Pranešėjas Gytis Večerskas                                         Baudžiamosios bylos Nr. 1A-185-397/2010

Teisėjas Laimondas Noreika                                   (Proceso Nr. 36-1-00456/2008)    

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                              2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.  laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 8mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1, 4 d.d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2(dvejiems) metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. M. ir D. K. V. P. naudai solidariai priteista 120,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 500,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir G. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su G. M., bendrai savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę panaudodamas fizinę prievartą - 2008-12-25 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai, iš A. S. reikalavo atiduoti pripažįstamą, bet nerealizuotą 100 litų skolą, tačiau skolos neatgavęs, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudojo fizinį smurtą siekdamas skolos sugrąžinimo - sudavė ne mažiau penkis smūgius kumščiais ir du kartus koja A. S. į įvairias kūno vietas, iškraustęs kišenes už skolą paėmė A. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson W760i, kainuojantį 500 litų, su operatoriaus „Orange“ SIM kortele, kainuojančia 70 litų, telefono ausinėmis, kainuojančiomis 10 litų, ir telefono pakrovėju, kainuojančiu 10 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. bendrą 590 litų turtinę žalą.

              Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su G. M., pasikėsino įvykdyti plėšimą,  tai yra, 2009-03-25 apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą – G. M. sudavęs ne mažiau penkis smūgius kumščiais ir ne mažiau keturis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, D. K., sudavęs ne mažiau penkis smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas ir smūgį keliu į galvą, reikalavo V.P. atiduoti pinigus, iškraustė minėto asmens drabužių kišenes, bet nusikalstamos veikos nebaigė, tai yra, iš V.P. nieko nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V.P. drabužių kišenėse nieko nerado.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą, perkvalifikuoti kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų į lengvą kūno sužalojimą ir sumažinti paskirtąją bausmę, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d.. Teigia, kad  iš A. S. mobilaus telefono neėmė, jo kišenių nekraustė, tik sudavė nukentėjusiajam, ir kad telefoną iš A. S. paėmė G. M.. Iš V. P. taipogi nieko nepaėmė, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis. Nurodo, kad savo kaltę pripažino ir labai gailisi, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, turi tris vaikus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

        Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai D. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 str. 2 d., 22 str.1 d., 180 str. 1 d..

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas), pripažino tik iš dalies, tai yra pripažino mušęs nukentėjusįjį A. S., tačiau neigė iš jo paėmęs mobilaus ryšio telefoną ir ausines, ką tvirtina ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su nuosprendyje išdėstytais motyvais, tai yra, kad nuteistasis D. K. savavaldžiavo, veikdamas bendrai su G. M., panaudojant fizinę prievartą, ką pripažino abu nuteistieji, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybės dėl telefono su ausinėmis paėmimo iš nukentėjusiojo personalizavimas, tai yra, kad šiuos daiktus paėmė G. M., kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, nepaneigia nuteistojo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo kaltę patvirtina ne tik jo dalinis prisipažinimas, bet ir kito nuteistojo G. M., o taip pat ir nukentėjusiųjų A. S. bei V. P. parodymai, iš kurių seka, kad apeliantas abiem atvejais veikė bendrai su kitu nuteistuoju G. M., abu nuteistieji vykdė tapačius reikalavimus, apelianto veiksmai buvo nukreipti ne tik į kito asmens sužalojimą, bet ir į savavališką kito asmens nerealizuotos teisės susigrąžinti skolą, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą, kaip kad yra nustatyta pirmuoju atveju, bei, antruoju atveju, į svetimo turto grobimą. Nors apeliantas iš nukentėjusiojo V. P. nieko nepaėmė, tai nepaneigia jo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., kadangi, nustačius būtent tokias aplinkybes, nuteistojo veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas, bet ne kaip baigtas nusikaltimas. Šiuo atveju nuteistųjų reikalavimas iš nukentėjusiojo V. P. perduoti turtą, kuris dėl objektyvių priežasčių nebuvo perduotas, sudaro šio nusikaltimo objektyviąją pusę. Esant tokioms aplinkybėms,  perkvalifikuoti nuteistajam D. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas į nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str.), kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde motyvai dėl netinkamos bausmės paskyrimo nenurodyti, todėl bausmės paskyrimo pagrindai ir motyvai neanalizuotini. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. K. šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes bendrinti, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., tai yra bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                             Gytis Večerskas

Teisėjai                                                                                                           Danguolė Šiugždinytė

                                                                                                 Valdas Vitunskas