiškėja neatitiko daugelio pareigybių specialiųjų reikalavimų (išsilavinimo, specialių teisių turėjimo). Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nenustatė, jog Bendrųjų reikalų skyrius buvo panaikintas nuo 2018 m. sausio 1 d.
36. Atsakovas pažymi, kad LVAT yra iškelta administracinė byla Nr. eA-1823-756/2019 dėl pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų teisėtumo. Pagal VTĮ 41 straipsnio 2 dalį už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nėra mokamas. Pripažinus, kad pareiškėja nuo pareigų buvo nušalinta pagrįstai, reikėtų konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už dalį priverstinės pravaikštos laikotarpio. Tai reiškia, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą.
37. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja buvo laikinai nedarbinga nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. birželio 22 d., todėl net ir tuo atveju, jeigu ji būtų ėjusi Tarnybos direktorės pareigas, nebūtų gavusi darbo užmokesčio (išskyrus už dvi pirmas nedarbingumo dienas). Jei pareiškėja laikino nedarbingumo laikotarpiu gavo laikino nedarbingumo išmokų, tuomet pirmosios instancijos teismui priteisus vidutinį darbo užmokestį už tą patį laikotarpį, susidaro dvigubo apmokėjimo situacija. Tikslios informacijos atsakovas neturi, todėl prašo ją išsireikalauti iš pareiškėjos, taip pat įvertinti, ar priverstinė pravaikšta turėjo būti skaičiuojama už laikinio nedarbingumo laikotarpius (jei būtų nustatyta, kad pareiškėja gavo laikino nedarbingumo išmokas). Nurodytu tikslu, atsakovo nuomone, į šią bylą turėtų būti įtraukta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
38. Atsakovas teigia, jog jis taip pat neturi informacijos, ar pareiškėja po atleidimo iš Tarnybos nebuvo įgijusi bedarbio statuso ir negavo nedarbo išmokų, nes jeigu būtų tokias išmokas gavusi, pareiškėjai priteisus vidutinį darbo užmokestį už tuos pačius laikotarpius, taip pat susidarytų dvigubo apmokėjimo situacija.
39. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėją į pareigas paskyrė ir iš jų atleido žemės ūkio ministras, tačiau darbo užmokestį bei su juo susijusias išmokas (kaip ir išeitinę išmoką) pareiškėjai mokėjo Tarnyba, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir kompensaciją turėjo priteisti iš Tarnybos.
40. Atsakovas vadovaujasi VTĮ 48 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad pareiškėja yra biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja. Todėl pareiškėjai priteista vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį suma turėtų būti mažinama jos gauto atlyginimo iš įstaigos suma. Atsakovas neturi informacijos, kada pareiškėja įsidarbino šioje įstaigoje, todėl neturi galimybės įvertinti, ar nesusidarė dvigubo apmokėjimo situacija, todėl šie duomenys turėtų būti išreikalauti iš pareiškėjos.
41. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkinti trys iš keturių pareiškėjos skundo reikalavimų, jai turėjo būti priteista 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
42. Tarnyba atsiliepime palaiko atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą įvertinti, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją, tačiau mano, kad atsakovas pagrįstai yra Žemės ūkio ministerija, o ne Tarnyba.
43. Tarnyba nurodo, kad 2019 m. vasario 1 d. įsakyme dėl struktūros nustatyta Tarnybos patarėjo pareigybė negali būti laikoma analogiška ar lygiaverte 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakyme dėl struktūros patvirtintai Tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigybei. Tarnybos patarėjo pareigybė priskiriama 7.1 grupei, vyriausiojo patarėjo – 5.1 grupei. Minėtos pareigybės nėra analogiškos, skiriasi jų funkcijos, jos skirtos skirtingiems Tarnybos tikslams įgyvendinti. Tarnybos patarėjo pareigybės aprašymas įsigaliojo 2019 m. kovo 12 d., darbo vieta nustatyta Klaipėdoje, kurioje veikia Žuvininkystės tarnybos padaliniai, vykdantys funkcijas, kurių koordinavimas ir kontrolė pavesta Tarnybos patarėjo pareigybei. Šiuo metu ši pareigybė yra užimta. Laisvų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių Vilniuje Tarnyboje šiuo metu nėra.
44. Tarnyba negali būti atsakovas šioje administracinėje byloje, nes atsakovas administracinėje byloje yra viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus žemės ūkio ministrui. Tarnyba nedalyvavo priimant sprendimus nei dėl pareiškėjos priėmimo į pareigas, nei dėl atleidimo iš pareigų. Todėl keisti Tarnybos teisinę padėtį nėra pagrindo.
45. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, tenkinti jo apeliacinį skundą.
46. Atsakovas nurodo, kad jeigu teismas pripažintų, jog pareiškėja turi būti grąžinama į pareigas (Tarnybos direktoriaus ar vyriausiojo patarėjo), toks sprendimas negalėtų būti įgyvendinamas, nes Tarnybos direktoriaus pareigybė yra Klaipėdoje ir yra užimta, o vyriausiojo patarėjo pareigybė neegzistuoja, todėl grąžinimas į šias pareigas yra objektyviai neįmanomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pareiškėjos prašymas grąžinti ją į Tarnybos patarėjo A lygio 17 kategorijos pareigas ar į kitas lygiavertes pareigas Tarnyboje ar ministerijoje, kurių darbo vieta Vilniuje, negali būti tenkinamas. Pareiškėja teigia, jog jai nebuvo pasiūlytos Tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigos (kurios buvo suplanuotos panaikinti), taip pat kelia reikalavimą grąžinti į pareigas, kurių ji niekada nėjo ir kurios neegzistavo iki jos atleidimo momento. Lygiaverčių pareigybių Tarnyboje nėra. Ministerijoje pareiškėja niekada nedirbo, todėl taip pat negali būti grąžinta į jokias pareigas.
47. Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti.
48. Pareiškėja teigia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jos nušalinimo, mokėtų ligos išmokų, darbo Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijoje bei šių aplinkybių įtakos priteisiant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, Tarnybos įtraukimo atsakovu byloje, nebuvo keliamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl neturėtų būti nagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme.
49. Pareiškėja pažymi, kad ligos išmokų dėl nedarbingumo nuo jos atleidimo iš pareigų dienos (2018 m. sausio 12 d.) iki 2018 m. birželio 22 d. nėra gavusi, tuo tarpu priverstinės pravaikštos laikotarpis skaičiuojamas už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (DK 218 str. 2 d. ir 4 d.), todėl atsakovo argumentai, kad darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį neva turėtų būti mažinamas gautų nedarbingumo pašalpų suma, yra nelogiški.
50. DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse yra nurodyti konkretūs teisiniai padariniai, kai pripažįstama, kad asmuo buvo neteisėtai atleistas iš darbo ar tarnybos. Įstatyme nėra numatyta, kad kompensacija mažinama ar nemokama, jei asmuo iki atleidimo buvo nušalintas nuo darbo ar tarnybos. Įstatyme yra numatytas maksimalus vienerių metų laikotarpis, už kurį vidutinis darbo užmokestis gali būti priteisiamas iš darbdavio, todėl darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį neturėtų būti mažinama nei gautomis išmokomis iš valstybės biudžetų, nei pajamomis, gautomis iš kitų darboviečių (Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos pareigos nėra valstybės tarnautojo pareigos). Pareiškėja buvo atleista iš Tarnybos nuo 2018 m. sausio 12 d., todėl nuo šios dienos jai darbo užmokestis nebuvo mokamas ne todėl, kad ji buvo nušalinta, o todėl, kad ją atsakovas neteisėtai atleido iš pareigų.
51. Atsakovo apeliaciniame skunde suformuotas prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eA-1823-756/2019 yra nepagrįstas, nes abiejų administracinių bylų dalykai yra skirtingi, todėl teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1823-756/2019 neturės įtakos šio ginčo sprendimui.
52. Pareiškėja buvo priimta į pareigas ir atleista iš pareigų atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtais įsakymais. Pareiškėjos atžvilgiu būtent atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis darbdavio funkcijas, būtent atsakovo Įsakymo teisėtumas buvo šios bylos ginčo objektas, todėl ministerija šioje byloje yra teisėtai ir pagrįstai įtraukta atsakovu ir, vadovaujantis DK 218 straipsniu, būtent iš atsakovo, kaip darbdavio, priteistos su pareiškėjos neteisėtu atleidimu iš pareigų susijusios sumos.
53. Pareiškėja pažymi, kad iki jos atleidimo iš pareigų dienos nebuvo priimtas joks atsakovo ar Tarnybos sprendimas dėl laisvos patarėjo pareigybės panaikinimo. Žemės ūkio ministras 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3D-46 patvirtintos Tarnybos struktūros 3 punktu vėl įsteigė šią Tarnybos patarėjo pareigybę. Be to, pareiškėja galėjo užimti (atitiko reikalavimus) šias laisvas pareigybes, tačiau jos nebuvo pasiūlytos: 1) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis, 14 kategorija) (Pareigybės aprašyme nenurodyta darbo vieta); 2) Veiklos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) (Pareigybės aprašyme nenurodyta darbo vieta, skyrius dirbo Vilniuje nuo 2019 m. sausio 1 d.); 3) Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) (Pareigybės aprašyme nenurodyta darbo vieta); 4) Tolimojo plaukiojimo žvejybos kontrolės skyriaus vedėjo (A lygis, 15 kategorija) (Pareigybės aprašyme nenurodyta darbo vieta).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
54. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
55. Atsakovo Žemės ūkio ministerijos įgaliotas atstovas 2019 m. gegužės 8 d. per elektroninių paslaugų portalą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, prašydamas teismo šalių sudarytą 2018 m. gegužės 8 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.
56. Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1834 redakcija, įsigaliojusioje nuo 2019 m. kovo 1 d.) nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.
57. Kaip matyti iš pateiktos Taikos sutarties, ja pareiškėja atsisakė nuo visų savo reikalavimų, pareikštų administracinėje byloje Nr. eA-4104-629/2019 Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Įvertinusi Taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina.
58. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys patvirtina, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės (Taikos sutarties 8 p.). Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį bei bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 5 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Patvirtinti nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-4104-629/2019 apeliacinės instancijos teismui pateiktą šalių – pareiškėjos I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., (toliau – Pareiškėja), atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kodas 188675190, adresas Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, atstovaujamos ministro Giedriaus Surplio, (toliau – ir Šalys, Šalis) ir trečiojo suinteresuoto asmens Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kodas 188752740, adresas Naujoji uosto g. 8 A, Klaipėda, atstovaujamos direktoriaus pavaduotojo Aido Adomaičio, veikiančio pagal 2019 m. gegužės 6 d. įgaliojimą Nr. R-21/2019-10, 2018 m. gegužės 8 d. sudarytą Taikos sutartį:
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo sumoka Pareiškėjai 14 000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos kompensaciją į Pareiškėjos SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėja grąžinama į valstybės tarnybą eiti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus patarėjo pareigas (pareigybės aprašymas pridedamas) Žuvininkystės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba), pareiginės algos koeficientas – 14,5 (keturiolika su puse), darbo vieta – Vilniaus miestas (toliau – Pareigos), ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
3. Šalys susitaria, kad Pareiškėjos stažas valstybės tarnyboje laikomas nenutrūkusiu nuo nušalinimo nuo pareigų 2017 m. gruodžio 4 d. iki Pareiškėjos grąžinimo į Pareigas, kuris, Pareiškėją grąžinus į valstybės tarnybą, toliau tęsiasi. Apie šiame punkte aptartą stažo nepertraukiamumą ir tęstinumą atsakovas pagal kompetenciją įsipareigoja informuoti atsakingas institucijas.
4. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigoja nepanaikinti Pareigų mažiausiai 1 (vienus) metus nuo Pareiškėjos grąžinimo į Pareigas, nekeisti Pareigų vietos (Vilniaus miestas) ir nebloginti darbo sąlygų.
5. Atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutartimi yra išsprendžiami visi tarp Šalių kilę ginčai, Šalys susitaria, jog Pareiškėja per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos:
5.1. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eA-1823- 756/2019 (iškeltoje pagal Pareiškėjos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3P-138 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorės I. Š. nušalinimo“ panaikinimo) pateiks pareiškimą dėl skundo atsisakymo;
5.2. Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. el-1507- 535/2019 (iškeltoje pagal Pareiškėjos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį, delspinigių ir kitų sumų priteisimo) pateiks pareiškimą dėl skundo atsisakymo.
6. Šalys pareiškia, kad teismui nutartimi patvirtinus Taikos sutartį ir teismo nutarčiai įsiteisėjus, Šalys neturi ir neturės ateityje, taip pat viena kitos atžvilgiu nereikš ir neteiks jokių pretenzijų bei reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su administracinės bylos Nr. eA-4104- 629/2019 pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis ir / ar bylos pasirengimo ir / ar nagrinėjimo metu išaiškėjusiomis aplinkybėmis, taip pat ir 2017–2018 m. tirtais pareiškėjos galimai padarytais tarnybiniais nusižengimais ir/ ar nušalinimais.
7. Šalys susitaria, kad kiekvienos iš jų turėtas bylinėjimosi išlaidas jos padengia savo sąskaita, t. y. viena kitai neatlygina, ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.
8. Šalys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinus taikos sutartį, teismas nutraukia bylą; taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
9. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši Taikos sutartis sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar grasinimo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą Nr. eA-4104-629/2019 nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Milda Vainienė |