Civilinė byla Nr.2-1333-328/2013

Proceso Nr. 2-06-3-09252-2012-4

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6, 35.4, 116.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 28 d.

             Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovui advokatui R. B., atsakovui J. U., jo atstovams advokatui V. J., V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė : 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 40000,00 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4). 

Ieškovas paaiškino, kad atsakovo firma turėjo skolų, todėl norėdamas jam padėti per du kartus paskolino  40 000 Lt  ir  2010-12-03 pasirašė paskolos raštelį pagal kurį atsakovas iš ieškovo pasiskolino 40000,00 Lt, iš jų, 20 000 Lt grynais pinigais ir  20 000 Lt skirtų investuoti į Vokietijos projektus, pastarųjų papildomai uždirbtą pelną tarp ieškovo ir atsakovo dalinant po 50% kiekvienam. 20000,00 Lt paskolino atsakovui asmeniškai, o 20000,00 Lt, kad užsidirbtų vežant prekes iš Vokietijos, manė, kad uždirbtą pelną pasidalins ir atsakovas atiduos skolą. Žodiniu susitarimu atsakovas įsipareigojo skolą ieškovui sugrąžinti iki 2010-12-31. Nustatytu laiku skola nebuvo grąžinta, todėl prašo šią sumą priteisti , ieškinį tenkinti.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 20000,00 Lt ieškovo duoti pinigai, tai išmokėtas atlyginimas jam, kadangi jis dirbo pas ieškovą marketingo vadovu, jam buvo pažadėtas 3000,00 Lt atlyginimas, surasdavo rangovus, užsakovus, ruošdavo sutartis, kadangi su ieškovu buvo geri santykiai dirbo be darbo sutarties. Mano, kad 20000,00 Lt tai išmokėtas darbo atlyginimas, o 20000,00 Lt buvo investuoti į darbą Vokietijoje, grįžtamieji pinigai bus dalinami po 50%. Raštelį pasirašė po kelių mėnesių gavus pinigus, joje data nenurodyta, nes turėjo dirbti kaip kompanionai, ieškovas reikalavo parašyti raštelį. Atsižvelgiant į surašyto raštelio turinį, įstatymų reikalavimus bei suformavusią teismų praktiką pasirašytas raštelis atitinka visiems jungtinės veiklos sutarties bruožams. Nurodo, kad raštelis nėra paskolos sutartis, nes esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

Ieškinį tenkinti /Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870, 6.872 str./.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2010-12-03 pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį pasiskolino iš ieškovo 40 000 Lt nurodydamas, kad iš jų 20 000 Lt skirti investuoti į Vokietijos projektus. (b.l. 14). Atsakovas neigia, kad tarp šalių buvo paskoliniai santykiai, nurodo, kad 20 000 Lt -tai ieškovo mokėti pinigai už jo marketingo darbą, o kiti 20 000 Lt - jungtinei veiklai skirtas  įnašas.

Paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį, tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. /CK 6.870 str./. Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai.  Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju,  atsakovas  surašė ir pasirašė raštelį, kuriuo nurodė, kad skolinasi iš ieškovo 20 000 Lt, kitus 20 000Lt investuoja į projektus. Toks raštelis nėra pakankamas įrodymas daryti išvadai, kad tarp  šalių atsirado paskoliniai santykiai, nes nepatvirtintas pagrindinis sutarties elementas- pinigų perdavimo faktas, todėl  laikytina, kad šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, todėl prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo, esant ginčui. Byloje nustatyta, kad atsakovas neneigia, jog šiuos pinigus iš ieškovo gavo, tačiau juos traktuoja, kaip savo darbo užmokestį ir jungtinę šalių veiklą /b.l.55-57/, tai yra atsakovas pripažįsta, kad pinigai jam buvo perduoti, jis juos gavo, o tai sudaro pagrindą konstatuoti pirmą būtiną paskolos sutarties požymį – pinigų perdavimo faktą. Pinigų gavimo faktą patvirtino ir liudytojas V. J., kuris paaiškino, kad matė, kaip ofise ieškovas perdavė atsakovui pinigus, tačiau nežino konkrečios sumos /b.l. 56/. Kitas paskolos sutarties elementas yra paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą. Byloje nėra tokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimą grąžinti sumokėtą sumą, tačiau atsakovui pripažinus , kad jis pinigus gavo, ko pasekoje, jų santykiai vertintini kaip paskoliniai, yra pagrindas negrąžintus pinigus priteisti tokioje apimtyje kokioje jie buvo išmokėti. Šalims neaptarus pinigų grąžinimo termino, jie turi būti grąžinti per 30 dienų nuo pareikalavimo dienos /CK 6.873 str./. Kaip matyti, iš rašytinių įrodymų, ieškovas siekė pinigų grąžinimo dar 2011-06-28 /b.l. 6,7/, tačiau ieškinį pareiškė tik 2012-08-21/b.l. 2/, todėl ši data laikytina pareikalavimo data.

Atsakovas , teigdamas paaiškinimus, neneigė  pinigų gavimo fakto, tačiau vertino jų gavimą kaip atlygį ir įnašą  į bendrą jungtinę veiklą, nes tarp šalių buvo draugiški santykiai, todėl atsakovas, dirbdamas ieškovo bendrovėje, nesudarė darbo sutarties, manė, kad pinigai duodami už darbą, o kita jų dalis- bendrąjai jungtinei veiklai. Šie argumentai vertinti kritiškai. Byloje nėra nei vieno atsakovo atlikto projekto, jokių įrodymų apie šalių vykdomą jungtinę veiklą.

Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą, darbą ar žinias, užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas, įsipareigojimas bendrai veikti, bendras dalyvių tikslas ir interesas.   Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Atsakovas teigdamas, kad jie su ieškovu pasirašė jungtinės veiklos sutartį, nepateikė nei vieno įrodymo ar argumento, kurių pagrindu būtų galima šalių santykius traktuoti jungtinės veikos aspektu. Bet kokia jungtinės veikos sutartis turi būti rašytinė, ją turi pasirašyti veiklos dalyviai, joje turėtų fiksuotis veiklos tikslai, šaltiniai, siekiai ir pan., todėl nėra pagrindo  atsakovo pasirašytą  raštelį vertinti kaip sutartį. 

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).Į bylą atsakovas pateikė elektroninio susirašinėjimo laiškus, kurie tik patvirtina, kad atsakovas tam tikriems subjektams juos rašė, tačiau jie niekaip nesietini su ieškovu ar ieškinio dalyku /b.l. 27-32/. Visa tai suponuoja išvadą, kad tarp šalių buvo paskoliniai santykiai.

Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti mokėti paskolos davėjui palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta (LR CK  6.210 str. l d.), todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2012-08-21.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies /CPK 93 str. 1d./. Iš atsakovo ieškovui priteistinos pagrįstos rašytiniais įrodymais bylinėjimosi išlaidos: 1200 Lt žyminis mokstis, 605,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.

.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, str., teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. U. 40000,00 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 40000,00 Lt sumos nuo 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1805,00Lt  bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. D. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Dalė Žukauskienė