Civilinė byla Nr. e2-129-466/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr 2-68-3-05061-2018-2

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.2; 2.6.18.2; 3.2.6.1  

 (S)

                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                                    S P R E N D I M A S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2020 m. kovo 13 d.

                                                                         Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovėms R. M., A. K.,

ieškovių atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės atstovei advokatei Liucijai Jankoitei,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. M. ir A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos regiono turtas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - uždaroji akcinė bendrovė „Citus Construction“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramsta Group“.

         Teismas 

n u s t a t ė :   

          ieškovė R. M. prašė priteisti iš atsakovės 17 658 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė A. K. prašė priteisti iš atsakovės 13 213,56 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas bei prašė priteisti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad žala susidarė atsakovei pažeidus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytų su ieškovėmis butų ir žemės sklypų dalies, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas. Pagal Sutartis atsakovė yra atsakinga už paslėptus parduotų daiktų trūkumus, o po nekilnojamųjų daiktų nupirkimo ieškovėms paaiškėjo, kad parduotuose joms butuose buvo nekokybiškai atlikti tinkavimo darbai. Darbų nekokybiškumo faktą patvirtina įrašyto į teismo ekspertų sąrašą E. L. išvados. Atsakovei po kadastrinių duomenų fiksavimo atlikus butų sienų tinkavimo darbus nepagrįstai sumažėjo ieškovių butų plotai, nors jų kaina nebuvo sumažinta. Dėl to atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovių sąskaita. Dėl atsakovės veiksmų ieškovės patyrė įvairiausius nepatogumus, dėl ko prašė atlyginti neturtinę žalą (I tomas 1 - 14 b.l.).

        Atsakovė su ieškovių reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė nesutinka su eksperto E. L. išvadomis ir prašė skirti byloje ekspertizę. Ieškovės, kaip daiktų pirkėjos turėjo įrodyti, kad joms buvo parduoti nekokybiški nekilnojamieji daiktai. Tiekiamo Lietuvos rinkai tinko vidutinis sukibimo stipris yra 0,5 MPa, tačiau šis rodiklis nėra privalomas, nes tai nėra deklaruojama tinko savybė. Kaimyniniame bute nebuvo nustatyti tinkavimo darbų trūkumai. Atsakovės teigimu, trūkumai ieškovių butuose atsirado dėl pačių ieškovių ar jų pasitelktų darbams atlikti trečiųjų asmenų kaltės. Ieškovės nurodė didesnės sumas, reikalingas trūkumams pašalinti, nei nurodyta ieškovų pateiktose sąmatose. Atsakovė gali įrodyti, kiek realiai reikia mažiau lėšų trūkumams (jei tokie bus nustatyti) pašalinti. Atsakovė nesutiko su kainos perskaičiavimu sumažėjus butų plotui, nes Sutartyje nebuvo numatyta, kad buto ploto pasikeitimas bus pagrindu buto kainai perskaičiuoti. Ieškovės nurodė neprotingus neturtinės žalos dydžius (II tomas 60 - 68 b.l.).

          Ieškovės dublike nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyse garantavo, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra jokių paslėptų turto trūkumų, dėl kurių jo negalima būtų naudoti pagal paskirtį ar jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus nebūtų už jį tiek mokėjęs arba iš viso nebūtų jo pirkęs. Atlikus tinko defektų ekspertinį tyrimą paaiškėjo, jog ieškovų butuose vienasluoksnis gipsinis tinkas Baumit RatioGlant L buvo panaudotas pažeidžiant technologinius reikalavimus, darbų eiliškumą, nesilaikant vėdinimo, drėgmės, temperatūros ribinių parametrų. Už ieškovėms perduoto turto kokybę atsakinga yra atsakovė, kuri atliko natūrinius matavimus Schmidto plaktuku ne ieškovių butuose, o laiptinėje ir bute Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė bandymus atliko 2018-02-22, nors prieš tai 2018-01-11 toje pačioje laiptinėje darbininkai lygino sienas ir jas dažė, o 2018-01-11 antstolis fiksavo faktines aplinkybes. Tinko gamintojo atstovas UAB „Baumit Lit“ 2017-09-05 ir kituose raštuose nurodė, kad darbus vykdantys tretieji asmenys nesilaiko Baumit I TSTS įrengimo ir St 121895674.06: reikalavimų, vienu metu atlieka fasado įrengimo ir vidaus apdailos darbus, nors to daryti negalima. Atliekant tinkavimo darbus fasadas buvo šiltinamas su EPS, kas neleido pasišalinti drėgmei, dėl ko atsirado metalinių tinkavimo profilių korozija ir kas įtakojo netainkamo tinko sluoksnio susiformavimą. Nors atsakovė ginčijo defektų ištaisymo kainą, tačiau nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie mažesnę trūkumų pašalinimo kainą. Atsakovė ieškovių butų dalinę apdailą vykdė 2017 m. sausio – vasario mėn., kai Nekilnojamojo turto registre 2016-12-02 jau buvo įregistruoti butų plotai, tačiau prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis atsakovė butų plotų neperskaičiavo, nors plotai sumažėjo dėl atsakovės vykdytų apdailos darbų. Ieškovės A. K. bute apdailos defektai buvo pastebėti dar pilnai neįrengus gyvenamojo būsto, todėl ieškovė savo būstą įsirengė nepilnai ir jame nuolatos gyventi negali. Norint pašalinti defektus ieškovėms reikės išskraustyti iš butų apie 3 mėn. laikotarpiui, nes gyventi įsigytuose butuose tinkavimo darbų atlikimo metu būtų neįmanoma. Ieškovės sutiko, kad trūkumų priežastims ir defektų šalinimo kainai nustatyti būtų skirta ekspertizė (II tomas, 177 - 186  b.l.).                      

         Atsakovė triplike nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytų su ieškovėmis preliminarių sutarčių 5 priede „Preliminarūs reikalavimai įrengiant turtą“ numatytos ieškovių pareigos atliekant butų pilnos apdailos darbus. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčių priede Nr. 4 nurodytos Buto apdailos darbų atlikimo taisyklės. Atsakovė butus ieškovėms pardavė su daline apdaila, kas reiškia, kad pačios ieškovės turėjo organizuoti butų pilnos apdailos atlikimą ir tam turėjo pasamdyti kvalifikuotus specialistus, kurie iš karto galėjo įvertinti tinkavimo darbų kokybę. Prieš atliekant pilnos apdailos darbus butai turėjo būti išdžiovinti iki 60 procentų drėgmės, t.y. turėjo būti pašalinta natūrali statybinė drėgmė, o prieš atliekant pilnos apdailos darbus turėjo būti atlikti drėgmės matavimai. Atsakovės teigimu, ieškovės pačios per anksti, neišdžiovinusios butų iki reikiamo drėgnumo lygio – 60 procentų pradėjo atlikinėti pilnos apdailos darbus, dėl ko iš pertvarų nespėjo pasišalinti natūrali statybinė drėgmė ir tinkas galėjo suminkštėti. Todėl atsakovė pagal Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalį negali būti atsakinga už tinkavimo darbų trūkumus. Pagal atsakovę, šiame ginče turi būti atsižvelgta, jog dėl atsiradusios žalos galimai yra pačių ieškovių kaltės. Pagal atsakovę, ieškinyje nurodyta (duomenys neskelbtini) - to buto defektų ištaisymo kaina sudaro 12 222 Eur, nors sąmatoje nurodyta kaina su medžiagomis, mechanizmais ir darbo jėga yra 6 917,28 Eur ir prie šios sumos nepagrįstai pridedamos išlaidų, kurios nebus patirtos, sumos – statybvietės išlaidos, pelnas ir PVM, nors iš anksto nėra aišku, ar darbai bus atlikti samdant PVM mokėtoją, ar ne. (Duomenys neskelbtini) - to buto trūkumų ištaisymo išlaidos 7 074 Eur, nors sąmatoje nurodyta kaina su medžiagomis, mechanizmais ir darbo jėga yra 3 192,23 Eur prie šios sumos visiškai nepagrįstai priskaičiuojant pelną, darbo užmokesčio sąnaudas, indeksaciją, soc. draudimą ir PVM. Pagal teismų praktiką žala laikytinos tik tiesiogiai su trūkumų šalinimu susijusios išlaidos, t.y. šiuo atveju tik tiesiogiai su buto patalpų sugadinimų pašalinimu susijusios išlaidos, t.y. tik išlaidos buto remontui atlikti. Atsakovė kreipėsi į rangovus UAB „Ramsta Group“ bei UAB „Mersina“, kad sužinoti, už kiek tokie trūkumų šalinimo/remonto darbai galėtų būti atlikti. UAB „Ramsta Group“ abiejų butų trūkumus pašalintų už 4 350 Eur, o UAB „Mersina“ – už 4 875 Eur. Dėl kompensacijų už ieškovų butų ploto sumažėjimą atsakovė nurodė, kad ieškovės pirko butus su 80 procentų baigtumu ir ieškovės įsipareigojo užbaigti butų įrengimą iki pilnos apdailos su 100 procentų baigtumu. Butų pirkimo – pardavimo sutartyse nėra numatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus buto ploto pokytis tarp pagrindu kainai perskaičiuoti, todėl buto ploto pasikeitimas nebuvo esminė sutarties sąlyga. Atsakovė iš viso abejoja, kad ieškovių butų plotai pasikeitė, t.y. sumažėjo, nes tam patvirtinti nėra pateikta įrodymų (III tomas, 5 -10  b.l.).  

           Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Citus Construction“ atsiliepime nurodė, kad jis organizavo statybos darbus statybų valdymo būdu, o darbus atliko rangovė UAB „Ramsta Group“. Trečiojo asmens teigimu, ieškovių nurodyti trūkumai nėra susiję su paslėptais darbais, todėl apdailą atlikinėję asmenys, prieš jos atlikimą turėjo įvertinti darbų kokybę. Pagal pirkimo – pardavimo sutarčių 6.2.14 punkto bei jų priedų Nr. 4 reikalavimus ieškovių pasitelkti apdailiai atlikti asmenys turėjo žinoti, jog prieš apdailos darbų atlikimą buvo būtina butus taip išdžiovinti, kad juose būtų apie 60 procentų drėgmės, kurios reikšmės dydis turėjo būti nustatytas atlikus matavimus. Ieškovių pasitelktas ekspertas E. L. padarė niekuo nepagrįstas prielaidas apie tinko netinkamą sukibimą su paviršiumi, nes nesirėmė konkrečiais įrodymais ir neatsižvelgė, kad nėra nustatyta tinko sukibimo normų. Baumit RatioGlatt L deklaracijoje nėra deklaruojamas tinko sukibimo su paviršiumi rodiklis, o tai, kad tiekiamo Lietuvos rinkai tinko vidutinis sukibimo stipris yra 0,5 Mpa, nereiškia, kad šis rodiklis yra privalomas. Įvertinus aplinkybę, kad namo laiptinėje ir kaimyniniame bute nebuvo nustatyti jokie tinkavimo darbų trūkumai, trečiojo asmens teigimu, ieškovių butuose tinko trūkamai atsirado dėl ieškovių pasitelktų atlikti apdailos darbus trečiųjų asmenų kaltės, nes darbai buvo atliekami neužtikrinus reikiamo butų patalpų drėgmės rodiklio – 60 procentų  (II tomas, 189 – 191 b.l.).  

          Ieškinys tenkintinas iš dalies.

          Nustatyta, kad ieškovė R. M. pagal su UAB „Baltijos regiono turtas“ (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise įsigijo 54,96 kv. m. bendro naudingo ploto 80 procentų baigtumo butą (duomenys neskelbtini) (I tomas, 146, 147 b.l., II tomas 141- 165 b.l.). Ieškovė A. K. pagal su UAB „Baltijos regiono turtas“ (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise įsigijo 44,03 kv. m. bendro naudingo ploto 80 procentų baigtumo butą (duomenys neskelbtini) (I tomas, 87, 88 II tomas 102 – 126 b.l.).

         R. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties 14 punktu šalys susitarė, kad Notarinė sutartis bus pasirašoma pardavėjui užbaigus priede Nr. 2 prie šios sutarties numatytus statybos darbus, išskyrus darbus, kuriuos pagal priedą Nr. 2 numatyta atlikti po Notarinės sutarties pasirašymo. Priedo Nr. 2 grafoje „Vidinės sienos ir pertvaros“ nurodyta, kad pardavėjas organizuoja vidinių sienų ištinkavimo darbus (II tomas, 76 b.l.). Priede Nr. 5 prie preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nurodyti reikalavimai, kurių turi laikytis pirkėja, organizuodama pilnos apdailos darbus, taip pat nurodyta, kad buto pirkėja savo jėgomis ir savo lėšomis sanitariniame mazge turi įrengti hodroizoliaciją, išvedžioti rekuperacinės vėdinimo sistemos ortakius, įsirengti priešgaisrinius daviklius (II tomas, 81 b.l.).

         Ieškovės R. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties 6.1.11 punkte pardavėjas (atsakovė) garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu jam nėra žinoma jokių paslėptų turto trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti turto pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos turto trūkumus arba jo visai nebūtų pirkęs, arba nebūtų už turtą tiek mokėjęs. Pardavėjas sutartyje nustatyta tvarka atsako už paslėptus turto trūkumus, jegu neįrodo, kad jie atsirado po faktinio turto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės ar buvo sąlygoti aplinkybių, vykusių po turto perdavimo, arba dėl nenugalimos jėgos. Pagal Sutarties 6.2.12 punktą, tuo atveju, jei pardavėjo rangovas nepradės taisyti turto trūkumų/defektų per 30 dienų nuo pirkėjo pareikalavimo be objektyviai pagrįstų priežasčių, tokių kaip netinkamos oro sąlygos ir pan., pirkėjas kreipsis į pardavėją dėl turto trūkumų/defektų šalinimo, o pardavėjas privalės šiuos trūkumus/defektus pašalinti, jei tie trūkumai/defektai atsirado ne dėl pirkėjo, su juo susijusių asmenų kaltės ir yra kilę dėl darbų, kuriuos vykdė pardavėjo samdyti rangovai.

          Sutarties 6.2.12 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja užbaigti buto statybą 100 proc. baigtumu – įrengti tarpbutines sienas, išvedžioti inžinerinius tinklus (vandentiekio, elektros), atlikti visišką sienų, grindų, lubų apdailą, įrengti sanitarinį mazgą) iki 2017-09-30 ir leisti pardavėjui ir/ar pardavėjo samdytiems asmenims patekti į butą atliekant kadastrinius matavimus. Šalys iš anksto sutarė, kad jei pirkėjas nesilaikys šiame sutarties punkte numatytų reikalavimų ar jų dalies, pirkėjas atlygins pardavėjui ir tretiesiems asmenims visus pardavėjo ir trečiųjų asmenų dėl to patirtus tiesioginius nuostolius. Sutarties 6.2.13 punktu pardavėjas įsipareigojo įregistruoti namo 100 proc. baigtumą iki 2017-12-31. Šalys iš anksto susitarė, kad buto 100 proc. baigtumą pirkėjas įsipareigoja įregistruoti savo lėšomis po to, kai pardavėjas įregistruos 100 proc. namo statybos baigtumą. Pagal Sutarties 6.2.14 punktą pirkėjas nuo šios sutarties pasirašymo dienos pats ar į pagalbą pasitelkęs trečiuosius asmenis atlikdamas buto apdailos ir kitus, su turtu susijusius statybos/įrengimo darbus juos atlieka savo lėšomis ir prisiima visišką atsakomybę bei riziką, susijusią su tokių darbų atlikimo tvarka, statybinių medžiagų ir atliekų laikymu, jų išvežimu, taip pat darbo rezultato kokybe. Pirkėjas įsipareigoja prieš pavesdamas buto apdailos atlikimo darbus atlikti tretesiems asmenims supažindinti minėtus asmenis su šios sutarties 4 ir 5 priedų reikalavimais. Sutarties 6.2.15 punkte pirkėjas patvirtino, kad jis išsamiai susipažino su visais priedais, esančiais prie šios sutarties. Pirkėjas besąlygiškai įsipareigoja laikytis reikalavimų, numatytų priede Nr. 4 prie sutarties „Buto apdailos įsirengimo taisyklės“, priede Nr. 5 prie sutarties „Bendro naudojimo teritorijų naudojimosi taisyklės“ (II tomas, 152, 153 b.l.). Priedo Nr. 4 prie pirkimo – pardavimo sutarties  10 punkte nurodyta, kad pirkėjas supranta, jog yra normalu, kad statybos darbų atlikimo metu bute ir bendrojo naudojimo objektais esančiose patalpose gali būti susikaupusi drėgmė pastate. Jos šalinimui pirkėjas privalo vėdinti ar kitais saugiais būdais išdžiovinti jam perduotą butą ir bendrojo naudojimo objektais esančias patalpas. Prieš atlikdamas statybos darbus pirkėjas turi atlikti drėgmės matavimus  (I tomas, 96 b.l.).

       A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties 14 punktu šalys susitarė, kad Notarinė sutartis bus pasirašoma pardavėjui užbaigus priede Nr. 2 prie šios sutarties numatytus statybos darbus, išskyrus darbus, kuriuos pagal priedą Nr. 2 numatyta atlikti po Notarinės sutarties pasirašymo. Priedo Nr. 2 grafoje „Vidinės sienos ir pertvaros“ nurodyta, kad pardavėjas organizuoja vidinių sienų ištinkavimo darbus (II tomas, 84 b.l.). Priede Nr. 5 prie preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nurodyti reikalavimai, kurių turi laikytis pirkėja organizuodama pilnos apdailos darbus, taip pat nurodyta, kad buto pirkėja savo jėgomis ir savo lėšomis turti išvedžioti rekuperacinės vėdinimo sistemos ortakius, įsirengti priešgaisrinius daviklius (II tomas, 93 b.l.).                         

        Ieškovės A. K. sudarytos su atsakove UAB „Baltijos regiono turtas“ (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties 6.1.10 punkte pardavėjas (atsakovė) garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu jam nėra žinoma jokių paslėptų turto trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti turto pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos turto trūkumus arba jo visai nebūtų pirkęs, arba nebūtų už turtą tiek mokėjęs. Pardavėjas sutartyje nustatyta tvarka atsako už paslėptus turto trūkumus, jegu neįrodo, kad jie atsirado po faktinio turto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės ar buvo sąlygoti aplinkybių, vykusių po turto perdavimo, arba dėl nenugalimos jėgos. Sutarties 6.2.11 punktu šalys susitarė, kad vėliau paaiškėjus paslėptiems turto defektams, jei jie atsirado iki turto perdavimo ar kitų priežasčių, atsiradusių iki turto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki turto perdavimo bei ne dėl priežasčių, susijusių su pirkėjo ar su juo susijusių asmenų veiksmais/neveikimu, pirkėjas visų pirma kreipsis į konkrečius statybos darbus atlikusį ar už konkrečias turto dalis atsakingą rangovą (rangovų sąrašas nurodytas priede Nr 1 prie sutarties „Rangovų, vykdžiusių/vykdančių statybos darbus sąrašas“). Tuo atveju, jei rangovas, nesant pagrįstų priežasčių, netaisys turto trūkumų/defektų, pirkėjas kreipsis į pardavėją (II tomas, 112 b.l.).

         Sutarties 6.2.12 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja užbaigti buto statybą 100 proc. baigtumu – įrengti tarpbutines sienas, išvedžioti inžinerinius tinklus (vandentiekio, elektros), atlikti visišką sienų, grindų, lubų apdailą, įrengti sanitarinį mazgą) iki 2017-09-30 ir leisti pardavėjui ir/ar pardavėjo samdytiems asmenims patekti į butą atliekant kadastrinius matavimus. Šalys iš anksto sutarė, kad jei pirkėjas nesilaikys šiame sutarties punkte numatytų reikalavimų ar jų dalies, pirkėjas atlygins pardavėjui ir tretiesiems asmenims visus pardavėjo ir trečiųjų asmenų dėl to patirtus tiesioginius nuostolius. Sutarties 6.2.13 punktu pardavėjas įsipareigojo įregistruoti namo 100 proc. baigtumą iki 2017-12-31. Šalys iš anksto susitarė, kad buto 100 proc. baigtumą pirkėjas įsipareigoja įregistruoti savo lėšomis po to, kai pardavėjas įregistruos 100 proc. namo statybos baigtumą. Pagal Sutarties 6.2.14 punktą pirkėjas nuo šios sutarties pasirašymo dienos pats ar į pagalbą pasitelkęs trečiuosius asmenis atlikdamas buto apdailos ir kitus su turtu susijusius statybos/įrengimo darbus juos atlieka savo lėšomis ir prisiima visišką atsakomybę bei riziką, susijusią su tokių darbų atlikimo tvarka, statybinių medžiagų ir atliekų laikymu, jų išvežimu, taip pat darbo rezultato kokybe. Pirkėjas įsipareigoja, prieš pavesdamas buto apdailos atlikimo darbus atlikti tretesiems asmenims supažindinti minėtus asmenis su šios sutarties 4 ir 5 priedų reikalavimais. Sutarties 6.2.15 punkte pirkėjas patvirtino, kad jis išsamiai susipažino su visais priedais, esančiais prie šios sutarties. Pirkėjas besąlygiškai įsipareigoja laikytis reikalavimų, numatytų priede Nr. 4 prie sutarties „Buto apdailos įsirengimo taisyklės“, priede Nr. 5 prie sutarties „Bendro naudojimo teritorijų naudojimosi taisyklės“ (II tomas, 114 b.l.). 

          Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Remiantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Remiantis CK 6.350 straipsnio 1 dalimi, pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

         2017-04-03 UAB „Baumit Lit“ rašte, kurios atstovai statybos darbų proceso atlikimo metu apžiūrėjo nutinkuotas vidaus sienas nurodyta, kad tinkavimo darbai buvo atliekami nuo 2016-12-15 iki 2017-01-15. Sienų temperatūra nustatyta + 9 laipsniai Celsijaus ir pastebėti drėgni paviršiai. Darbų vykdymo metu butų langai uždaryti ir iš lauko pusės aptaisyti polietileno plėvele, kas sudarė sąlygas oro ventiliacijos butuose trūkumui, nes fasadų šiltinimo darbai turėjo būti atliekami po tinkavimo darbų užbaigimo. Juos atliekant prieš tinkavimo darbus buvo pažeistos Baumit ITSTS įrengimo taisyklės ir fasadų įrengimo darbų statybos taisyklių ST 121895674.062009 punkto Nr. 8.5 reikalavimai (I tomas, 36 - 38 b.l.). 2017-07-13 UAB „Baumit Lit“ rašte „Dėl buto (duomenys neskelbtini), sienų tinko“ nurodyta, kad Baumit RatioGlant L vidaus darbų mašininis gipsinis tinkas statybininkams buvo pateiktas kokybiškas. Gipsinio tinko džiūvimo sąlygos neatitiko reikiamų sąlygų jo pilnam ir kokybiškam išdžiūvimui ir sukietėjimui. Džiūvimo metu nebuvo užtikrintas drėgmės pašalinimas iš patalpos, dėl ko drėgmė ilgai laikėsi patalpose ir sutrikdė tinko džiūvimo procesą. Taip pat patalpos nebuvo apsaugotos nuo papildomos drėgmės patekimo iš aplinkos, pvz. perdengimo plokštėse buvo pragręžtos skylės, kad jose susikaupęs vanduo galėtų išbėgti į patalpą. Vienu metu vyko fasado šiltinimo ir vidaus tinkavimo darbai, kas prieštarauja ST 121895674.062009 „Fasadų įrengimo darbai“ 8.5 punkto reikalavimams. Fasado šiltinimo metu langai buvo uždengti polietilieno plėvele, o ventiliacija neveikė, papildomas patalpų šildymas (džiovinimas) turėjo vykti kartu su ištraukiamąja ventiliacija, kas užtikrinta nebuvo (I tomas, 39 b.l.). Taip pat UAB „Baumit Lit“  rašte „Dėl informacijos suteikimo, atsakymas į prašymą Nr. 17095-2(2017-09-05)“ nurodyta, kad 2017 m. sausio – vasario mėn. Baumit techninio palaikymo vadovui periodiškai lankantis projekte buvo nuolat stebima, kad fasado įrengimo darbai ir vidaus įrengimo darbai yra atliekami vienu metu. Buvo ne kartą akcentuota, kad privalu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą, drėgmę ir temperatūrą, tačiau, Baumit atstovų nuomone, tai nebuvo užtikrinta (I tomas, 40, 41 b.l.).                    

         UAB „Baumit Lit“ pateiktais duomenimis rėmėsi ieškovių pasitelktas specialistas E. L.. Teismo nuomone, jau vien tai leidžia teigti, kad vidaus tinkavimo darbai gipsiniu tinku ieškovų butuose buvo atlikti nekokybiškai, nes buvo pažeistas darbų technologinis eiliškumas, buvo nesilaikyta patalpų vėdinimo, reikiamos temperatūros ir drėgmės rodiklių. Teismas akcentuoja, kad ieškovių iš atsakovės įsigytų butų trūkumai – netinkamai ištinkuotos ieškovių butų sienos atsirado dėl darbų technologijos pažeidimų iki perduodant butus ieškovėms, todėl butų pardavėja (atsakovė) yra atsakinga už parduotų daiktų trūkumus.

          Ieškovės jų sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių 6.2.3 punktuose  nurodė, kad turtas atitinka jam keliamus reikalavimus (II tomas, 112, 151 b.l.). Ieškovės A. K. 2017-03-02 pasirašytame Turto apžiūros akte nurodytas trūkumas  - užtaisyti skylę prie silpnų srovių skydelio, o R. M. 2017-04-07 pasirašytame Turto apžiūros akte trūkumų nenurodyta (II tomas, 127, 166  b.l.). Ta aplinkybė, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės (butų pirkėjos) tuo pripažino, jog parduodamo turto būklė atitinka jų, kaip pirkėjų, keliamus reikalavimus. Teigtina, jog tokiais pareiškimais ieškovės neįvertino daikto kokybės trūkumų, kurie iš karto nebuvo akivaizdūs, apie kuriuos atsakovė ne tik neinformavo ieškovių, bet ir iš esmės nepripažino savo kaltės dėl nekokybiškai atliktų darbų. Todėl teigtina, kad ieškovių galimybės nustatyti sienų tinkavimo kokybę butų apžiūros ir perdavimo metu, kai tam reikia specialių žinių bei prietaisų, buvo apribotos. Pažymėtina, jog dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą, jo būklę teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, nes už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Teismas akcentuoja, kad netinkamai atlikti tinkavimo darbai buvo vykdomi tuomet, kol butai dar nebuvo perduoti ieškovėms, todėl už netinkamai atliktus darbus ir dėl jų pasireiškusius butų dalinės apdailos trūkumus atsakinga yra atsakovė.    

          Dėl butų tinkavimo darbų netinkamos kokybės ir išlaidų, reikalingų tinkavimo vidaus tinkavimo darbų trūkumams pašalinti

         Ieškovių pasitelkto antstolio S. M. 2018-01-15 parengtame Faktinių aplinkybių protokole Nr. 170-18-01 nurodyta, kad 2018-01-11 apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), be pilnos apdailos, tik su ištinkuotomis sienomis. Protokole nurodyta, kad aplinkybių konstatavime dalyvavęs E. Š. keliose buto sienose rankos krumpliu lengvai pabeldė į sieną ir tose vietose liko duobutės. Sienų tinke ir kitose vietose matosi duobutės, grioveliai, įbrėžimai. Vienoje vietoje sienos apačioje, prie grindų sienos tinkas yra kažkiek nuimtas nuo sienos. Po to buvo apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame bute E. Š. rankos krumplio pagalba taip pat lengvai įspaudė sienos tinką ir jame liko duobutės. Šiame bute duobutės, įbrėžimai, grioveliai sienos tinke yra prie įėjimo į butą, miegamajame kambaryje ties pripučiamu čiužiniu, virtuvėje, kambaryje už televizoriaus spintelės, ties televizoriaus laidais. Šiame bute netoli įėjimo durų sienoje yra vieta, kurioje yra išgręžti trys apskritimo formos lizdai, aplink kuriuos sienos tinkas yra kietas ir jo įspausti ranka nėra galimybės. Po to apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie sieninės spintos, sienos tinke taip pat yra daug duobučių. Duobučių sieno tinke yra ir virtuvės zonoje. Vėliau buvo apžiūrėta laiptinė, kur apžiūrėtos laiptinės amstrong lubos. Jose vietomis matosi trūkiai, plyšiai, kai kur metaliniai lubų rėmeliai yra kreivi, yra vietų, kur metalinis lubų rėmas iš apačios prisuktas su metaliniu savisriegiu. Šioje laiptinėje sienose taip pat matosi duobutės. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos E. Š. ranka lengvai įspaudė duobutę sienos tinke. Antstolis konstatavo, kad laiptinėje keli darbininkai lygina laiptinės sienas ir jas iš naujo dažo. Asmens, kuris vadovauja darbininkams buvo paklausta apie minėto namo sienų tinką. Į minėtą klausimą jis atsakė, kad sienų tinkas čia yra labai minkštas, greičiausiai tai yra gipsinis tinkas, todėl vos prisilietus prie sienų, jose lieka duobutės. Jis taip pat pasakė, kad juos pasamdė statytojas taisyti laiptinių broko ir yra taisomos ne tik šio, bet ir kitų namų laiptinės. Šis asmuo pasakė, kad minėti darbininkai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to buvo išeita iš minėto namo ir nueita į šalia esančio namo (duomenys neskelbtini), butą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus vaiko kambarį šiame bute nustatyta, kad sienos tinke virš vaikiškos lovos matyti duobutės, griovelis. Faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos fotoaparatu „Panasonic“ (I tomas 73, 74 b.l.).    

          Ieškovės 2017-07-20 sudarė su UAB „Statybų procesų valdymas“ (duomenys neskelbtini) E. L. Tyrimo sutartį Nr. 2017-07-20-1, kurio 1 punkte nurodytas dalykas - butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tinko defektų ir jų pašalinimo tyrimas. Tyrimo tikslas – nustatyti tinko defektus, jų priežastis, pašalinimo galimybes ir priemones bei defektų pašalinimo būdą (I tomas, 91 – 95 b.l.)

           Ieškovės pateikė E. L. parengtą butų (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Tinko defektų ir jų pašalinimo ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2017-10-16-1. Šiame akte pateiktos išvados, kad atlikus butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tinko defektų tyrimą nustatyta, kad pagal atliktus santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros matavimus nustatyta, jog patalpų oro temperatūra atitinka, o santykinė oro drėgmė labai nežymiai viršija HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytas ribines vertes; pateikti dokumentai (raštai, nuotraukos, įrašai statybos darbų žurnaluose) akivaizdžiai patvirtina, kad butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliekant vienasluoksnio gipsinio tinko Baumit RatioGlant L tinkavimo darbus nebuvo laikomąsi technologinių reikalavimų, nebuvo užtikrinta vidaus patalpų santykinė oro drėgmė ir temperatūra. Iš pateiktos archyvinės fotofiksacijos akivaizdžiai matyti, kad tinkas yra minkštas ir neatitinka gamintojo (Baumit) deklaruojamų rodiklių. Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytas stipris gniuždant >2N/mm2 ir esant tokiam tinko stipriui gniuždant jo neįmanoma įspausti pirštu; esamo tinko sukibimo stiprio atplėšiant nuo atitvaros rezultatai patvirtina, kad tinko sukibimo stipris 0,02 N/mm2 ir 0,006 N/mm2 yra daug kartų (bute Nr. (duomenys neskelbtini) – 25 kartus, o bute Nr. (duomenys neskelbtini) – 8,3 karto) mažesnis, nei tinko gamintojo 2017-09-05 UAB „Baumit Lit“ rašte nurodytas sukibimo stipris – 0,5 Mpa, kas atitinka 0,5 N/mm2; naujai įrengto tinko sukibimo stiprio atplėšiant nuo atitvartos rezultatai patvirtina, kad tinko sukibimo stipris 0,48 N/mm2 yra artimas tinko gamintojo UAB „Baumit Lit“ rašte nurodytam sukibimo stipriui – 0,5 Mpa, kas atitinka 0,5 N/mm2.            

         E. L. nurodė, kad panaudojant gipsinį tinką buvo neužtikrintos jo panaudojimo sąlygos, kadangi pačiose sienose ir lubose net ir dabar yra susikaupusi drėgmė, kuri, naudojant šį tinką turėjo būti pašalinta. Kai gipsinis tinkas daug kartų džiūsta ir vėl drėksta, jis jau nebegalės pasiekti stipruminių verčių, kurias deklaruoja gamintojas. Tyrimo metu buvo gauta statybos vykdymo išpildomoji dokumentacija, tinko gamintojo atstovo UAB „Baumit Lit“ raštai, fotofiksacija ir atlikti bandymai patvirtina, kad butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vienasluoksnis gipsinis tinkas Baumit RatioGlant L buvo įrengtas pažeidžiant technologinį eiliškumą, vidaus patalpų vėdinimo, drėgmės ir temperatūros ribinius parametrus.

          Norint likviduoti esamus tinko defektus reikia demontuoti esamus baldus, nuardyti esamą tinką ir rankiniu būdu padengti naujo tinko sluoksnį išsaugant grindų dangą, sumontuotas duris ir langus. Taip pat reikia demontuoti ir padengus naują tinką atstatyti ortakius, gipso kartono pertvaras ir pakabinamas lubas, nes šie konstrukciniai elementai yra pritvirtinti prie sienų konstrukcijos per netvirtą ir nekokybiškai įrengtą vienasluoksnio gipsinio tinko sluoksnį. Eksploatacijos metu sujungimo vietose šiame tinko sluoksnyje gali pasireikšti deformacijos ir atsirasti plyšiai arba ištrupėti tinkas. Šie nurodyti  defektų ištaisymo darbai, vertinant technologinį eiliškumą ir naujai įrengto tinko džiūvimo trukmę užtruks ne mažiau kaip 8 savaites. Buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo suvestinė kaina yra 7 074 Eur su 21 proc. PVM. Buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo suvestinė kaina yra 12 222 Eur su 21 proc. PVM. Į kainą neįskaičiuotos baldų, buitinės technikos demontavimo ir sumontavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbai, transportavimo ir sandėliavimo išlaidos (I tomas, 20 – 58, 96, 148 b.l.).

          Ieškovės dėl nekokybiškai atliktų tinkavimo darbų, paaiškėjusio butų plotų sumažėjimo ir kitų trūkumų 2017-11-27 pareiškė atsakovei pretenziją (I tomas, 77 – 86 b.l.). Atsakovė 2017-12-20 atsakyme nesutiko su ieškovių pretenzijomis, iš atsakymo turinio galimo spręsti, kad atsakovė paaiškėjusių nekokybiškai atliktų tinkavimo darbų priežastis pirmiausia susiejo su atsakovių vėliau (po tinkavimo darbų) organizuotais apdailos darbais (I tomas, 16 – 19 b.l.).   

          Teismo ekspertas T. M. pateikė tokias išvadas į teismo 2018-08-01 nutartyje suformuluotus klausimus : 3.1) abiejuose butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti tinkavimo darbai, jų atlikimo metu yra atlikti nekokybiškai. Atliekant tinkavimo darbus gipsiniu tinku bei gipsinio tinko džiūvimo laikotarpiu buvo nesilaikyta tinkavimo darbams nustatytų technologinių reikalavimų, t.y. buvo nesivadovauta Statybos taisyklių Nr. 121895674.06:2009, 8.5 punktu, numatančiu, kad 14 dienų prieš termoizoliacinės medžiagos klijavimo pradžią turi būti baigti stogo dengimo, mūro, langų įstatymo, vidaus tinkavimo, grindų ir kitų konstrukcinių betonavimo darbai. Pastato santykinis drėgnis turėtų neviršyti 60 procentų; 3.2) gipsinis tinkas netenkina gamintojo deklaruojamo rodiklio „Stiprio gniuždant“, netinkama gipsinio tinko kokybė yra gipsinio tinko darbų technologijos pažeidimų pasekmė; 3.3) vadovaujantis Lietuvos statybininkų asociacijos parengta Tinkavimo darbų kokybės kontrolės schema gipsinio tinko kokybę (tame tarpe ir mechanines savybes) rangovas ir/arba užsakovas (techninė priežiūra) turėjo/galėjo patikrinti perduodant/priimant atliktus gipsinio tinko darbus; 3.4) vadovaudamasis tiriamojoje dalyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei abiejuose butuose užfiksuotomis (po tinkavimo darbų pabaigimo) gipsinio tinko mechaninėmis savybėmis (lengvai įspaudžiamas pirštu, įpjaunamas) bei užfiksuotomis perteklinės drėgmės sukeliamomis pasekmėmims – surūdijusiais profiliais, g/b plokštėse išgręžtomis skylėmis susikaupusiam vandeniui išbėgti, teismo ekspertas konstatavo, kad atliekant tinkavimo darbus gipsiniu tinku bei gipsinio tinko džiūvimo laikotarpiu buvo nesilaikyta tinkavimo darbams nustatytų technologinių reikalavimų, t.y. nebuvo vadovaujamasi Statybos taisyklių Nr. 121895674.06:2009, 8.5 punktu; 3.5) atliekant dalinę apdailą butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padengiant vienasluoksnį gipsinį tinką Baumit RatioGlant L tinkamam /kokybiškam tinkavimo darbų atlikimui nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas ir patalpų santykinė drėgmė; 3.6) vadovaudamasis tiriamojoje dalyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ekspertas konstatavo, kad atliekant dalinę apdailą įrengiant vienasluoksnį gipsinį tinką Baumit RatioGlant L nebuvo užtikrintos tinkamos tinko panaudojimo sąlygos; 3.7) nesilaikant technologinių reiklavimų, darbų technologinio eiliškumo, neužtikrinus tinkavimo darbų atlikimo metu tinkamos vidauas patalpų santykinės oro drėgmės ir vėdinimo parametrų, tai lėmė nekokybiškai įrengtą gipsinio tinko sluoksnį, pasireiškiantį deformacijomis, plyšiais ir ištrupėjimu; 3.8) vadovaudamasis VGTU Statybos fakulteto statybinių medžiagų instituto, betono technologijų laboratorijos atliktais tyrimais (termogravimetrinės analizės) teismo ekspertas konstatavo, kad gipsinio tinko struktūra gipsinio tinko darbų atlikimo metu buvo tinkama. Vadovaudamasis tiriamojoje dalyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei abiejuose butuose (po tinkavimo darbų užbaigimo) gipsinio tinko mechaninėmis savybėmis (lengvai įspaudžiamas pirštu, įpjaunamas) teismo ekspertas konstatavo, kad gipsinis tinkas netenkina gamintojo deklaruojamo rodiklio – „stiprio gniuždant“. Ekspertas pažymėjo, kad kitų aktualių eksploatacinių savybių gamintojas nedeklaruoja; 3.9) Buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo kaina yra 6 786 Eur su PVM (5 608 Eur be PVM). Buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo suvestinė kaina yra 11 081 Eur su PVM arba 9 158 Eur be PVM 9+( III tomas, 93 - 96 b.l.).

          Teismo nuomone, iš teismo eksperto T. M. nustatytų sumų, reikalingų  atsakovės organizuotų tinkavimo darbų trūkumams pašalinti minusuotinos netiesioginės išlaidos. Buto (duomenys neskelbtini), lokalinėje sąmatoje nurodyta 878 Eur netiesioginių išlaidų (611 Eur pridėtinių išlaidų ir 267 Eur pelno). Todėl, šia suma sumažintus A. K. priteistiną sumą nuostoliams atlyginti susidaro 5 723 Eur suma (5608 – 878 = 4730 + 21 %).  Buto (duomenys neskelbtini), lokalinėje sąmatoje nurodyta 1 474 Eur netiesioginių išlaidų (1038 Eur pridėtinių išlaidų ir 436 Eur pelno). Todėl, šia suma sumažintus R. M. priteistiną sumą nuostoliams atlyginti, susidaro 9 298 Eur suma (9158 – 1474 = 7684 + 21 %). Teismo nuomone, atlygintinų išlaidų sumos priteistinos su PVM, nes ieškovės nėra PVM mokėtojos ir neturi galimybės susigrąžinti šio mokesčio. Nesutiktina su atsakove, kad be pagrindo prie išlaidų defektų ištaisymui priskirtos butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 1 294,81 Eur be PVM ir 1 130,71 be PVM išlaidos vonių kambarių perdarymui, nes abiejuose butuose nustatyti iš esmės visų sienų tinko trūkumai, todėl, norint kokybiškai iš naujo atlikti tinkavimo darbus reikia išmontuoti ir iš naujo sumontuoti vidines pertvaras. Teismas nesutinka su atsakove dėl teismo eksperto T. M. išvadų galimo nepagrįstumo, nes teismo ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad tinkavimo darbai (organizuoti atsakovės) buvo atlikti nesilaikant technologinių reikalavimų.     

           Teismas neturi pagrindo remtis atsakovės pateiktais duomenimis apie tai, kad UAB „Ramsta group“ abiejų būtų trūkumus galėtų pašalinti už 4 350 Eur be PVM, o UAB „Mersina“ – už 4 875 Eur (III tomas, 7, 8 b.l.). Pažymėtina, kad būtent trečiasis asmuo UAB „Ramsta group“ nekokybiškai atliko tinkavimo darbus, todėl trečiojo asmens pateikta informacija apie būtinų išlaidų trūkumams pašalinti dydį laikytina nepatikima.

         Dėl kitų išlaidų, susijusių su butų dalinės apdailos trūkumų pašalinimu

        Ieškovė R. M. nurodė papildomas išlaidas, susijusias su buto (duomenys neskelbtini), tinkavimo darbų trūkumų ištaisymu. Ieškovė nurodė, kad norint iš naujo kokybiškai ištinkuoti buto sienas reikia laikinai iš buto išsikraustyti. Todėl susidarytų 1 500 Eur (už 3 mėn.) kito būsto nuomos išlaidos, 150 Eur buto patalpų valymo išlaidos po remonto darbų, 2 640 Eur baldų išmontavimo – sumontavimo bei saugojimo išlaidos, 100 Eur išlaidos už komunalines paslaugas 3 mėn. laikotarpiu bei 37 Eur už interneto paslaugas 3 mėn. laikotarpiu. Iš viso šios išlaidos sudaro 3 427 Eur.          

        Ieškovė A. K. nurodė papildomas išlaidas, susijusias su buto (duomenys neskelbtini), tinkavimo darbų trūkumų ištaisymu. Ieškovė nurodė 1 410 Eur kito būsto nuomos išlaidas (už 3 mėn.), 340 Eur išlaidas už dušo montavimą, 100 Eur buto patalpų valymo išlaidas po remonto darbų, 1 080 Eur sandėliavimo paslaugų išlaidas, 800 Eur virtuvės baldų išmontavimo – sumontavimo darbų išlaidas, 30 Eur už santechnikos darbus, 90 Eur elektros instaliacijos darbų išlaidas, 440 Eur už perkraustymo paslaugas, 648 Eur gipso pertvaros montavimo išlaidos, 189,79 Eur plytelių klijavimo, santechnikos įrengimų bei spintelės iš/sumontavimo išlaidas, 100 Eur išlaidas už komunalines paslaugas 3 mėn. laikotarpiu bei 79,17 Eur išlaidas už internetą ir televiziją 3 mėn. laikotarpiu. Iš viso šios išlaidos sudaro 5 306,96 Eur.

        Ieškovė R. M. pateikė duomenis apie 54 – 58 kv. m. butų nuomos kainas Vilniuje, kurios sudaro nuo 500 iki 700 Eur per mėnesį, todėl skaičiuojant po 500 Eur už 3 mėn. kaina sudaro 1 500 Eur (I tomas, 118 – 121 b.l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme R. M. nurodyta, kad virtuvės baldų išmontavimas sudaro 250 Eur, prieškambario spintos – 150 Eur, drabužinės – 150 Eur, vonios baldų išmontavimas – 100 Eur, baldų komplekto saugojimas 1 mėnesį – 250 Eur, virtuvės baldo sumontavimas po saugojimo – 450 Eur, prieškambario spintos sumontavimas po saugojimo – 250 Eur, drabužinės sumontavimas – 250 Eur, vonios baldo sumontavimas po saugojimo – 150 Eur ir buitinės technikos paruošimas saugojimui – 150 Eur (122 b.l.). Valymo paslaugų firma R. M. nurodė 130 – 180 Eur kainą už 55 kv m ploto buto išvalymą (I tomas, 126 b.l.). Ieškovė R. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas 40,69 Eur ir 82,37 Eur už buto (duomenys neskelbtini), savininkui suteiktas paslaugas 2017 m., 07, 08 mėn. laikotarpiu (I tomas, 134 – 137 b.l.). Pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-31 sąskaitą už internetą ir televiziją ir mokėjimo nurodymą 12,51 Eur sumai, kas už tris mėnesius sudaro 37,53 Eur (I tomas, 138, 139 b.l.).     

           Ieškovė A. K. pateikė pateikė duomenis apie 46 kv. m. butų nuomos kainas Vilniuje, kurios sudaro nuo 500 iki 520 Eur per mėnesį (I tomas, 154, 155, 158, 159, 205, 206 b.l.). Valymo paslaugų firma A. K. nurodė 2 Eur kainą už 1 kv m. buto išvalyto ploto arba 100 Eur už 44 kv m ploto buto išvalymą (I tomas, 160,161 b.l.). Pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-31 sąskaitą ir mokėjimo nurodymą 26,39 sumai už interneto ir televizijos paslaugas, kas už 3 mėn. sudarytų 79,17 Eur (I tomas, 168 - 170 b.l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. nurodė 90 Eur kainą už orkaitės, gartraukio, elektrinio gyvatuko pajungimą (I tomas, 171 b.l.). Perkraustymo paslaugų firma A. K. nurodė 68 Eur už valandą kainą, taip pat 12 Eur dėžių kainą (I tomas, 172, 173 b.l.). A. K. 2017-02-23 mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 648 Eur už papildomai atliktus darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, 174 b.l.).  A. K. pateikė įrodymą, kad 2 kv m. plytelių išklijavimas, praustuvo, maišytuvo ir spintelės išmontavimas/sumontavimas kainuotų 150 Eur (I tomas, 175 b.l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą 9,92 Eur sumai už buto (duomenys neskelbtini), savininkei suteiktas paslaugas 2017 m. 06 mėn., taip pat pateikta sąskaita 108,53 Eur sumai už buto (duomenys neskelbtini), savininkei suteiktas paslaugas 2017 m. 09 mėn. (I tomas, 180, 210 b.l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-01 elektroniniame laiške A. K. nurodyta, kad stalviršio, priklausomai nuo pasirinktos spalvos kaina svyruoja nuo 1 882 Eur iki 2 238 eur (I tomas, 212 b.l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme A. K. nurodyta, kad virtuvės išmontavimo kaina sudaro 250 Eur, virtuvės baldo išnešimas/atgabenimas – 50 Eur, virtuvės baldų sumontavimas – 450 Eur, iš viso – 800 Eur (I tomas, 215 b.l.). Sandėliukų Centras į A. K. paklausimą dėl 30 kv m. ploto sandėlio nuomos pateikė informaciją, kad 20 kv m ploto sandėliuko kaina yra 290 Eur per mėnesį, 10 kv. m. ploto sandėliuko – nuo 160 iki 190 Eur per mėnesį, o konkrečiai ieškovei 20 kv. m. ir 5 kv. m. ploto sandėliukų kaina su nuolaida sudarytų 360 Eur per mėnesį, kas už 3 mėn. sudarytų 1 080 Eur (I tomas, 217 - 220 b.l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-27 laiške A. K. nurodyta, kad dušo kabinos „Inga“ 100x100x1900 permontavimo darbai sudaro 200 Eur, sandėliavimo ir perpakavimo išlaidos 2 mėnesiams – 50 Eur, U profilis – 8 Eur, 3 vnt. tarpinių – 45 Eur, 1 magnetų komplektas - 25 Eur, šluotelė – 12 Eur (I tomas, 221 b.l.). 

          Teismas pripažįsta, kad esant tokiam trūkumui, kaip netinkamas sienų ištinkavimas, kuomet tinko sluoksnis yra per minkštas, tinkavimo darbai turi būti atlikti iš naujo. Kadangi ieškovės savo butuose yra atlikę apdailos darbus (A. K. mažesne apimtimi), butuose yra sumontuotų baldų, buitinės technikos ir daiktų, yra akivaizdu, kad norint iš naujo atlikti sienų tinkavimo darbus ieškovės turėtų laikinai išsikraustyti iš nupirktų ir nepilnai įrengtų butų (I tomas, 46, 47, 178, 181 - 83 b.l.), kas yra susiję su papildomomis, ieškovių nurodytomis išlaidomis. E. L. parengtame butų (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tinko defektų ir jų pašalinimo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2017-10-16-1 nurodyta, kad  defektų ištaisymo darbai, vertinant technologinį eiliškumą ir naujai įrengto tinko džiūvimo trukmę užtruktų ne mažiau kaip 8 savaites. Tai įvertinus teigtina, jog ieškovių nurodytas kito būsto 3 mėn. nuomos laikotarpis yra optimalus tam, kad kokybiškai, nepažeidžiant technologinių reikalavimų iš naujo ieškovių butuose atlikti sienų tinkavimo darbus. Todėl ieškovių nurodytos kito būsto nuomos, taip pat kitos, susiję su būtinumu laikinai išsikraustyti iš savo būsto išlaidos, pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis. Dėl nurodyto ieškovei R. M. priteistina 3 427 Eur, o A. K. - 5 306,96 Eur papildomoms išlaidoms atlyginti.                                  

          Dėl butų pirkimo – pardavimo kainos dalies kompensavimo pasikeitus butų plotams po kadastrinių matavimų atlikimo

           Ieškovės nurodė, kad atlikus ir 2016-12-02 užfiksavus butų kadastrinius matavimus, remiantis Statybos darbų žurnalo duomenimis 2017 m. sausio – vasario mėn. butuose dar buvo vykdomi sienų tinkavimo darbai, t.y. butų plotai nekilnojamojo turto registre įregistruoti anksčiau, nei buvo atlikti dalinės apdailos darbai. Tačiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų ištinkavimo jo plotas pasikeitė 0,73 kv m. - sumažėjo nuo 54,96 kv. m. pardavimo metu iki 54,23 kv. m. po tinkavimo darbų atlikimo, dėl ko susidarė 1 009 Eur permoka (75 940 : 54,96=1381,73 x 54,23=75 940 - 74 931). Atitinkamai buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo 0,59 kv. m. nuo 43,44 kv.m. iki 44,03 kv.. Todėl, ieškovės A. K. teigimu, susidarė 832,6 Eur permoka (62 131,90:44,03=1411,12 x 43,44=62 131,90 - 61 299,33).           

Ieškovės R. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties 2.2, 2.2.1 punktuose numatyta, kad pardavėjas parduos, o pirkėjas pirks butą, kuris priede Nr. 1 prie šios Sutarties pažymėtas B 32, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje nurodytas plotas 54,96 kv. m. Šalys sutaria, kad buto plotu pasirašant Notarinę sutartį yra laikomas buto plotas, apskaičiuotas po ne mažesnio kaip 80 proc. statybos baigtumo buto kadastrinių matavimų. Pagal preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties 3 punktą galutinė turto kaina, už kurią Notarine sutartimi pardavėjas parduos, o pirkėjas pirks turtą yra 76 440 Eur. Preliminarios sutarties 7 punktu šalys susitarė pasirašyti Notarinę sutartį iki 2017-04-07 buto statybos baigtumui esant 80 proc. arba didesniam, jei Notarinės sutarties pasirašymo metu yra pasiektas didesnis buto statybos baigtumas (II tomas, 70 b.l.).

Ieškovės A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkte numatyta, kad pardavėjas parduos, o pirkėjas pirks butą, kuris priede Nr. 1 prie šios Sutarties pažymėtas B 30, preliminarus plotas 42,53 kv. m. Pirkėjas patvirtina, kad nei dabar, nei ateityje buto ploto pokytis, jei šioje sutartyje nurodytas buto plotas keičiasi ne daugiau kaip 2 kv. m. nekeis jo apsisprendimo pirkti butą, o butas bus laikomas tuo pačiu civilinių teisinių santykių objektu kaip ir šioje sutartyje numatyto ploto butas. Šalys sutaria, kad galutiniu buto plotu pasirašant Notarinę sutartį, pagal kurį šios sutarties specialiosios dalies 3 punkte numatyta tvarka bus apskaičiuojama galutinė buto kaina pagal notarinę sutartį bus laikomas buto plotas, apskaičiuotas po ne mažesnio kaip 80 proc. statybos baigtumo buto kadastrinių matavimų. (Duomenys neskelbtini) preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 3 punkte nurodyta, kad turto kaina apskaičiuojama už kiekvieną buto kvadratinį metrą. Konkreti ir galutinė buto vieno kvadratinio metro kaina yra 1 451,68 Eur. Preliminari turto kaina, už kurią notarine sutartimi pardavėjas parduos, o pirkėjas nupirks turtą yra 61 740 Eur. Galutinė turto kaina apskaičiuojama remiantis buto kvadratūra, nustatyta šios sutarties specialiosios dalies 2.2 punkte numatyta tvarka ir šiame punkte nurodyta 1 kv m. buto kaina. Pagal Preliminarios sutarties 4 punktą kaina, apskaičiuota šios sutarties Specialiosios dalies 3 punkte numatyta tvarka apima turtą. Remiantis Preliminarios sutarties 7 punktu šalys sutarė Notarinę sutartį pasirašyti iki 2016-01-30, buto statybos baigtumui esant 80 proc. arba didesniam, jei Notarinės sutarties pasirašymo metu yra pasiektas didesnis buto statybos baigtumas Tikslus Notarinės sutarties sutarties pasirašymo laikas šalių suderinamas šioje sutartyje nurodytais kontaktiniais adresais. Pagal Preliminarios sutarties 15 punktą, šalys iš anksto sutarė, kad darbų, kuriuos pardavėjas įsipareigojo atlikti iki Notarinės sutarties pasirašymo dienos ir/ar po sutarties pasirašymo neatlikimas, nors jie numatyti priede Nr. 2 prie šios sutarties, tačiau nėra tiesiogiai susiję su turtu, nei dabar, nei ateityje nesukurs pirkėjui teisės reikšti pardavėjui pretenzijų ir nebus laikoma pagrindu atsisakyti sudaryti Notarinę sutartį ir/ar pasirašyti turto apžiūros aktą  (II tomas, 82 - 84 b.l.).

Kaip minėta, pagal ieškovės R. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.12 punktą būtent pirkėjas įsipareigoja užbaigti buto statybą 100 proc. baigtumu. Remiantis Sutarties 6.2.13 punktu pardavėjas įsipareigojo įregistruoti namo 100 proc. baigtumą iki 2017-12-31, o pirkėjas 100 proc. baigtumą įsipareigoja įregistruoti savo lėšomis po to, kai 100 proc. namo statybos baigtumą įregistruos pardavėjas (atsakovė). Analogiškai šalių įsipareigojimai dėl namo ir butų baigtumo įregistravimo numatyti A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.12 ir 6.2.13 punktuose. Šalių sutartinės nuostatos, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad butų pardavėjas (atsakovė) neįsipareigojo pirkėjoms (ieškovėms) sumažinti butų kainas (ar mokėti kompensaciją) tuo atveju, jei pasiekus 100 proc. butų baigtumą ir atlikus kadastrinius matavimus pasikeistų butų plotai. Tą teigti leidžia ir A. K. (duomenys neskelbtini) preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkto nuostata, pagal kurią buto ploto pasikeitimas ne daugiau kaip 2 kv. m. nekeičia buto pirkėjos apsisprendimo pirkti butą. Šiuo atveju ieškovės nurodė ne didesnius kaip 2 kv m. - 0,73 kv m. ir 0,59 kv. m. savo butų plotų pasikeitimus. Pastebėtina, kad ieškovių butų plotai galėjo nežymiai pasikeisti ir po pačių ieškovių organizuotų butų įrengimo darbų siekiant pasiekti 100 proc.įrengimo baigtumą. Ieškovės nurodė, jog butų plotų neatitikimas joms paaiškėjo po E. L. atlikto ekspertinio tyrimo. Teismas pažymi, kad E. L. tyrimo tikslas buvo nustatyti tinko ieškovių butuose defektus, jų priežastis, pašalinimo galimybes ir priemones bei defektų pašalinimo būdą, todėl remtis specialisto nustatytais papildomais duomenimis, kurie nebuvo tyrimo tikslas, nėra pagrindo. Teismas akcentuoja, kad kadastriniai butų matavimai atlikti 2016 m. gruodžio mėn. (I tomas, 106 – 112 b.l.), tinkavimo darbai ieškovių butuose buvo atliekami nė vėliau kaip 2017 m. sausio mėn., o butų pirkimo – pardavimo sutartys su ieškovėmis sudarytos 2017 m. kovo mėn., todėl dėl esamų parduodamų butų plotų pasikeitimo jų pirkimo – pardavimo metu šalys turėjo aptarti pagrindinėse pirkimo – pardavimo sutartyse. Įvertinus šalių preliminarių ir pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatas, t.y. tai, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumažinti butų kainų dėl plotų pasikeitimo pasiekus didesnį, nei 80 proc. butų baigtumą, nėra pagrindo priteisti ieškovėms sumas dėl butų plotų pasikeitimo (galimo sumažėjimo) taikant atsakovei nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnis).             

         Dėl neturtinės žalos

         CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

           Neneigtina, kad atsakovei pardavus ieškovėms butus su netinkamai atlikta daline apdaila – nekokybiškai ištinkuotomis sienomis ieškovės patyrė tam tikrus nepatogumus, rūpesčius. Tačiau ieškovės nepateikė tą patvirtinančių įrodymų, kurie leistų spręsti apie tokius reikšmingus ieškovių išgyvenimus, kurie turėjo esminę įtaką ieškovių būsenai, kas pvz. pasireiškė sveikatos problemomis. Todėl teismas pripažįsta, kad nenustatyti tokie ieškovių dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija ir pan., ką būtų galima įvertinti pinigais kaip patirtą neturtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintini.

         Dėl palūkanų priteisimo 

         Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės ieškovių naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.   

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

          Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, tenkinant ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovėms priteistinas žyminis moketis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei  R. M. priteistina 270 Eur (436 x 62 %)  žyminio mokesčio ir 1 579 Eur (2 546 x 62 %) atstovavimo išlaidų, o ieškovei A. K. 250 Eur (410 x 61 %)  žyminio mokesčio ir 1 335 Eur (2 189 x 61 %) atstovavimo išlaidų (I tomas, 89, 90, 127- 133 b.l., II tomas 192, 193 b.l.). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (39 %), atsakovei iš ieškovių priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (IV tomas,  39 b.l.). Bendra ieškovėms priteistina suma sudaro 23 754 Eur, kas nuo visos 38 871,56 Eur ieškinio sumos sudaro 61 proc. Todėl atsakovei priteistinų atstovavimo išlaidų dalį sudaro 1 277 Eur ( 3 273,08 x 61 %) suma. Ši suma proporcingai atmestų reikalavimų daliai paskirstoma ieškovėms, t.y. iš R. M. priteistina 50,50 proc., kas sudaro 632 Eur, o iš A. K. priteistina 49,50 proc., kas sudaro 645 Eur (IV tomas, 38, 43 - 57 b.l.).         

         Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu  (CPK 92, 96 straipsniai).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

          ieškinį tenkinti iš dalies.

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas  304069146,  12 725 Eur žalai atlyginti,  5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 725 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 849 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.     

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas  304069146,  11 029,96 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 029,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 585 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. 

          Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

          Priteisti iš  ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 632 Eur atstovavimo  išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146,    naudai.

          Priteisti iš  ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  645 Eur atstovavimo  išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146, naudai.

         Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 4 Eur, iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 4 Eur ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146 - 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu  (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).                

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

           Teisėjas                                       Gintaras Pašvenskas