Civilinė byla Nr. e2A-813-567/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00672-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.18; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Devega“ ir atsakovo L. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Devega“ ieškinį atsakovams J. K., L. K., E. B. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Devega“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L. K., J. K. ir E. B. 101 957,07 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas L. K. ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2011 m. gegužės 19 d. bendrovės akcininkas E. B. valdo 50 proc. visų bendrovės akcijų. Nuo 2011 m. birželio 10 d. bendrovės akcininkas J. K. valdo 50 proc. visų bendrovės akcijų.
3. Ieškovės buvęs direktorius L. K. inicijavo bendrovei bankroto bylą tik 2019 m. balandžio mėn., tačiau bendrovė jau nuo 2015 m. dirbo nuostolingai, o nuo 2016 m. nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovas L. K. bankroto administratorei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Atisa“ jokio turto neperdavė. Atsakovai neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, nes ilgą laiką nesprendė neigiamo nuosavo kapitalo problemos bei nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu neveikimu padarė bendrovei bei jos kreditoriams žalą. Iki bankroto bylos iškėlimo didino BUAB „Devega“ įsipareigojimus kreditoriams, taip pat dėl jų neteisėto neveikimo atsirado naujų finansinių reikalavimų, kuriuos vykdyti bendrovė finansinių galimybių neturėjo (neturi).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei BUAB „Devega“ iš atsakovo L. K. 9 986,46 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo L. K. 225 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui L. K. iš ieškovės BUAB „Devega“ 3 879,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė nemokia tapo 2016 m. gruodžio 31 d. ir šis faktas visiems atsakovams buvo žinomas 2017 m. gegužės 1 d. Ieškovė įrodė atsakovo L. K. civilinės atsakomybės sąlygas dėl dalies ieškinio reikalavimų – nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. padidėjusių ir (ar) atsiradusių naujų ieškovės BUAB „Devega“ kreditorių finansinių reikalavimų.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovams (akcininkams) J. K., E. B. netaikytina Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pasekmių, atsirandančių nevykdant pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, kadangi visą bendrovės veiklą faktiškai įgyvendino direktorius L. K.. Akcininkų J. K., E. B. dalyvavimas ieškovės BUAB „Devega“ valdyme buvo formalus, J. K. yra L. K. tėvas, o E. B. vardu faktiškai veikė jo svainis. Akcininkai veikė vadovo pavedimu, pasirašydami buhalterės parengtus visuotinių susirinkimų protokolus dėl akcininkų pritarimo patvirtinti finansinę atskaitomybę.
7. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. BUAB „Devega“ vadovas L. K. nesušaukė akcininkų susirinkimo ir dėl to nebuvo priimtos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio akcininkų įnašais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas), tačiau to nepadarius visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą iki dydžio, ne mažesnio už ABĮ nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį. Nagrinėjamu atveju mažinti įstatinį kapitalą, jam ir taip esant minimaliam (2 896 Eur) arba likviduoti ieškovę nebuvo galimybės (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis), tačiau tarp šių faktų ir negalimumo atsiskaityti su visais 2014–2016 metų laikotarpiu atsiradusiais kreditoriais nėra priežastinio ryšio.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas (buvęs vadovas) L. K. privalo atlyginti ieškovei BUAB „Devega“ žalą, padarytą dėl 2017 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 2 d. laikotarpiu atsiradusių (padidėjusių) kreditorių finansinių reikalavimų. Teismas nustatė, kad patenkinta ieškovės ieškinio reikalavimų dalis sudaro 10 procentų (9 986 x 100 / 101 957). Teismas pažymėjo, kad abiejų šalių patirtos advokatų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 121 Eur advokato pagalbos išlaidų, L. K. iš ieškovės – 3 879,71 Eur šių išlaidų, proporcingai 10 proc. (9 986 Eur × 100 / 101 957 Eur) patenkintiems ir 90 proc. atmestiems ieškinio reikalavimams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Ieškovė BUAB „Devega“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai nustatė laiko momentą (datą), nuo kada laikytina, kad atsirado L. K. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Devega“ iškėlimo. Teismas, konstatavo, kad UAB „Devega“ tapo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovas L. K. privalo atlyginti žalą, skaičiuotiną kaip po 2017 m. gegužės 1 d. datos atsiradę ir (ar) padidėję UAB „Devega“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2017 m. gegužės 1 d. teismas susiejo su tuo, kad įmonės 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenys buvo parengti 2017 m. vasario 20 d., akcininkai ją patvirtino ir pateikė Juridinių asmenų registrui 2017 m. gegužės 1 d.
9.2. UAB „Devega“ nemokia tapo 2016 m. gruodžio 31 d. ir atsakovo L. K. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsirado ne 2017 m. gegužės 1 d., kaip sprendė teismas, o 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi, teismas nepagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo dėl nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. atsiradusių ir (ar) padidėjusių UAB „Devega“ kreditorių finansinių reikalavimų: 925,20 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apskaičiuotų delspinigių ir 577,60 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, viso 1 502,80 Eur.
9.3. Teismas neteisingai suskaičiavo žalos atlyginimo dydį, nes neteisingai nusprendė, kad atsakovas L. K. 2017 m. gegužės 1 d. turėjo žinoti, jog bendrovė yra nemoki bei nuo šios datos jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
9.4. Teismas nepagrįstai prie žalos atlyginimo sumos nepridėjo kreditorės UAB „Palangos vandenys“ 18 960 Eur reikalavimo, susidariusio nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (iki bankroto bylos iškėlimo).
9.5. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. K. nėra atsakingas už 2014–2016 metais padidėjusius ir (ar) atsiradusius BUAB „Devega“ kreditorių finansinius reikalavimus. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės nuostoliai buvo 115 425 Eur, taigi, įmonė 2015 m. dirbo nuostolingai, vidutiniškai per kiekvieną mėnesį patirdama po 10 000 Eur nuostolių. Šie įmonės finansiniai duomenys patvirtina, kad jau 2015 m. atsirado aiškiai išreikšta ieškovo kreditorių interesų reikšmė. Jeigu atsakovas L. K. būtų elgęsis sąžiningai įmonės kreditorių atžvilgiu bei 2016 m. pradžioje kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, didesnioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų, susidariusių 2014, 2015 bei 2016 m. pradžioje, būtų buvę padengti iš BUAB „Devega“ turto.
9.6. Teismas nepagrįstai atsakovų J. K. ir E. B. nelaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme asmenimis, turėjusiais pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Devega“. Toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į atsakovų valdomų akcijų paketų dydžius, nėra pateisinamas bendrovės kreditorių apsaugos bei garantijų aspektu. Šie atsakovai (akcininkai) žinojo, kad apeliantė BUAB „Devega“ buvo nemoki, jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir buvęs vadovas nevykdė imperatyvių pareigų. Taigi, akcininkai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks akcininkų J. K., E. B. neteisėtas neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams padaryta žala.
10. Atsakovas L. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad BUAB „Devega“ nemokia tapo 2016 m. gruodžio 31 d., o apeliantas L. K. nuo 2017 m. gegužės 1 d. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. BUAB „Devega“ neįrodė apelianto L. K. civilinės atsakomybės sąlygų.
10.2. Ieškovė BUAB „Devega“ neprašė priteisti delspinigių kaip žalos atlyginimo, susidariusių dėl iki bankroto bylos UAB „Devega“ iškėlimo neįvykdytos mokestinės prievolės kreditorei VMI. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išėjo už ieškinio reikalavimų ribų ir priteisė ieškovei iš apelianto 4 856,77 Eur žalos. Taigi, egzistuoja absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį.
10.3. Kreditorės UAB „Windowsa“ ir UAB „Palangos vandenys“ reikalavimai dėl procesinių palūkanų tapo galiojantys ir vykdytini 2018 m. lapkričio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. bei kasacine tvarka galėjo būti kvestionuojami iki 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. kovo 19 d., kai jau buvo inicijuotas BUAB „Devega“ visuotinis akcininkų susirinkimas dėl mokumo atstatymo bei priimtas akcininkų sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorių UAB „Windowsa“ ir UAB „Palangos vandenys“ piniginiai reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra nei tiesioginiame, nei netiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovui L. K. tekusios pareigos (kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu iškelti bankroto bylą BUAB „Devega“ netinkamu vykdymu.
10.4. Teismas negalėjo iš atsakovo L. K. priteisti 2 786,87 Eur žalos, kaip neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m., nes ieškovė 2 786,87 Eur ribose nepatyrė jokios žalos. Ši suma yra ieškovės neišmokėtas darbo užmokestis atsakovui L. K.. Susidaro teisiškai ir faktiškai ydinga ir tuo pačiu paradoksali situacija – žala pripažįstama bendrovės skola pačiam apeliantui.
11. Ieškovė BUAB „Devega“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš apelianto 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: 11.1. BUAB „Devega“ 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 65 101 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 161 661 Eur. Taigi, bendrovės įsipareigojimai daugiau nei 2,5 karto viršijo viso jos turto vertę.
11.2. Pagal BUAB „Devega“ priskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio suvestinės duomenis bendrovė nuo 2016 m. gegužės mėn. neturėjo galimybių mokėti darbo užmokesčio vadovui ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo 1 318,21 Eur darbo užmokesčio.
11.3. Teismas, spręsdamas, kokia suma dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado ir (ar) padidėjo įmonės kreditorių piniginiai reikalavimai, neišėjo už ieškovo reiškiamo reikalavimo ribų.
11.4. Teismo priteista 4 856,77 Eur suma padidėjo VMI finansinis reikalavimas laikotarpiu nuo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Devega“, nes buvęs vadovas vėlavo inicijuoti nemokiai bendrovei bankroto bylos iškėlimą. Kitomis teismo priteistomis sumomis (1 515,07 Eur ir 770,86 Eur) padidėjo atitinkamai kreditorių UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Windowsa“ finansiniai reikalavimai laikotarpiu nuo nurodytos pareigos atsiradimo momento iki bankroto bylos iškėlimo.
11.5. Atsakovui L. K. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo apskaičiuota ir neišmokėta 2 782,12 Eur darbo užmokesčio. Būtent šis finansinis reikalavimas yra patvirtintas skolininkės BUAB „Devega“ bankroto byloje. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams. Iš apskaičiuotos bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos nėra teisinio pagrindo išskaičiuoti atsakingo už žalą asmens patvirtintą finansinį reikalavimą, nes įskaitymai iškėlus bankroto bylą yra draudžiami pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
14. Teisėjų kolegija atsisako priimti Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. spalio 17 d. pateiktus apelianto L. K. rašytinius paaiškinimus. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki jo padavimo termino pabaigos. Apelianto L. K. pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu iš esmės yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Taip pat L. K. yra pateikęs atsiliepimą į ieškovės BUAB „Devega“ apeliacinį skundą. CPK nenumatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui teikti dubliką (šiuo atveju atsakovo L. K. atsiliepimą į ieškovės BUAB „Devega“ atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
15. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad BUAB „Devega“ buvo įregistruota 2010 m. gruodžio 16 d. Nuo 2010 m. gruodžio 16 d. (paskyrimo (išrinkimo) data 2010 m. gruodžio 13 d.) iki 2019 m. gegužės 24 d. (įgaliojimų pabaiga 2019 m. gegužės 14 d.) direktoriaus pareigas ėjo L. K.. BUAB „Devega“ akcininkai yra atsakovai E. B. ir J. K., kuriems atitinkamai nuo 2011 m. gegužės 19 d. bei 2011 m. birželio 10 d. priklauso po 50 proc. BUAB „Devega“ akcijų.
16. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-131-324/2022 (buvęs Nr. eB2-1431-260/2019) iškėlė bankroto bylą UAB „Devega“, bankroto administratore paskyrė MB „Atisa“ (nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 14 d.). Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi BUAB „Devega“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Juridinių asmenų registre iki šiol nėra atlikti pakeitimai dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinio statuso pakeitimo iš bankrutuojančio į bankrutavusį juridinį asmenį. 2022 m. balandžio 14 d. teismo rezoliucija BUAB „Devega“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai.
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo
17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Nagrinėjamoje byloje ieškovės įrodinėjamo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Devega“ metu (iki 2019 m. gegužės 2 d. bankroto bylos iškėlimo), todėl taikytinos ĮBĮ nuostatos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Dėl nemokaus juridinio asmens vadovo ir (ar) akcininkų pareigos inicijuoti bankroto bylą
18. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pažymėta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas).
19. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas), turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
20. Tam, kad būtų konstatuotas neveikimo neteisėtumas, turi būti nustatytas atsakovo pareigos atsiradimo momentas. Vertinant pareigos atsiradimo momentą, reikia nustatyti įmonės nemokumo momentą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
21. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
22. Pagal JAR pateiktą 2013 m. balansą nustatyta, kad BUAB „Devega“ turėjo 3 926 620 Lt (1 137 227,76 Eur) vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 732 684 Lt (1 081 060 Eur) sumą. Pagal 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „Devega“ gavo 237 905 Lt (68 902,05 Eur) pelno.
23. Prie 2020 m. gruodžio 23 d. ieškinio yra pridėti BUAB „Devega“ 2014–2018 metų bei 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gegužės 21 d. laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai. Pagal 2014 m. balansą (sudarymo data 2015 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad BUAB „Devega“ turėjo 4 357 107 Lt (1 261 905,41 Eur) vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 056 671 Lt (595 653,09 Eur). Pagal 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „Devega“ gavo 882 551 Lt (255 6040,44 Eur) pelno.
24. Pagal 2015 m. balansą (sudarytą 2016 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad BUAB „Devega“ turėjo 494 506 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 298 146 Eur. Pagal 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „Devega“ patyrė 115 425 Eur nuostolių.
25. Pagal 2016 m. balansą (sudarytą 2017 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad BUAB „Devega“ turėjo 65 101 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 161 661 Eur. Pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „Devega“ patyrė 292 906 Eur nuostolių.
26. Pagal 2017 m. balansą (sudarytą 2018 m. vasario 19 d.) nustatyta, kad BUAB „Devega“ turėjo 244 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 103 445 Eur. Pagal 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „Devega“ patyrė 6 641 Eur nuostolių.
27. Pagal 2018 m. balansą (sudarytą 2019 m. vasario 18 d.) nustatyta, kad BUAB „Devega“ turto vertė neapskaityta, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 121 226 Eur. Pagal 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „Devega“ patyrė 10 826 Eur nuostolių.
28. Pagal 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gegužės 21 d. balansą (sudarytą 2019 m. gegužės 21 d.) nustatyta, kad BUAB „Devega“ turto vertė neapskaityta, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 122 055 Eur sumą. Pagal 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „Devega“ patyrė 829 Eur nuostolių.
29. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu apeliantės BUAB „Devega“ nemokumo momentu 2016 m. gruodžio 31 d. ir tuo, kad yra priežastinis ryšys tarp buvusio vadovo L. K. neteisėto neveikimo ir žalos bendrovei ir jos kreditoriams padarymo.
32. 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai (161 661 Eur) viršijo visą BUAB „Devega“ balanse apskaityto turto vertę (65 101 Eur). Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „Devega“ turto vertė itin sumažėjo (nuo 494 506 Eur iki 244 Eur), o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė neapskaityta. Nors nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti (nuo 161 661 Eur iki 103 445 Eur), tačiau kitais metais (2018 m.) jie sudarė 121 226 Eur ir iki 2019 m. gegužės 21 d. padidėjo iki 122 055 Eur. Pažymėtina ir tai, kad BUAB „Devega“ finansiniai įsipareigojimai kreditorėms VMI ir UAB „Windowsa“, kurių skolininkė ne(į)vykdė iki bankroto bylos iškėlimo, susidarė (buvo pradelsti) 2015 metų laikotarpiu: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto „Dėl informacijos apie bankrutuojančią UAB „Devega“ pateikimo“ duomenimis skolininkės BUAB „Devega“ prievolė (25 711,87 Eur) sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) suėjo 2015 m. spalio 26 d.; 2) 2018 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2754-894/2018 konstatuota, kad BUAB „Devega“ nebuvo sumokėjusi 3 818,23 Eur pagal 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą WDS Nr. 0000492 ir 3 138,64 Eur pagal 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros WDS Nr. 0000458 dalį, dėl to BUAB „Devega“ buvo skolinga kreditorei UAB „Windowsa“ iš viso 6 956,87 Eur. Vadinasi, vien tik šioms kreditorėms neįvykdyti reikalavimai (25 711,87 Eur VMI + 6 956,87 Eur UAB „Windowsa“ = 32 668,74 Eur) viršijo pusę 2016 m. balanse apskaitytos BUAB „Devega“ turto vertės (65 101 Eur / 2 = 32 550,50 Eur ).
33. BUAB „Devega“ veiklos nevykdė ilgą laiką. 2019 m. kovo 29 d. ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantas L. K. yra nurodęs, jog bendrovė pastaruosius kelerius metus nekilnojamojo turto vystymo veiklos nevykdė, nesant rinkoje patrauklių objektų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-131-324/2022, CBP-247). Pirmosios instancijos teismui L. K. paaiškino, kad preliminarioji sutartis dėl projekto Gedimino g. 10 (ketinamo įsigyti pastato) buvo sudaryta 2014 m. spalio 27 d., tačiau pardavėjas sandorio atsisakė, 2015 m. ieškovė užbaigė savo projektus ir nuo 2016 metų projektų nebuvo (nevykdė).
34. Pagal BUAB „Devega“ suskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio suvestinės duomenis bendrovė nuo 2016 m. gegužės mėn. neturėjo galimybių mokėti darbo užmokesčio ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sumokėjusi 1 318,21 Eur darbo užmokesčio. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
35. BUAB „Devega“ iš esmės nuo 2015 m. spalio mėn. nevykdė mokestinių prievolių kreditorei VMI. Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017).
36. Nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. BUAB „Devega“ nuosavas kapitalas buvo minusinis, atitinkamai: – 96 560 Eur, – 103 201 Eur, – 121 226 Eur ir – 122 055 Eur. BUAB „Devega“ 2016 m. balansas, iš kurio buvęs vadovas L. K. (ir akcininkai, patvirtinę šį balansą) sužinojo ir suprato, kad bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. nemoki, sudarytas 2017 m. vasario 20 d.
37. ABĮ redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d., 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta: jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Pagal ABĮ 38 straipsnio 4 dalį nustatyta: jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki ABĮ 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.
38. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
39. Byloje nėra įrodymų, kad buvęs vadovas L. K. ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 31 d. įskaitytinai (per 40 dienų nuo sužinojimo (2016 m. balanso sudarymo 2017 m. vasario 20 d.) apie bendrovės nemokumą 2016 m. gruodžio 31 d.) (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) arba ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 20 d. įskaitytinai (per 3 mėn. nuo 2016 m. balanso sudarymo 2017 m. vasario 20 d.) (su)šaukė BUAB „Devega“ visuotinį akcininkų susirinkimą (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2019 m. kovo 29 d. gautas (registruotas) BUAB „Devega“ buvusio vadovo ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, prie kurio pridėtas 2019 m. vasario 12 d. BUAB „Devega“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl neturėjimo finansinių galimybių atkurti bendrovės mokumą ir bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-131-324/2022, CBP-247).
40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės BUAB „Devega“ teiginius, kad akcininkai J. K. ir E. B. laikytini ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme asmenimis, turėjusiais pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Devega“, nes ginčo teisiniams santykiams (nuo 2017 m. gegužės 1 d. (neteisėto neveikimo momento) iki 2019 m. gegužės 2 d. (bankroto bylos iškėlimo)) taikytinos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), nenumatančios įmonės savininkų pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus, atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Vertinant priežastinį ryšį, iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).
42. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Devega“ dalyvių atsakomybės taikymas negalimas, nes ieškovė neįrodinėjo būtent nesąžiningų juridinio asmens dalyvių J. K. ir E. B. veiksmų, dėl kurių BUAB „Devega“ tapo nepajėgi patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, byloje nėra nustatyta būtinųjų atsakomybės sąlygų – BUAB „Devega“ nemokumo atsiradimo dėl akcininkų J. K. ir E. B. nesąžiningų veiksmų ir teisinio priežastinio ryšio. Byloje nustatyta, kad bendrovės vadovas L. K. de facto (faktiškai) vadovavo BUAB „Devega“ ir jo funkcijų (pvz. finansinių ataskaitų sudarymo ir pan.) akcininkai J. K. ir E. B. nevykdė. Atsakovas E. B. 2021 m. vasario 8 d. atsiliepime į ieškinį yra paaiškinęs, kad yra tik bendrovės bendraturtis ir jokių kitų pareigų bendrovėje nėjo (nebuvo darbuotoju, vienasmenio, kolegialaus valdymo organo nariu), taip pat nebuvo sudaręs su bendrove sutarčių ir kt. Apie BUAB „Devega“ kasdieninę veiklą nežinojo, o bendrovės valdyme (visuotiniame akcininkų susirinkime) dalyvavo tiek, kiek turi suteiktų teisių (50 proc. akcijų). 2019 metų pradžioje BUAB „Devega“ buvęs direktorius L. K. sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą dėl bendrovės mokumo atkūrimo klausimo sprendimo. 2019 m. vasario 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta iškelti bankroto bylą BUAB „Devega“, nes abu akcininkai neturėjo finansinių galimybių atkurti mokumą, kurį iš esmės lėmė nepalankūs teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-1648-775/2018, Nr. e2A-1715-480/2018, Nr. e2-2754-894/2018, Nr. e2A-1820-390/2018 (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-338-324/2022, DOK-3123). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas L. K. (buvęs vadovas) apeliaciniame skunde nekvestionuoja civilinės atsakomybės netaikymo BUAB „Devega“ dalyviams (akcininkams) J. K. ir E. B.. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog BUAB „Devega“ buvęs vadovas L. K. privalo atlyginti žalą, kurią bendrovė ir kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas, apie 2016 m. blogus finansinius rodiklius sužinojęs iš 2017 m. vasario 20 d. sudaryto 2016 m. balanso, ilgą laiką (iki 2019 m. vasario mėn. sušaukto visuotinio akcininkų susirinkimo) nesiėmė priemonių bendrovės mokumui ir veiklai atkurti bei neteikė teismui ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo.
43. Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais JAR pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ nuostatas bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas JAR per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis).
44. Atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, kad 2017 m. vasario 20 d. sudaryti 2016 m. BUAB „Devega“ finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo patvirtinti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2017 m. gegužės 1 d. (2016 m. gruodžio 31 d. + 4 mėn.), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog po 2016 m. BUAB „Devega“ finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (akcininkų J. K. ir E. B.), buvusiam vadovui L. K. kilo pareiga ne vėliau kaip per 5 dienas kreiptis teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) ir per 30 dienų pateikti 2016 m. BUAB „Devega“ finansinės atskaitomybės dokumentus JAR (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis). Apeliantas L. K. nuo 2017 m. gegužės 1 d. neteikė teismui ieškinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo atlyginti žalą bendrovei ir kreditoriams.
45. Nustatyta, kad JAR (CPK 179 straipsnio 3 dalis) yra pateikti BUAB „Devega“ 2010–2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai. Ieškinys nėra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vadovo pareigomis rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe, sudaryti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu (dėl nuo 2014–2018 metų laikotarpiu JAR neteiktų finansinės atskaitos dokumentų) nepasisako.
Dėl žalos dydžio
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 pateikti išaiškinimai, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Šie išaiškinimai suformuluoti, sprendžiant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 30 punktas).
47. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Žala laikytinas bendras padidėjęs įmonės skolų dydis, nepaisant to, ar skola konkrečiam kreditoriui padidėjusi ar sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
48. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl buvusio vadovo K. K. pareigos atlyginti žalą, padarytą juridinio asmens kreditoriams, nuo 2017 m. gegužės 1 d. (neteisėto neveikimo momento) iki 2019 m. gegužės 2 d. (bankroto bylos iškėlimo).
49. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Devega“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių L. K. 4 539,92 Eur ir J. K. 913,38 Eur reikalavimai, kurie patikslinti teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi – patvirtinti kreditorių L. K. 2 786,87 Eur bei J. K. 56,89 Eur reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvusiam vadovui L. K. taikytinas aukštesnis kaltės laipsnis (didelio neatsargumo arba tyčios), nes kreditorių (buvusių darbuotojų) L. K. bei J. K. reikalavimai (darbo užmokesčio) atsirado (2019 m. iki bankroto bylos iškėlimo) buvusiam vadovui žinant ir suprantant, jog BUAB „Devega“ ilgą laiką veiklos nevykdo, yra nemoki bei neturi turto bei lėšų, iš kurių gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, taip pat mokamas darbo užmokestis. Priešingai, nei teigia apeliantas, 2 786,87 Eur žalos suma pripažįstama ne bendrovės skola pačiam apeliantui, o buvusio vadovo L. K. padaryta žala BUAB „Devega“.
50. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Devega“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės VMI 26 359,51 Eur reikalavimas, kuris buvo patikslintas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, patvirtinant padidintą kreditorės VMI 34 824,56 Eur reikalavimą. Teismo nutartyse nėra detalizuotos (išskirtos) atskiros pridėtinės vertės mokesčio skolos ir delspinigių sumos. Pagal civilinėje byloje Nr. eB2-131-324/2022 pateiktą VMI raštą (DOK-27562) nustatyta, kad šios kreditorės 34 824,56 Eur dydžio reikalavimą sudaro 25 711,87 Eur pridėtinės vertės mokesčio skola ir 9 112,69 delspinigiai. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovas negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017). Pirmosios instancijos teismas teisingai žala bendrovei nelaikė nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (25 711,87 Eur). Apeliantai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto delspinigių pagrįstumo ir skaičiavimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96, 99 straipsniuose įtvirtintą delspinigių dydžio 0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną (25 711,87 × 0,03 / 100) kriterijų. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu žalos dydžiu dėl 4 856,77 Eur delspinigių nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.
51. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Devega“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 107,56 Eur reikalavimas (socialinio draudimo įmokos ir delspinigiai), susidaręs po bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė BUAB „Devega“ šio fakto neginčija. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žala, padaryta buvusio vadovo bendrovei ir jos kreditoriams, nelaikė 107,56 Eur sumos (kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo).
52. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus VSDFV Alytaus skyriaus 2 609,54 Eur reikalavimas. Pagal į civilinę bylą Nr. eB2-131-324/2022 nemokumo administratorės pateiktus įrodymus (DOK-23133) nustatyta, kad šis reikalavimas yra Garantinio fondo lėšų suma, 2019 m. pervesta (sumokėta) bankrutuojančiai bendrovei, todėl 2 609,54 Eur suma, atsiradusi po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Devega“, irgi nelaikytina žala, padaryta buvusio vadovo bendrovei ir jos kreditoriams.
53. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Devega“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 2 879,62 Eur reikalavimas. Kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimas išeina už ginčo dėl žalos atlyginimo ribų (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.). Nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-505-944/2018 buvo priteista ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės UAB „Devega“ 2 879,62 Eur skola, 0,02 Eur delspinigiai, 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje konstatuota, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ skola susiformavo 2014 m. lapkričio 5 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties, 2014 m. spalio 29 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 14-RA25680 bei 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūros pagrindu.
54. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Devega“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Palangos vandenys“ 37 856,66 Eur dydžio reikalavimas. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1648-775/2018 priteisė ieškovei UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovės UAB „Devega“ 14 769, 03 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur nuostolių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. rugpjūčio 9 d.) iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų atjungimo dienos ir 1 313,28 Eur bylinėjimosi išlaidų; <...> . Kitą ieškinio dalis atmesta. Kauno apygardos teismas 2018 m gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1715-480/2018 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš UAB „Devega“ ieškovei UAB „Palangos vandenys“ 1 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kreditorės UAB „Palangos vandenys“ reikalavimas (nuostoliai) išeina už ginčo žalos atlyginimo ribų (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.), nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendime konstatuota, kad nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. sausio 20 d. paviršinių nuotekų tinklai buvo UAB „Devega“ iniciatyva savavališkai prijungti prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, pažeidžiant imperatyvias Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ir Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių normas bei patirtas nuostolis (14 769 Eur) dėl bendrovės savavališko paviršinių nuotekų prisijungimo buvo užfiksuotas 2017 m. kovo 1 d. akte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl L. K. neteisėto neveikimo (neįvykdytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu (žalos atlyginimo laikotarpiu) priteista iš bendrovės 1 515,07 Eur procesinių palūkanų suma nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. gegužės 2 d., kuri yra patvirtinta BUAB „Devega“ bankroto byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė BUAB „Devega“ naudai iš L. K. 1 515,07 Eur žalos (kreditorės UAB „Palangos vandenys“ reikalavimo dalį), padarytos bendrovei ir jos kreditoriams.
55. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Devega“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Windowsa“ 8 944,47 Eur reikalavimas. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2754-894/2018 priteisė ieškovei UAB „Windowsa“ iš atsakovės UAB „Devega“ 6 956,87 Eur skolos, 937,75 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 894,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1820-390/2018 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendime konstatuota, kad neapmokėta 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra WDS Nr. 0000492 dėl 3 818,23 Eur sumos ir iš dalies apmokėta 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra WDS Nr. 0000458 dėl 9 138,64 Eur sumos, todėl atsakovė 2015 m. liko skolinga 6 956,87 Eur. Taigi, kreditorės UAB „Windowsa“ reikalavimas (skolos) išeina už ginčo žalos atlyginimo ribų (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.), tačiau, kaip ir kreditorės UAB „Palangos vandenys“ atveju, jeigu apeliantas L. K. būtų vykdęs pareigą laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, teismas 2018 m. (žalos atlyginimo laikotarpiu) nebūtų priteisęs iš BUAB „Devega“ procesinių palūkanų, patvirtintų skolininkės bankroto byloje, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. 770,86 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė BUAB „Devega“ iš L. K. 770,86 Eur žalos (kreditorės UAB „Windowsa“ reikalavimo dalį), padarytos bendrovei ir jos kreditoriams.
56. Apelianto L. K. teigimu, kreditorių UAB „Windowsa“ ir UAB „Palangos vandenys“ reikalavimų dalys (procesinių palūkanų) tapo galiojančios ir vykdytinos 2018 m. pabaigoje bei teismo priimti procesiniai sprendimai galėjo būti kvestionuojami kasacine tvarka, atitinkamai iki 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. kovo 19 d., kai jau buvo inicijuotas BUAB „Devega“ visuotinis akcininkų susirinkimas dėl mokumo atstatymo bei priimtas akcininkų sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Kreditorių UAB „Windowsa“ ir UAB „Palangos vandenys“ nevykdytini reikalavimai atitinkamai iki 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. galėjo būti neįtraukiami į pradelstų įsipareigojimų masę. Vien tik tai, kad kreditorių UAB „Windowsa“ 6 956,87 Eur (skolos) bei UAB „Palangos vandenys“ 14 769, 03 Eur (nuostolių) reikalavimai tapo vykdytinais, atitinkamai nuo 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d., nereiškia, kad jie iki 2017 m. gegužės 1 d. neegzistavo arba buvo negaliojantys. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „Devega“ turėto 244 Eur vertės turto nepakako kreditorės UAB „Palangos vandenys“ 2017 m. kovo mėn. išrašytai sąskaitai (14 769,03 Eur) apmokėti, neskaičiuojant kitų neįvykdytų įsipareigojimų. Be kita ko, nagrinėjamu atveju skolos (6 956,87 Eur) ir nuostolių (14 769,03 Eur) sumos nėra priteistos iš apelianto L. K. kaip žalos atlyginimas.
57. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Devega“ bankroto byloje patvirtinti ir kreditorių: UAB „Kiemo projektai“ 2 181,06 Eur, UAB „Kauno vandenys“ 81,44 Eur, UAB „Griovimo ir statybos darbai“ 7 475,06 Eur bei UAB „Ranstata“ 500 Eur reikalavimai, kurie išeina už ginčo žalos atlyginimo ribų (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.), nes: 1) UAB „Kiemo projektai“ 2 181,06 Eur reikalavimas susiformavo 2015 m. spalio 29 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu; 2) UAB „Kauno vandenys“ 81,44 Eur reikalavimas atsirado pagal 2015 m. sausio ir vasario mėn. PVM sąskaitas faktūras; 3) UAB „Griovimo ir statybos darbai“ 7 475,06 Eur reikalavimas pagal 2014 m. – 2015 m. gegužės mėn. laikotarpio PVM sąskaitas faktūras; 4) UAB „Ranstata“ 500 Eur susiformavo 2015 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu.
58. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Sanistal“ 1 399,99 Eur dydžio reikalavimas, grindžiamas 2013 m. balandžio 5 d. prekių kredito ir tiekimo sutartimi bei 2016 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita faktūra. Taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintas kreditorės MB „011“ 8 718,40 Eur reikalavimas, kuris teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo patikslintas – pradinė kreditorė MB „011“ su 8 718,40 Eur reikalavimu išbraukta iš kreditorių reikalavimų sąrašo bei patvirtintas naujos kreditorės UAB „Sintra“ 8 718,40 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Pradinės kreditorės MB „011“ reikalavimas grindžiamas dvejomis 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitomis faktūromis ir 2016 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra. Taigi, kreditorių UAB „Sanistal“ bei UAB „Sintra“ reikalavimai susiformavo (2015–2016 metais) iki L. K. neteisėto neveikimo (2017 m. gegužės 1 d.), todėl 1 399,99 Eur ir 8 718,40 Eur sumos nelaikytinos žala, padaryta buvusio vadovo nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. BUAB „Devega“ ir jos kreditoriams.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo.
60. Teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta ir palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo dėl buvusio vadovo L. K. neteisėto neveikimo priteista ieškovei BUAB „Devega“ 9 986,46 Eur žalos atlyginimo (4 856,77 VMI reikalavimo (delspinigių dalis); 2 786,87 Eur L. K. reikalavimas; 56,89 Eur J. K. reikalavimas; 1 515,07 UAB „Palangos vandenys“ reikalavimo (procesinių palūkanų) dalis; 770,86 Eur UAB „Windowsa“ reikalavimo (procesinių palūkanų) dalis).
61. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams BUAB „Devega“ ir L. K. neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė