Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-674-557/2011
Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00405-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Savinijaus Katausko,
sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,
nuteistajam T. E. ir jo gynėjui Vaclovui Ruškiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. E. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. T. E. paskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
T. E. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 28 d. apie 19.20 val. Klaipėdoje, Minijos - Strėvos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkte numatytus reikalavimus, t. y. esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, lyjant, kai matomumas į priekį 200 metrų, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodamas antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo praleisti pėsčiąją ir partrenkė per pėsčiųjų perėją iš dešinės ėjusią C. G., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį sušvelninti, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino nusikaltęs, ir panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis nusikaltimą padarė būdamas blaivus, dėl neatsargumo, dėl tuo momentu buvusių labai blogų oro sąlygų (liūties ir perkūnijos), pats patyrė šoką, bet iškvietė medicinos pagalbą ir budėjo prie nukentėjusiosios iki ji atvyko. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai ir netikslingai (jis turi realiai atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, todėl minėtų teisių atėmimas yra bereikšmis) jam taikė BK 68 str. ir uždraudė dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai reikalinga jo darbui, kadangi jis dirba maisto išvežiotoju.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo išvados, jog byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra iš esmės pagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistasis T. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai pripažino savo padaryto nusikaltimo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, bei pripažino, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tačiau šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nenurodydamas jokių motyvų padarė išvadą, kad T. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant minėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Nors apeliacinės instancijos teisme nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kolegija, įvertinusi šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas, grubiai pažeidus kelių eismo taisykles ir sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą), nuteistojo asmenybę (ne kartą teistas, tai pat ir už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 281 str. 3 d., uždraudžiant dvejus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemonę, realiai atlikinėjęs ankstesnes laisvės atėmimo bausmes, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus) bei atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam paskirta švelnesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, daro išvadą, jog ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta. Nuteistajam T. E. paskirta teisinga bausmė, ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam teisingą savo rūšimi ir dydžiu realią laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarė tokiam savo sprendimui prieštaraujančią išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, kurias taipogi vertino apylinkės teismas, kolegija minėtą apylinkės teismo išvadą laiko apsirikimo klaida ir ją ištaiso.
Kolegija laiko nepagrįstu apelianto prašymą panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Šioje byloje nustatyta, kad T. E. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, važiuodamas antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo praleisti pėsčiąją, neįsitikino eismo saugumu, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Tokiais savo veiksmais T. E. sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė dar sunkesnių padarinių. Taigi T. E. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Priešingai nei apeliaciniame skunde mano nuteistasis, kolegijos nuomone, blogos eismo sąlygos (ribotas matomumas dėl oro sąlygų) iš automobilio vairuotojo reikalauja žymiai didesnio atidumo nei esant geram matomumui, ypač mieste tankiai apgyvendintame rajone artėjant prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, todėl neatsakingas nuteistojo elgesys tokiomis sąlygomis rodo dar didesnį jo veikos pavojingumą. Kaip jau minėta, T. E. jau teistas už analogišką veiką pagal BK 281 str. 3 d., uždraudžiant dvejus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemonę, iš byloje esančios informacijos apie T. E. kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 117-119) matyti, jog pastarasis 2010 m. birželio mėnesį du kartus buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą viršijant leistiną greitį ir už transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimą. Akivaizdu, jog tiek šios administracinės nuobaudos, tiek ankstesnė reali laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė už analogišką veiką savo tikslų nepasiekė – T. E. vėl vairavo transporto priemonę, neatsakingai ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Tai, kad T. E. būtent tokiu būdu padarė nusikaltimą, yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Todėl apelianto argumentai, kuriais ginčijamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, nepaneigia būtinumo taikyti jam apylinkės teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl laisvės atėmimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nesuderinamumo pažymėtina, kad BPK 357 str. 3 d. nustato, jog tuo atveju, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, arba kai laisvės atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. E. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metams naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Keisti ar naikinti nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais taip pat nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad apylinkės teismas, paskyręs T. E. realią laisvės atėmimo bausmę, nuosprendyje nenurodė pataisos įstaigos rūšies, kurioje nuteistasis šią bausmę turi atlikti. Nesant dėl to apeliacinio skundo, šis klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui BPK 361 str. nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 3 p., 330 str., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo T. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Panaikinti nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog nuteistajam T. E. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas Pauliukėnas
Teisėjai Remigijus Preikšaitis
Savinijus Katauskas