Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-497/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01521-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022-01-10

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,

išteisintajam V. M.,

išteisintojo gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (toliau – Prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-30 nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys ir prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. M. išteisintas pagal kaltinimą tuo, kad 2020-01-07, apie 20:00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kumščiais tyčia sudavė R. J. ne mažiau kaip 6 kartus į veido sritį, o R. J. nugriuvus ant grindų, ne mažiau kaip 2 kartus tyčia spyrė R. J. į veido ir kitas kūno sritis, taip padarė nukentėjusiajam R. J. poodines kraujosruvas veide, rankose, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, viršutinio 3 kairio danties išnirimą, odos nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties traumą, pasireiškusią viršdyglinio raumens sausgyslės ir sąnarinės lūpos priekinės dalies plyšimais, visumoje atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo R. J. parodymai prieštaringi, nelogiški ir nėra pakankami kaltinimui pagrįsti. Nepaneigta galimybė, kad nukentėjusysis jam nustatytus sužalojimus patyrė kitomis aplinkybėmis ir nuo kitų asmenų. Abejonės dėl V. M. kaltės pašalinti nėra galimybių, todėl jis išteisintinas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.1. Nukentėjusiojo R. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs. Nors jis ir ne visas aplinkybes prisiminė tiksliai, tačiau iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir pareiškime, ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Nukentėjusysis nurodo, kad 2020-01-07, apie 20:00 val., laiptinėje, prie lifto, kaimynas sudavė kumščiais jam ne mažiau kaip šešis kartus į veido sritį, o jam nugriuvus, ne mažiau kaip du kartus spyrė koja ir bent vieną kartą pataikė į veidą. Nuo to nukentėjusysis prarado sąmonę.

3.2. Vien tai, kad R. J. ne pirmoje apklausoje nurodė smūgius koja, nėra pagrindas teigti, kad nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs. Akivaizdu, kad pirmosios apklausos metu jis buvo susijaudinęs dėl patirto smurto, įvykio metu buvo praradęs sąmonę ir visą tai turėjo įtakos išsamiam įvykių prisiminimui.

3.3. Nukentėjusiojo R. J. parodymus patvirtina teismo medicininės ekspertizės (toliau – TME) aktas, kuriuo nustatyta, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminiu poveikiu. TME nurodoma, kad sužalojimai galėjo padaryti per trumpą laiko tarpą, kraujosruvos veide ir krūtinės kairėje pusėje, galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo, kiti sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo į kietą paviršių metu. Tokiu būdu, TME nurodytas sužalojimo atsiradimo mechanizmas atitinka R. J. nurodytas sužalojimų atsiradimo aplinkybes.

3.4. Nukentėjusiojo R. J. parodymus patvirtina ir policijos pareigūnas A. S.. Jis nurodė, kad nukentėjusysis iš karto nurodė kaimyną iš 12 aukšto, kaip nukentėjusįjį sumušusį asmenį.

3.5. Išteisintasis V. M. pats iš dalies pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad kaltinime nurodytą dieną, fizinis kontaktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo. Tuomet, kai nukentėjusysis brovėsi į V. M. namus, pastarasis pastūmė nukentėjusįjį.

3.6. Išteisintojo V. M. kaltę patvirtina ir jo partnerės V. U. parodymai. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai grįžus namo, V. M. papasakojo apie tai, kad kaimynas R. J. buvo atėjęs, daužėsi į duris prie lifto, šoko muštis ir kad V. M. jam sudavė.

3.7. V. M. turėjo motyvą – keršyti R. J. dėl anksčiau tą pačią dieną įvykusio R. J. konflikto su partnere V. U..

3.8. 3.1.-.3.7. p. išdėstytų duomenų pakanka V. M. kaltei įrodyti, todėl prašo panaikinti 2021-09-30 Vilniaus m. apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti V. M. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimo 1 metams bausmę. Įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą. Priteisti nukentėjusiojo R. J. naudai iš V. M. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu.

III. Bylos duomenys

4. 2020-01-07, 13:58 val., Bendrajame pagalbos centre (toliau - BPC) užregistruotas kaltinamojo V. M. partnerės V. U., gyv (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto R. J. konfliktuoja, triukšmauja (t. 1, b.l. 18). 2020-01-10 policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pareiškime nurodoma, kad policija pabendravo su abiem pusėm. V. U. pareiškimo nerašė (t. 1, b.l. 17).

5.1. 2020-01-31 apklausta kaip liudytoja V. U. paaiškino, kad R. J. nuolat girtauja, triukšmauja, barasi su savo sugyventine. Iš buto sklindantis triukšmas trukdo gyventi, normaliai dirbti ir ilsėtis. 2020-01-07 policiją iškvietė dėl to, kad R. J. bandė įsiveržti į butą su pretenzijomis, kad liudytoja kažką išardė savo lubose ir sugadino garso izoliaciją, bandė suduoti pro duris liudytojai su raktų ryšuliu. Policijai išvykus, R. J. savo bute siautėjo toliau, keikė liudytoją. Liudytoja išvyko ir grįžo apie 21:00 val. Namuose jau buvo V. M.. Jis papasakojo, kad R. J. vėl buvo atėjęs, ir veržėsi pro duris, skiriančias liftų aikštelę nuo butų durų aikštelės. R. J. buvo agresyvus, norėjo muštis. V. M. gindamasis jam sudavė. (t. 1, b.l. 34).

5.2. Teisme liudytoja papildė, kad apie dieną įvykusį konfliktą telefonu papasakojo tuo metu darbe buvusiam V. M.. Po to, apie 17:00 val. išėjo iš namų ir grįžo apie 21:00 val. Grįžus, V. M. papasakojo, kad R. J. vėl buvo atėjęs ir pro duris, skiriančias liftų aikštelę nuo butų durų aikštelės brovėsi į privačią erdvę. Nepamena, kad V. M. būtų sakęs, jog sudavė R. J. (t. 1, b.l. 185-186).

7.1. 2020-01-08, 12:32 BPC gautas R. J. pranešimas, kad 2020-01-07, apie 20:00 val., jį grįžtantį iš parduotuvės, kur pirko „Kokakolos viską…“, laiptinėje, sumušė apačioje, 12 aukšte gyvenantis kaimynas (t. 1, b.l. 5-6, 93-94).

7.2. 2020-01-10 R. J. rašo pareiškimą, kad prieš 3 dienas, 2020-01-07, apie 20:00 val., namo laiptinėje, kaimynas, nieko nesakęs, „paleido“ smūgius, po kurių nukentėjusysis prarado sąmonę. Kaimynas buvo aukštas, šviesių plaukų, apie 45 metų amžiaus. (t. 1, b. l. 1).

7.3. 2020-01-10 apklaustas liudytoju R. J. nurodė, kad pakilo liftu į 13 aukštą, kur yra jo butas. Beveik tuo pačiu metu antru liftu atvažiavo kaimynas iš dvylikto aukšto. Kaimynas sudavė eilę smūgių į veido sritį. Nuo smūgiu nukentėjusysis nugriuvo ir prarado sąmonę. Atsigavęs, pajuto skausmą veido, abiejų pusių šonkaulių srityje, buvo sunku kvėpuoti, iš nosies bėgo kraujas, buvo sutinusi akis. Atsibudęs ryte pajuto, kad kliba dantis, sumuštas dešinės pusės petys. Kaimynas buvo apie 2 m. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, apie 45 metų amžiaus (t. 1, b.l. 23).

7.4. 2020-02-05 apklaustas liudytoju papildomai nurodė, kad 2020-01-07 alkoholio nevartojo. Prieš prarasdamas sąmonę, dar pajuto, kaip užpuolikas sudavė du smūgius kojomis į veido sritį (t. 1, b. l. 28).

7.5. 2020-03-04 parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. parodė, kad pakilo liftu į 13 aukštą, prie buto durų ėmė ieškoti raktų, tuo tarpu kitu liftu atvažiavo V. M. ir jį sumušė (t. 1, b.l. 85-88).

7.6. Apklaustas teisme R. J. parodė, kad 2020-01-07 alkoholio nevartojo, iki įvykio nei V. M., nei V. U. nematė, su jais nekonfliktavo. Užpuolimas įvyko be priežasties. Užpultas buvo 13 aukšte, laiptinėje. Grįžo namo iš parduotuvės, kur pirko pieno ir duonos. Antru liftu atvažiavęs kaimynas sudavė smūgius rankomis, nuo jų nukentėjusysis griuvo, prarado sąmonę. Pagal sužalojimus mano, kad buvo suduoti smūgiai ir kojomis. Be kitų sužalojimų buvo išmuštas dantis, sulaužyti šonkauliai, išnarintas petys. Anksčiau šonkaulių lūžių nėra patyręs (t. 1, b.l. 182-185).

8. Policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad 2020-01-08 atvykus pagal iškvietimą pas R. J., juos pasitiko pats pranešėjas. Pranešėjas sakė ir iš jo išvaizdos galima buvo spręsti, kad dieną prieš tai ar iš vakaro jis vartojo alkoholinius gėrimus, kitaip tariant, atrodė pagiringas. Kaip suprato iš pranešėjo pasakojimo, šis girtavo jau ne pirmą dieną. Pranešėjas papasakojo, kad 2020-01-07, apie 20:00 val., namo laiptinėje (kelintame aukšte nepatikslino), grįžtant iš parduotuvės, kur pirko alkoholio, be aiškios priežasties jį sumušė aukštu žemiau gyvenantis kaimynas (t. 1, b.l. 38, t. 2, b.l. 2).

9.1. 2020-02-06 apklaustas įtariamuoju V. M. parodė, kad gyvena pas draugę V. U. adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra 12 aukšte. Nukentėjusysis gyvena aukštu aukščiau, jo butas yra virš buto, kuriame gyvena įtariamasis su V. U.. 2020-01-07, dienos metu į darbą paskambino draugė, išsigandusi, verkė, kalbėjo drebančiu balsu. Papasakojo, kad ją užpuolė kaimynas iš viršaus. Patarė kviesti policiją. Namo grįžo apie 18:00 val. Draugės namuose nebuvo. Iš buto viršuje sklido kaimyno trankymasis ir riksmai ‘žiurke, kviesk policiją“, „sena boba, kviesk policiją“. Apie 18:45 val. pasigirdo stiprus beldimas į duris, skiriančias aikštelę prie butų durų nuo aikštelės prie liftų. Beldimui nesiliaujant, pravėrė duris. Už jų stovėjęs girtas R. J. įkišo koją į tarpdurį, taip trukdydamas duris vėl uždaryti, o ranka griebė V. M. už gerklės ir ėmė brautis į vidų. Įtariamasis, dešine ranka laikydamas duris, kaire ranka išstūmė R. J. pro duris ir jas užrakino. Praėjus kelioms minutėms iš lifto aikštelės pasigirdo garsas. Nuėjęs ten, pamatė liftų aikštelėje gulintį ir dejuojantį R. J.. Veidas buvo kruvinas, bet neatrodė stipriai susižeidęs. Norėjo padėti, bet R. J. vis dar buvo agresyvus, keikėsi, todėl grįžo namo. Viskas vyko 12 aukšte. Apie įvykį papasakojo vėliau grįžusiai draugei V. U..

9.2. Apklaustas teisme, kaltinamasis V. M. davė analogiškus parodymus, patikslino, kad R. J. į kaltinamojo namus brovėsi apie 18:40 val. Po to kai pavyko kaimyną išstumti, R. J. nebuvo nukritęs, vaikščiojo. 18:51 val. vėl išgirdo triukšmą aikštelėje prie liftų, pažvelgė pro duris ir pamatė išvartytas vazonines gėles ir prie jų gulintį R. J. (t. 2, b.l. 5-6).

10. 2021-02-01 TME aktu nustatyta, kad R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešiniojo peties traumos. Šis ir kiti nežymūs kūno sužalojimai padaryti 11 trauminių poveikių. Šonkaulių lūžiai, kuriais skundėsi R. J. su įvykiu nesusieti. Rentgenogramose matomos šonkaulių deformacijos gali būti potrauminės, sugijusios po anksčiau patirtų lūžių (t. 2, b.l. 42-45).

IV. Įrodymų vertinimas ir teismo motyvai

11. Prokuroro skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prieštaravimai nukentėjusiojo R. J. parodymuose apie tai, kiek, su kuo ir kur smūgių jam suduota, nėra esminiai ir gali būti paaiškinti pirminiu nukentėjusiojo šoku. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada apie nukentėjusiojo R. J. parodymų nenuoseklumą ir nepatikimumą pagrįsti ne vien šia nukentėjusiojo parodymų dalimi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nukentėjusysis negali tiksliai nurodyti, kurioje vietoje jis buvo ir ką veikė tuo metu, kai 13 aukšto aikštelėje atsirado V. M.. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, t. y. kad V. M. važiavo kartu su R. J., tik antruoju liftu reiškia, kad V. M. kažkokiu būdu turėjo sužinoti apie liftu į namus kylantį R. J.. Tačiau V. M. to sužinoti neturėjo jokių galimybių. Todėl R. J. nurodyta V. M. atsiradimo 13 aukšte versiją neįtikėtina ir nelogiška. Nukentėjusysis į policiją kreipėsi tik kitą dieną, pabėgo iš gydymo įstaigos nepabaigus apžiūros, o pareiškimą policijai parašė tik praėjus trims dienoms. R. J. neigia, kad įvykio dieną buvo neblaivus ir kad konfliktavo su kaimynais, nors šios aplinkybės įrodytos V. M., jo draugės V. U., policijos pareigūno A. S. parodymais, V. U. pranešimu BPC ir policijos pareigūno D. K. tarnybiniu pranešimu. Nors liudytoja V. U. ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad V. M. sakėsi sudavęs smūgį R. J., tačiau apklausta teisme liudytoja šios aplinkybės nepatvirtino. Tokiu būtu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo R. J. parodymų nelogiškumą ir prieštaringumą konstatavo ne pagal vieną, o pagal visą grupę požymių.

12. Be to, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, R. J. parodymuose esama ir kitų prieštaravimų. Nukentėjusysis akivaizdžiai neteisingai apibūdina savo užpuoliką kaip aukštą, apie 2 metrų ūgio asmenį, kai išteisintasis yra vidutinio, niekuo neišsiskiriančio ūgio. Taip pat iš nukentėjusiojo parodymų taip ir neaišku, ko gi jis ėjo į parduotuvę. Pranešime BPC nukentėjusysis nurodo, kad pirko „Kokakolos“, atvykusiam policijos pareigūnui nurodė, kad ėjo alkoholio, o pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad pirko pieno ir duonos. Galiausiai nukentėjusysis perdeda jam padarytų kūno sužalojimų sunkumą, neteisingai teigdamas, kad įvykio metu jam buvo sulaužyti šonkauliai, kai TME aktu nustatyta, kad sugiję šonkaulių lūžiai yra galimai seniau patirtos traumos pasekmė.

13. Kalbant apie nusikaltimo padarymo vietą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Prokuroro išteisintajam suformuluotame kaltinime, taip ir neišspręstas nelogiškumas nukentėjusiojo parodymuose, susijęs su kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymo vieta. Pirminiame kaltinime nurodoma, kad R. J. buvo sumuštas 12 aukšte. Tačiau tai prieštarauja paties nukentėjusiojo parodymams, o atitinka išteisintojo V. M. parodymus. Tuomet kyla pagrįstas klausimas – jei Prokuroras tiki išteisintojo parodymais, kad būtent R. J. brovėsi į išteisintojo namus, kodėl tuomet atmeta kitus parodymus. Kodėl formuluojant kaltinimą, remiamasi puse išteisintojo parodymų apie įvykio vietą ir kita puse nukentėjusiojo parodymų apie konflikto konkretų mechanizmą. Suprantat šį prieštaravimą, galutiniame kaltinime, prokuroras suformulavo kaltinimą taip, kad iš jo visai neaišku, kur visgi kaltinimo nuomone įvyko konfliktas- ar aikštelėje prie išteistintojo ar prie nukentėjusiojo buto durų ir kuriuo iš judviejų šiuo atveju kaltinimas tiki ir kodėl. Nėra atsakymo į šį klausimą ir Prokuroro baigiamojoje kalboje. Ši svarbi aplinkybė lieka visai neaptarta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintojo atsiradimas 13 aukšte, prie nukentėjusiojo buto durų, nukentėjusiojo nurodytu būdu ir aplinkybėmis, yra neįmanomas. Todėl lieka nepaneigti išteisintojo parodymai apie tai, kad jo ir nukentėjusiojo konfliktas kilo tuomet, kai pastarasis 12 aukšte brovėsi į išteisintojo namus.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 11-13 p., matyti, kad nukentėjusiojo R. J. parodymai nenuoseklūs anaiptol ne tik dalyje dėl jam suduotų smūgių skaičiaus, lokalizacijos ir būdo. Nukentėjusysis negali logiškai paaiškinti kokiu būdu išteisintasis atsirado 13 aukšto laiptų aikštelėje prie nukentėjusiojo buto durų, nurodo vis kitą savo tariamos kelionės į parduotuvę tikslą, netiksliai apibūdina jį užpuolusį asmenį, meluoja, kad įvykio dieną nekonfliktavo su V. U., kad nevartojo alkoholinių gėrimų, kad įvykio metu patyrė šonkaulių lūžius. R. J. kreipėsi į policiją praėjus daugiau kaip pusei paros po įvykio, neaišku kur jis buvo ir su kuo bendravo ir su kuo dar konfliktavo visą tą laikotarpį.

15. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, išteisintasis V. M. savo kaltės dalinai nepripažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išteisintasis nuosekliai nurodo, kad visas jo kontaktas su nukentėjusiuoju apsiribojo tuo, kad jis išstūmė besibraunantį girtą ir agresyvų R. J. pro duris. Išteisintasis nuosekliai neigia, kad buvo pakilęs į 13 aukštą, prie nukentėjusiojo buto durų. Be to, išteisintasis nurodė, kad po kelių minučių vėl išėjęs į 12 aukšto aikštelę rado nukentėjusįjį nugriuvusį, kruvina nosimi, sąmoningą, bet vis tokį pat agresyvų. Atsižvelgiant į tokius išteisintojo parodymus, į nukentėjusiojo parodymų prieštaringumą, į tai, kad į policiją nukentėjusysis kreipėsi praėjus daugiau kaip pusei paros po įvykio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad galimybė, jog R. J. jam nustatytus kūno sužalojimus patyrė kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis yra didelė, nepaneigta ir, kad ši abejonė vertintina išteisintojo naudai.

16. Liudytoja V. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. M. jai vakare pasipasakojo sudavęs smūgį į namus besiveržiančiam R. J.. Šie liudytojos parodymai, Prokuroro nuomone, dalinai patvirtina išteisintojo V. M. kaltę. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl šio apeliacinio skundo motyvo, pagrįstai nurodydamas, kad šie parodymai nepatikimi, nes liudytoja jų nepatvirtino teisme, o pats išteisintasis, kurio žodžiais neva rėmėsi V. U. ikiteisminio tyrimo metu, smūgių sudavimą nukentėjusiajam neigia. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. M. kaltinamas ne vieno smūgio sudavimu, ginantis nuo brovimosi į namus, bet sąmoningu, tyčiniu nukentėjusiojo sumušimu, suduodant jam daugybę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Be to, kas nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad V. U. ir V. M., kaip matyti iš jų parodymų, bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir laikytini šeimos nariais (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 str.). Asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius (BPK 82 str. 2 d.). Liudytoja V. U. ikiteisminio tyrimo metu apklausta neišsiaiškinus jos santykių su įtariamuoju (t. 1, b.l. 34), todėl jos parodymai gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20 str. 1, 4 d.).

17. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-30 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                Audrius Cininas

                                                        Daiva Kazlauskienė

                                                        Jurgita Mačionytė