Baudžiamoji byla Nr. 1-4-476/2016

                              Teisminio proceso Nr.  1-01-1-45008-2015-8

                                         Procesinio sprendimo kategorija:

       1.2.26.2.1.; 1.2.4.5; 1.2.4.8.1; 1.2.5.4.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.22.1.; 2.3.6.4.5.

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario  10  d.

Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,
            dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,

nukentėjusiesiems R. K., R. P., E. L., Š. Ž.,

Raseinių VTAS specialistei Renatai Kizienei,

kaltinamajam E. E., jo gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,

kaltinamajam F. K., jo gynėjui advokatui Henrikui Norvaišai,

kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Onai Budrienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini),  gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, teistas :

1. 2014-08-05 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d.,138 str. 2d., 8p., paskirta 10mėn. l/a. Vadovaujantis LR BK 92str.1d.,2d.,bausmės vykdymas atidėtas 1m.
2. 2014-12-17 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d.,paskirta 1m. 6 mėn. l/a. Vadovaujantis LR BK 92str.1d.,2d.,bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
3. 2015-06-11 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.1d., paskirta 1m. 8 mėn. Vadovaujantis LR BK 92str.1d.,2d.,82str.1d.,5p., 87str.2d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 22 iki 6 val., per visą bausmės vykdymo laiką uždraudžiant bendrauti su  M. B. ir D. V.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu,

E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), teistas:

1. 2008-02-26 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (3epiz). laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., remiantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.,
2. 2008-07-11 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., (7epiz.) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., subendrinus su 2008-02-26 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
3. 2008-10-02 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.(2epiz.) laisvės atėmimas 1 m.,
4. 2010-09-24 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 310 str., laisvės atėmimu 3 m.
5. 2014-02-06 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., (3epiz.) 178 str. 4 d., 201 str. 3 d., paskirta  1 m. 6 mėn., laisvės atėmimo ir 6 MGL (780,00 Lt.) bauda.
6. 2015-09-09 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286str., 290str., paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto.
7. 2015-12-09 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214str.1d., 215str.1d., 1981str.1d., 214str.1d., 215str.1d., 182str.1d., 215str.1d., 182str.1d., 1981str.1d., paskirta galutinė bausmė 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., padarymu,

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

1. 2009-12-16  Raseinių r. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. paskirta 10 mėn. viešųjų darbų,
2. 2. 2011-04-18 Raseinių r. apyl. teismo pagal LR BK 165 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 150 str. 2 d., paskirti galutinė bausmė 3 m.6 mėn. laisvės atėmimo.
3. 3 2015-01-29 Raseinių r. apyl. teismo pagal LR BK 300str.2d., skirta 45 paros arešto

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 253 str. 1 d.,  padarymu ir

              n   u    s    t   a    t   ė :

              F. K. ir E. E. 2015-09-19 apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų teritorijoje, tai yra viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu ir vandališkais veiksmais, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, sugriebė rankomis R. K. už krūtinės, grasino nužudyti, suplėšė marškinius, vieną kartą kumščiu sudavė G. A. į veidą, tuo pat metu atbėgęs E. E. vieną kartą  kumščiu sudavė R. K. į veidą, padarė muštinę kairio antakio žaizdą, nežymiai sutrikdė sveikatą, po to E. E. pagaliu daužė į bendruomenės duris, grasino nužudyti, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir  tvarką.

              Be to, E. E. ir A. S. 2015-10-04 apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, A. S. sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis R. P. į galvą, o pribėgęs E. E. rankomis sudavė, tyrimo metu nenustatytą smūgių  skaičių R. P. į galvos kairę pusę, bei šiam nugriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, gulinčiam spyrė į galvą, tokiais savo veiksmais sutrikdė  visuomenės rimtį ir tvarką.

              Be to, E. E. ir A. S. 2015-10-04 apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matant kitiems asmenims iš chuliganiškų paskatų, tyčia, A. S. sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis R. P. į galvą, o pribėgęs E. E. rankomis sudavė, tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių R. P. į galvos kairę pusę, bei šiam nugriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, gulinčiam spyrė į galvą, padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimą, intracerebrinę kraujosruvą galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninėje skiltyje sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl intracerebrinės kraujosruvos galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninėje skiltyje sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

              Be to, A. S. 2015-10-04 apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  susijusiu su smurto panaudojimu, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, būdamas agresyviai nusiteikęs,  tampė, grasino nušauti E. L., sukėlė nukentėjusiajai E. L. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį.

              Be to, A. S. 2015-10-04 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini),  esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  pasikėsino pagrobti Š. Ž. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

              Be to, A. S. 2015-10-04 apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini),  esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti- nušaunant Š. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi Š. Ž. buvo girdėjęs, jog A. S. turi šaunamąjį ginklą, be to tęsdamas nusikalstamą veiką  2015-10-04 apie 20.15 val., Raseinių r., Viduklės sen., Viduklės geležinkelio stoties gyvenvietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  važiuojant Š. Ž. priklausančiu automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kurį vairavo Š. Ž., grasino nužudyti-nušaunant Š. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

              Be to, A. S. 2015-10-04 apie 20.15 val., Raseinių r., Viduklės sen., Viduklės geležinkelio stoties gyvenvietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  važiuojant Š. Ž. priklausančiu automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kurį vairavo Š. Ž., automobilyje įrengtu saugos diržu smaugė Š. Ž. kaklą, tokiu būdu nukentėjusiajam Š. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

              Be to, A. S. 2015-10-01 tyrimo metu nenustatyta laiku, savo namuose,  (duomenys neskelbtini). neturėdamas leidimo neteisėtai laikė pramoninės gamybos (9 mm) kalibro, tinkamą šaudymui dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą,  Geco mod. P217, kurį 2015-10-04 tyrimo metu nenustatyta laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nešiojosi (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką,  2015-10-04 tyrimo metu nenustatyta valandą, (duomenys neskelbtini), E. E. gyvenamosiose patalpose, namo koridoriuje, ant durų staktos paslėpė ir laikė iki  2015 m. spalio 7 d. kartos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

              Apklaustas kaltinamuoju F. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. metų rudenį, mėnesio ir dienos tiksliai neprisiminė, jis su draugais žvejojo Sujainių tvenkinyje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare parėjo prie parduotuvės „Aibė“ ir dar nusipirko alkoholinių gėrimų. Po to jie: E. E., jo brolis M., M. B., G. A. ėjo į  jo namus. Jiems reikėjo praeiti pro bendruomenės namus. Matė, kad aikštelėje buvo daug automobilių ir suprato, kad vyksta šventė. Praeinant pro šalį tarp jo ir R. K. kilo konfliktas. Jie pradėjo stumdytis. Susistumdymo metu jis suplėšė jo marškinius. Taip pat nukentėjo ir pats. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiam atlygino žalą už marškinius.

Apklaustas kaltinamuoju E. E. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015

m. rudenį, dienos ir mėnesio tiksliai neprisiminė, jis su draugais ir broliu buvo prie Sujainių tvenkinio. Jie žvejojo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare gėrimų nusipirko parduotuvėje ir ėjo į F. K. namus. Jie ėjo pro bendruomenės namus ir matė, kad ten vyksta šventė. Priėjus prie pastato pastebėjo, kad jo draugas F. su kažkuo susikibęs aiškinasi santykius. Jis suprato, kad draugas gali nukentėti, todėl atėjo jam į pagalbą. Jis sudavė tam vyrui kumščiu į veidą. Jo girtumas tam įtakos neturėjo, nes jis ir blaivus būtų gynęs draugą. Dėl P. sužalojimo, tai jis jam sudavė ranka per galvą ir tikrai jo nespardė. Dėl jo suduoto smūgio P. tikrai negalėjo taip nukentėti.

Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m.

rudenį, dienos ir mėnesio neprisiminė, jis buvo Viduklės geležinkelio stotyje. Buvo kelias dienas iš eilės gėręs, todėl nuosekliai paaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybių negali. Jeigu nukentėjusieji ir liudytojai sako, kad tai padarė jis, tai jis su visomis jų nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Dabar supranta, kad P. labai stipriai nukentėjo, su jo prašoma priteisti žalos suma sutinka ir ketina ją atlyginti.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 19 d. Sujainių bendruomenės namuose jie šventė tėvo jubiliejų. Šventinę nuotaiką sugadino jaunuoliai. Visų pirma į patalpas bandė patekti neblaivus M. B.. Jam nebuvo leista įeiti į patalpas ir jis buvo išlydėtas į kiemą. Tada kieme prie jo prisikabino F. K.. F. K. pradėjo keiktis, o vėliau perėjo prie aktyvesnių veiksmų. Jie kieme susistumdė. Susistumdymo metu jam buvo suplėšyti marškiniai. F. jaunas, gyvena netoliese, todėl jis nenorėjo jo sužaloti. Stumdymosi metu jis netikėtai gavo vieną stiprų smūgį į veidą. Tą smūgį jam sudavė E. E.. Jam buvo prakirstas antakis, todėl jis įėjo į bendruomenės salę ir plovė nuo veido kraują. Kažkas paskambino į policiją, iškvietė greitąją. Po kelių minučių jaunuoliai grįžo iki bendruomenės patalpų su lazdomis. Tada visi suėjo į vidų ir užsirakino. Būdami pastato viduje girdėjo kaip pagaliai suduodama per langus, duris, bet jie nematė kas tai darė. F. K., būdamas neblaivus, bandė jo atsiprašyti, bet jis jam neatleido. Tai ne pirmas jo netinkamas elgesys ir už tai jis turi atsakyti. Prašė priteisti 300 eurų turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2015 m. spalio 4 d. jis su drauge važiavo iš oro uosto parsivežti Deimantės. Kai įvažiavo į Viduklės geležinkelio stoties teritoriją, pamatė kelio viduryje tamsiai apsirengusį jaunuolį. Kilo grėsmė jį pervažiuoti, todėl jis automobilį sustabdė. Išlipęs iš automobilio bandė jaunuoliui paaiškinti, kad jis pasitrauktų nuo važiuojamosios kelio dalies. Pokalbio metu suprato, kad jaunuolis nėra labai girtas, nes galėjo stovėti ant kojų. Tada jis ėjo prie automobilio ir bandė į jį įsėsti. Daugiau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes prarado sąmonę. Dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi ligoninėje, po to buvo sanatorijoje. Niekas jo neatsiprašė, jokios žalos neatlygino, prašė priteisti 10000,00 eurų neturtinę žalą ir pagal pateiktus dokumentus patirtą turtinę žalą.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad 2015 m. spalio 4 d. ji buvo Viduklės geležinkelio stotyje prie cukrinių runkelių supirkimo punkto su savo draugais. Jie kalbėjosi ir prie jų atėjo trys vaikinai – E. E., A., S. ir F. K.. A. priėjo prie jos, ją apsikabino ir pasakė, kad ji dabar bus su juo. Jai tai nepatiko, ji bandė Aivarą atstumti. Tada A. atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną. Ji pradėjo verkti, garsiai šaukti. A. S. liepė nutilti ir elgėsi dar grubiau. Ji jo bijojo, o kai jis pasakė, kad nušaus, ji dar labiau išsigando ir pasimetė, tiesiog prarado žadą. Ji buvo mačiusi Aivaro nuotrauką su buteliu vienoje rankoje, o kitoje su ginklu, todėl tai dar padidino jo baimę. Pamačiusi, kad nuo namų ateina A. K. ir vedasi šunį, ji vėl pradėjo šaukti. Kai A. prie jų priėjo su šunimi, A. S. atsitraukė. Ji matė kaip A. S. sėdo į Š..Ž. automobilį, o vėliau su juo išvažiavo. A. iškvietė policiją.

Nukentėjusysis Š. Ž. parodė, kad tą vakarą buvo Viduklės geležinkelio stotyje prie cukrinių runkelių aikštelės ir kalbėjosi su E. ir P.. Jie pamatė, kad prie jų ateina trys vaikinai. Vėliau juos pažino. E. ir F. kalbėjosi su jais, o A. S. priekabiavo prie E., atėmė iš jos telefoną, ji priešinosi, verkė. Po to A. norėjo nuvažiuoti su jo automobiliu. Jis įsėdo į automobilį, bandė jį užvesti spynelėje paliktais rakteliais, bet automobilis neužsivedė dėl nusėdusių akumuliatorių.  Po to A. pareikalavo, kad jis juos vežtų. Vaikinai užstūmė jo automobilį, susėdo į automobilio galą ir jis juos vežė už geležinkelio bėgių esantį namą. Pakeliui A. S. jį smaugė saugos diržu, todėl jis jo bijojo. Po to jie išlipo iš automobilio ir A. liepė niekur nenuvažiuoti, nes kitaip jį užmuš. Kai vaikinai išlipo, jis skubiai iš tos vietos pasišalino. Jis tikrai bijojo, kad A. savo grasinimus gali įgyvendinti. Ant kūno matėsi mėlynės. Į gydymo įstaigą nesikreipė todėl, kad dirbo ir neturėjo galimybės išeiti iš darbo.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2015 m. rudenį, mėnesio ir dienos neprisiminė, jis su draugais buvo prie su Sujainių tvenkinio, žvejojo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare „Aibės“ parduotuvėje dar nusipirko alkoholinių gėrimų. Juos išgėrę ėjo link namų. Jiems reikėjo praeiti pro bendruomenės namus. Ten kilo konfliktas tarp Fernando ir Ričardo. Konfliktas truko neilgai, jis buvo neblaivus, todėl daugiau nieko neprisimena.

Liudytoja I. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 19 d. vakare Sujainių bendruomenės salėje jie šventė uošvio jubiliejų. Šventę sugadino pro šalį praeinantys neblaivūs jaunuoliai. Ji pažinojo tik vieną iš jų – F. K.. Ji taip pat buvo išėjusi į kiemą, bandė gražiuoju kalbėtis su jaunuoliais, prašė nurimti. Kai prasidėjo muštynės, ji įėjo į patalpas, nepilnamečius vaikus uždarė patalpoje, nes norėjo juos apsaugoti nuo galimo užpuolimo.

Liudytojas G. A. parodė, kad 2015 m. rudenį, dienos ir mėnesio tiksliai neprisiminė, jis vakare su pusbroliu ėjo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų. Prie parduotuvės  sutiko E. E., F. K.. Jie pakvietė eiti kartu išgerti. Visi kartu ėjo pro bendruomenės namus. Prie bendruomenės namų buvo daug automobilių. Jis suprato, kad ten vyko šventė. Netikėtai kilo konfliktas, jis net nesuprato kas su kuo susipyko. To konflikto metu jam kažkas trenkė kumščiu į nosį, nuo ko jam bėgo kraujas. Jis matė, kad buvo sužalotas ir R. K.. F. K. nenukentėjo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji yra Sujainių bendruomenės pirmininkė. Tą savaitgalį I. K. buvo išnuomotos bendruomenės patalpos šeimos šventei. Po savaitgalio ji sužinojo, kad buvo neramumų ir gali būti sugadintas bendruomenės turtas. Ji apžiūrėjo langus ir duris. Niekas nebuvo sugadinta. Buvo sulankstyta skarda, bet ją išlygino seniūnijos darbuotojas. Bendruomenei žala nepadaryta, todėl ieškinio nepareiškė.

Liudytoja R. P. parodė, kad tą dieną iš Vilniaus oro uosto ji su R. P. parsivežė savo dukrą Deimantę. Įvažiavus į Viduklės geležinkelio stoties teritoriją, pamatė kelio viduryje tamsiai apsirengusį jaunuolį. R. P. važiavo negreitai, todėl automobilį sustabdė. Išlipęs iš automobilio, jis nuėjo pasikalbėti su vaikinu. Ji taip pat išlipo iš automobilio. Vaikinas bandė užsimoti ir suduoti jai, bet pamatęs ją atpažino ir atsiprašė. Ji girdėjo kaip R. prašė vaikino pasitraukti nuo kelio ir leisti pravažiuoti. R. apsisuko ir ėjo prie automobilio, ruošėsi įsėsti į automobilį. Tuo metu A. S. jį suspaudė automobilio durelėmis. Po to jį mušė abu su E.. Jos pradėjo šaukti. R. iš suspaudimo išsivadavo, bet tada iš tamsos išniro E. E. ir jie abu pradėjo smūgiuoti rankomis Raimundui į galvą. Nuo A. S. smūgio R. pargriuvo ant žemės, o pargriuvusį ant žemės jį kojomis spardė E. E.. Iš automobilio išlipo Deimantė ir pradėjo juos šaukti pavardėmis ir jie nuo R. atsitraukė. Nuo E. E. smūgio koja R. prarado sąmonę, jam bėgo kraujas. Kažkas iškvietė greitąją ir policiją.

Liudytoja G. E. parodė, kad 2015 m. spalio 4 d. vakare ji važiavo Žemaičių plentu nuo Nemakščių pusės į Raseinius. Viduklės geležinkelio stoties teritorijoje kelio važiuojamojoje dalyje stovėjo tamsiai apsirengęs vaikinas. Kitoje kelio pusėje taip pat buvo sustojęs automobilis ir vyriškis kalbėjosi su tuo vaikinu. Iš pokalbio ji suprato, kad vyriškis norėjo, kad vaikinas pasitrauktų nuo važiuojamosios kelio dalies. Vyriškiui grįžtant į automobilį, vaikinas šoko prie jo, suspaudė durelėmis. Vyriškis bandė ištrūkti. Matė kaip kitas jaunuolis prišoko prie vairuotojo ir rankomis smūgiavo jam į galvą. Nuo smūgių vyriškis nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Iš kito automobilio iššoko moteriškės, pradėjo jaunuolius šaukti pavardėmis. Vaikinai išsigando ir pabėgo. Jai buvo šokas.

Liudytoja P. S. parodė, kad tą vakarą ji su E. ir Š. buvo Viduklės geležinkelio stotyje cukrinių runkelių aikštelėje ir kalbėjo. Buvo tamsu. Prie jų priėjo trys vaikinai: E., A. ir F.. A. pradėjo kabinėtis prie E., ją įžeidinėjo. E. šaukė, verkė ir jai pavyko išsivaduoti kai A. paleido šunį. Jie E.i pagalbos nesuteikė, nes bijojo su jais buvusių jaunuolių. Po to Š. vežiojo po geležinkelio stotį tuos vaikinus. Grįžęs jis pasakojo, kad jį su diržu smaugė A. ir jis dėl to bijojo.

Liudytoja A. K. parodė, kad tą vakarą išėjo į kiemą ir išgirdo moters balsą. Ji su šunimi ėjo link šaukiančios moters. Artėdama prie moters iš balso atpažino, kad tai jos draugė E. L.. Matė, kad E. bando bėgti link jos. E. buvo šoko būsenoje, verkė, aiškino, kad ją užpuolė. Ji paskambino į policiją ir iškvietė greitąją. Kai aprimo, E. papasakojo, kad ją užpuolė A. S., jai grąsino. E. labai bijojo, kad A. S. jos nesužalotų.

Liudytojas V. G. parodė, kad vykdė tarnybinę užduotį. Jam reikėjo atlikti kratą E. E. namuose. Žinojo, kad tuose namuose niekas negyvena, todėl pasikvietė Nemakščių seniūną ir kartu su pareigūnais pateko į namo vidų. Atidarius laukines duris ir įėjus į koridorių, ant durų staktos rado padėtą ginklą. Ginklas buvo paimtas bei įformintas kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše.

Liudytojas R. M. parodė, kad tą vakarą jis grįžo iš darbo ir išlipo Viduklės geležinkelio stotyje esančioje stotelėje. Jis matė, kad ant važiuojamosios kelio dalies buvo A. S., o jį gainiojosi vyriškis ir bandė suduoti. E. E., norėdamas apginti draugą, tam vyrui sudavė ranka. Daugiau į įvykio aplinkybes jis nesigilino, kas vyko toliau nematė ir nuėjo namo.

Raseinių VTAS atstovė Renata Kizienė paaiškino, kad problemos su F. K. prasidėjo tada, kai tėvai išvyko gyventi į užsienį ir jį paliko vieną namuose. F. padarė kelias nusikalstamas veikas. Paskutiniu metu pradėjo taisytis, todėl prašė skirti švelnesnę bausmę.

Iš pagarsintų liudytojos D. P. parodymų matyti, kad Viduklės geležinkelio stotyje R. P. turėjo sustoti, nes važiuojamojoje kelio dalyje buvo žmogus. Vėliau ji juos atpažino ir matė kaip E. E. ir A. S. mušė R. P..

Iš 2015-09-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, fotolentelės, kurioje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), adresu esantis  bendruomenės namai ir jų teritorija, kur buvo sužalotas R. K.. Įvykio vietoje užfiksuota kraujo pėdsakai ant šaligatvio, laiptų, apgadintos bendruomenės durys, rūsio dangtis (1 t. b. l. 7-14)

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1438 matyti, kad F. K. 2015-09-20 00.05 val., nustatyta 1.59 promilės (2 t. b. l. 3).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1437 matyti, kad E. E. 2015-09-20 00.04 val., nustatyta 1.28 promilės (2 t. b. l. 64).

Iš 2015-09-28 pradėtos ir 2015-10-05 baigtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvados G 313/15(10) matyti, kad R. K. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda. Padaryta galimai įvykio nurodytu laiku, būdu, mažiausiai vieno smūgio pasėkoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1t. b. l. 26).

Iš 2015-10-28 protokolo asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauka matyti, kad  R. K. atpažino E. E. kaip asmenį, kuris 2015-09-19 jam sukėlė fizinį skausmą ir prakirto kairį antakį (1 t. b. l. 31, 32).

Iš 2015-10-04 įvyko vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kur buvo sumuštas R. P. (1 t. b. l. 96, 97).

Iš 2015-10-28 pradėtos ir 2015-11-02 baigtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvados G 347/15(10) matyti, kad R. P. nustatyta odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas, intracerebrinė kraujosruva galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninėje skiltyje sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl intracerebrinės kraujosruvos galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninėje skiltyje sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimas padarytas galimai įvykio nurodytu laiku, būdu, mažiausiai vieno smūgio pasėkoje-ranka , koja ar kitu aplinkos daiktu (1 t. b. l. 104, 105).

Iš 2015-10-07 protokolo asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauka matyti, kad G. E. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris 2015-10-04, apie 19. 30 val., (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamos dalies šlaistėsi, trukdė eismą, spaudė automobilio AUDI vairuotoją durelėmis, sudavė smūgius (1 t. b. l. 137-140).

Iš 2015-10-07 protokolo asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauka matyti, kad G. E. atpažino E. E. kaip asmenį, kuris 2015-10-04, apie 19. 30 val., (duomenys neskelbtini)., ant kelio važiuojamos dalies buvo įvykio metu, kai buvo spaudžiamas automobilio „AUDI“ vairuotojas, bei bėgo iš įvykio vietos (1 t. b. l. 143-146).

2015-10-04 įvyko vietos bei automobilio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kur buvo sutrikdyta vieša tvarka bei pasikėsinimas pagrobti Š. Ž. priklausantį automobilį „VW Passat“ valst, Nr. (duomenys neskelbtini)Automobilis apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, ant jo užfiksuoti įbrėžimai (1 t. b. l. 156,157).

Iš 2015-11-13 protokolo asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauka matyti, kad  Š. Ž. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris 2015-10-04, apie 21.00 val., pasikėsino iš jo pagrobti automobilį, grasino nužudyti, sukėlė fizinį skausmą. (1 t. b. l. 174-177).

2015-10-07 kratos protokolu, fotolentele, apyrašu kur užfiksuota, kad pas E. E. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas galimai dujinis pistoletas Mod. P217, Nr. 014042, 9 mm (1 t. b. l. 215-220)

2015-10-19 apžiūros protokolu kur apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuota pas E. E. atliekama krata (1 t. b. l. 221, 222).

2015-11-11 Šiaulių AVPK Kriminalinių tyrimų biuro specialisto išvada, Nr. 40-U-2094-IS1-972, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. 014042 yra pramoninės gamybos, 9mm kalibro, tinkamas šaudymui, G. M..P217 dujinis-garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais.  Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas C kategorijai (1 t. b. l. 227, 228).

2015-10-12 apžiūros protokolu ir fotonuotrauka, kur užfiksuotas A. S. stovintis ant bėgių su daiktu panašiu į ginklą (1 t. b. l.194-197).

                Išanalizavęs ir įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji F. K. ir E. E. viešoje vietoje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu ir vandališkais veiksmais, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, sugriebė rankomis R. K. už krūtinės, grasino nužudyti, suplėšė marškinius, vieną kartą kumščiu sudavė G. A. į veidą, o atbėgęs E. E. vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į veidą, padarė muštinę kairio antakio žaizdą, nežymiai sutrikdė sveikatą, po to E. E. pagaliu daužė į bendruomenės duris, grasino nužudyti, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir  tvarką. Kaltinamųjų kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo R. K. parodymais, liudytojų I. K., G. A. parodymai.

Kaltinamųjų F. K. ir E. E. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 284 str. 1 d., nes kaltinamieji būdami viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiesiems į veidą sukeldami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

              Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji, E. E. ir A. S. viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, A. S. sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis R. P. į galvą, o pribėgęs E. E. rankomis sudavė, tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių R. P. į galvos kairę pusę, bei šiam nugriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, gulinčiam spyrė į galvą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamųjų E. E. ir A. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 284 str. 1 d., nes kaltinamieji būdami viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų kaltę šiame epizode įrodo nukentėjusiojo R. P., liudytojų R. P., R. M., D. P., G. E. parodymai. Nukentėjęs turėjo sustoti, nes kelio važiuojamojoje dalyje buvo A. S., kuris trukdė eismui, o vėliau į konfliktą įsijungė ir E. E.. Konfliktas vyko važiuojamojoje kelio dalyje, trukdė eismui, sukėlė nepatogumus visiems eismo dalyviams.

              Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji E. E. ir A. S. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matant kitiems asmenims iš chuliganiškų paskatų, tyčia, A. S. sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis R. P. į galvą, o pribėgęs E. E. rankomis sudavė, tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į galvos kairę pusę, bei šiam nugriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, gulinčiam spyrė į galvą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam sužalojimus, dėl kurių buvo sutrikdyta jo sveikata ilgiau nei 10 d. Nors E. E. savo kaltės šiame epizode nepripažino, bet jo neteisėti veiksmai įrodyti liudytojos R. P., D. P., G. E. parodymais. Jos matė kaip buvo sumuštas R. P., matė to sumušimo sukeltas pasekmes ir rūpinosi kaip suteikti nukentėjusiam pagalbą.

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš specialisto išvados matyti, kad R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, ištyrus visus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji E. E. ir A. S. veikdami tyčia, tai yra suvokdami pavojingą savo veikos pobūdį ir norėdami taip veikti, sužalojo nukentėjusįjį, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

              Ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  susijusiu su smurto panaudojimu, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, būdamas agresyviai nusiteikęs, tampė, grasino nušauti E. L., sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusios E. L. parodymai, liudytojų A. K., P. S., Š. Ž. parodymai.

              Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti Š. Ž. priklausantį automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Šias aplinkybes patvirtino nuoseklūs nukentėjusiojo Š. Ž. parodymai, liudytojos P. S. parodymai.

Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė automobilį, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, atsako pagal BK 178 str. 2 d. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Kaltinamasis, grobdamas svetimą turtą, tai yra prieš turto savininko valią, suvokė, kad veikia atvirai, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Tačiau nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nepavyko užvesti automobilio. Todėl A. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti atvirą svetimo turto pagrobimą pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

              Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti Š. Ž., be to tęsdamas nusikalstamą veiką važiuojant nukentėjusiojo automobiliu, grasino nužudyti - nušaunant nukentėjusįjį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo Š. Ž. parodymų, aplinkybės, kurioms esant visa tai nutiko, grasinimo išraiška – A. S. buvo agresyvus, bei tai, kad nukentėjusysis buvo girdėjęs, jog A. S. turi šaunamąjį ginklą, davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas (nužudyti nušaunant) gali būti realiai įvykdytas. Apie šias aplinkybes nukentėjęs papasakojo liudytojai P. S. tuoj po įvykusių aplinkybių. Kaltinamasis, elgdamasis taip kaip aukščiau paminėta, veikė tiesiogine tyčia. Taigi  jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

              Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuojant Š. Ž. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo Š. Ž., automobilyje įrengtu saugos diržu smaugė nukentėjusiajam kaklą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Kaltinamojo padaryta veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi tokiais jo neteisėtais veiksmais – kaklo smaugimu su automobilyje įrengtu saugos diržu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam.    

              Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro, tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nešiojosi minėtą ginklą tęsdamas nusikalstamą veiką. Po to, E. E. gyvenamosiose patalpose, paslėpė ir laikė šaunamąjį ginklą iki 2015 m. spalio 7 d. kartos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojo V. G. parodymais, rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo padaryta veika pagal BK 253 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamasis, neturėdamas leidimo laikė bei nešiojosi šaunamąjį ginklą

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus jie padarė bendrininkų grupėje, o jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis F. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas patenkinamai, padarė nesunkų nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu. F. K. buvo suteikta galimybė pasitaisyti neizoliavus jo iš visuomenės, bet vietoj pasitaisymo jis darė naujas nusikalstamas veikas, administracinės teisės pažeidimus, nepaisė nustatytų apribojimų. Vienas iš apribojimų buvo nebendrauti su M. B., o nusikaltimo padarymo metu būtent su M. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimų taikė papildomas baudžiamojo poveikio priemones. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad  bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei netaikytinas LR BK 92 str. Bausmę atlikti pataisos namuose, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimti teismo salėje.

Kaltinamasis E. E. teisiamas aštuntą kartą, padarė du nesunkius ir  apysunkį  nusikaltimą, už tokios pačios rūšies nusikalstamą veiką teistas 2015-12-09, paskirtos bausmės neatlikęs, byloje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad  bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus  laisvės atėmimą. Paskirta bausmė bendrintina su 2015-12-09 nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis A. S. teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs, padarė dvi apysunkes ir penkias nesunkias veikas. A. S. nerodo noro taisytis, jo padarytos veikos sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiam, padarytos žalos neatlygino. Teismui yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų tiek nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tiek ir civilinis ieškovas Kauno teritorinės ligonių kasos patyrė žalos teikdamas gydymo paslaugas.

Nukentėjęs R. P. šioje byloje yra pareiškęs 10000,00 Eur civilinį ieškinį dėl  neturtinės žalos atlyginimo ir 412,82 Eur. dėl turtinės žalos, o R. K. 600,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo R. P. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamųjų kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamųjų priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs R. P. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti. Analogiška situacija su nukentėjusiuoju R. K.. Jis sužalotas šventės metu, jam bėgo kraujas, jautė nepatogumus, atsirado nesaugumo jausmas. Visai tai sudaro pagrindą neturtinei žalai priteisti. Dėl turtinės žalos priteisimo nepateikti rašytiniai įrodymai dėl gydymosi metu patirtų išlaidų, o už suplėšytus marškinius žala atlyginta.

Iš kitos pusės, teismas, taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiųjų R. P. ir R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str.  teismas

n    u    s    p    r    e    n    d   ž   i   a  :

                  F. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti  dalinio sudėjimo būdu su 2015-06-11 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia 2016-02-10. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti į suėmimą, suimti teismo salėje. Iki įsiteisės nuosprendis paskirti kardomąją priemonę- suėmimą.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 09-19 iki 2015-09-21, nuo  2015-10-05 iki 2015-10-06.

E. E. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 straipsnio 1 dalį (R. K. epizodas) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (R. P. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių;

             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

          Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 punktu paskirtas bausmes pagal LR BK 284 str. 1 d. ( R. P. epizodas) ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. , 4 d. šią bausmę subendrinti su LR BK 284 str. 1 d. (R. K. epizodas) paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2015-12-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 3 (trejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016-02-10. Bausmę atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2015-09-19 iki 2015-09-21, nuo 2015-10-04 iki 2015-10-06 ir nuo 2015-10-23 iki 2016-02-09. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

A. S. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 straipsnio 1 dalį (R. P. epizodas) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (E. L. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d (Š. Ž. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.  2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagal LR BK 284 str. 1 d. (R. P. epizodas) ir 138 str. 2 d. 8 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2(dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagal LR BK 284 str. 1 d. (E. L. epizodas), LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 1 d., LR BK 145 str. 1 d., LR BK 40 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2(dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su LR BK 253 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.  Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia 2016-02-10. Iki įsiteisės nuosprendis paskirti kardomąją priemonę suėmimą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2015-10-04 iki 2015-10-06, nuo 2015-10-06 iki 2016-02-09.

Priteisti iš A. S. ir E. E. solidariai 412,82 Eur turtinės ir 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam R. P..

Priteisti iš F. K. ir E. E. solidariai 600,00 Eur. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam R. K..

              Daiktinį įrodymą pramoninės gamybos revolverį Nr. 014042, saugomą Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui sunaikinti.

              Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Irena Narbutienė