Civilinė byla Nr. e2-948-943/2016

                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00354-2016-6

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų: uždarosios akcinės bendrovės „BioOptimus“, J. Č. ir D. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic clinic“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4035-262/2016, pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams: uždarajai akcinei bendrovei „BioOptimus“, J. Č., D. K. bei uždarajai akcinei bendrovei „Akvamira“ ir M. K. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti 2013 m. balandžio 22 d. Valdymo ir apskaitos paslaugų suteikimo sutartį Nr. 220413-1 bei 2013 m. balandžio 22 d. Bendradarbiavimo ir reklamos paslaugų sutartį Nr. 220413-2, sudarytas tarp UAB „Akvamira“ ir UAB „Baltic clinic“, negaliojančiomis; priteisti UAB „Baltic clinic“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Akvamira“, UAB „BioOptimus“, M. K., D. K. ir J. Č. 147 861,14 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą.
3. Nurodė, kad šiuo ieškiniu reikalaujama priteisti suma atsakovams yra didelė, be to, atsakovų turtinė padėtis nėra gera: atsakovų M. K. ir J. Č. nekilnojamajam turtui nustatyta hipoteka; atsakovė UAB „BioOptimus“ nekilnojamojo turto neturi; UAB „Akvamira“ kelis metus iš eilės neteikia Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų, mažina darbuotojų skaičių, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: bendrai ieškinio sumai - 147 861,14 Eur, areštavo atsakovams UAB „Akvamira“, UAB „BioOptimus“, M. K., D. K. ir J. Č. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas leido areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.
5. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad jie yra pagrįsti; ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma atsakovams yra didelė, todėl yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirųjų skundų argumentai

6. Atskiraisiais skundais atsakovė UAB „BioOptimus“ ir atsakovai J. Č. ir D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties dalis, kuriomis laikinosios apsaugos priemonės taikytos jų turtui.
7. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino to, kad ieškiniu ginčijamų sandorių šalimis yra tik ieškovė ir atsakovė UAB „Akvamira“. Kadangi UAB „BioOptimus“, J. Č. ir D. K. nėra ginčijamų sandorių šalimis, todėl ir reikalavimas šiems atsakovams bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas.
2. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė UAB „BioOptimus“ prisidėjo prie lėšų nuslėpimo, nepagrįsti, kadangi atsakovė teikė ieškovei paslaugas pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir finansines ataskaitas rengė remiantis išimtinai ieškovės pateiktais duomenimis, todėl ir reikalavimas dėl neva nuslėptų 96 396,25 Eur reiškiamas nepagrįstai ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovės turtui.
3. Atsakovas J. Č. 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi perleido ieškovės akcijas A. A. ir M. K.. Jis ginčijamų sandorių sudarymo metu nepriiminėjo jokių sprendimų ieškovės vardu, nesprendė dėl UAB „Akvamira“ paslaugų, teikiamų pagal ginčijamas sutartis apimties, kokybės ir tarpusavio susitarimų vykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jo turtui nepagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.
10. Šiuo atveju byloje keliamas tiek ieškinio atsakovams pagrįstumo, tiek ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, dėl didelės pareikštų reikalavimų vertės, įvertinimo klausimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirųjų skundo argumentų, susijusių su teismo pareiga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, pažymi, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės.
12. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, ieškovės vertinimu, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir pagrindžiantys reikalavimus, tai, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje, pirmosios instancijos teismui leido susidaryti nuomonę apie tikėtina palankaus ieškovui teismo procesinio sprendimo priėmimo galimybę. Tačiau šiuo atveju teismas atliko tik formalų preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimą, kuris apsiribojo ieškinio turinio elementų konstatavimu, neįvertinus, ar atsakovams ieškiniu pagrįstai reiškiamas solidaraus pobūdžio reikalavimas, kurio įvykdymo užtikrinimui teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Taigi pagal suinteresuoto asmens prašymą byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. jų teisinės ir faktinės padėties suvaržymas būtų proporcingas.
16. Šiuo atveju ieškovė 147 861,14 Eur dydžio reikalavimą solidariai reiškia visiems atsakovams, kas reiškia, jog ieškovė mano, jog jo prašoma priteisti žala buvo atlikta bendrais atsakovų veiksmais, tačiau įvertinus ieškinio turinį nustatyta, kad ieškovė išskiria skirtingus atskirų atsakovų veiksmus, kuriais ieškovei buvo sukelta nurodoma bendro dydžio žala. Teigiama, kad dėl su atsakovu UAB „Akvamira“ sudarytų sutarčių, kurias ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiomis, vykdymo, ieškovei buvo sukelta 59 547,50 Eur dydžio žala. Kita prašomos priteisti žalos dalis - 96 396,25 Eur, ieškovės teigimu, susidarė dėl UAB „BioOptimus“ netinkamai suteiktos šalis siejusios Apskaitos paslaugų teikimo sutarties, vykdymo, t. y. nuslepiant nurodyto dydžio pajamas už 2014 m. laikotarpį.
17. Išdėstytos aplinkybės, nekvestionuojant paties ieškinio pagrįstumo, leidžia abejoti, ar ieškovams reiškiamas reikalavimas - solidariai iš visų atsakovų priteisti nurodomos žalos dydį, kartu ieškiniu apibrėžus, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais atskiri atsakovai galimai sukėlė įmonei žalą, yra preliminariai pagrįstas.
18. Laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių labiau negu konkrečiu atveju yra būtina (CPK 145 str. 2 d.). Šiuo atveju esant pareikštam solidariam reikalavimui visiems atsakovams, tačiau iš ieškinio turinio sprendžiant, kad šalių neteisėti veiksmai siejami su skirtingo dydžio žalos įmonei sukėlimu, manytina, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrai ieškinio sumai visų atsakovų atžvilgiu, neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų, bei varžytų atsakovų teises labiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.
19. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina dviejų sąlygų (ieškinio tikėtino pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui) sutaptis, nesant bent vienos iš jų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkinamas, todėl šiuo atveju nustačius, kad ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, teismas neturėjo pagrindo vien tik remiantis didele ieškinio suma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ir atskirojo skundo argumentai šiuo pagrindu nevertinami pažymint, kad tai, ar suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Šiuo atveju kaip jau minėta, ieškinio suma gali kisti priklausomai nuo daugelio aplinkybių, esant išvardintoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo laikyti, kad ieškinio suma yra apibrėžta, kas leidžia abejoti ir tikėtinu ieškinio pagrįstumu, todėl šiame proceso etape, apeliacinio teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas.
20. Apibendrinant visus šiuos duomenis teismas sprendžia, kad apeliantų skundų argumentai, dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto preliminaraus ieškinio tikėtino pagrįstumo, pripažintini sudarančiais pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti, o ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį, kuria ieškovo UAB „Baltic clinic“ ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytas 147 861,14 Eur sumai atsakovų UAB „BioOptimus“, J. Č., D. K. bei UAB „Akvamira“ ir M. K. turto areštas, panaikinti.

Teisėja                               Egidija Tamošiūnienė