Administracinė byla Nr. AS-554-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02175-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino (b. l. 36–39), kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 64-S-18053(3.3 E-64) „Dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2017 m. liepos 17 d. skundą „Dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, netinkamo elgesio, šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ nesilaikymo“.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 60–62).

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (b. l. 81–85).

Teismas nustatė, kad pareiškėja, ginčydama Komisariato 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą
Nr. 64-S-18053(3.3 E-64), siekia, kad būtų atliktas pareigūno D. P. veiklos tarnybinis patikrinimas dėl jos skunde įvardytų aplinkybių. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja dėl policijos pareigūno netinkamo elgesio Komisariatui skundė pareigūno procesinius veiksmus, susijusius su administracinio nusižengimo tyrimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. liepos 17 d. su skundu kreipėsi į Komisariato viršininką dėl policijos pareigūno D. P. netinkamo elgesio, atliekant procesinius veiksmus administracinio nusižengimo byloje, susijusius su šaukimo įteikimu, administracinio nusižengimo protokolo surašymu ir nutarimo priėmimu. Pareiškėja skundė Komisariatui pareigūno D. P. procesinius veiksmus, siekdama, kad pareigūnui būtų inicijuotas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, ir taip pat jai būtų panaikintos administracinio nusižengimo poveikio priemonės – administracinė nuobauda. Skundžiamu raštu atsakovas atsisakė inicijuoti tarnybinį patikrinimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja skundžia pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, procesinius veiksmus dėl kurių tarnybinis patikrinimas neatliekamas bei pradėtas turi būti nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.3 punkto nuostatas. Atsakovas atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą motyvavo dar ir tuo, jog informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą patikslinimo metu neįžvelgė galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymių, todėl, vadovaudamasis Aprašo 10.5 punktu, neatliko tarnybinio patikrinimo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl kitų pareigūno procesinių veiksmų atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl priimtų procesinių sprendimų administracinio nusižengimo byloje patenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reguliavimo sritį ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Aprašo 7 punktą piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Tačiau teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas sprendė, jog skundžiamas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio, nenustatantis pareiškėjai jokių teisių ir pareigų. Skundžiamas raštas pats savaime neturi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai. Šiuo raštu tik konstatuojami tam tikri faktiniai duomenys, t. y. pateikiama išvada, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo inicijuoti policijos pareigūnui tarnybinį patikrinimą. Administraciniai teismai laikosi suformuotos praktikos, jog asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja tik teisę būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Pareiškėjos skundas, kuriuo ji skundžia atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą, yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde atsakovui iš esmės savo teisių pažeidimą siejo ir su procesinių teisių pažeidimu administracinio nusižengimo bylos procese, dėl policijos pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą bei skiriančio nuobaudą, šališko elgesio, įrodymų neįvertinimo, nepagrįsto nutarimo priėmimo, tačiau įstatymų leidėjas įtvirtino, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3, 17 str.). Pareiškėjos nurodytų teisių pažeidimas administracinių teisės pažeidimų procese galėtų būti įvertintas pareiškėjos administracinės teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai pateikus skundą dėl nutarimo, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda, ANK nustatyta proceso tvarka.

Teismo vertinimu, pareiškėja apie skundo nagrinėjimą buvo informuota skundžiamu raštu tinkamai. Pareiškėja neginčija skundžiamo atsakovo rašto dėl to, kad atsakovas netinkamai informavo  pareiškėją apie jos skundo išnagrinėjimą, esmingai pažeisdamas informacijos teikimo procedūras. Pareiškėja savo skundo argumentus sieja su tarnybinės atsakomybės netaikymu Komisariato pareigūnui  D. P.. Teismas konstatavo, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjos teisėms ir pareigoms įtakos neturės, todėl skundžiamas Komisariato raštas ir išvestinis reikalavimas dėl Komisariato įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytas individualiu teisės aktu, todėl byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

III.

Pareiškėja Z. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį (b. l. 109–110).

Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi skundžiamas atsisakymas pradėti tarnybinį patikrinimą yra policijos pareigūno sprendimas ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, naikinti ar keisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą
Nr. 64-S-18053(3.3E-64) „Dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 17 d. skundą „Dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, netinkamo elgesio, šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ nesilaikymo“ iš naujo.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja kreipėsi į teismą nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2017 m. liepos 17 d. skundą ir pareiškėja informuota, jog Komisariatas priėmė sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo Komisariato pareigūno D. P. atžvilgiu.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015, eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).

Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Šiuo atveju pareiškėja iš esmės kelia ginčą, nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 64-S-18053(3.3E-64) dėl atsisakymo pradėti tarnybinį tyrimą, kuris, kaip minėta, yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.