Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-62-2207-11].doc
Bylos nr.: A-62-2207-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

xx

                                                                     Administracinė byla Nr. A62–2207/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01569-2010-7

       Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

   

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugsėjo 22 d.

 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo įgaliotam atstovui M. A.,

atsakovo atstovui L. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo                 O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

 

I.

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2010 m. vasario 24 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas O. J. informuotas, kad jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes yra duomenų, kad jis nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 56-iais atvejais  nepateikė  nustatyta tvarka  specialisto išvadų ir fotolentelių, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 2 d. 11 atvejų nepateikė  šių dokumentų ir neįregistravo  nė vieno atlikto procesinio veiksmo,  be to, nuo 2010 m. vasario 3 d. nebuvo darbe ir apie tai neinformavo vadovybės, nepranešė apie nedarbingumo pažymėjimo pratęsimą ir tuo padarė tarnybinius pažeidimus (b. l. 45).  

Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-45 (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada) buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities VPK Kriminalinių tyrimų skyriaus (toliau – ir KTS) Pirmojo poskyrio specialisto O. J. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn (b. l. 17-21).

Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 10-TE-205 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui O. J.” (toliau – ir Įsakymas) inspektoriui O. J., Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio specialistui, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 16).

 

              II.

 

              Pareiškėjas O. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 10-TE-205 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui O. J.“.

              Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jis netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių jo darbą, reikalavimus. Pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo  išvada ir paskirta nuobauda nesutiko. Teigė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai bei objektyviai neįvertinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių bei netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas buvo nepagrįstai bei neteisėtai konstatuotas objektyviojo ir subjektyviojo tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimas. Nesutiko, kad jis 55 atvejais neužpildė elektroninės registracijos žurnalo formos, tuo pažeisdamas savo pareigybės aprašymo reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog nei jo pareigybės aprašyme, nei kituose teisės aktuose nėra konkretizuotas sąvokos „laiku” turinys. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinių tyrimų skyriaus Pirmajame poskyryje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią elektroninę registracijos žurnalo formą užpildydavo iki mėnesio, kurį buvo atlikti konkretūs veiksmai įvykio vietose, pabaigos. Todėl, vadovaudamasis savo pareigybės aprašymu bei susiklosčiusia praktika, iškart po įvykio vietose atliktų veiksmų užpildydavo popierinę registracijos žurnalo formą, o vėliau, iki einamojo mėnesio pabaigos, ir elektroninę registracijos žurnalo formą. Taip pat nesutinka, kad pažeidė įvykio vietos apžiūros ir specialisto išvadų teikimo teisinius pagrindus, įtvirtintus teisės aktuose. Nurodė, jog šiuos klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad specialisto išvada surašoma atlikus objektų tyrimą, o tais atvejais, kai tyrimas neatliekamas, surašomas įvykio vietos (objekto) apžiūros protokolas (jį surašo įvykio vietą apžiūrintis ikiteisminio tyrimo pareigūnas). Pažymėjo, kad dažniausiai objektų tyrimo įvykio vietoje atlikti nebūna objektyvių (techninių) galimybių, todėl jis, kaip Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio specialistas teisės aktų nustatyta tvarka įformina ir paima galimus nusikalstamos veikos pėdsakus, daiktus, dokumentus ir/ar kitus reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turinčius objektus, tačiau jų tyrimo neatlieka. Neatlikęs objektų tyrimo, specialisto išvados surašyti negali, todėl tik pasirašo ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame įvykio vietos (objekto) apžiūros protokole. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais atvejais specialisto išvados nesurašė ir nepateikė teisėtai, t. y. todėl, kad tais atvejais įvykio vietos (objektų) tyrimo neatliko. Pažymėjo ir tai, jog įvykio vietos ar objekto tyrimas atliekamas ne specialisto nuožiūra, o tik esant teisiniam tokio tyrimo atlikimo pagrindui. Tačiau nė vienu iš tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų atveju užduotis atlikti objektų tyrimą jam nebuvo suformuluota bei pateikta. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 90 straipsnio 2 dalies nuostatos specialistui, atlikusiam pavestą objektų tyrimą, suteikia diskrecijos teisę spręsti, kokiu būdu atliktą tyrimą įforminti – atskiru dokumentu ar atliekant atitinkamus įrašus tyrimo veiksmo protokole. Tuo tarpu Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko raštu, už kurio tariamą pažeidimą jam paskirta tarnybinė nuobauda, iš KTS specialistų reikalaujama visais atvejais specialisto išvadą surašyti atskiru dokumentu. Manė, kad toks Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko nurodymas prieštarauja BPK 90 straipsniui, t. y. laikytinas neteisėtu, todėl negali ir neturi būti vykdomas. Pažymėjo, kad apie tai ne kartą žodžiu yra informavęs savo vadovybę, tačiau į išsakytas pastabas atsižvelgta nebuvo. Teigė, kad jo atžvilgiu nepagrįstai bei neteisėtai buvo pritaikytas priešingas principas ir tarnybinė atsakomybė pritaikyta už neteisėto nurodymo nevykdymą. Paaiškino, kad nustatytais terminais fotolentelių duomenų bazėje išsaugoti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, o būtent dėl lėto interneto ryšio bei ribotų techninių sistemos „MOSS” galimybių. Nurodė, kad tikrinant jo nurodytas aplinkybes turėjo būti apklausti visi su sistema „MOSS” dirbantys Vilniaus apskrities VPK KTS pareigūnai, o ne tik vieno skyriaus padalinio darbuotojai. Atkreipė dėmesį, jog  tiesioginio viršininko neinformavo tik apie paskutinį nedarbingumo pažymėjimo pratęsimą nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. vasario 22 d., tačiau apie nedarbingumo pažymėjimo užbaigimo dieną savo tiesioginį viršininką informavo telefonu. Manė, jog jo veiksmai laikytini formaliu pažeidimu ir vertintini kaip mažareikšmiškumas, nesudarantis pakankamo pagrindo tarnybinei nuobaudai, juo labiau tokiai griežtai jos rūšiai, skirti.

              Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo O. J. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

              Nurodė, kad O. J. padaryti pažeidimai įrodyti neginčijamai. Pažeidimai buvo padaryti pareiškėjo veiksmais, kuomet jis laiku neužpildė dalyvavimo procesiniuose veiksmuose registracijos žurnalo elektroninės formos, nustatyta tvarka nesurašė specialisto išvadų ir nepadarė fotolentelių, nustatyta tvarka neinformavo tiesioginio vadovo apie nustatytą nedarbingumo laikotarpį, t. y. nevykdė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų. Anot atsakovo, šie pažeidimai yra vertintini kaip tarnybiniai nusižengimai, padaryti priešingais teisei kaltais (netiesioginė tyčia, kai asmuo supranta (privalo suprasti) savo veikos žalingumą, numato (privalo numatyti) jos padarinius, nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti) veiksmais. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, kad registracijos žurnalą galima pildyti iki mėnesio po konkrečių veiksmų atlikimo pabaigos neatitinka tikrovės. Nurodė, kad apie tai, jog pareiškėjas O. J. laiku nepildė elektroninio žurnalo apie atliktus procesinius veiksmus, nurodė Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Pirmojo poskyrio vyresnysis specialistas A. V. bei Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Pirmojo poskyrio viršininkas G. B.. Pažymėjo, kad objektyviai ištyrė, jog pareiškėjas 55 atvejais nesurašė specialisto išvadų nei atskiru dokumentu, nei įvykio vietos apžiūros protokoluose. Akcentavo, kad 2010 m. kovo 30 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Pirmojo poskyrio vyresnysis specialistas A. V. bei specialistai V. C., G. P., D. K., T. J., dirbantys nuo 2009 m. rugsėjo 14 d., kartu su specialistu O. J., tarnybiniuose pranešimuose dėl darbo su sistema „MOSS” nurodė, kad nors nuo 2009 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31d. Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, kur dirbo minėti specialistai, ryšys buvo lėtas ir nestabilus, bet tai iš esmės darbui netrukdė. Nors su kompiuteriu dirbo pakaitomis ir kompiuterių tinklo ryšys nebuvo geras, visi specialistai, išskyrus pareiškėją O. J., parengdavo medžiagas ir duomenis įkeldavo laiku. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio vyresnysis specialistas A. V. visiems specialistams paaiškino informacijos įkėlimo tvarką bei pateikė atspausdintą instrukciją, kurią pakabino prie kompiuterio ant sienos. Specialistas O. J. nė karto raštu neinformavo tiesioginį viršininką arba skyriaus viršininką dėl problemų, įkeliant informaciją į sistemą „MOSS”, neprašė paaiškinti, kaip tai reikia daryti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas O. J. dėl laiku nepateiktų fotolentelių baudžiamas jau ne pirmą kartą. Dėl fotolentelių nepateikimo virš devynių mėnesių jis 2002 m. rugsėjo 25 d. gavo papeikimą,                      o 2005 n. liepos 19 d. – pastabą.

 

III.

 

          Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,                         2010 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo O. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

              Pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų G. B., A. V. ir G. J. parodymus ir rašytinius byloje esančius įrodymus bei pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė nevykdęs reikalavimų rašyti specialisto išvadas, nes laikė tokią tvarką neteisėta, o  atlikti atliktų veiksmų registraciją elektroniniame žurnale, perkelti ir saugoti elektroninės formos fotolenteles neskubėjo, nes, anot jo, nėra nustatyta terminų šiam veiksmui atlikti. Teismas nurodė, kad priimti žinybiniai aktai nustatė, jog registracija elektriniame žurnale turi būti atliekama per penkias darbo dienas, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. BPK 90 straipsnis nustato, kad, atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu arba gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, specialistas pasirašo. Anot teismo, žinybiniais aktais tvarka, pagal kurią specialistas savo dalyvavimą įvykio vietos apžiūroje ir veiksmų rezultatus turi įforminti atskiru dokumentu, neprieštarauja minėto BPK straipsnio nuostatoms. Todėl pareiškėjo paaiškinimas, kad šis nurodymas nebuvo vykdomas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis BPK reikalavimams, teismo įvertintas kritiškai ir atmestas. Pažymėjo, jog pareiškėjui O. J. buvo inkriminuojama, kad jis ne laiku informavo savo viršininką apie galimą nedarbingumo laikotarpį. Anot teismo, pareiškėjo pateikta mobilaus telefono skambučių išklotinė patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad pats pareiškėjas skambino savo viršininkui ir pranešė apie galimą nedarbingumą, tačiau apie tai, kad jis informavo viršininką apie gautą nedarbingumo pažymėjimą ir nedarbingumo laikotarpį, duomenų teismui nepateikta. Pažymėjo, kad liudytojas G. B. patvirtino inkriminuotas aplinkybes, kad pareiškėjas jo neinformavo apie tai, ar buvo išduota nedarbingumo pažyma ir koks nedarbingumo laikotarpis. Nurodė, kad pareiškėjas jau buvo baustas už tarnybinius nusižengimus, todėl paskirta viena iš švelniausių  tarnybinių nuobaudų (papeikimas) yra adekvati padarytiems pažeidimams.

 

IV.

 

                 Pareiškėjas O. J. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, panaikinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 10-TE-205 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui O. J.“.

              Nurodo, kad sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus bei pritaikius materialines teisės normas, taip pat išsamiai bei visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai bei vienareikšmiškai nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimo. Pažymi, kad jo tariamai įvykdytas tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs savalaikiu elektroninės formos registracijos žurnalo neužpildymu, buvo kvalifikuotas pagal Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. kovo                2 d. įsakymu Nr. 10-V-209 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo 7.4 punktą, o ne pagal kuriuos nors kitus žinybinius teisės aktus. Todėl mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai bei neteisėtai peržengė 2010 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-45 suformuoto kaltinimo ribas ir savarankiškai konstatavo kitų žinybinių teisės aktų pažeidimą, net nenurodydamas konkrečių teisės normų, kurių reikalavimus jis pažeidė. Pažymi, kad sąvokos „laiku“ turinys minėtame pareigybės aprašymo punkte nėra konkretizuotas ir todėl objektyviai neįmanoma nustatyti momento, nuo kurio turėtų būti laikoma, kad registracijos žurnalo elektroninė forma yra užpildyta ne laiku. Dėl specialistų išvadų pateikimo atkartoja argumentus, išdėstytus skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nustatyta žinybiniais aktais tvarka, pagal kurią specialistas savo dalyvavimą įvykio vietos apžiūroje ir veiksmų rezultatus turi įforminti atskiru dokumentu, neprieštarauja BPK 90 straipsnio nuostatoms. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus, išdėstytus skunde, ir neteisingai konstatavo, kad specialisto išvadą privalėjo surašyti kiekvieną kartą po dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, t. y. nesant nei atskiro juridinio (suformuotos užduoties), nei faktinio (gautų objektų tyrimo rezultatų) pagrindo. Taip pat, anot pareiškėjo, nepagrįstas teismo argumentas, jog savo surašomą specialisto išvadą visuomet privalėjo forminti atskiru dokumentu. Vadovaujasi BPK 90 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžia, kad      BPK nuostatos specialistui, atlikusiam pavestą objektų tyrimą, suteikia diskrecijos teisę spręsti, kokiu būdu atliktą tyrimą įforminti – atskiru dokumentu ar atliekant atitinkamus įrašus tyrimo veiksmo protokole. Tuo tarpu Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko raštu, už kurio tariamą pažeidimą jam paskirta tarnybinė nuobauda, iš Vilniaus apskrities VPK KTS specialistų reikalaujama visais atvejais specialisto išvadą surašyti atskiru dokumentu, t. y. šiuo Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko raštu yra susiaurinamas BPK 90 straipsnio 2 dalies turinys. Šiuo atveju, anot pareiškėjo O. J., reikėjo vadovautis aukštesnės teisinės galios teisės aktu, t. y. BPK 90 straipsnio 2 dalimi, o ne Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko nurodymu. Dėl nepranešimo apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą ir jo trukmę pažymi, kad apie nedarbingumo trukmę ir jo užbaigimą savo viršininką informavo telefonu, taip pat nedarbingumo pažymėjimo kopiją siuntė elektroniniu paštu, todėl mano, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė.

              Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo O. J. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad pagal Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 10-V-209 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Pirmojo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo 7.4 punkto reikalavimus specialistas laiku pildo registracijos žurnalą ir jo elektroninę formą. Skyriaus viršininkas bei poskyrio viršininkai reikalauja, kad žurnalas bei jo elektroninė forma būtų užpildyti budėjimo dieną, išimties atveju, jei specialistas grįžo į komisariatą pasibaigus budėjimo laikui, sulūžo kompiuteris ir t. t., buvo leidžiama elektroninę žurnalo formą užpildyti per artimiausią budėjimą. Pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmajame poskyryje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią elektroninę registracijos žurnalo formą buvo leista pildyti iki mėnesio, kurį buvo atlikti konkretus veiksmai įvykio vietose, pabaigos, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad šie pažeidimai įrodyti liudytojų parodymais, jų tarnybiniais pranešimais. Dėl specialistų išvadų pateikimo atsakovas nurodo, kad objektų tyrimą atlieka specialistas. Užduotis atlikti objektų tyrimą duodama raštu tik specialistui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 205 straipsnio komentaru. Anot atsakovo, pagal BPK 90 ir 205 straipsnius specialisto išvada surašoma visada, kada įvykio vietos apžiūros metu ieškomi nusikalstamos veikos pėdsakai ir kiti objektai, turintis reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Jeigu įvykio vietoje nėra techninių galimybių atlikti visapusišką tyrimą, atliekamas preliminarus tyrimas, kad nustatyti, kokius pėdsakus reikia imti tolimesniam laboratoriniam tyrimui, o kokie netinka jo palikusio objekto identifikavimui. Pėdsakų ir kitokių objektų pirminį tyrimą, anot atsakovo, specialistas privalo atlikti visada. Atkreipia dėmesį į 2008 m. liepos 11 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme                       Nr. 5-V-398 „Dėl objektų tyrimų, ekspertizių atlikimo ir paaiškinimų teikimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre bei teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padaliniuose nuostatų patvirtinimo“ 7 išdėstytas nuostatas. Dėl fotolentelių atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nė karto raštu neinformavo tiesioginio viršininko arba skyriaus viršininko dėl problemų, įkeliant informaciją į sistema „MOSS“, neprašė paaiškinti, kaip tai reikia daryti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėl laiku nepateiktų fotolentelių baudžiamas jau ne pirmą kartą.

 

                Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

V.

 

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 10-TE-205, kuriuo pareiškėjui O. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 8), pagrįstumas ir teisėtumas. Minėtas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK 2010 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-45 (b. l. 17-20), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi.

Pareiškėjas O. J. yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų skyriaus Pirmojo poskyrio specialistas – statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 28), todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (byloje aktuali 2008 m. lapkričio 14 d. redakcija Nr. X-1820) (toliau – ir Statutas, Vidaus tarnybos statutas).

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 (byloje aktuali                          2009 m. lapkričio 18 d. redakcija Nr. 1V-612) patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas O. J. yra kaltinamas padaręs šiuos keturis tarnybinius nusižengimus: pirma, atlikęs tyrimo veiksmus įvykio vietose 2009 m. spalio-gruodžio mėnesiais 55-iais atvejais laiku neužregistravo atliktų veiksmų registravimo elektroniniame žurnale (pažeistas Vilniaus apskrities VPK 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 10-V-209 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.4 punkto reikalavimas); antra, 50-ia atvejų nepateikė Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnams specialisto išvados ir bent 27-iais atvejais minėto Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo bylose nėra pareiškėjo, kaip Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio specialisto, išvadų (pažeistas Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko 2009 m. spalio 2 d. rašte Nr. 10-S-18810 išdėstytas nurodymas dėl specialistų išvados pateikimo, Pareigybės aprašymo 7.1 punktas bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padalinių ir policijos komisariatų kriminalinės policijos skyrių (poskyrių) kriminalistinių tyrimų specialistų veiklos organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 33.12 punktas, trečia, 55-ių fotolentelių per penkias darbo dienas neišsaugojo nustatyta elektronine forma (pažeistas Instrukcijos                        33.10 punktas ir Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko 2009 m. spalio 2 d. rašte Nr. 10-S-18810 išdėstytas nurodymas dėl fotolentelių išsaugojimo elektronine forma); ketvirta, nustatyta tvarka neinformavo tiesioginio vadovo apie nedarbingumo laikotarpius (pažeistas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 10-V-213 patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 29 punktas.

Pareiškėjas O. J. apeliaciniu skundu nesutinka su jam pareikštais kaltinimais dėl tarnybinių nusižengimų padarymo, teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo argumentai pagrįsti tik dėl dalies tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų tarnybinių nusižengimų.

Pasisakydama dėl pirmojo pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio pažeidimo (dėl atliktų tyrimo veiksmų neįregistravimo elektroniniame žurnale) teisėjų kolegija pažymi, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Statuto 2 str. 6 d.). Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Šiuo aspektu yra išsamiai pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje administracinėje byloje              Nr. A8–281/2007. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Pareigybės aprašymas 7.4 punkte, kurio nesilaikymu kaltinamas pareiškėjas, įtvirtintas abstraktus reikalavimas laiku pildyti registracijos žurnalą ir jo elektroninę formą, t. y. minėtame Pareigybės aprašyme sąvoka „laiku“ nedetalizuota, o atsakovas kito specialaus teisės akto, kuris aiškiai reglamentuotų atliktų tyrimo veiksmų registravimo terminus, nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad terminas (5 dienos) yra numatytas žinybiniuose aktuose, tačiau ši išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais ir yra akivaizdžiai neteisinga. Pats teismas nenurodė konkretaus teisės akto ir normos, įtvirtinančios tokią taisyklę. Atsakovo atstovas S. B. paaiškino, kad iš specialistų yra reikalaujama duomenis suvesti tą pačią dieną, kai grįžtama iš įvykio vietos apžiūros, išskirtiniais atvejais – kitą darbo dieną. Tuo tarpu liudytojas  G. B., Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio viršininkas, parodė, kad yra vienintelis griežtas reikalavimas – duomenis  į elektroninį žurnalą suvesti iki ketvirčio pabaigos (b. l. 142). Šie paaiškinimai ir parodymai tik patvirtina,  kad jokio imperatyvaus vidaus teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo dėl duomenų suvedimo į elektroninį žurnalą per konkretų terminą nėra.  Esant neaiškiam teisiniam reglamentavimui, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas ne laiku užregistravo įvykius elektroniniame žurnale, todėl netinkamai vykdė tarnybines pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas pagrįstai apkaltintas pažeidęs Reglamento 29 punktą, nes neinformavo tiesioginio vadovo nustatyta tvarka apie nedarbingumo laikotarpius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis informavo viršininką apie gautą nedarbingumo pažymėjimą ir nedarbingumo laikotarpį, taip pat vadovavosi liudytojo G. B. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui. Reglamento 29 punkte numatyta: „Vilniaus apskrities VPK darbuotojas, negalintis atvykti į darbą nustatytu laiku, privalo nedelsdamas informuoti savo tiesioginį vadovą. Kai į darbą neatvykstama dėl ligos, privaloma apie tai pranešti tiesioginiam vadovui ir darbuotojui, tvarkančiam darbo laiko apskaitą, pirmąją nedarbingumo dieną. Taip pat darbuotojas turi tiesioginiam vadovui pranešti apie gydytojo nustatytą nedarbingumo laikotarpį ir apie visus nedarbingumo laiko pratęsimus, ne vėliau kaip kitos darbo dienos pradžioje“ (b. l. 112-121). Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas O. J. 2010 m. vasario 3-22 d. nebuvo darbe dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl ligos (b. l. 40). Iš mobilaus telefono skambučių išklotinės (b. l. 47) nustatyta, kad pareiškėjas apie 7.56 val. skambino tiesioginiam viršininkui G. B., kas iš esmės patvirtina pareiškėjo argumentus, jog jis pranešė apie ligą bei paneigia G. B. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, kad pareiškėjas neskambino ir neinformavo apie ligą, o skambinti ir ieškoti pareiškėjo teko jam pačiam (b. l. 37). Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog G. B. skambinimo pareiškėjui faktas nenustatytas (b. l. 19). Pareiškėjas nurodė, kad informavo apie visus nedarbingumo pratęsimus, išsiųsdamas elektroninį laišką G. B. ir S. B.. Jo argumentus iš esmės patvirtina S. B. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, kad elektroniniu paštu gavo pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimo kopiją, kurioje nedarbingumo laikotarpis buvo atžymėtas iki 2010 m. vasario 18 d. (b. l. 39). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje nedarbingumo pažymėjimo kopijoje nebuvo žymos apie nedarbingumo laikotarpio užbaigimą, kas suponuoja išvadą, kad atsakovui, net ir atskirai apie tai neinformavus, turėjo būti žinoma, jog nedarbingumas pareiškėjui toliau yra tęsiamas. Be to pareiškėjas nurodė, kad skambino telefonu ir pranešė apie paskutinio nedarbingumo laikotarpį (b. l. 7, 161). Šios aplinkybės yra nepaneigtos. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimuose, pateiktuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, neišdėstė pozicijos dėl aptariamo pareiškėjui pareikšto kaltinimo, nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo versiją. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203-2005). Kadangi pareiga įrodyti padarytą tarnybinį nusižengimą tenka atsakovui, byloje nesant pakankamai duomenų nei patvirtinti, nei paneigti Reglamento 29 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimą, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas veikė ne pagal minėto teisės akto nuostatas ir šį jo veikimą laikyti tarnybiniu pažeidimu.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo O. J. apeliacinio skundo argumentais, kad jis nepadarė kitų dviejų tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų pažeidimų (dėl specialisto išvadų nepateikimo ir fotolentelių neišsaugojimo elektronine forma) ir šioje dalyje pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pasisakant dėl pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn už pirmąjį iš paminėtų nusižengimų pagrįstumo, pažymėtina, kad pareiškėjo O. J., kaip Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio specialisto, pareigą elgtis atitinkamu būdu, t. y. atliekant įvykio vietose tyrimo veiksmus surašyti specialisto išvadą ir ją pateikti atitinkamiems pareigūnams, suponuoja Instrukcijos 33.12 punktas, kuriame inter alia numatyta, kad kriminalinių tyrimų specialistas surašo įvykio vietos (objekto) apžiūros protokolą ar įvykio vietos tyrimo specialisto išvadą, kurią su visais priedais (schemomis, grafikais, planais, nuotraukomis bei kitokia vaizdine informacija) pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b. l. 104-110), Pareigybės aprašymo 7.1 punktas, įtvirtinantis, kad Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio pareigas einantis valstybės tarnautojas operatyviai išvyksta į įvykio vietas, atlieka įvykio apžiūrą bei tyrimą, surašo įvykio vietos apžiūros protokolą ar įvykio vietos tyrimo specialisto išvadą (b. l. 103),  Vilniaus VPK KTS viršininko 2009 m. spalio               2 d. rašte Nr. 10-S-18810 išdėstytas nurodymas specialistui, dalyvaujančiam apžiūrint įvykio vietą, grįžus į darbo vietą atskiru dokumentu surašyti specialisto išvadą pagal BPK 90 straipsnio reikalavimus ir ją per 5 darbo dienas išsiųsti tyrėjui arba prokurorui, vadovavusiam įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 122). Pareiškėjas O. J., neigdamas, kad padarė minėtą tarnybinį pažeidimą, nesutiko, jog privalėjo surašyti specialisto išvadą. Pažymėjo, kad tam nebuvo nei juridinio (nebuvo duota užduotis), nei faktinio (gautų objektų tyrimo rezultatų) pagrindo. Šie pareiškėjo argumentai prieštarauja procesinės objektų tyrimo tvarkos teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms. Sistemiškai įvertinus BPK 90 ir 205 straipsnių, Instrukcijos 33.4, 33.6 punktų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 5-V-398 „Dėl objektų tyrimų, ekspertizių atlikimo ir paaiškinimų teikimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre bei teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padaliniuose nuostatų patvirtinimo“  7 punkto nuostatas, matyti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui (koks ir yra pareiškėjas) užduotis raštu atlikti objektų tyrimą neduodama, pirminį įvykio vietos (objektų) tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas (specialistas) privalo atlikti visada, kai siekiama surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, tyrimo išvadas įforminant specialisto išvadoje, objektų tyrimas atliekamas įvykio vietoje ir tik tam tikrais atvejais – laboratorijoje. BPK 207 straipsnyje yra įtvirtintas atskiras procesinis veiksmas – įvykio vietos apžiūra, kuri atliekama, kai nėra būtinybės ištirti daiktus ar kitus objektus, t. y. tokiu atveju objektų tyrimas pagal BPK 205 straipsnį neatliekamas ir specialisto išvada nerašoma. Pareiškėjas, neigdamas pareigą surašyti specialisto išvadą ir nurodydamas, kad objektų tyrimo neatliko, iš esmės teigia, kad veikė BPK 207 straipsnio pagrindu. Tačiau atsakovo atstovas S. B. paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK KTS Pirmojo poskyrio specialistai pagal BPK 207 straipsnį į įvykį nevažiuoja, jie kviečiami tik į įvykius, kur būtina atlikti tyrimą (b. l. 145-146). Šiuos paaiškinimus patvirtina liudytojo A. V. parodymai, kad jis pats važinėja į įvykio vietas ir surašinėja specialisto išvadas, šių išvadų nerašo išskirtiniais atvejai, bet apie tai informuoja viršininką (b. l. 143). Liudytojas G. J. taip pat paaiškino, kad specialistas į įvykio vietą važiuoja tik tais atvejais, kai yra reikalingas, t. y. kai yra būtina surasti objektus ir juos ištirti, rezultatus įforminant specialisto išvadoje (b. l. 143-144). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės paneigia pareiškėjo keliamą versiją ir sudaro pagrindą jo argumentus laikyti siekiu išvengti tarnybinės atsakomybės. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KTS viršininko 2009 m. spalio 2 d. rašte                          Nr. 10-S-18810 įtvirtinto nurodymo prieštaravimo BPK 90 straipsnio 2 daliai kaip nešalinantį pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Nėra jokio pagrindo teigti, kad minėte rašte išdėstytas nurodymas, vien dėlto, kad įpareigoja visais atvejais specialisto išvadą įforminti atskiru dokumentu, yra akivaizdžiai neteisėtas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu nurodymu, galėjo Vilniaus VPK KTS viršininko veiksmus skųsti įstatymo nustatyta tvarka, o ne savavališkai atsisakyti vykdyti nurodymą. Pažymėtina, kad iš paties pareiškėjo O. J. argumentų matyti, jog jis specialistų išvadų nerašė ne dėl minėtos priežasties, o dėl to, jog subjektyviai laikė, kad tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl šiuo atveju išvados įforminimo teisėtumo klausimas yra neaktualus ir nepaneigia pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad tarnybinis pažeidimas (dėl specialisto išvados nesurašymo ir nepateikimo) yra įrodytas.

Taip pat įrodyta pareiškėjo kaltė ir dėl antrojo aukščiau paminėto tarnybinio nusižengimo. Instrukcijos 33.10 punkte inter alia nurodyta, kad kriminalinių tyrimų specialistas per penkias darbo dienas pagamina ikiteisminio tyrimo vaizdinę medžiagą ir pateikia pasirašytinai (arba išsiunčia) ikiteisminio tyrimui pareigūnui, apie tai pažymėdamas fotografijų darbų apskaitos žurnale (b. l. 104-110). Vilniaus apskrities VPK KTS viršininko 2009 m. spalio 2 d. rašte Nr. 10-S-18810 buvo išdėstytas nurodymas, esant ribotoms materialinėms galimybėms, fotolenteles skaitmeniniame pavidale išsaugoti Vilniaus apskrities VPK serveryje ir jas atspausdinti tik pareikalavus tyrėjui arba prokurorui (b. l. 122). Taigi, vadovaujantis šiais teisės aktais, pasikeistus specialistų, dirbančių vietose, apžiūrų įforminimo tvarkai, pareiškėjui nebereikėjo per penkias dienas atspausdinti fotolentelių, tačiau jis privalėjo per šį terminą jas patalpinti į Vilniaus apskrities VPK serverį. Pats pareiškėjas neneigė, kad šios pareigos nevykdė, tačiau teigė, jog dėl padaryto tarnybinio nusižengimo nėra jo kaltės. Anot pareiškėjo, fotolentelės elektronine forma nustatytoje vietoje nebuvo išsaugotos dėl objektyvių priežasčių – lėto interneto ryšio bei ribotų techninių sistemos „MOSS“ galimybių. Pažymėtina, kad šie jo argumentais buvo išanalizuoti ir patikrinti tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Net penkių Vilniaus apskrities VPK KTS specialistų (A. V., V. C., G. P., D. K. ir T. J.) paaiškinimai patvirtina, kad visi specialistai buvo apmokyti dirbti su sistema „MOSS“, nors interneto ryšys buvo lėtas ir nestabilus, tai nesutrukdė jiems tinkamai ir laiku atlikti tarnybines užduotis (b. l. 31-36). Pareiškėjas teigė, kad šie asmenys yra šališki, tačiau nenurodė jokių objektyvių duomenų šiam faktui patvirtinti. Vien pareiškėjo subjektyvios abejonės nesudaro pagrindo netikėti net penkių analogiškas aplinkybes nurodžiusių asmenų paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad konkrečiu atveju ne lėtas interneto ryšys ar sistemos „MOSS“ nepakankamos techninės galimybės, o paties pareiškėjo O. J. aplaidus požiūris į atliekamas tarnybines pareigas lėmė tarnybinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo kaltė dėl aptariamo tarnybinio nusižengimo padarymo, už ką jis pagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, laikytina įrodyta.

Nors dėl išdėstytų argumentų sumažėjo nusižengimų, už kuriuos pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė, apimtis, tai nesuponuoja galimybės panaikinti skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir įrodyti du tarnybiniai pažeidimai, net ir eliminavus kitus du tarnybinius pažeidimus, yra pakankamas pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę. Įvertindama paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumą padarytiems tarnybiniams pažeidimams, teisėjų kolegija atsižvelgia į Statuto 26 straipsnio                1 dalies nuostatą, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui už tarnybinius nusižengimus skiriama atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Konkrečiu atveju pareiškėjas O. J. padarė net du tarnybinius pažeidimus, anksčiau yra ne kartą baustas tarnybinėmis nuobaudomis (iš jų – ir už analogiškus  tarnybinius pažeidimus), kas neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip pareigūną, rodo jo aplaidų požiūrį į atliekamas tarnybines pareigas. Vadovaudamasi šiais argumentais  bei įvertinusi tarnybinių pažeidimų padarymo aplinkybes, pareiškėjo išdėstytus motyvus, neigiant kaltę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui paskirta viena švelniausių tarnybinių nuobaudų – papeikimas – nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė administracinę bylą, todėl jo naikinti ar keisti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                          140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

              Pareiškėjo O. J. apeliacinį skundą atmesti.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

 

 

              Teisėjai                                                        Antanas Ablingis

 

             

                                                                                    Romanas Klišauskas

             

 

                                                                                    Ričardas Piličiauskas