Administracinė byla Nr. A-261-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03869-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.4.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PKLE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PKLE“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PKLE“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. S-182 (7-143/2016) (toliau – ir MGK sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 331A-49771 (toliau – ir VMI sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. atlikusi pareiškėjos operatyvųjį patikrinimą, surašė patikrinimo pažymą Nr. FR1042-8680, kurioje nurodė pareiškėjai patikslinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaraciją (FR0600) ir nurodyti joje padidintą PVM apmokestinamąją sandorio sumą – 65 000 Eur. Pareiškėjas PVM deklaraciją patikslino, todėl jam atsirado prievolė sumokėti 13 650 Eur į valstybės biudžetą. PVM deklaracijos patikslinimą Kauno AVMI grindė tuo, jog pareiškėja patikrinimui nepateikė automobilio priėmimo–perdavimo akto. Pažymėjo, kad jis nebūtų tikslinęs PVM deklaracijos, jei to nebūtų pareikalavusi (pasiūliusi ir (ar) patarusi) Kauno AVMI.
3. Pareiškėjas teigė, kad jis pateikė VMI visus jos prašomus automobilio pirkimo iš Vokietijos įmonės bei automobilio pardavimo Latvijos įmonei sutartis ir kitus dokumentus, kurių paprašė Kauno AVMI. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 30 d. nurodymu Nr. (2J.31-08) 467-126362 (toliau – ir Nurodymas) nurašė 15 184,81 Eur mokestinę permoką iš jos sąskaitos. Mokesčių administratorius nepasiūlė pareiškėjui patikslinti 2015 m. balandžio 23 d. pateiktos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos FR0564, kurioje nurodyta, jog Latvijos įmonei pateikta prekių už 65 000 Eur. Pažymėjo, kad ginčija sprendimą negrąžinti PVM permokos ir mokesčių administratoriaus veiksmus, kurių pagrindu nuo pareiškėjos sąskaitos priverstinai buvo nurašyta 15 184,81 Eur suma. Mokesčių administratorius skubos tvarka priverstinai nurašė lėšas nepasibaigus operatyvaus patikrinimo pažymos apskundimo terminui bei neįteikus pareiškėjai raginimo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo gera valia. Paaiškino, kad mokesčių administratoriaus prašė įvertinti papildomai pateiktus dokumentus, kurie patvirtina, jog automobilis buvo parduotas Latvijos įmonei. Pareiškėjas turėjo teisę taikyti nulinį PVM tarifą. VMI ir MGK sprendimuose nenurodė, kodėl papildomai pateikti dokumentai nevertinami ar nelaikomi juridinės galios neturinčiais įrodymais.
4. Pareiškėjas nurodė, kad MGK neįvertino jo argumentų, nereikalavo iš VMI pateikti papildomų paaiškinimų. Pažymėjo, kad MGK sprendime atkartojo VMI sprendime nurodytus teiginius, jog nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys automobilio išgabenimą į Latviją, o kartu pareiškėjas negalėjo taikyti 0 proc. PVM tarifo.
5. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius paprašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių išgabenimą. Pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė dokumentus, susijusius su ginčo automobilio pardavimu Latvijos įmonei SIA „Auto & truck service“, t. y. pirkimo–pardavimo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą PKL Nr. 0000786 su nurodyta suma apmokėti ir nurodymu, kad taikomas 0 proc. PVM tarifas. Pareiškėjas nepateikė CMR (tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio), automobilio priėmimo–perdavimo akto ir kitų dokumentų, patvirtinančių, jog pirkėjas (Latvijos įmonė) gavo prekę ar kad prekė būtų faktiškai išvežta į kitą Europos Sąjungos šalį.
7. Atsakovas teigė, kad pasiūlė pareiškėjui patikslinti PVM deklaraciją. Pareiškėjas patikslino 2015 m. kovo mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurioje PVM apmokestinamų sandorių suma padidinta 65 000 Eur ir mokėtinas į biudžetą PVM padidintas 13 650 Eur suma. Pats pareiškėjas deklaravo mokėtiną 13 650 Eur PVM, o ši susidariusi mokėtina 13 650 Eur PVM suma kartu su kitomis sumomis iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo nurašyta vadovaujantis Nurodymu. Pažymėjo, kad pareiškėjas Nurodymo neginčijo, be to, byloje nėra duomenų, kad jis būtų ginčijęs pinigų nurašymo teisėtumą ar kad jis būtų pripažintas neteisėtu.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PKLE“ skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjo patikrinimą ir 2015 m. rugsėjo 22 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-860, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pirkėjas SIA „Auto & truck service“ gavo prekę. Pareiškėjas patikslino 2015 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją, PVM apmokestinamų sandorių sumą padidindamas 65 000 Eur, mokėtinas į biudžetą PVM padidintas 13 650 Eur. VMI 2015 m. rugsėjo 30 d. surašė Nurodymą iš pareiškėjo sąskaitų nurašyti iš viso 15 184,81 Eur (13 650 Eur ir susijusias sumas) mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas grąžinti 13 650 Eur mokesčių permoką. VMI sprendime nurodė, kad VMI administruojamų mokesčių apskaitoje nėra nurodytos 13 650 Eur mokesčių permokos, todėl ji negali būti grąžinama. Pareiškėjas dėl VMI sprendimo pateikė 2016 m. liepos 7 d. skundą MGK. MGK sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti VMI sprendimą.
10. Teismas taip pat nustatė, kad byloje kilo ginčas iš esmės dėl VMI sprendimo negrąžinti pareiškėjo prašomos mokesčių permokos, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, taip pat nustatė, kad buvo atliktas pareiškėjo operatyvus patikrinimas dėl prekių pardavimo Latvijos įmonei SIA „Auto & truck service“, jo metu buvo vertintos aplinkybės dėl automobilio „M. B.“ įsigijimo bei galimo pardavimo Latvijos įmonei SIA „Auto & truck service“ ir išgabenimo iš Lietuvos Respublikos. Operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių automobilio „M. B.“ išgabenimą iš Lietuvos Respublikos. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-860 nurodyta, jog, VĮ „Regitra“ duomenimis, „M. B.“ markės automobilis priklauso pareiškėjui, šio automobilio registracija sustabdyta dėl negaliojančio draudimo, nepateikti duomenys, patvirtinantys automobilio „M. B.“ išgabenimą iš Lietuvos Respublikos. Mokesčių administratorius pareiškėjai pasiūlė patikslinti PVM deklaraciją ir padidinti joje PVM apmokestinamąją sandorio sumą 65 000 Eur. Pareiškėjas pasiūlymą įvykdė, deklaravo mokėtiną 65 000 Eur PVM. Mokesčių administratorius surašė Nurodymą, kuriuo nurašė 15 184,81 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų.
12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 136 str. 1 d., pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus pasiūlymai nėra privalomi, pareiškėja gali nesutikti su mokesčių administratoriaus teikiamais pasiūlymais ir kelti ginčą dėl pačios mokestinės prievolės buvimo fakto.
13. Teismas pabrėžė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra aplinkybės, dėl ko pareiškėjui susidarė minėta mokestinė prievolė. Teismas nurodė, kad būtina nustatyti, ar VMI sprendimas, kuriuo mokesčių administratorius atsisakė pareiškėjui grąžinti 13 650 Eur mokesčių permoką, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad mokesčių permokos gali būti grąžinamos tik esant minėtoms permokoms. Šiuo atvejui pats pareiškėjas patikslino PVM deklaraciją ir deklaravo mokėtiną PVM, kuris buvo nurašytas Nurodymu, kurio pareiškėjas taip pat neskundė. Pagal pareiškėjo pateiktą patikslintą PVM deklaraciją pareiškėjas VMI priimant sprendimą 13 650 Eur PVM permokos neturėjo, todėl VMI sprendimu pagrįstai konstatavo, jog biudžete nėra pareiškėjo prašomo grąžinti mokestinio laikotarpio PVM permokos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad skundžiamus VMI sprendimą ir MGK sprendimą naikinti nėra pagrindo.
III.
14. Pareiškėjas UAB „PKLE“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo; panaikinti MGK 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. S-182 ir VMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 331A-49771.
15. Pareiškėjo teigia, kad jis teismo prašė išreikalauti iš atsakovo operatyvaus patikrinimo visą medžiagą, susijusią su operatyviu patikrinimu bei papildomai pateiktais pareiškėjo įrodymais, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė ir nepasisakė, ar šis pareiškėjo prašymas tenkinamas ar ne.
16. Pareiškėjas nurodo, jog teismo teiginys, kad automobilio registracija sustabdyta, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju atsakovas privalėjo įvertinti pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus: Automobilio priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą abiejų sutarties šalių, CMR, PVM sąskaitą-faktūrą PKL Nr. 0000786, kasos pajamų orderį PKL Nr. 0000293, invoice Nr. EXP 01, Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą (forma FR0564 versija 03) ir kitus dokumentus, o tada spręsti klausimą ar pareiškėjas pagrįstai taikė nulinį PVM tarifą, arba juos (pateiktus dokumentus) pripažinti dokumentais neturinčiais juridinės galios. Tačiau nei atsakovas, nei MGK, nei teismas dėl šių dokumentų, kaip pagrįstų įrodymų dėl nulinio PVM tarifo taikymo, savo sprendime nepasisakė, o tik nurodė, kad pareiškėjas dokumentų, pagrindžiančių automobilio pardavimą Latvijos įmonei, nepateikė.
17. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime nurodytu motyvu, jog pareiškėjas, pasiūlius atsakovui, pats patikslino PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį, padidindamas apmokestinamąją sandorio sumą 65 000 Eur ir tuo sudarydamas sąlygas PVM nepriemokai susidaryti, kurią atsakovas skubos tvarka priverstinai nurašė. Toks atsakovo veiksmas teismo negalėjo būti įvertintas kaip teisėtu ir pagrįstu pagrindu skundžiamo sprendimo priėmimui, nes neištyrus visų byloje esančių įrodymų visumos atsakovui suteikiama teisė piktnaudžiauti mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) įstatymų nežinojimu ar nesupratimu. Be to, operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-8680 surašyta 2015 m. rugsėjo 22 d., Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką priimtas 2015 m .rugsėjo 30 d., t. y. pažeidus terminus, nurodytus MAĮ 105 straipsnyje.
18. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, kaip centrinis mokesčių administratorius, taip pat ir MGK bei teismas netyrė ir nevertino šioje byloje visų esamų rašytinių įrodymų, o tik nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog automobilis buvo išgabentas į Latvijos Respubliką, todėl pareiškėjui atsirado prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma, nes netyrė visų byloje esančių rašytinių įrodymų, o atkartojo ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijų nuomonę, jog pareiškėjas dokumentų nepateikė, pats gera valia patikslino deklaraciją, Nurodymo išieškoti mokestinę nepriemoką neskundė.
19. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas pažymi, kad operatyvaus patikrinimo metu, iki surašant minėtą operatyvaus patikrinimo pažymą, pareiškėjas pats 2015 m. rugsėjo 17 d. patikslino 2015 m. kovo mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600), padidindamas PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę (65 000 Eur), nuo kurios apskaičiuotas PVM, bei padidindamas mokėtiną į biudžetą (ne grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą – 13 650 Eur. Apelianto argumentai, kad jis nesuprato patikslintos PVM deklaracijos pateikimo pasekmių, atmestini, kadangi kiekvienas asmuo privalo žinoti savo teisinę padėtį, išsiaiškinti jam pagal įstatymus tenkančias pareigas bei jas tinkamai vykdyti. Taigi pateikęs patikslintą PVM deklaraciją, pareiškėjas pats deklaravo mokėtiną į biudžetą 13 650 Eur PVM sumą, tačiau nustatyta tvarka šios sumos nesumokėjo į biudžetą.
21. Atsakovas teigia, kad apelianto nurodyta MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, šiuo atveju netaikytina, kadangi mokėtiną į biudžetą PVM apskaičiavo ir deklaravo pats mokesčių mokėtojas, o ne mokesčių administratorius. Šiuo atveju nebuvo kilęs ginčas dėl pareiškėjo patikslintoje PVM deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumo, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, neturėjo pagrindo kvestionuoti PVM apskaičiavimo teisingumo. Kadangi pareiškėjo deklaruotas PVM nebuvo sumokėtas į biudžetą, buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti šią mokestinę nepriemoką.
22. Atsakovas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti, ar VMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą), kuriuo mokesčių administratorius atsisakė pareiškėjui grąžinti 13 650 Eur PVM permoką, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjas apskundė tik šį mokesčių administratoriaus sprendimą. Šiuo atveju buvo pagrįstai konstatuota, jog biudžete nėra pareiškėjo prašomos grąžinti mokestinio laikotarpio PVM permokos. Pažymi, kad pareiškėjo tiek skundo, tiek apeliacinio skundo argumentai yra nesusiję su pareiškėjo suformuluotu skundo dalyku bei peržengiantys jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribas, todėl teismas tokių pareiškėjo argumentų bei aplinkybių neturėjo tirti ir vertinti. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Pagal mokesčių administravimo įstatymo 66 ir 73 straipsnių nuostatas priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pateikdamas atitinkamą deklaraciją, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamą sprendimą.
24. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio, yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį, arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas, arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 17 d. pateikė patikslintą deklaraciją, kuria pats apskaičiavo į biudžetą mokėtiną PVM 13650 Eur sumą. Toks šios deklaracijos pobūdis lėmė, kad pareiškėjui atsirado mokestinė nepriemoka, t. y., pareiga sumokėti 13650 Eur sumą į biudžetą.
26. Byloje duomenų, kad ši deklaracija teisės aktų nustatyta tvarka būtų panaikinta ar nustojusi galios (pakeista ir pan.), nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Teisine prasme tai reiškia, kad pareiškėjo pareiga sumokėti į biudžetą 13650 Eur sumą, nėra išnykusi.
27. Pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, pareiškėjas manydamas, jog 2015 m. rugsėjo 17 d. pateiktoje patikslintoje deklaracijoje neteisingai apskaičiavo į biudžetą mokėtinas sumas, turi teisę jas perskaičiuoti laikotarpyje, kuris gali trukti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
28. Tik esant tokiai deklaracijai, galėtų atsirasti teisinės prielaidos ir sąlygos teigti, jog pareiškėjas turi teisę susigrąžinti mokesčio permoką. Ir priešingai, kol tokios deklaracijos nėra, nėra ir sąlygų bei prielaidų tokiai teisei atsirasti. Pažymėtina ir tai, kad tokios deklaracijos buvimas galėtų sukurti pagrindą mokestiniam ginčui (dėl mokesčio permokos pagrįstumo ir teisingumo) kilti, kurio metu ir būtų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjo prievolės mokėti PVM už automobilio „M. B.“ galimą pardavimą Latvijos įmonei SIA „Auto & truck service“, arba jo teisės susigrąžinti be reikalo sumokėtą mokestį.
29. Tai, kad nėra nei pareiškėjo pateiktos deklaracijos (patikslintos), nei atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriais būtų konstatuotas pareiškėjui atsiradusios mokestinės permokos faktas, byloje ginčo nėra.
30. Visa tai lemia, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjui yra atsiradusi teisė į mokesčio permoką.
31. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl o tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PKLE“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas