Civilinė byla Nr. e2-939-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00023-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo F. B. (F. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROFIS“ bankrotas pripažintas tyčiniu, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PROFIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkte ir 3 dalyje nustatytais pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pripažino BUAB „PROFIS“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad už tyčinį BUAB „PROFIS“ bankrotą atsakingas F. B., paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

2.1.                      Iš byloje pateiktų BUAB „PROFIS“ metinių finansinių ataskaitų teismas nustatė, kad 2018 metais BUAB „PROFIS“ dirbo pelningai ir gavo 39 501 Eur grynojo pelno, o        2019 metus jau baigė su 81 757 Eur nuostoliu. 2019 m. gruodžio 31 d. BUAB „PROFIS“ turtas sudarė 12 837 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 91 408 Eur. Byloje buvo paskirta ekonominė (audito) ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimą, ar BUAB „PROFIS“ vadovas F. B. perkėlė BUAB „PROFIS“ teikiamas paslaugas į naujai savo įsteigtas įmones UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ ir ar tai turėjo / neturėjo įtakos BUAB „PROFIS“ mokumui / nemokumui. Ekspertizės akte nurodyta, kad BUAB „PROFIS“ nemokumas atsirado 2019 metų balandžio mėnesį, kadangi nuo šio laikotarpio įmonės nuosavybė tapo neigiama. Byloje dalyvaujantys asmenys šių ekspertizės akte nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad BUAB „PROFIS“ tapo nemokia 2019 m. pabaigoje, kada Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuriuo iš BUAB „PROFIS“ priteistas UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ 74 200 Eur avansas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 883,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad BUAB „PROFIS“ finansinė padėtis pradėjo blogėti 2018 m. balandžio mėnesį, kada buvo paskirstytas ankstesnių metų pelnas, skiriant F. B. 43 500 Eur dividendus, o nemokia tapo 2019 m. gruodžio 31 d.

2.2.                      Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad F. B. neperkėlė veiklos iš BUAB „PROFIS“ į UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“, o tik išskaidė verslo riziką sukurdamas tris savarankiškas skirtinga veikla užsiimančias įmones. Naujai įsteigta bendrovė UAB „Site.pro“, skirtingai nuo BUAB „PROFIS“, neteikė jokių individualizuotų paslaugų. Tuo tarpu UAB „B1.lt” veikla buvo paremta šiuolaikiška apskaitos programa, sukurta atsakovo ir kitų UAB „B1.lt“ darbuotojų bei paslaugų tiekėjų kaip intelektinės veiklos rezultatas. Vadinasi, priešingai BUAB „PROFIS“ veiklai, kuri buvo vykdoma naudojantis išimtinai žmogiškaisiais ištekliais (programuotojais ir kitais informacinių technologijų specialistais, kurie kūrė individualių interneto svetainių dizainą, vykdė programavimo bei grafinio dizaino darbus pagal individualius klientų užsakymus), UAB „B1.lt“ platino licencijuojamą buhalterinės apskaitos programą, pagrįstą naujausiais pasiekimais informacinių technologijų srityje. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė.

2.3.                      Kreditorės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad viena iš UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ dukterinių įmonių iš BUAB „PROFIS“ pirko B1 buhalterinę programą, o vėliau įkūrus naujas įmones, BUAB „PROFIS“ ir / ar F. B. nieko nepaaiškinus sąskaitos faktūros už paslaugas buvo išrašomos nebe BUAB „PROFIS“, o naujos įmonės vardu. Kreditorės atstovas taip pat nurodė, kad įsigyta buhalterine programa B1 naudojasi nuo 2017 metų ir ji nepasikeitė. BUAB „PROFIS“ iki UAB „Site.pro“ ir „B1.lt“ įsteigimo teikė tas paslaugas, kurios vėliau buvo perkeltos į naujas įmones. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir kreditorės nurodytas faktines aplinkybes, kad BUAB „PROFIS“ platino buhalterinę programą B1 ir produktą Sitepro, patvirtina ir viešoje erdvėje 2015 ir 2017 metais publikuoti straipsniai ir F. B. interviu.

2.4.                      Teismas sutiko su kreditorės nurodytais argumentais, kad BUAB „PROFIS“ išrašomų sąskaitų faktūrų registras aiškiai paneigia atsakovo atsiliepimo teiginius, kad BUAB „PROFIS“ veikla buvo orientuota į individualių projektų, susijusių su informacinių technologijų sprendimais, įgyvendinimo veiklą. Iš byloje pateiktų BUAB „PROFIS“ sąskaitų-faktūrų registro matyti, kad BUAB „PROFIS“ išrašydavo per mėnesį didelius skaičius (apie 1 000 sąskaitų-faktūrų). Jei BUAB „PROFIS“ veikla būtų nukreipta į individualių projektų kūrimą, sąskaitų-faktūrų registre būtų buvusios kelios (o ne daugiau kaip tūkstantis) išrašytos sąskaitos-faktūros, išrašytos stambias pajamas generuojantiems klientams. Tuo tarpu didžioji dauguma BUAB „PROFIS“ klientų sistemingai mokėjo BUAB „PROFIS“ labai nedideles sumas – nuo 8 iki 100 eurų. Teismas sutiko su kreditorės argumentu, kad individualius kliento poreikius atitinkanti svetainė nėra kuriama už 8 ar 12 eurų.

2.5.                      Byloje kreditorės pateiktas Lietuvos Respublikos patento biuro patento paraiškos aprašyme paraiškos teikėju buvo nurodytas BUAB „PROFIS“, tai taip pat patvirtina, kad F. B. leido ir buvo suteikęs teisę BUAB „PROFIS“ platinti buhalterinę programą B1. Byloje pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 538 klientai (jų sąrašas pateiktas 12 ekspertizės priede) nustojo naudotis BUAB „PROFIS“ paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „Bl.lt“. Dėl šios priežasties nurodytu laikotarpiu BUAB „PROFIS“ dėl to, kad klientai nustojo naudotis jos paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „Bl.lt“, neteko              21 562 Eur 2018 metais ir 78 407 Eur 2019 metais. Taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 126 klientai nustojo naudotis BUAB „PROFIS“ paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „Site.pro“. Dėl šios priežasties nurodytu laikotarpiu BUAB „PROFIS“ neteko 23 570 Eur 2018 metais ir 38 151 Eur 2019 metais.

2.6.                      Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) duomenų teismas nustatė, kad UAB „SIte.pro“ 2018 m. balandžio 26 d. dirbo vienas darbuotojas, nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. dirbo du darbuotojai, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. – trys darbuotojai, ir tik nuo 2020 m. sausio mėnesio darbuotojų skaičius pradeda didėti nuo dešimties darbuotojų iki 2020 m. balandžio 15 d. 12 darbuotojų. UAB „B1.lt“ situacija analogiška: 2018 m. liepos 11 d. dirbo 1 darbuotojas, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. dirbo du darbuotojai, ir tik nuo 2020 m. sausio 7 d. pradėjo dirbti 9 darbuotojai, o 2020 m. balandžio 21 d. jau dirbo 12 darbuotojų.

2.7.                      Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad BUAB „PROFIS“ didžiąją savo pardavimo pajamų dalį 2018–2019 metais uždirbo iš UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“, taigi tai įrodo, jog F. B. nesiekė BUAB „PROFIS“ privesti prie bankroto. Tačiau teismas pažymėjo, kadangi BUAB „PROFIS“ darbuotojai teikė paslaugas UAB „Site.pro“ ir UAB „Bl.lt“ klientams, tiek atėjusiems iš BUAB „PROFIS“, tiek naujiems UAB „Site.pro“ ir UAB „Bl.lt“ klientams, o BUAB „PROFIS“ teikiant „aptarnavimo“ paslaugas įmonėms UAB „Site.pro“ ir UAB „Bl.lt“ neskaidė jų, nėra galimybės nustatyti, kurias paslaugas BUAB „PROFIS“ teikė būtent perkeltiems į UAB „Site.pro“ ir UAB „Bl.lt“ klientams, o kokias naujiems UAB „Site.pro“ ir UAB „Bl.lt“ klientams, kokia BUAB „PROFIS“ gautų pajamų iš UAB „Site.pro“ ir UAB „Bl.lt“ dalis tenka buvusiems BUAB „PROFIS“ klientams taip pat nėra galimybės patikimai įvertinti, kokia dalimi BUAB „PROFIS“ įmonei buvo kompensuota už prarastus klientus. Atsakovo atstovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, taip pat nepateikė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ dirbo tik po kelis darbuotojus, ir kad UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ paslaugas klientams teikė BUAB „PROFIS“ darbuotojai, tik patvirtina, jog BUAB „PROFIS“ veikla, tiek vėliau įsteigtų UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ veikla buvo tapačios.

2.8.                      Teismas padarė išvadą, kad F. B. sužinojęs, jog BUAB „PROFIS“ turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti galimos skolos sumokėjimo kreditoriui. F. B. įkūrė dvi naujas bendroves turėdamas tikslą į jas perkelti ir perkėlė BUAB „PROFIS“ veiklą, tai yra sudarytas sutartis su klientais ir jiems paslaugas ėmė teikti ir sąskaitas už naudojimąsi programomis išrašinėti jau ne BUAB „PROFIS“ vardu, o priklausomai nuo to, koks produktas buvo parduotas – arba UAB „Site.pro“, arba UAB „B1.lt“ vardu.

2.9.                      Ieškovė ir kreditorius byloje įrodinėjo, kad BUAB „PROFIS“ į UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ perkėlė ne tik klientus, veiklą, bet ir darbuotojus. Iš byloje pateikto VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 5 d. rašto Nr. (7.2E)DV-S teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. penkiolika buvusių BUAB „PROFIS“ darbuotojų buvo įdarbinta UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“. Išanalizavęs duomenis apie įmonių darbuotojus, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad esminis lūžis bendrovėse UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ (darbuotojų skaičiaus augimas) įvyko 2020 m. sausio pradžioje, o būtent po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kada įsiteisėjo teismo sprendimas dėl avanso UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ priteisimo ir F. B. pradėjo procesą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „PROFIS“. Pradėjus šį procesą naujai įsteigtoms bendrovėms tapo nebetikslinga pirkti paslaugas iš BUAB „PROFIS“, todėl darbuotojai buvo pradėti perkelti į naujai įsteigtas įmones.

2.10.                      Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ po įsteigimo pradėjo vykdyti tą pačią veiklą, kurią iki tol vykdė ir klientams paslaugas teikė BUAB „PROFIS“, kad į minėtas bendroves buvo perkelti 664 BUAB „PROFIS“ klientai (atitinkamai 126 į UAB „Site.pro“ ir 538 į UAB „B1.lt“), kad BUAB „PROFIS“ dėl šių veiksmų 2018 ir 2019 metais neteko 161 690 Eur ir 2019 m. gruodžio mėnesį tapo nemokia, kai 2019 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas priteisti iš BUAB „PROFIS“ 74 200 Eur sumokėto avanso bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tai, jog iki tol, kol buvo pradėta BUAB „PROFIS“ nemokumo byla, naujai įsteigtoms bendrovėms paslaugas teikė BUAB „PROFIS“ darbuotojai, kurie vėliau patys išėjo iš BUAB „PROFIS“ arba buvo atleisti nemokumo administratoriaus ir iš karto pradėjo dirbti UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“, kiekvieną atskirai ir jų visumą, atliekamų veiksmų eiliškumą, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog F. B. savo sąmoningų veiksmų visuma tyčia privedė BUAB „PROFIS“ prie bankroto. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino ir pripažino BUAB „PROFIS“ bankrotą tyčiniu dėl atsakovo F. B. veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3.       Atsakovas F. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – BUAB „PROFIS“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumo paslaugos“ 2020 m. birželio 12 d. prašymą dėl BUAB „PROFIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Veiksmai, kurie būtų pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, turi pažeisti ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantui 2018 m. balandžio 18 d. įsteigus UAB „Site.pro“ ir 2018 m. liepos 3 d. UAB „B1.lt“, BUAB „PROFIS“ įsipareigojimus savo kreditoriams vykdė tinkamai ir sėkmingai vykdė veiklą iki pat teismo nustatytos nemokumo atsiradimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d. Nors BUAB „PROFIS“ veiklai kaip ir daugeliui įmonių versle buvo būdingi ekonominės būklės svyravimai, BUAB „PROFIS“ pardavimų apimtys nuolat augo ir ekonominė veikla buvo sėkminga iki 2019 m. gruodžio 30 d. dienos, kurią atsirado mokėtina skola kreditorei UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, t. y. tik praėjus 1,5 metų nuo UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įsteigimo, BUAB „PROFIS“ tapo nemoki, tačiau BUAB „PROFIS“ nemokumo atsiradimas, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo susijęs su UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įsteigimu ir šių įmonių pradėta vykdyti veikla. Apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais sąmoningai siekė privesti įmonę prie bankroto. Nėra jokių požymių, kad apeliantas sąmoningai blogai valdė BUAB „PROFIS“, o įsteigdamas UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ ar kitais savo veiksmais privedė BUAB „PROFIS“ prie nemokumo. UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įsteigimas, pastarųjų bendrovių vykdyta veikla nesukėlė jokio ekonominio pobūdžio žalos padarymo BUAB „PROFIS“. Jokie apelianto veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą BUAB „PROFIS“ veiklos bloginimą.

3.2.                      Apeliantas pažymi, kad tuo metu, kai buvo įsteigtos UAB „B1.lt“ ir „UAB „Site.pro“, UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ nebuvo BUAB „PROFIS“ kreditoriumi (tapo kreditoriumi tik po 1,5 metų nuo bendrovių įkūrimo). Pati BUAB „PROFIS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ 44 017,00 Eur skolą. UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018 pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2018 m. kovo 20 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia, kad UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ tuo metu buvo BUAB „PROFIS“ kreditoriumi. Tarp šalių vyko teisminis ginčas, kuris pasibaigė tik 2019 m. gruodžio 30 d., kai įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018, kuriuo UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ priešieškinis buvo patenkintas iš dalies. BUAB „PROFIS“ nemokumą sąlygojo išimtinai 2019 m. gruodžio 30 d. atsiradęs įmonės skolinis įsipareigojimas UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, kuris atsirado iš normalios įmonės veiklos ir verslo rizikos. Išsprendus bylą iš esmės buvo atsakytą į esminį klausimą, ar BUAB „PROFIS“ buvo skolinga UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, ar atvirkščiai, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia, kad apeliantui buvo apribota teisė steigti kitas įmones. Teismas nenustatė, kad įmonės padarė ekonominę žalą BUAB „PROFIS“.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad buhalterinė programa B1 niekada nepriklausė BUAB „PROFIS“. Iš patento paraiškos Nr. 2017 032 aprašymo matyti, kad išradėju ir savininku patento (Nr. 6487) – sistema ir būdas buhalteriniams duomenims tvarkyti naudojant dirbtinį intelektą – visuomet buvo ir yra apeliantas. Taigi, ne BUAB „PROFIS“, o apeliantas kaip turtinių ir neturtinių teisių visumos turėtojas savo nuožiūra turėjo teisę spręsti kam ir kaip bei kokia apimtimi leisti naudotis jam priklausančia nuosavybe.

3.4.                      Apeliantas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose paaiškino, kad BUAB „PROFIS“, UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ ekonominė veikla buvo diferencijuota. Visos trys susijusios įmonės specializavosi skirtingose informacinių technologijų veiklos srityse. Ta aplinkybė, kad Creditinfo pažymose nurodyta, jog BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ veikla patenka į tą pačią kategoriją – kompiuterių programavimo veikla, neteikia jokio pagrindo išvadai, kad šių įmonių veikla buvo tapati. Atskirai būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas visiškai nepagrįstai grindžia tuo, jog visos trys bendrovės vykdė veiklą, patenkančią į tą pačią ekonominės veiklos rūšių kategoriją pagal EVRK – 620100. Kitaip tariant teismas remiasi ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodu, nurodytu Creditinfo pažymose ir tokiu būdu ignoruoja įmonių veiklos turinį. Pažymėtina, kad EVRK kodas liudija tik tai, kad visos trys įmonės veiklą vykdė tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje, tačiau tai nereiškia, kad jų veikla yra tapati. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl veiklos tapatumo padarė vadovaudamasis išskirtinai kreditorės pozicija, todėl priėmė procesinį sprendimą, pagrįstą prielaidomis.

3.5.                      UAB „Site.pro“ vykdė programinio įrankio pardavimus, kurio pagalba bet kuris vartotojas standartizuotų šablonų pagalba pats galėtų sukurti interneto svetainę. Naujai įsteigta UAB „Site.pro“ jokių individualizuotų paslaugų, priešingai nei BUAB „PROFIS“, neteikė. O UAB „B1.lt” veikla buvo paremta šiuolaikiška apskaitos programa, sukurta apelianto. Įsteigus UAB „B1.lt“, pastaroji platino apeliantui priklausančią buhalterinės apskaitos programą.

3.6.                      Įkūrus UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ ir šioms įmonėms pradėjus vykdyti veiklą BUAB „PROFIS“ pajamoms tai absoliučiai jokios neigiamos įtakos neturėjo ir tai patvirtina teismo ekspertizės išvados. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į BUAB „PROFIS“ veiklos specifiką ir į tai, kad šios įmonės vertę kūrė būtent intelektine veikla užsiimantys programavimo darbus atliekantys jos darbuotojai. BUAB „PROFIS“ teikė intelektines paslaugas, nesusijusias su konkrečių materialinių vertybių kūrimu ir tokia intelektinė veikla leido įmonei uždirbti pajamas ir gauti finansinę naudą tiek iš UAB „B1.lt“, tiek iš UAB „Site.pro, tiek ir iš kitų savo klientų užsakymų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus visiškai nepagrįstai UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ įsteigimą ir šių įmonių vykdytas veiklas (teiktas paslaugas), kurias iki verslo rizikos išskaidymo anksčiau su apelianto leidimu teikė BUAB „PROFIS“, įvertino kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą tiek atskirai, tiek kartu su kitomis aplinkybėmis BUAB „PROFIS“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskiri tyčinio bankroto požymiai neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.

3.7.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ignoravo apelianto argumentus, kad duomenų apie BUAB „PROFIS“ netektas 161 690 Eur pajamas dėl 664 klientų negalima vertinti atskirai nuo kitų ekspertizės akte nustatytų duomenų. Vienpusiškas pirmosios instancijos teismo požiūris lemia neteisingą duomenų ir visos situacijos įvertinimą ir priimtos nutarties neteisėtumą. Ekspertizės duomenis būtina buvo vertinti kompleksiškai, konsoliduojant visų trijų – BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ – rezultatus. Siekiant tinkamo ir teisingo bylos išnagrinėjimo, duomenis vertinti kompleksiškai yra būtina, kadangi įsteigus UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ visos įmonės vykdė veiklą ir gavo finansinę naudą bendradarbiaudamos. Teismas akivaizdžiai ignoravo tą eksperto nustatytą faktą, kad BUAB „PROFIS“ gautos pajamos buvo ženkliai didesnės negu negautos pajamos dėl 664 klientų pradėjimo naudotis UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ paslaugomis. Objektyvus ir kompleksiškas duomenų vertinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ būtų įsteigtos, 2019 m. gruodžio 30 d. BUAB „PROFIS“ bet kuriuo atveju būtų tapusi nemoki. Teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl tyčinio bankroto iškėlimo, nepagrįstai atsisakė analizuoti vertinti, kas būtų, jeigu UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ nebūtų įsteigtos ir atitinkamai jų veiklos rezultatus (uždirbtą naudą) perkėlus į BUAB „PROFIS“. Kitaip tariant, ar UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ įsteigimas lėmė BUAB „PROFIS“ nemokumo atsiradimą. Mano, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu aiškiai ir motyvuotai, remdamasis byloje surinktais duomenimis, įrodė, kad BUAB „PROFIS“, net ir nesant UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“, vis tiek būtų tapusi nemokia.

3.8.                      Byloje nepaneigtas tas faktas, kad jeigu UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ nebūtų įsteigtos ir nebūtų pirkusios programavimo paslaugų iš BUAB „PROFIS“, tai pastaroji įmonė minėtų pajamų nebūtų gavusi. Dar daugiau, iš UAB „Site.pro“ 2019 metais gautų 342 441 Eur pajamų, 216 466 Eur suma gauta iš BUAB „PROFIS“ klientų, iš kurios net 178 315 Eur suma gauta nenustojusių naudotis BUAB „PROFIS“ paslaugomis klientų, t. y. tokią sumą UAB „Site.pro“ sumokėjo BUAB „PROFIS“ klientai, kurie ir toliau naudojosi BUAB „PROFIS“ paslaugomis. UAB „Site.pro“ gavo tik 38 151 Eur pajamų iš klientų, nustojusių toliau pirkti paslaugas iš BUAB „PROFIS“.

3.9.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės patikimai įvertinti, kokia dalimi BUAB „PROFIS“ įmonei buvo kompensuota už prarastus klientus. Pirmiausia, teismo posėdžio metu buvo išsamiai paaiškina, kad BUAB „PROFIS“ ir jos darbuotojai teikė UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ programavimo paslaugas pagal individualius užsakymus ir šiuo atveju nėra jokio poreikio skaidyti kokia BUAB „PROFIS“  iš UAB „B1.lt ir UAB „Site.pro“ gautų sumų dalis tenka BUAB „PROFIS“  klientams nėra. Antra, pirmosios instancijos teismas aiškiai suklydo teigdamas, kad nėra galimybės patikimai įvertinti, kokia dalimi BUAB „PROFIS“ įmonei buvo kompensuota už prarastus klientus. Pabrėžtina, kad BUAB „PROFIS“ netekimai gali būti kompensuojami tik pinigais, o tokios UAB „B1.lt ir UAB „Site.pro“ išmokėtos BUAB „PROFIS“ kompensacijos (atlyginimo) dydis yra aiškiai nustatytas teismo eksperto išvadose, o būtent, UAB „B1.lt ir UAB „Site.pro“ iš viso sumokėjo BUAB „PROFIS“ 591 236,40 Eur.

3.10.                      Vertinant UAB „B1.lt ir UAB „Site.pro“ finansiniuose dokumentuose nurodytus duomenis, konsoliduotas visų trijų įmonių – BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ – veiklos rezultatas buvo 2019 metų pabaigai neigiamas ir sudarė – 36 135 Eur, o konsoliduotas visų trijų įmonių – BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ – nuosavas kapitalas 2019 metų pabaigai buvo neigiamas ir sudarė – 27 948 Eur. Šios aplinkybės, anot apelianto, tik patvirtina jo įrodinėjamą argumentą, kad bet kokiu atveju BUAB „PROFIS“ būtų tapusi nemokia ir kitų įmonių sukūrimas neturėtų įtakos jos nemokumo atsiradimui.

3.11.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad BUAB „PROFIS“ darbuotojų teiktos paslaugos UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“ ir perėjimas dirbti į šias įmones yra viena iš aplinkybių dėl kurių yra pagrindas BUAB „PROFIS“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliantui yra nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija aplinkybę, kad BUAB „PROFIS“ ir atitinkamai jos darbuotojai teikė paslaugas UAB „Site.pro“ ir / arba UAB „B1.lt“, o įmonei, kurioje jie dirbo, tapus nemokia ir kai kuriems darbuotojams perėjus dirbti į UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“ vertinti kaip patvirtinančią BUAB „PROFIS“ bankrotą buvus tyčiniu.

3.12.                      Nagrinėjamoje byloje BUAB „PROFIS“ nemokumo administratorius neįrodinėjo ir savo pareiškime nenurodė aplinkybių, kad BUAB „PROFIS“ tapus nemokiai vėliau jos turtinė padėtis būtų kaip nors iš esmės pabloginta ir dėl to BUAB „PROFIS“ bankrotą būtų prašoma pripažinti tyčiniu. Taigi sprendžiant klausimą dėl BUAB „PROFIS“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu bylos nagrinėjimo dalyką turėjo sudaryti ir teisinę reikšme galėjo turėti tik tie veiksmai, kurie buvo atlikti, ir / ar tos aplinkybės, kurios atsirado (egzistavo) iki BUAB „PROFIS“ tampant nemokiai, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Jokie veiksmai ir jokios aplinkybės, kurios atsirado (pradėjo egzistuoti) po to, kai BUAB „PROFIS“ jau tapo nemokia, nėra ir negali būti priežastiniu ryšiu susiję su galimu įmonės privedimu prie bankroto tyčia. Kaip kurie iš teismo analizuotų darbuotojų iš BUAB „PROFIS“ perėjo dirbti jau po įmonės nemokumo, todėl visiškai nėra tikslinga vertinti jų kaip perkeltų į kitą įmonę.

3.13.                      Aplinkybė, jog BUAB „PROFIS“ darbuotojai vėliau įsidarbino UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei atskirai, nei kartu su kitomis teismo nurodytomis aplinkybėmis (UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ įsteigimas ir jų vykdyta veikla; kai kurių klientų perkėlimas ir dalies BUAB „PROFIS“ pajamų dėl to netekimas) nesudaro jokio teisinio pagrindo pripažinti BUAB „PROFIS“ bankrotą tyčiniu.

4.       Kreditorė UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ pateikė atsiliepimą į atsakovo F. B. atskirąjį skundą, kuriame prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gruodžio BUAB „PROFIS“ mažino išrašomų sąskaitų faktūrų skaičių – tai yra pirmas požymis, kad BUAB „PROFIS“ turėti klientai buvo perkeliami į kitas įmones. Be to, pats BUAB „PROFIS“ nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pradėjo išrašyti sąskaitas-faktūras susijusioms įmonėms – UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“. Tuo tarpu visų kitų likusių klientų generuojama pajamų suma tolydžiai mažėjo: jei 2018 m. birželį BUAB „PROFIS“ išrašė savo klientams (nesusijusiems su F. B. ir BUAB „PROFIS“) sąskaitų už daugiau nei 69 tūkstančius eurų, tai 2019 m. gruodžio mėnesį tokia suma sumenko iki 3,5 tūkstančio eurų.

4.2.                      Anot kreditorės, ekspertizės akte nurodomi duomenys patvirtina, kad BUAB „PROFIS“ darbuotojai 2018-2019 metais paslaugas teikė jau nebe BUAB „PROFIS“ klientams, o naujų įmonių – UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ klientams. Svarbu atkreipti dėmesį – darbo užmokesčio ir mokesčių valstybei mokėjimas buvo vienintelis galimas BUAB „PROFIS“ išlaidų šaltinis (įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „PROFIS“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones), todėl F. B. šia teise naudojosi iki pat sprendimo įsiteisėjimo byloje. 2018 m. kovo 20 d. nutartyje esantis leidimas mokėti darbo užmokestį darbuotojams iš esmės sudarė atsakovui galimybę veikti per BUAB „PROFIS“ darbuotojus (jiems mokėti darbo užmokestį), tačiau pajamas generuoti jau per naujai įsteigtas įmones.

4.3.                      BUAB „PROFIS“ vadovas F. B., gavęs jo nenaudai priimtą teismo sprendimą, suskubo kreiptis į UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, kaip į stambiausią kreditorių, nurodydamas, kad bendrovė atsiskaityti su kreditore negalės, todėl jai ruošiamasi kelti bankroto bylą.

4.4.                      Suinteresuotas asmuo UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ pažymi, kad apelianto kritika teismo nutarčiai dėl pajamų augimo iki pat bankroto iškėlimo yra nepagrįsta įrodymais ir deklaratyvi. Apelianto teiginys, neva BUAB „PROFIS“ pardavimų apimtys nuolat augo ir ekonominė veikla buvo sėkminga iki 2019 m. gruodžio 30 d., kurią atsirado mokėtina skola kreditorei UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, t. y. tik praėjus 1,5 metų nuo UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įsteigimo, BUAB „PROFIS“ tapo nemoki, byloje surinktų įrodymų kontekste atrodo absurdiškai. Apeliantas siekia sudaryti įspūdį, kad apie skolą suinteresuotam asmeniui UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ sužinojo tik 2019 m. gruodžio 30 d., kuomet įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. priimtas sprendimas. Tačiau bet kuris apdairus ir rūpestingas verslininkas, gavęs priešieškinį, o vėliau – ir nepalankų teismo sprendimą, privalo suprasti nepalankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo riziką. F. B. puikiai suvokė, kad ginčas su UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ gali baigtis nesėkmingai, todėl ir ėmėsi naujų įmonių steigimo. Elgdamasis sąžiningai, bylos nagrinėjimo metu F. B. (kaip BUAB „PROFIS“ vadovas) galėjo kas mėnesį atsidėti po 2 ar 3 tūkstančius eurų ir tokiu būdu sukaupti pakankamą rezervą galimai nepalankiam teismo sprendimui įvykdyti. Visgi, F. B. planas buvo išvengti bet kokio atsiskaitymo su kreditore.

4.5.                      Priešingai nei teigia apeliantas, naujų įmonių įsteigimas yra tiesiogiai susijęs su BUAB „PROFIS“ bankrotu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones BUAB „PROFIS“ turtui, atsakovas F. B. iškėlė vieną produktą į vieną naujai įsteigtą įmonę, o kitą produktą – į antrąją įmonę. Ekspertizės aktas patvirtina, kad BUAB „PROFIS“ klientai palaipsniui buvo perkelti į dvi naujai įsteigtas įmones. Iš viso 2018-2019 metais F. B. pastangomis į UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ buvo palaipsniui perkelti net 664 klientai (538 + 126). BUAB „PROFIS“ liko be klientų ir be pajamų, o BUAB „PROFIS“ ilgametė veikla pradėta teikti po naujų dviejų įmonių logotipu. Paskelbus BUAB „PROFIS“ bankrotą, F. B. neliko be verslo, darbinės veiklos ir pajamų – jau sekančią dieną jis tęsė tą pačią veiklą, tuo pačiu adresu, su tais pačiais darbuotojais ir parduodamas tuos pačius produktus tiems patiems klientams – tik po naujų įmonių logotipu. Ir nors pajamas generuojanti veikla buvo perkelta į naujai įsteigtas įmones, kreditoriniai įsipareigojimai liko BUAB „PROFIS“.

4.6.                      Kreditorės vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste neturi reikšmės tai, kad B1 buhalterinė programa niekada nepriklausė BUAB „PROFIS“. Ši programa nuo jos sukūrimo buvo platinama tik per BUAB „PROFIS“. Šią aplinkybę patvirtina ir jau minėtas F. B. interviu, ir viešai prieinami video apie buhalterinės programos B1 ypatumus, ir patento paraišką pateikęs asmuo (BUAB „PROFIS“). Atsakovas neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad kada nors vertėsi individualia veikla, pats asmeniškai kaip fizinis asmuo platino B1 programą ir gavo iš to pajamų. Priešingai atsakovas pripažino, kad buhalterinė programa buvo teikiama per jo valdomą BUAB „PROFIS“ – iki tol, kol tas pats asmuo, F. B., įsteigė UAB „B1.lt“.

4.7.                      Kreditorė taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl to, kad visų trijų įmonių veikla buvo diferencijuota. Apeliantas siekia sukurti regimybę, neva visos trys įmonės užsiima šiek tiek skirtinga veikla. Šį teiginį paneigia paties atsakovo F. B. 2015 metais duotas interviu apie kuriamus ir vystomus produktus Site.pro ir B1. Tuo tarpu             2018 metais atsakovas įsteigė naujas bendroves UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“, į kurias ir iškėlė BUAB „PROFIS“ produkciją. BUAB „PROFIS“ vykdytą veiklą tiesiogiai perėmė dvi naujos atsakovo įsteigtos įmonės, kurių pavadinimai sutampa su iškelto produkto pavadinimu.  

4.8.                      Jei BUAB „PROFIS“ būtų teikęs individualizuotų verslo valdymo sistemų ar svetainių kūrimo paslaugas, jo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registruose kiekvieną mėnesį galėtume matyti kelis ar keliolika sąskaitų su didelėmis sumomis už sukurtą interneto svetainę ar verslo valdymo sistemą (palyginimui – suinteresuotam asmeniui UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ verslo valdymo sistemos projektavimas BUAB „PROFIS“ kainavo 24 200 Eur, o verslo valdymo sistemos kūrimas turėjo kainuoti 74 200 Eur).

4.9.                      Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ būtų įsteigtos, 2019 m. gruodžio 30 d. BUAB „PROFIS“ bet kuriuo atveju būtų tapusi nemoki. Šis apelianto teiginys yra visiškai deklaratyvus ir grįstas vien samprotavimu. Pažymėtina, kad apeliantas buvo uždavęs klausimą ekspertui – ar BUAB „PROFIS“ būtų tapusi nemoki, jei nebūtų įsteigtos UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ (8-asis ekspertizės klausimas), bet teismo ekspertas dėl duomenų trūkumo negalėjo į jį atsakyti. Pažymėtina, kad duomenų trūkumą sukėlė būtent atsakovo F. B. atsisakymas pateikti eksperto prašomus duomenis.

4.10.                      Kreditorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad F. B., žinodamas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo turinį; žinodamas apie BUAB „PROFIS“ turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; vykdydamas nuoseklų klientų pervedimą iš BUAB „PROFIS“ į UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“, buvo ypatingai nesąžiningas, tokioje įmonės finansinėje padėtyje išsimokėdamas sau 43 500 Eur dividendus. Tai be abejonės parodo F. B. tyčią palikti finansinius įsipareigojimus nemokioje BUAB „PROFIS“, pajamas ir pelną generuojančią veiklą perkelti į finansinių įsipareigojimų neturinčias įmones, o praėjusių metų pelną skirti dividendams išmokėti.

4.11.                      Apelianto teiginys, kad UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ kompensavo įmonei BUAB „PROFIS“ 3,66 kartų daugiau, nei pačios gavo iš BUAB „PROFIS“ klientų, yra dar vienas selektyvaus įrodymų vertinimo ir iškreiptos aritmetikos pavyzdys. Jei ne UAB „Site.pro“ ir ne UAB „B1.lt“, tai BUAB „PROFIS“ ir būtų pats gavęs minėto dydžio pajamas iš savo tiesioginių klientų, o ne iš dviejų įmonių, įkurtų su tikslu išvesti klientus. Juk 2020 m. sausio mėnesį pats F. B. pareiškė – BUAB „PROFIS“ nebeturi nei vienos sutarties, nei vieno kliento – visi klientai jau buvo pervesti ir tęsė bendradarbiavimą su UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“.

4.12.                      Kreditorė nesutiko ir su apelianto savarankiškai daromais „konsoliduoto visų trijų įmonių veiklos rezultato, nuosavo kapitalo“ skaičiavimais, nes nagrinėjant bylą pirma instancija tokie duomenys apskritai nebuvo vertinami, skaičiuojami ir diskutuojami. Atitinkamai ir apeliaciniame (atskirajame skunde) negalima dėstyti aplinkybių, kurios pirmos instancijos teisme nebuvo vertinamos.

4.13.                      Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad šiai dienai BUAB „PROFIS“ nėra sumokėjęs suinteresuotam asmeniui nei vieno cento iš 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045- 826/2018 priteistos sumos.

5.       Ieškovė BUAB „PROFIS“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Bankroto paslaugos“, pateikė atsiliepimą į atsakovo F. B. atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį dėl BUAB „PROFIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepakeistą, o apelianto F. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Bylos nagrinėjimo metu, pagal ekonominės ekspertizės metu surinktus eksperto duomenis buvo nustatyta, kad BUAB „PROFIS“ nemokia tapo 2019 m. gruodžio 31 d., kas pasakyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartyje, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovės finansinė padėtis pagal teismo ekspertizės nustatytas išvadas iš esmės tapo sudėtinga 2018 m. kovo mėn. pabaigoje, įmonės nuostolis siekė 11 136 Eur. Tačiau, apelianto, kaip vadovo veiksmai esant sudėtingai įmonės finansiniai padėčiai buvo prieštaringi. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nesiekė pagerinti ieškovės finansinės būklės ir atkurti jos mokumo. Tai neabejotinai patvirtina apelianto tolimesni veiksmai 2019 m. balandžio mėn. išsimokant dividendus. 2019 m. balandžio 25 d. buvo paskirstytas ankstesnių metų pelnas, skiriant akcininkui apeliantui 43 500 Eur dividendus. Ieškovės finansinė situacija apeliantui buvo gerai žinoma ir, kaip vadovui, negalėjo būti nežinoma, todėl įmonei veikiant nuostolingai, ką patvirtina ir pelno nuostolių ataskaita (pagal ekspertizės duomenis), toks veiksmas yra pažeidžiantis įmonės interesus, prieštaraujantis gero valdymo principams. Tokie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo laikomasi įmonės veiklos tęstinumo, t. y. apeliantas, kaip tuometinis įmonės vadovas ir akcininkas, neketino toliau plėtoti ieškovės veiklos, o siekė privesti įmonę prie nemokumo ir galiausiai bankroto.

5.2.                      Nors apeliantas teigia, kad iki nemokumo atsiradimo datos 2019 m. gruodžio 31 d., įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, tačiau pastebėtina, jog po ieškovės nemokumo atsiradimo darbo užmokestis nebuvo išmokėtas net 16 darbuotojų (bankroto byloje patvirtina darbuotojų reikalavimų suma prie VSDFV Alytaus skyriaus lėšų išmokėjimą buvo 35 226,55 Eur). Neišmokėto darbo užmokesčio skola susidarė už 2020 m. kovo, balandžio mėnesius. Atitinkamai 35 226,55 Eur ieškovės įsipareigojimų suma yra laikytina pradelsta, kadangi susiformavo po nemokumo nustatymo 2019 m. gruodžio 30 d. Atitinkamai, jei bankroto procesas būtų inicijuotas ankščiau, ši ieškovės skola darbuotojams, o vėliau, išmokėjus Garantinio fondo lėšas – VSDFV Alytaus skyriui, nebūtų susiformavusi.

5.3.                      Apeliantas teigia, kad tuo metu, kai buvo įsteigtos UAB „B1.lt“ (2018 m. liepos 3 d.) ir „UAB „Site.pro“ (2018 m. balandžio 18 d.), UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ nebuvo BUAB „PROFIS“ kreditoriumi. Tačiau, šiuo atveju kalbama tik apie tai, kad ieškovės skola UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ nebuvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Faktiškai, UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ turėjo reikalavimo teisę į ieškovę daug ankščiau, kuomet ieškovei buvo išsiųstas reikalavimas dėl sutarties įvykdymo. Pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „PROFIS“, žinodama, jog negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, turėjo numatyti, kad kreditoriaus sumokėta suma už programos kūrimą privalės būti grąžinta kreditoriui.

5.4.                      Taigi, anot kreditorės, 2019 m. gruodžio 31 d. atsiradusį ieškovės nemokumą lėmė du veiksniai – 2019 m. balandžio 25 d. dividendų išmokėjimas apeliantei bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuriuo iš BUAB „PROFIS“ UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ naudai priteista 74 200 Eur avansas, 6 proc. metinės palūkanos ir 7 883,93 Eur bylinėjimosi išlaidos (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 30 d.).

5.5.                      Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad sistemingas veiklos perkėlimas vyko nuo     2018 m. balandžio mėn., kuomet buvo įsteigta nauja įmonė UAB „Site.pro”, vėliau – UAB „B1.lt“. Šios įmonės naudojosi ieškovės darbuotojų teikiamomis intelektinėmis paslaugomis, aktyviai plėtojo veiklą. Nors apeliantas teigia, kad BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ veikla buvo skirtinga, tačiau bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Ieškovė sutinka, kad UAB „Site.pro“ ir BUAB „PROFIS“ teikiamos paslaugos skyrėsi tuo, jog BUAB „PROFIS“ veikla buvo jau sukurtos buhalterinės programos administravimas ir palaikymas, o UAB „Site.pro“ veikla buvo vartotojams pardavinėti automatizuotą įrankį, su kuriuo vartotojas naudodamas standartizuotus šablonus pats, savo jėgomis galėtų susikurti, „susikonstruoti“ profesionaliai atrodančią interneto svetainę (šabloninių internetinių svetainių kūrimas), tačiau BUAB „PROFIS“ veikla neabejotinai buvo tapati UAB „B1.lt“ šiai dienai vykdomai veiklai. UAB „B1.lt“ ieškovės manymu, vykdė analogišką veiklą, kaip BUAB „PROFIS“. Įmonė kūrė ir administravo buhalterinės apskaitos programą, veikiančią „debesyje“.

5.6.                      Iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „PROFIS“ platino ir pardavinėjo ir buhalterinę programą B1. Suprastėjus ieškovės finansinei situacijai, apeliantas buhalterinės programos platinimo teises perdavė UAB „B1.lt“, siekdamas esamus klientus perkelti iš BUAB „PROFIS“ į UAB „B1.lt“ bei sudarydamas rinkos konkurenciją (teikdamas analogiškas paslaugas). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „B1.lt“ pajamos iš analogiškos kaip BUAB „PROFIS“ veiklos per 2018-2019 m. sudarė iš viso 296 936 Eur. Iš šių pajamų 99 969 Eur buvo gauta iš klientų, kurie nustojo naudotis BUAB „PROFIS“ paslaugomis. Taigi, UAB „B1.lt” šiais pajamas gavo BUAB „PROFIS“ sąskaita. UAB „Site.pro“ pajamos per 2018-2019 m. sudarė viso 442 171 Eur. Iš šių pajamų 61 721 Eur buvo gauta iš klientų, kurie nustojo naudotis BUAB „PROFIS“ paslaugomis. Taigi, UAB „Site.pro“ šiais pajamas gavo BUAB „PROFIS“ sąskaita.

5.7.                      Apeliantas teigia, kad dvi įmonės sumokėjo ieškovei 591 236,40 Eur sumą už suteiktas paslaugas 2018-2019 m. laikotarpiu, tačiau akivaizdu, jog ieškovė dėl šių dvejų įmonių veiklos per minėtą laikotarpį neteko 416 016,52 Eur pajamų. Taigi, iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nors įmonė ir gavo pajamų iš dvejų susijusių įmonių, tačiau įmonė dėl klientų perėjimo neteko 161 690 Eur pajamų, kurias būtų gavusi, jei esami klientai nebūtų perkelti į UAB „Site.pro“ bei UAB „B1.lt”, o taip pat, dėl rinkos konkurencijos BUAB „PROFIS“ neteko net 416 016,52 Eur pajamų, kurias galėjo gauti, jei nebūtų įsteigtos minėtos dvi įmonės.

5.8.                      Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti BUAB „PROFIS“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, kad iki BUAB „PROFIS“ tampant nemokiai, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d. jokie veiksmai ir jokios aplinkybės, kurios atsirado (pradėjo egzistuoti) po to, kai BUAB „PROFIS“ jau tapo nemoki, nėra ir negali būti priežastiniu ryšiu susiję su galimu įmonės privedimu prie bankroto tyčia, kadangi turi būti vertinami BUAB „PROFIS“ veiksmai iki nemokumo atsiradimo, kurie buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagal VSDFV pateiktus duomenis, teisingai įvertino faktus dėl darbuotojų atleidimo ir įdarbinimo į UAB „Site.pro“ bei į UAB „B1.lt”. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad darbuotojų perkėlimas vis dėlto buvo įvykdytas. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų matyti, kad iš BUAB „PROFIS“ į dvi įsteigtas įmones perėjo dirbti viso 14 darbuotojų, o taip pat, BUAB „PROFIS“ 8 buvę darbuotojai šiai dienai vis dar dirba UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“. Akivaizdu, kad įvyko BUAB „PROFIS“ darbuotojų perkėlimas į UAB „Site.pro“ bei UAB „B1.lt“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

7.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „PROFIS“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė BUAB „PROFIS“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 9 d. 2020 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl BUAB „PROFIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

9.       Nemokumo administratorė pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad BUAB „PROFIS“ direktorius F. B. įmonės veiklą, darbuotojus ir turtą perkėlė į dvi jo naujai įsteigtas bendroves UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“, tokiais savo veiksmais sąmoningai privesdamas BUAB „PROFIS“ prie bankroto.

10.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

11.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

13.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

14.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apelianto F. B.  atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB „PROFIS“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo ir apelianto atsakomybės dėl tyčia sukelto įmonės bankroto.

16.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria BUAB „PROFIS“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nurodė šiuos pagrindinius argumentus – pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje netinkamai konstatavo, kad UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ vykdyta veikla buvo analogiška BUAB „PROFIS“ vykdytai veiklai, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ atsiradimas turėjo įtakos BUAB „PROFIS“ ekonominės veiklos rezultatams, darbuotojai ir klientai buvo perkelti iš BUAB „PROFIS“ į naujai įkurtas UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“.

17.       Toliau apeliacinės instancijos teismas išanalizuos ir pateiks argumentus pagal apelianto aukščiau nurodytas argumentų grupes.

Dėl UAB „Site.pro“, UAB „B1.lt“ ir BUAB „PROFIS“ vykdytos veiklos

18.       Iš bylos medžiagos (Creditinfo pažymų) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „PROFIS“ buvo įsteigta 2003 m. kovo 19 d., jos pagrindinė įregistruota veikla – kompiuterių programavimo veikla, klasifikatoriaus kategorija – 620100, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). UAB „Site.pro“ buvo įsteigta 2018 m. balandžio 18 d., jos pagrindinė įregistruota veikla – Kompiuterių programavimo veikla, klasifikatoriaus kategorija – 620100, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). UAB „Site.pro“ vadovas ir akcininkas yra F. B. UAB „B1.lt“ buvo įsteigta 2018 m. liepos 3 d., jos pagrindinė įregistruota veikla – Kompiuterių programavimo veikla, klasifikatoriaus kategorija – 620100, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). BUAB „PROFIS“ vadovas ir akcininkas nuo pat įsteigimo F. B. (Creditinfo ir Metinių finansinių ataskaitų duomenys). Taigi visos trys bendrovės teismo vertinimu vykdo veiklą, patenkančią į tą pačią ekonominės veiklos rūšių kategoriją – 620100, jų visų vadovas ir akcininkas buvo arba yra F. B., jos visos registruotos tuo pačiu adresu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ įsteigtos esant BUAB „PROFIS“ atžvilgiu nuo 2018 m. kovo 20 d. pagal UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ priešieškinį pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Iki UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įsteigimo produktą Sitepro ir buhalterinę programą B1 platino, gaudavo mokestį už naudojimąsi šiomis programomis ir teikė šių programų aptarnavimo paslaugas BUAB „PROFIS“.

19.       Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Apelianto įsitikinimu, veiksmai, kurie būtų pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, turi pažeisti ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises ir interesus. Apeliantui 2018 m. balandžio 18 d. įsteigus UAB „Site.pro“ ir 2018 m. liepos 3 d. UAB „B1.lt“, BUAB „PROFIS“ įsipareigojimus savo kreditoriams vykdė tinkamai ir sėkmingai vykdė veiklą iki pat teismo nustatytos nemokumo atsiradimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d. Skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, BUAB „PROFIS“ mokumas nebuvo susijęs su UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įsteigimu ir šių įmonių pradėta vykdyta veikla. Apeliantas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo įsteigtos UAB „B1.lt“ (2018 m. liepos 3 d.) ir „UAB „Site.pro“ (2018 m. balandžio 18 d.), UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ nebuvo BUAB „PROFIS“ kreditoriumi (tapo kreditoriumi tik po 1,5 metų nuo bendrovių įkūrimo). Su apelianto argumentais šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti tik iš dalies.

20.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi BUAB „PROFIS“, prašydama iš UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ priteisti     44 017,00 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1045-826/2018). Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 1 d. Toje pačioje byloje 2018 m. kovo 19 d. gautas UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ priešieškinis, kuriuo bendrovė prašė iš BUAB „PROFIS“ priteisti 74 200 Eur avansą,                24 200 Eur nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (98 400 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, užsakovės UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ prašymu pareikšto priešieškinio užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo BUAB „PROFIS“ turtą ir lėšas už 98 400 Eur.

21.       Kaip atskirajame skunde nurodė pats apeliantas UAB „B1.lt“ buvo įsteigta 2018 m. liepos 3 d., o UAB „Site.pro“ – 2018 m. balandžio 18 d. Taigi, pirmoji įmonė buvo įsteigta praėjus ne daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės BUAB „PROFIS“ atžvilgiu. Antroji įmonės įsteigta praėjus daugmaž 2,5 mėnesio nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Ir nors apeliantas nurodo, kad UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ buvo įkurtos vien tik siekiant diferencijuoti BUAB „PROFIS“ veiklą, aukščiau nurodytų įvykių chronologija parodo, jog labiau tikėtina, kad UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ buvo įkurtos siekiant išvengti Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018 laikinųjų apsaugos priemonių BUAB „PROFIS“ atžvilgiu taikytų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą sutvirtina ir tai, kad procesiniuose dokumentuose apeliantas nė karto neužsiminė apie siekį diferencijuoti BUAB „PROFIS“ veiklą anksčiau, taip pat nepaaiškino, kodėl siekis išskaidyti BUAB „PROFIS“ veiklą atsirado būtent tuo metu kai kilo teisminis BUAB „PROFIS“ ir UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ ginčas dėl teisių ir pareigų, nustatytų 2017 m. vasario 28 d. tarp šalių sudarytoje sutartyje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1045-826/2018).

22.       Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įkūrimo metu UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ nebuvo BUAB „PROFIS“ kreditorė, kadangi BUAB „PROFIS“ skola kreditorei UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ buvo konstatuota tik įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018, kuris įsiteisėjo 2019 m. gruodžio     30 d. Visgi, šis apelianto argumentas niekaip nepaneigia jo atsakomybės dėl tyčia sukelto BUAB „PROFIS“ bankroto. Nagrinėjamu aspektu, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su kreditorės UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ argumentais dėl to, kad apeliantas, būdamas atsakingu BUAB „PROFIS“ vadovu privalėjo įvertinti riziką, jog jo iškelta civilinė byla Nr. e2-1045-826/2018 pagal BUAB „PROFIS“ ieškinį galėjo būti išspręsta jo nenaudai. Apeliantas labai formaliai aiškina susiklosčiusią situaciją dėl to, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ paaiškėjo tik 2019 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui. Kaip jau anksčiau minėta, BUAB „PROFIS“ ieškinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 1 d., o UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ priešieškinis pateiktas teismui 2018 m. kovo 19 d. Susipažinus su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas galėjo būti priimtas arba BUAB „PROFIS“, arba UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ naudai. Negana to, Klaipėdos apygardos teismas tenkino UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ priešieškinį iš dalies (netenkino reikalavimo dėl nuostolių priteisimo) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu, dėl kurio ir BUAB „PROFIS“, ir UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ pateikė apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ turėjo būti laikomas potencialiu kreditoriumi ateityje, kadangi egzistavo tikimybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas galimai bus priimtas ne BUAB „PROFIS“ naudai. Todėl spręstina, kad apeliantas puikiai suprato, jog Klaipėdos apygardos teismui priėmus sprendimą ne BUAB „PROFIS“ naudai, BUAB „PROFIS“ privalės grąžinti UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ 74 200 Eur dydžio avansą ir suvokė tokio sprendimo pasekmes. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad BUAB „PROFIS“ apie kreditorinį UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ reikalavimą sužinojo išimtinai tik įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui, nepalankiam BUAB „PROFIS“, laikytini deklaratyviais.

23.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. balandžio 25 d. buvo paskirstytas ankstesnių metų BUAB „PROFIS“ gautas pelnas, skiriant akcininkui F. B. 43 500 Eur dividendus. Šių aplinkybių apeliantas savo skunde nepaneigė. Toks apelianto elgesys negali būti laikomas sąžiningu, kadangi apeliantui buvo skirti dividendai kaip tik tuo laikotarpiu, kai vyko BUAB „PROFIS“ ir UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ teisminis ginčas (jau buvo priimtas teismo sprendimas ne bankrutavusios įmonės naudai, nors ir neįsiteisėjęs). Taigi, apeliantas išsimokėdamas sau dividendus turėjo suvokti, kad tai galimai pažeis kreditorės interesus. 

24.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

25.       Tokiu būdu, išsimokėdamas sau dividendus, bendrovės vadovas ne tik reikšmingai sumažino BUAB „PROFIS“ nuosavą kapitalą, tačiau ir eliminavo galimybę ateityje (paaiškėjus, kad BUAB „PROFIS“ priimtas nepalankus teismo sprendimas) atsiskaityti su galima kreditore, kadangi akcininkui buvo išmokėta dividendais suma, kuri galėjo padengi daugiau nei pusę įsiskolinimo UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“. Taip pat sutiktina su UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ atsiliepimo į atskirojo skundo argumentu, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas, kaip apdairus ir protingas vadovas, galėjo sukaupti bent kokį rezervą atsiskaitymui su kreditore. Tačiau vietoje to, ėmėsi veiksmų dėl BUAB „PROFIS“ veiklos perkėlimo į kitas įmones, ką akivaizdžiai patvirtina nutartyje išdėstytų įvykių chronologija.

26.       Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad buhalterinė programa B1 niekada nepriklausė BUAB „PROFIS“. Iš patento paraiškos Nr. 2017 032 aprašymo matyti, kad išradėju ir savininku patento (Nr. 6487) – sistema ir būdas buhalteriniams duomenims tvarkyti naudojant dirbtinį intelektą – visuomet buvo ir yra apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokiais apelianto argumentais sutinka, tačiau sprendžia, kad jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste. Pirmiausia, byloje niekuomet nekilo ginčo dėl to, kad buhalterinė programa B1 buvo išrasta ir sukurta būtent apelianto, tačiau šiuo aspektu taip pat nekyla ginčas ir dėl to, jog ja pats apeliantas neprekiavo, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas vertėsi individualia veikla ir pats asmeniškai platino buhalterinės programos B1 teikiamas paslaugas. Be to, tiek iš apelianto interviu, tiek iš teismui teikiamų procesinių dokumentų yra akivaizdu, kad buhalterinės programos B1 paslaugos klientams buvo teikiamos per BUAB „PROFIS“, vėliau – per UAB „B1.lt“. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buhalterinės programos B1 išradėjo ir savininko teisės nagrinėjamoje byloje nėra itin reikšmingos, kadangi vien tas faktas, kad buhalterinės programos B1 išradėjo ir savininko teisės priklauso apeliantui F. B., nedaro pirmosios instancijos teismo išvadų dėl veiklos perkėlimo BUAB „PROFIS“ į UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ nepagrįstų ir neteisėtų, kadangi būdamas intelektinės nuosavybės objekto išradėju ir savininku, teikti buhalterinės programos B1 paslaugas apeliantas galėjo deleguoti bet kuriai jo įsteigtai bendrovei, arba vykdyti ją pats.

27.       Galiausiai, apeliantas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose aiškino, kad BUAB „PROFIS“, UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ ekonominė veikla buvo diferencijuota. Visos trys susijusios įmonės specializavosi skirtingose informacinių technologijų veiklos srityse. Ta aplinkybė, kad Creditinfo pažymose nurodyta, jog BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ veikla patenka į tą pačią kategoriją – kompiuterių programavimo veikla, neteikia jokio pagrindo išvadai, kad šių įmonių veikla buvo tapati. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

28.       Nagrinėjamu aspektu pasakytina tai, kad nemokumo administratorės argumentus dėl BUAB „PROFIS“ veiklos perkėlimo į UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ patvirtina ne viena tai, jog visų įmonių akcininkas yra tas pats asmuo, jos registruotos tuo pačiu adresu ir vykdo veiklą, patenkančią į tą pačią ekonominės veiklos rūšių kategoriją pagal EVRK – 620100. Tą patvirtina ir viešojoje erdvėje prieinami straipsniai, kuriuose apeliantas pristato produktus Site.pro ir buhalterinės apskaitos programą B1 veikiančią „debesyje“. Vien tas faktas, kad apeliantas BUAB „PROFIS“ veiklą perkėlė į bendroves, kurių pavadinimai yra identiški sukurtiems produktams, tik dar labiau sustiprina abejones dėl jų veiklos skirtingumo. Tikėtina, kad apeliantas, įkurdamas bendroves tais pačiais pavadinimais kaip ir teikiami produktai, siekė kuo mažiau suklaidinti produktų paslaugas perkančius klientus ir sukurti įspūdį, kad pasikeitė vien tik įmonės pavadinimas, tačiau niekaip nepasikeitė nei teikiamos paslaugos, nei jų kokybė, nei produkto pavadinimas, nei, tikėtina, produktų kainos.

29.       Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą pažymėjo, kad BUAB „PROFIS“ veiklos tikslas bei sritis – atlikti konkretaus kliento poreikių analizę ir individualiai tokiam klientui, pagal jo konkrečius poreikius, sukurti verslo valdymo sistemą, interneto svetainę, vykdyti kitus kompiuterinio programavimo darbus pagal individualias klientų užduotis. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje šias aplinkybes paneigė, nurodydamas, kad BUAB „PROFIS“ 2018 m. gegužės mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. sąskaitų faktūrų registras rodo, jog BUAB „PROFIS“ daugiausia buvo mokamos nedidelės sumos – nuo 8 iki 100 Eur. Nors apeliantas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko ir nurodė, kad teismas, sutikdamas su nemokumo administratorės ir kreditorės argumentais, rėmėsi vien tik prielaidomis, tačiau jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jau anksčiau minėtoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018 buvo konstatuota, kad tarp BUAB „PROFIS“ ir UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ 2017 m. vasario 28 d. sudarytoje sutartyje šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – susitarimas dėl jau esančios programos B1, veikiančios internete adresu www.b1.lt, papildomų funkcijų, modulių, sąsajų ir integracijų pritaikymo ir (ar) sukūrimo konkrečiam klientui. Sutartimi nustatytų paslaugų kaina siekė 97 700,00 Eur be PVM (118 217,00 Eur su PVM). Taigi, akivaizdu, kad kitiems klientams individualizuotos paslaugos negali kainuoti iki 100 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymėdamas, kad nemokumo administratorė ir kreditorė teisingai nurodė, jog BUAB „PROFIS“ teikiant individualizuotas verslo valdymo sistemų ar svetainių kūrimo paslaugas, jos išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registruose kiekvieną mėnesį galimai matytųsi kelios ar keliolika sąskaitų su didelėmis sumomis už sukurtą interneto svetainę ar verslo valdymo sistemą. Taigi, iš visų byloje nustatytų aplinkybių visumos, pagrįsta manyti, kad UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ užsiima tapačia veikla ir platina tuos pačius produktus, kuriuos platino BUAB „PROFIS“.

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas niekaip nepaaiškino atskirajame skunde ir nepaneigė pirmosios instancijos teisme nurodytų aplinkybių, jog UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ dukterinių įmonių iš BUAB „PROFIS“ pirko B1 buhalterinę programą, o vėliau įkūrus naujas įmones, BUAB „PROFIS“ ir / ar F. B. nieko nepaaiškinus sąskaitos faktūros už paslaugas buvo išrašomos nebe BUAB „PROFIS“, o naujos įmonės vardu. Kas tik dar labiau sustiprina abejones atskirojo skundo argumentų pagrįstumu.

Dėl UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ įtakos BUAB „PROFIS“ veiklos rezultatams

31.       Nagrinėjamoje dalyje apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad įkūrus UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ ir šioms įmonėms pradėjus vykdyti veiklą, BUAB „PROFIS“ pajamoms tai absoliučiai jokios neigiamos įtakos neturėjo. Byloje surinkti duomenys, anot apelianto, patvirtina, kad BUAB „PROFIS“ pardavimo pajamos tik augo. O BUAB „PROFIS“, teikdama paslaugas UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“, gavo reikšmingas pajamas ir tokie susijusių įmonių tarpusavio samdos veiksmai priežastiniu ryšiu neturėjo jokios įtakos BUAB „PROFIS“ tapimui nemokia.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atsietai vertina ekspertizės akte nurodytus duomenis, nuo visoje byloje nustatytų aplinkybių visumos. Sutiktina, kad BUAB „PROFIS“ iš UAB „Site.pro“ gavo 70 547,65 Eur 2018 metais ir 254 434,20 Eur 2019 metais (viso 324 981,85 Eur per 2018-2019 metus), o iš UAB „B1.lt“ gavo 44 364,46 Eur 2018 metais ir 221 890,09 Eur 2019 metais (viso 266 254,55 Eur per 2018-2019 metus). Šių aplinkybių nei viena ginčo šalis neginčija. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertui pateiktų duomenų neužteko, jog būtų nustatyta kokias konkrečiai paslaugas BUAB „PROFIS“ teikė UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo procesiniuose dokumentuose (CPK 178 straipsnis). Apeliantas jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė nei ekspertui, nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl vadovautis jo atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo nėra pagrindo.

33.       Byloje paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 538 klientai nustojo naudotis BUAB „PROFIS“ paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „Bl.lt“. Dėl šios priežasties nurodytu laikotarpiu BUAB „PROFIS“ neteko 21 562 Eur 2018 metais ir 78 407 Eur 2019 metais. Taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 126 klientai nustojo naudotis BUAB „PROFIS“ paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „Site.pro“. Dėl šios priežasties nurodytu laikotarpiu BUAB „PROFIS“ neteko 23 570 Eur 2018 metais ir 38 151 Eur 2019 metais. Įvertinus ekspertizės akte nurodytus duomenis iš viso BUAB „PROFIS“ 2018 ir 2019 metais neteko 161 690 Eur.

34.       Kadangi nėra įmanoma identifikuoti kokas paslaugas BUAB „PROFIS“ teikė UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“, nėra pagrindo spręsti, kad BUAB „PROFIS“ gavo būtent apelianto nurodomo dydžio pajamas, kadangi per 2018-2019 metus ženkliai padidėjo BUAB „PROFIS“ sąnaudos, kurios buvo praktiškai lygios UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ sumokėtoms sumoms. Apie tai apeliantas atskirajame skunde argumentų nenurodo, situacijos nepaaiškina. Iš pateikto ekspertizės akto (BUAB „PROFIS“ veiklos detalizacijos 2019 metais išskaidytos pagal mėnesius) matyti, kad 2019 metais kas mėnesį augo pardavimo savikaina, bendrosios ir administracinės sąnaudos, įmonė visais metais dirbo nuostolingai. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad iki pat 2019 metų pabaigos BUAB „PROFIS“ dirbo pelningai. Todėl yra pagrindo sutikti su kreditorės ir nemokumo administratorės pozicija, kad galimai apeliantas ruošėsi suplanuotam BUAB „PROFIS“ bankrotui. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad BUAB „PROFIS“ veiklą perkėlus į naujai įsteigtas UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“, BUAB „PROFIS“ patyrė finansinius nuostolius ir būtent apeliantas, o ne pirmosios instancijos teismas atskirajame skunde fragmentiškai ir selektyviai išsirenka jam palankias faktines aplinkybes, vertina jas atsietai nuo byloje esančios medžiagos visumos.

35.       Anot apelianto, ekspertizės duomenis būtina buvo vertinti kompleksiškai, konsoliduojant visų trijų – BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ – rezultatus. Tačiau nagrinėjamu aspektu lieka neaišku, kodėl, siekdamas įrodyti, kad visų trijų bendrovių veikla kardinaliai skiriasi, apelianto vertinimu būtina konsoliduoti visų trijų įmonių finansinės veiklos rodiklius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia visų trijų įmonių konsolidacija tik patvirtina, kad BUAB „PROFIS“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ veikla nesiskyrė taip kardinaliai, kaip tai bando pavaizduoti apeliantas.

36.       Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentą, kad nepriklausomai nuo to, ar UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ būtų įsteigtos, 2019 m. gruodžio 30 d. BUAB „PROFIS“ bet kuriuo atveju būtų tapusi nemoki, vertina kaip deklaratyvų ir neįrodytą. Priešingai nei teigia apeliantas, BUAB „PROFIS“ tikėtina nebūtų tapusi nemokia vien dėl to, kad 2019 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas priteisti iš BUAB „PROFIS“ kreditorei UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ 74 200 Eur avansą, 7 883,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Ankstesnių metų bendrovės gaunamas pelnas bei apeliantui išmokėtų dividendų dydis leidžia manyti, kad bendrovė būtų galėjusi susitvarkyti su finansiniais įsipareigojimais vieninteliam to meto kreditoriui – UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, tačiau tuo metu apeliantas nebendradarbiavo su kreditore ir nesiekė rasti tarpusavio sutarimo dėl skolos kreditorei išmokėjimo.

37.       Ypatingas dėmesys atkreiptinas į aplinkybę, kad BUAB „PROFIS“ į vienintelę kreditorę UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ dėl bendradarbiavimo sutarties sudarymo kreipėsi jau po to, kai aukščiau nurodytas teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, o BUAB „PROFIS“ jau neturėjo nei pajamų, nei turto, nei darbuotojų, nei klientų, nei vykdytinų sutarčių. Atskirajame skunde apeliantas kritikuoja kreditorės nenorą bendradarbiauti su BUAB „PROFIS“ ir kaltina, kad dėl kreditorės atsisakymo bendradarbiauti neliko jokios kitos išeities, kaip tik skelbti BUAB „PROFIS“ bankrotą. Tokie apelianto argumentai atmestini, atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo apelianto kryptingus ir nuoseklius veiksmus privedant BUAB „PROFIS“ prie bankroto.

Dėl BUAB „PROFIS“ darbuotojų teiktų paslaugų ir perėjimo dirbti į UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“ 

38.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi apeliantas nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog BUAB „PROFIS“ darbuotojų teiktos paslaugos UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“ ir perėjimas dirbti į šias įmones yra viena iš aplinkybių dėl kurių yra pagrindas BUAB „PROFIS“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliantui yra nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija aplinkybę, kad BUAB „PROFIS“ ir atitinkamai jos darbuotojai teikė paslaugas UAB „Site.pro“ ir / arba UAB „B1.lt“, o įmonei, kurioje jie dirbo, tapus nemokia ir kai kuriems darbuotojams perėjus dirbti į UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“ vertinti kaip patvirtinančią BUAB „PROFIS“ bankrotą buvus tyčiniu.

39.       Kaip jau aukščiau yra minėta, vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvadą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis ne vien aplinkybe, jog kai kurie darbuotojai buvo įdarbinti naujai įkurtose įmonėse. Pirmosios instancijos teismas, galutinėje išvadoje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ po įsteigimo pradėjo vykdyti tą pačią veiklą, kurią iki tol vykdė ir klientams paslaugas teikė BUAB „PROFIS“, jog į šias bendroves buvo perkelti 664 BUAB „PROFIS“ klientai, kad BUAB „PROFIS“ dėl šių veiksmų 2018 ir 2019 metais neteko 161 690 Eur ir 2019 m. gruodžio mėnesį tapo nemokia, kai 2019 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas priteisti iš BUAB „PROFIS“ 74 200 Eur sumokėto avanso sumą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tai, jog iki tol, kol buvo pradėta BUAB „PROFIS“ nemokumo byla, naujai įsteigtoms bendrovėms paslaugas teikė BUAB „PROFIS“ darbuotojai, kurie vėliau patys išėjo iš BUAB „PROFIS“ arba buvo atleisti nemokumo administratoriaus ir iš karto pradėjo dirbti UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“, kiekvieną atskirai ir jų visumą, atliekamų veiksmų eiliškumą, sprendė, kad F. B. savo sąmoningų veiksmų visuma tyčia privedė BUAB „PROFIS“ prie bankroto. Taigi, priešingai nei teigia atskirajame skunde apeliantas, pirmosios instancijos teismas galutinę išvadą pasirėmęs visos bylos medžiaga, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jų visumą, o ne bankrotą pripažino tyčiniu vien dėl to, kad įmonei bankrutavus iš BUAB „PROFIS“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Site.pro“ ir / arba UAB „B1.lt“.

41.       Atskirajame skunde apeliantas pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl BUAB „PROFIS“  bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu bylos nagrinėjimo dalyką turėjo sudaryti ir teisinę reikšme galėjo turėti tik tie veiksmai, kurie buvo atlikti, ir / ar tos aplinkybės, kurios atsirado (egzistavo) iki BUAB „PROFIS“ tampant nemokiai, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Jokie veiksmai ir jokios aplinkybės, kurios atsirado (pradėjo egzistuoti) po to, kai BUAB „PROFIS“ jau tapo nemoki, nėra ir negali būti priežastiniu ryšiu susiję su galimu įmonės privedimu prie bankroto tyčia.

42.       Pirmiausia, nagrinėjamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, jog BUAB „PROFIS“ darbuotojai teikė paslaugas bendrovėms UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“. Kaip jau ne kartą šioje nutartyje minėta, byloje trūkstant duomenų (apeliantui jų nepateikus nei teismo ekspertui nei į bylą) nėra įmanoma identifikuoti kokias paslaugas BUAB „PROFIS“ darbuotojai teikė UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“. Tačiau susipažinus su BUAB „PROFIS“ banko sąskaitos išrašu matyti, kad darbuotojams atlyginimus mokėjo BUAB „PROFIS“, nors tie patys darbuotojai paslaugas teikė UAB „Site.pro“ arba UAB „B1.lt“ klientams.

43.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo BUAB „PROFIS“ priklausantį kilnojamąjį ir / ar kitą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą ir, šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo BUAB „PROFIS“ pinigines lėšas, neviršijant 98 400 Eur, leidžiant BUAB „PROFIS“ iš jai priklausančių areštuotų lėšų atsiskaityti su UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“, taip pat mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Byloje atliktos ekspertizės akte yra nurodyta, kad kadangi UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ įmonėse per 2018-2019 metus dirbo tik administracijos darbuotojai, daroma išvada, kad mėnesinės BUAB „PROFIS“ sąskaitos įmonėms UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ su turiniu „už aptarnavimą“ buvo rašomos dėl to, kad UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ paslaugas klientams teikė BUAB „PROFIS“ darbuotojai. UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ pardavimo savikainą 100% sudaro BUAB „PROFIS“ išrašytos sąskaitos už aptarnavimą.

44.       Taigi, išanalizavus nurodytus duomenis spręstina, kad nors BUAB „PROFIS“ darbuotojai oficialiai dirbo BUAB „PROFIS“ ir gaudavo darbo užmokestį iš BUAB „PROFIS“, tačiau jau 2018-2019 metais paslaugas teikė jau ne BUAB „PROFIS“ klientams, o naujai įkurtoms UAB „Site.pro“ ir UAB „B1.lt“ klientams. Atitinkamai tai leidžia daryti išvadas, kad apeliantas siekė dirbtinai padidinti BUAB „PROFIS“ sąnaudas paliekant kreditorinius įsipareigojimus BUAB „PROFIS“, o veikiant per naujai įkurtas bendroves generuoti pajamas parduodant tuos pačius produktus ir teikiant tas pačias paslaugas, kuriuos pardavinėjo ir teikė BUAB „PROFIS“. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė BUAB „PROFIS“ gaunamas minimalias pajamas skirti darbuotojų atlyginimams bei atsiskaityti su valstybinėmis įstaigomis (VMI ir VSDFV), tačiau eliminuoti galimybę atsiskaityti su turimu kreditoriumi.

45.       Taigi, nors apeliantas ir teisus sakydamas kad klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu didelę reikšmę turi veiksmai, kurie atsirado (egzistavo) iki BUAB „PROFIS“ tampant nemokiai, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d., nagrinėjamos bylos kontekste yra akivaizdu, kad UAB „Site.pro“ ir / arba UAB „B1.lt“ buvo įdarbinti BUAB „PROFIS“ darbuotojai, galimai siekiant jų neprarasti ir toliau UAB „Site.pro“ ir / arba UAB „B1.lt“ vardu teikti paslaugas, kurias iki tol klientams teikė BUAB „PROFIS“ taip užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę.

46.       Taigi ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios yra pagrįstos visos bylos medžiaga.

47.       Apeliantas savo skunde citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013 ir kt.).

48.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis neatliko jokių veiksmų, kuriais buvo siekiama nuosekliai ir kryptingai įmonės nemokumo. Priešingai, pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantas veikė nuosekliai ir kryptingai, siekdamas sumažinti / eliminuoti galimybę atsiskaityti su kreditore UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“. Jau kilus teisminiam ginčui su kreditore UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ apeliantas kryptingai ir sąmoningai sukūrė dvi bendroves, kurios perėmė BUAB „PROFIS“ veiklą ir klientus, dalis darbuotojų buvo perkelta į naujai įsteigtas bendroves, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir esant teisminiam ginčui apeliantas išsimokėjo sau dividendus, kurie galėjo padengti daugiau nei pusę skolos potencialiai kreditorei esant BUAB „PROFIS“ nepalankiam teismo sprendimui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad BUAB „PROFIS“ būtų padengusi arba dėtų pastangas padengti bent dalį Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018 priteistos skolos UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti ne vien tik apelianto neteisėti veiksmai, tačiau jie yra priežastiniu ryšiu susiję su BUAB „PROFIS“ nemokumu.

49.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad BUAB „PROFIS“ bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl atsakovo F. B. veiksmų, todėl ginčijamos teismo nutarties nėra pagrindo naikinti arba keisti apelianto skunde nurodomais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50.       Suinteresuotas asmuo UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ pateikė prašymą priteisti 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl iš apelianto suinteresuoto asmens naudai priteistina 602,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

1.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ (juridinio asmens kodas 141587495) iš apelianto F. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 602,36 Eur (šešis šimtus du eurus ir trisdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                        Antanas Rudzinskas