Administracinė byla N-261-4335/2010

Procesinio sprendimo kategorija 52.1

 (S)

 

 

                                            

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 9 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų      Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) vyriausiasis patrulis 2009 m. rugpjūčio 17 d. surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 10) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi A. L. nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė kliūtį kelių eismui, t. y. užtvėrė kelią elektriniu piemeniu. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 10 punkto reikalavimus

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarimu A. L. pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 600 Lt bauda.

 

II.

 

A. L. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad KET 10 punkto reikalavimų nepažeidė, kadangi žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jokio kelio nėra.

Nukentėjusieji N. M. ir V. M. prašė skundą atmesti (b.l. 108). Nurodė, kad pagal Šilutės rajono Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra numatyta valstybės neprivatizuojamas žemės kelias Nr. 154-III-8 (R. B., S. L. žemėje).

Institucija su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 61) nurodė, kad A. L. padarytas pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga.

 

III.

 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarimu skundą patenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarimą, kuriuo A. L. pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 600 litų bauda, ir priėmė naują nutarimą. A. L. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Teismas pažymėjo, kad A. L. kaltinamas pažeidęs KET 10 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip  trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką. Minėtame punkte numatytos pareigos eismo dalyviams, kuriais pagal KET 3 punktą laikytini kelių eisme dalyvaujantys asmenys (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant atsakomybę pagal minėta punktą pažeidimo subjektas turi atitikti tam tikrus kriterijus, t. y. būti eismo dalyviu. Šiuo atveju A. L. nėra eismo dalyvis, o tik naudojasi žemės sklypu, todėl jam negali būti taikomi KET 10 punkto reikalavimai. Teismas konstatavo, kad A. L. veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį, nes jame administracinė atsakomybė numatyta eismo dalyviams už automobilių kelių sugadinimą ar kliūčių kelių eismui sudarymą.

Teismas nustatė, kad ginčas kyla dėl kelio Nr. 154-III-8, einančio per R. B. žemės sklypą pripažinimą de facto.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacinius objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (3 straipsnio 3 dalies 1-2 punktai). Kelių įstatymo 6 straipsnio 1,4 dalys nustato, kad keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus; vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.

2009 m. liepos 14 d. žemės naudojimo apžiūros akte (b.l. 47) pažymima, jog 2009 m. liepos 14 d. Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojoms patikrinus N. M. skunde nurodytas aplinkybes buvo nustatyta, kad kelias, einantis per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra užtvertas elektriniu piemeniu ir juo nėra galimybės pravažiuoti. Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus  pateikti raštai, kuriais patvirtinama, kad  žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r. sav., esantis pravažiavimas  nėra numeruotas kelias ir nėra įtrauktas į viešųjų ar vidaus kelių sąrašus (b.l. 97; 98). Teismas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas neatitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus keliui keliamus reikalavimus. Pagal pateiktą vaizdinę kelio Nr. 154-III_8 medžiagą matyti, kad ginčo kelias yra apaugęs žole ir nenaudojamas (b.l. 65-66). Taigi, ginčo kelias de facto neegzistuoja, tačiau pateiktuose rašytiniuose dokumentuose jis numatytas kaip servitutinis kelias.

Teismas nustatė, kad iš nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo (b.l. 6) turinio matyti, jog A. L. užtvertas kelias yra pažymėtas Šilutės rajono savivaldybės Ramučių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame 1998 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2010 bei Šilutės rajono savivaldybės Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. liepos 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1775. Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąvade (b.l. 36-38) kelias Juškaičiai-Juškaičiai Nr. 154-III-8 pažymėtas kaip valstybės išperkamos ir neprivatizuotinas žemės objektas.  Taip pat byloje esančio Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo Šilutės rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimo (b. l. 29, 30) matyti, jog žemės sklype, esančiame Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame R. B., įregistruotas kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutas: teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 48) nurodoma apie žemės sklype, esančiame Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurio kadastrinis                                 Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą kelio servitutą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad jis žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žodiniu susitarimu neatlygintinai nuomojasi iš R. B. ir pripažįsta jog jis buvo aptvėręs minėtą žemės sklypą elektriniu piemeniu. Atsižvelgiant į tai, kad servitutinis kelias Nr. 154-III-8 egzistuoja de jure, teismas konstatavo, kad A. L. savavališkai nesilaikant įstatymų nustatyta tvarkos, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, užtvėrė elektriniu piemeniu bendro naudojimo kelią, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs pažeidimo padarymo aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė ATPK 188 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

 

IV.

 

A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad kelias gali būti bendro naudojimo arba servitutinis. Iš byloje esančio abriso matyti, kad servitutinis kelias veda į 145 sklypą. Žemėtvarkos projekte yra numatytas kelias Nr. 154-III-8, tačiau natūroje šio kelio nėra. Tą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos ir patys nukentėjusieji. Iš 2009 m. liepos 14 d. Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų surašyto Žemės naudojimo apžiūros akto matyti tik tiek, kad R. B. sklypas aptvertas elektriniu piemeniu, vadinasi, pravažiuoti per sklypą nėra galimybės. Šiame sklype tikrai nėra jokia forma parašytas kelio numeris, vadinasi aktą surašę darbuotojai šį numerį paėmė iš kažkokio dokumento. Kelias visiškai neapibūdintas, t. y. net nenurodyta, ar tai suvažiuotas lauko keliukas, ar žvyruotas 8 m. pločio, su sankasom, grioviais ir pan., kelias. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintus Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus, projektuojant vietinių kelių tinklą, reikia atsižvelgti į tai, kad būtų naudojamos esamų kelių trasos, kad naujų kelių trasos kuo rečiau kirstų žemės savininkų ir dirbamos žemės sklypus (nurodymų 10.1, 10.5 p.). 12 punktas nurodo, kad III kategorijos vietinių kelių trasų tinklo projektas rengiamas sudarant žemės reformos žemėtvarkos projektą fiziniam ar juridiniam asmeniui žemėnaudai formuoti. III kategorijos kelių trasos suderinamos su žemės naudotojais ir aprobuojamos svarstant žemės suteikimo privačiam ūkiui steigti projektą apylinkių agrarinės reformos tarnybose.

A. L. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nenurodyta kuo pasireiškė jo savavaldžiavimas. Teismas nenurodė kokias - tikras ar tariamas teises vykdydamas jis padarė pažeidimą. Teismas nenurodė, kokių įstatymų nustatytos tvarkos A. L. nesilaikė

Teismas negalėjo nagrinėjamu atveju nutraukti bylos ir tuo pačiu skirti nuobaudą pagal kitą straipsnį, kadangi aplinkybės visiškai skirtingos. A. L. negalėjo numatyti už ką gali būti nubaustas, nes kaltinimas nebuvo jam suformuluotas, dėl to negalėjo pasiruošti gynybai. Be to, ATPK 188 straipsnis susideda iš vienos dalies, todėl neaišku, kodėl teismas veiką kvalifikavo pagal ATPK 188 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusieji N. M. ir V. M. prašo A. L. paskiryti administracinę nuobaudą pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad suvažiuotas lauko keliukas 154-111-8 buvo visada, tik A. L. pradėjus nuomoti R. B. žemės sklypą, 2009 m. keliukas tame sklype liko tik de jure. R. B. sklype plane pažymėtu 144 yra du keliai - servitutas, einantis palei A. L. mišką į 145 sklypą, ir valstybinės žemės kelias 154-111-8, kuris tęsiasi per visą R. B. žemės sklypą. Greta keturių sklypų savininkams tas kelias yra būtinas. Mano, kad teismas netinkamai aiškino kelių sąvokas - valstybės žemės kelio 154-111-8 ir servituto. Teismas turėjo taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 45 straipsnio l dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto (2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija su pakeitimais) žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 2 punktą žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius yra pateikęs medžiagą (b.l. 6), kurioje matyti, kad A. L. užtvertas kelias yra pažymėtas Šilutės rajono savivaldybės Ramučių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame 1998 m. lapkričio     4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2010, bei Šilutės rajono savivaldybės Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. liepos 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1775. Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąvade (b. l. 36-38) kelias Juškaičiai - Juškaičiai Nr. 154-111-8 pažymėtas kaip valstybės išperkamos ir privatizuotinas žemės objektas. Klaipėdos apskritie viršininko administracijos žemės tvarkymo apartamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje 2010 m. vasario 1 d. Nr. S5-85-12.5 adresuotoje Šilutės rajono savivaldybės merui pažymi, kad kelias 154-111-8 yra būtinas užtikrinti susisiekimą tarp žemėvaldų (pažyma pridedama). Pagal Kelių įstatymo nustatytą klasifikavimą yra naudojamas sutartinis kelio ženklinimas - žymėjimas 154-111-8 reiškia, kad šio kelio numeris -154 kelias priskirtas trečios kategorijos keliams ir kelias yra aštuonių metrų pločio.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą     Nr. 302 patvirtintą žemės valstybinės apskaitos taisyklių 17 punktą kaimo vietovėse keliams priskiriami žemės plotai, nuolat naudojami mechaninių ir kilnojamojo transporto priemonių, žemės ūkio technikos privažiavimui prie sodybų, statinių, žemės sklypų, miškų, vandens telkinių ar gyvuliams ginti, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru (lauko keliai).

A. L. elektriniu piemeniu užtvėrė ir valstybinę žemę ir bendro naudojimo kelią. A. L., neleisdamas pravažiuoti bendro naudojimo keliu, pažeidžia žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 10) nurodoma, kad                         A. L. sudarė kliūtį tik laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d., tačiau nukentėjusiems ir toliau neleidžiama patekti į savo žemę.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N⁷⁵⁶-135/2008).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog A. L. pareikštas administracinis kaltinimas dėl ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. protokole nurodyta, kad A. L. žemės sklype užtvėrė kelią elektriniu piemeniu, sudarydamas kliūtį kelių eismui. Pirmosios instancijos teismas A. L. veiką perkvalifikavo pagal 188 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pastebi, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 str. 2 d.). Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius, tačiau nekeičiant protokole nurodytos pažeidimo esmės. Veikos objektyvioji pusė protokole aiškiai nurodyta, t. y. kad žemės sklype užtvėrė elektrinį piemenį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. L. veikoje yra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N⁶⁶²–2703/2009, pažymėjo, kad ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs A. L. padarytą pažeidimą į ATPK 188 straipsnį, nenurodė kuo pasireiškė A. L. padarytas pažeidimas ir nenurodė, kokį teisės aktą savo veiksmais pažeidė A. L.. Pažymėtina, kad tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taip pat garantuojant asmeniui teisę į gynybą teismas turėtų įspėti asmenį traukiamą administracinėn atsakomybėn apie galimą veikos perkvalifikavimą ir sudaryti jam galimybę gintis nuo naujo kaltinimo.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas paminėtas normas pažeidė, todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas     Artūras Drigotas     Stasys Gagys