Civilinė byla Nr. 2A-441-324/2015
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00314-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
74.2.4; 78.2.1; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8821-955/2014 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui L. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo L. G. priešieškinį ieškovei J. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę, išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 4 d., iš viso 21 600 Lt.
Nurodė, kad atsakovas nesirūpina dukra, jos nelanko, nebendrauja, neteikia išlaikymo. Ieškovė su dukra šiuo metu gyvena Anglijoje. Dukros išlaikymui per mėnesį reikia 1 300 Lt. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl gali teikti savo nepilnamečiam vaikui 600 Lt išlaikymą. Pastaruosius trejus metus atsakovas vaikui neteikė išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 4 d.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnametės dukros L. G. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, šalims iš anksto suderinus laiką, atsižvelgiant į tėvo L. G. ir motinos J. J. darbo valandas bei vaiko užimtumą, tėvas su dukra L. G. bendraus telefoninio ir/ar internetinio ryšio priemonėmis; suderinus tėvo L. G. grafiką ir dukros L. G. mokymosi įstaigos nustatytus atostogų grafikus, ir įspėjant nepilnamečio vaiko motiną J. J. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį ir pateikus kelionės, kurią apmoka tėvas L. G., mokėjimo kvitus, dukra L. G. atvyksta pas tėvą L. G. į Lietuvos Respublikos teritoriją sutartam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui; L. G. išreiškus pageidavimą ir suderinus su vaiko motina J. J. bei tėvui L. G. apmokėjus vaiko kelionės išlaidas ir pateikus mokėjimo kvitus, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki didžiųjų metų švenčių, t. y. šv. Kalėdų ir šv. Velykų, nepilnametis vaikas L. G. didžiąsias metų šventes praleis su tėvu L. G.; J. J. nedarys kliūčių vaikui bendrauti su vienu iš tėvų, taip pat su seneliais ar kitais giminaičiais, remiantis aukščiau aptarta bendravimo tvarka.
Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė neleidžia atsakovui laisvai bendrauti su šalių nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir nutraukti šią bylos dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu patenkino ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nutraukė pastarąją bylos dalį. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters L. G. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. vasario 5 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę, priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 4 d. (36 mėn. x 600 Lt), iš viso 21 600 Lt, išdėstė sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, įvykdymą 18 mėnesių, paliekant atsakovui pareigą kiekvieną mėnesį mokėti vienodą įmokų dydį proporcingą išdėstymo laikotarpiui, t. y. kas mėnesį po 1 200 Lt, pradedant mokėti nuo 2014 m. spalio 14 d. imtinai. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, pripažino, jog rūbų ir paslaugų kainos ieškinyje nėra pernelyg išdidintos. Pažymėjo, kad atsakovas nesutikimą su prašoma priteisti išlaikymo suma iš esmės grindė tik savo sunkia turtine padėtimi, t. y. iš esmės sutiko, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia 1 300 Lt. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog teismas turėtų vadovautis Lietuvos teismų praktikos nustatyta minimalia nepilnamečio vaiko išlaikymo suma, pažymėjo, jog ši suma teismui yra nurodoma kaip orientacinė, o teismas sprendžia dėl vaikui reikalingos išlaikymo sumos, atsižvelgdamas į kiekvienoje byloje nustatytinas individualias aplinkybes. Įvertinęs, kad šalių dukra yra 9 metų amžiaus, lanko mokyklinio ugdymo įstaigą, su ieškove gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje kainos už paslaugas ir prekes, lyginant su Lietuva, yra žymiai didesnės, šalių dukra dėl užsienio kalbos įgūdžių stokos turi lankyti papildomus užsiėmimus, sprendė, jog ieškovės nurodyta 600 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra reali, būtina tinkamam mergaitės vystymuisi ir gali patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Nustatęs, atsakovas vyksta dirbti į Didžiąją Britaniją, Lietuvoje užsiiminėjo automobilių remontu, padarė išvadą, jog atsakovas gauna pajamas, kurių tikslaus dydžio teismui nenurodo. Pažymėjo, kad atsakovas turi pareigą susirasti tokį darbą, kuris leistų užtikrinti ne tik savo paties pragyvenimą, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymą. Nustatęs, kad atsakovas pripažino, jog išlaikymo dukrai neteikia nuo 2010 m., ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra minimalus, atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius, atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau yra duomenų, jog atsakovas dirbo Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, sprendė, kad atsakovas minėtu laikotarpiu buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo dukrai, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą. Vertino, kad atsakovo prašomas teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo 18 mėn. terminas atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Neatsižvelgta į apelianto finansinę padėtį ir jo galimybes mokėti priteisto dydžio išmokas savo dukrai, priimant sprendimą, netinkamai vertinti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Apeliantas turi tik 8 klasių išsilavinimą, nėra įgijęs jokios specialybės, niekur nedirba nuo 2010 m., kai grįžo iš bausmės atlikimo vietos, negauna pajamų, jį visiškai išlaiko ir paramą jam teikia draugė L. V., su kuria apeliantas gyvena, ir jo tėvai, kurie gyvena Anglijoje, apeliantas neturi kilnojamo ir nekilnojamo turto. Nepagrįstai spręsta, jog aplinkybė, kad apeliantas vyksta į Didžiąją Britaniją, reiškia, kad apeliantas turi pajamų nustatyto dydžio mėnesinėms išmokoms mokėti. Nėra jokių įrodymų, jog į Didžiąją Britaniją apeliantas vyksta dirbti. Apeliantas teismui buvo nurodęs, kad gaudavo pajamų padėdamas draugams remontuoti ir parduoti automobilius, tačiau šiandien šia veikla nebesiverčia, todėl apie apelianto neva gaunamas pajamas nuspręsta neturint jokių įrodymų.
Nevertinta, kad ieškovės nurodomos vaiko išlaikymo išlaidos neatitinka būtinų išlaidų sąvokos, dalis iš jų yra gerokai per didelės ir neprotingos. Ieškovės nurodomos išlaidos kirpyklai (50 Lt per mėn., 600 Lt per metus), rūbams ir avalynei (238,2 Lt per mėn., 2 858,4 Lt per metus), švenčių dovanoms ir laisvalaikiui (166 Lt per mėn., 1 992 Lt per metus), maistui (700 Lt per mėn.) neatitinka protingumo principo, ypač atsižvelgiant tai, kad šalių dukrai šiuo metu yra devyneri metai (ieškinio surašymo dieną buvo aštuoneri), o tai įtakoja sąlyginai nedidelius vaiko poreikius. Ieškinyje nebuvo pateikta informacija apie išlaidas, reikalingas papildomam dukros lavinimui, specialius jos poreikius. Ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos užsienio kalbos įgūdžių lavinimui lankant papildomus užsėmimus, apeliantui kelia pagrįstų abejonių, kadangi šalių dukra jau ilgai gyvena ir mokosi Didžiojoje Britanijoje, tad šalių dukra jau turėtų būti išmokusi naują kalbą, juo labiau, kad dukra lanko mokyklą ir su bendraamžiais bendrauja anglų kalba. Be to, nurodyto dydžio vaiko poreikiai nėra adekvatūs apelianto turtinei padėčiai, o tėvų finansinės galimybės yra vienas iš kriterijų, nustatant priteisiamo išlaikymo dydį vaikui.
Nepagrįstai padidintas priteisiamo išlaikymo dydis tik dėl to, kad šalių dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje, kas tariamai įtakoja didesnes išlaidas. Apelianto pajamos ir finansinės galimybės nekinta dėl to, kad dukra gyvena kitoje šalyje.
Neteisinga išvada, kad priteista 600 Lt išlaikymo suma nedaug tesiskiria nuo Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintos priteisiamos minimalios sumos, nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio civilinėse bylose. Šiuo atveju vadovautasi vertinamuoju kriterijumi, nenurodant, kuo grindžiama minėta išvada. Atsižvelgiant į apelianto finansinę būklę, priteistos ir teismų praktika įtvirtintos sumų skirtumas yra pakankamai didelis.
Neatsižvelgta, kad nagrinėjama situacija tarp šalių susiklostė ne vien dėl apelianto neprisidėjimo prie dukters išlaikymo finansiškai, bet ir dėl to, kad ieškovė ribojo apelianto galimybę bendrauti, susitikti su dukra, dalyvauti jos auklėjime.
Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai priteisimo, priimti naują sprendimą ir sumažinti išlaikymo dukteriai dydį iki 350 Lt per mėnesį sumos, mokamos periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, sumažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 12 600 Lt sumos (36 mėn. x 350 Lt), skolos mokėjimą išdėstant proporcingai 24 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad atsakovas iki šiol neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovo nurodyta 350 Lt vaiko išlaikymo suma yra niekuo nepagrįsta, nemotyvuota, neatitinka teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovas yra darbingas, jaunas žmogus, kuris iki šiol nesiekė susirasti darbą, vengia prievolės ir pareigos išlaikyti savo vaiką, slepia savo turtinę padėtį. Šalių dukters teisė gauti išlaikymą atsirado nuo to momento, kada atsakovas nustojo teikti vaikui išlaikymą, be to, atsakovas pripažino, kad išlaikymo neteikė.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje reglamentuotus pagrindus (netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisingą materialinės teisės normos taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad dukters L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui per mėnesį išleidžia 1 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas sutiko, jog tokia suma reikalinga šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo nustatyti iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį 600 Lt.
Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V.). LR Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarime Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatė, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. minimalioji mėnesinė alga yra 1 035 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur.
Kaip minėta, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę (b. l. 3), atsižvelgusi į šalių dukters amžių, iš dalies teisingais pripažįsta apelianto teiginius dėl per didelių išlaidų dukters maistui ir laisvalaikiui. 700 Lt suma per mėnesį beveik dešimties metų vaiko maistui yra nepagrįstai didelė, o laisvalaikio pramogas galima iš dalies apriboti, neturint tam pakankamai lėšų. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovo argumentą dėl per didelių ir neprotingų nepilnametės dukters išlaidų kirpyklai, rūbams, avalynei, švenčių dovanoms. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad nurodytus poreikius galima patenkinti už žymiai mažesnę sumą. Įvertinus ieškovės nurodytas sumas, reikalingas minėtiems poreikiams patenkinti, jos nelaikytinos neprotingomis. Nors ieškovė nepateikė įrodymų konkrečioms dukters išlaikymo išlaidoms pagrįsti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, išlaidos ugdymui, konstatuoja, kad 300 Eur (1 035 Lt) per mėnesį suma yra pakankama šiuo metu beveik dešimties metų šalių dukters poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.), o ieškovė neįrodė, kad dukrai šiuo metu reikalinga didesnė išlaikymo suma (pvz., papildomiems užsiėmimams užsienio kalbos įgūdžių lavinimui). Aplinkybė, kad šalių dukra su ieškove gyvena Didžiojoje Britanijoje, iš esmės neturi įtakos šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai, kadangi tokia pati lėšų suma būtų reikalinga vaikui išlaikyti ir gyvenant Lietuvoje.
Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ieškovė dirba Didžiojoje Britanijoje, jos darbo užmokestis 2012 metais buvo 3 130 Lt per mėnesį, nėra naujesnių duomenų apie ieškovės pajamas, atsakovas nedirba ir jokių pajamų negauna.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais apie negalėjimą nepilnametei dukrai teikti didesnį nei 350 Lt dydžio išlaikymą dėl to, kad didesnis išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.
Priešingai, nei teigia apeliantas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra). Jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių siekimą susirasti darbą, kitu būdu gauti pajamų, taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų apeliantas negalėjo atlikti. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog apeliantas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti pajamas, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogesnę nei ieškovės ir nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Be to, vaikas gyvena su ieškove ir, kaip minėta, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Atsakovas privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą, išsilavinimą, darbo patirtį atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
Išanalizavusi ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymo našta joms dalintina per pusę, t. y. po 150 Eur (518 Lt).
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeistina ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 150 Eur (518 Lt), laikant, jog šis išlaikymo dydis atitinka būtinus bylos šalių nepilnametės dukters poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti apelianto turtinei padėčiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.). Apeliantas neneigia, kad jis ieškovės nurodomu laikotarpiu neteikė dukrai išlaikymo, nesutinka tik su priteista išlaikymo įsiskolinimo suma, teigdamas, jog ši situacija susiklostė ir dėl to, kad ieškovė ribojo apelianto galimybę bendrauti, susitikti su dukra, dalyvauti jos auklėjime.
Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, todėl yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Atsakovas neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo, nors abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Tuo vadovaujantis spręstina, kad apelianto teiginiai apie apribotą galimybę bendrauti, susitikti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, nesudarė pagrindo nusišalinti nuo vaiko išlaikymo prievolės vykdymo. Savo teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant apeliantas galėjo įgyvendinti teisinių priemonių, kuriomis jis pasinaudojo šioje byloje pareikšdamas priešieškinį, pagalba.
Apeliantas prašo išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinti, skaičiuojant po 350 Lt per mėnesį. Kadangi abi šalys prie dukters išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, toks apelianto prašymas leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas, šalių dukrai reikalingo išlaikymo dydis buvo 700 Lt. Argumento apie būtent tokį išlaikymo dydį apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija jį atmeta kaip neįrodytą ir sprendžia, kad nurodytu laikotarpiu šalių dukters išlaikymui per mėnesį buvo reikalinga ne mažesnė nei 300 Eur (1 035 Lt) suma, o apeliantas prie jos išlaikymo turėjo prisidėti 150 Eur (518 Lt) suma.
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeistina ir iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas iki 5 400 Eur (150 Eur x 36 mėn.) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apelianto prašymas išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą ilgesniam nei pirmosios instancijos teismo nustatytam 18 mėn. laikotarpiui netenkintinas, apeliantui šio prašymo nepagrindus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad buvo sumažinta išlaikymo įsiskolinimo suma, iki 300 Eur sumažintina kas mėnesį privaloma sumokėti išlaikymo įsiskolinimo dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teisme valstybei mokėtinas žyminis mokestis už ieškovės pareikštą ieškinį sudarė 864 Lt (216 Lt už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, 648 Lt už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą). Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškovės reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteisė tik 216 Lt žyminį mokestį (atlikus įskaitymą – 108 Lt). Nors atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, sumažinant iš jo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir išlaikymo įsiskolinimą, tačiau valstybei priteistina žyminio mokesčio suma nekeistina, nes, įskaičius už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą mokėtiną žyminį mokestį, iš atsakovo turėtų būti priteistas ne mažesnis, bet didesnis žyminis mokestis (CPK 313 str.).
Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 414 Lt žyminį mokestį, nors mokėtinas žyminis mokestis sudarė 360 Lt. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (33 proc.), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 34,4 Eur (119 Lt) žyminio mokesčio (CPK 93 str.). Atsakovui grąžintina 15,64 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą, iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 300 Eur (trijų šimtų eurų), išlaikymo įsiskolinimą – iki 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų), kas mėnesį privalomą sumokėti išlaikymo įsiskolinimo dalį – iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34,4 Eur (trisdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovui L. G., žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. lapkričio 13 d. AB DNB banko kasos pajamų orderiu Nr. U201400105057874, 15,64 Eur (penkiolikos eurų 64 ct) permoką.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Virginija Gudynienė
Izolda Nėnienė