ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NAUJASIS NEVĖŽIS“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Mink Corporation“ 2020 m. gegužės 28 d. kreditorių komiteto nutarimo,

n u s t a t ė:  

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NAUJASIS NEVĖŽIS“, kuri yra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Baltic Mink Corporation“ kreditorė, pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti BUAB „Baltic Mink Corporation“ 2020-05-28 kreditorių komiteto nutarimą antru darbotvarkės klausimu toje dalyje, kurioje nuspręsta pritarti taikos sutarčių sudarymui su bendrovės debitoriais UAB „NORA MINK“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C.; 2) išreikalauti iš atsakovės BUAB „Baltic Mink Corporation“ nemokumo administratorės dokumentus, pagal kuriuos susidarė debitorių UAB „NORA MINK“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C. skolos UAB „Baltic Mink Corporation“; 3) priteisti iš atsakovės BUAB „Baltic Mink Corporation“ bankroto administravimui skirtų lėšų pareiškėjos UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ naudai pareiškėjos patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020-05-28 kreditorių komitetas nutarė pritarti taikos sutarčių sudarymui su UAB „NORA MINK“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C., tačiau nepritarė taikos sutarties su G. D. sudarymui. Taikos sutarčių su UAB „NORA MINK“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C. sudarymui pritarė E. B., E. M. ir UAB „Vatomas“. Prieš balsavo pareiškėja ir Luminor Bank AS. Pažymi, kad E. B., kuri balsavo skundžiamu nutarimo darbotvarkės klausimu kreditorių komitete, iki 2019-06-27 buvo UAB „OBLT“, dėl kurios taikos sutarties sudarymo buvo svarstoma, valdybos narė.

3.       Pažymi, kad taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms (įtvirtinam efektyvumo principui), tiek pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutavusios įmonės teises ir teisėtus interesus, tuo pačiu ir viešąjį interesą, nes vilkina bendrovės bankroto procedūras ir palieka bendrovę be jokių garantijų bei blogesnėje padėtyje nei ta, kuri būtų nepatvirtinus taikos sutarčių. Nė vienoje pateiktoje taikos sutartyje nėra numatyta jokių skolos sumokėjimo užtikrinimo priemonių (įkeitimo, laidavimo ir pan.). Tuo tarpu skolos išdėstymo terminai yra itin ilgi, o įsiskolinimų sumos didelės, ir tokiu būdu bankrutuojančios įmonės kaip kreditoriaus interesai šių debitorių atžvilgiu nėra niekaip užtikrinti, kas neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir sumažina bankrutuojančios įmonės galimybes atgauti įsiskolinimus iš šių debitorių. Taikos sutartyse taip pat yra numatyti per ilgi galutiniai įsiskolinimo grąžinimo terminai: taikos sutartyje su UAB „NORA MINK“ – 2021-12-31; taikos sutartyje su UAB „Norvūksa“ – 2021-02-21; taikos sutartyje su UAB „OBLT“ – 2022-12-31; taikos sutartyje su ūk. R. R. – 2021-12-31; taikos sutartyje su A. C. – 2021-09-20; taikos sutartyje su M. C. – 2021-09-20. Bankroto proceso tikslas yra patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei-skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, bei kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju, taikos sutartyse įtvirtinus ilgesnius kaip 12 mėn. atsiskaitymo terminus, pažeidžiamas tiek įstatyme įtvirtintas efektyvumo principas, tiek teismų praktikoje pabrėžiamas bankroto procedūrų operatyvumo kriterijus, bei atitinkamai kreditorių interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą per kuo trumpesnį laikotarpį.

4.       Dalyje taikos sutarčių (2.1-2.4 p.) nėra sąlygos, kad nesumokėjus bent vienos įmokos pagal sutartyje įtvirtintą grafiką, terminas visai likusiai skolos sumai laikomas suėjusiu, ir bankrutuojanti įmonė įgyja teisę išieškoti visą skolos sumą iš karto. Tokiu būdu iš esmės taikos sutarčių sudarymas ilgam laikotarpiui be jokio užtikrinimo atleidžia skolininkus nuo mokėjimų, o išreikalauti visas pinigines sumas būtų galima tik pasibaigus minėtiems ilgiems laikotarpiams. Tokiu atveju visiškai neužtikrinami bankrutuojančios įmonės interesai ir netgi pabloginama bendrovės padėtis lyginant su ta, kuri yra nepatvirtinus taikos sutarčių, jeigu jos debitoriai pažeistų mokėjimo grafiką. Teigia, kad dėl nurodyto nutarimo dėl taikos sutarčių su bendrovės debitoriais UAB „NORA MINK“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C. sudarymo bendrovė ir jos kreditoriai neabejotinai patirs žalą. Pažymi, kad tokiomis nuostatomis neskatinamas debitorių atsiskaitymas su bankrutuojančia įmone per trumpiausią laiką, negana to, apskritai nėra skatinamas atsiskaitymas su bendrove, visiškai nėra užtikrinami bendrovės bei jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, o bendrovė paliekama blogesnėje padėtyje nei nesudarius taikos sutarčių.

5.       BUAB „Baltic Mink Corporation“ nemokumo administratorius K. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ skundą ir civilinę bylą Nr. B2-505-357/2020 nutraukti, priteisti atsakovės BUAB „Baltic Mink Corporation“ naudai iš pareiškėjo UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ patirtas 245 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja, būdama atsakovės kreditorių komiteto nare, o tuo pačiu ir atsakovės kreditore, neturi teisės teikti skundo dėl skundžiamo nutarimo, kadangi materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 str.). Įstatymas nenumato (nereglamentuoja) kreditorių surinkimui (komitetui) įstatymu priskirtos kompetencijos ribose spręsti klausimus dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo. Tokia teisė aiškiai numatyta ir priskirta išimtinai nemokumo administratoriaus kompetencijai, atstovaujant bankrutuojančią įmonę (JANĮ 66 str. 1 d. 10 p., CPK 54 str. - 56 str.).

Pareiškėjos skundas atmetamas

6.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi BUAB „Baltic Mink Corporation“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas K. B. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. gegužės 28 d. buvo sušauktas BUAB „Baltic Mink Corporation“ kreditorių komiteto posėdis, kurio darbotvarkėje antru klausimu buvo įtrauktas taikos sutarčių su bendrovės debitoriais UAB „Nora Mink“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C., G. D. sudarymo klausimas. Pareiškėja yra kreditorių komiteto narė ir iki kreditorių komiteto posėdžio pateikė pastabas, kodėl taikos sutartys su minėtais debitoriais negali būti sudaromos, o šio klausimo svarstymas turėtų būti atidėtas, bendrovės nemokumo administratorių įpareigojant iš naujo pravesti derybas su minėtais debitoriais, siekiant bendrovei ir atitinkamai jos kreditoriams palankesnių taikos sutarčių sąlygų. Pareiškėjos pozicijai pritarė ir kitas kreditorių komiteto narys Luminor Bank AS. Kreditorių komitetas nutarė pritarti taikos sutarčių sudarymui su UAB „Nora Mink“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C., tačiau nepritarė taikos sutarties su G. D. sudarymui. Taikos sutarčių su UAB „Nora Mink“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C. sudarymui pritarė E. B., E. M. ir UAB „Vatomas“. Prieš balsavo pareiškėja UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ ir Luminor Bank AS.

7.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliai asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti IĮ V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007). Pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikros ĮBĮ nuostatos suponuoja ir tai, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto proceso tikslas yra taip pat ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia derinti. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Okseta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2008).

8.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

9.       Kreditorių susirinkimo balsų dauguma priimtas nutarimas gali būti panaikintas nustačius jo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, ar nustačius bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtų interesų pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-798/2018 ir kt.).

10.       Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ prašo panaikinti BUAB „Baltic Mink Corporation“ 2020-05-28 kreditorių komiteto nutarimą antru darbotvarkės klausimu toje dalyje, kurioje nuspręsta pritarti taikos sutarčių sudarymui su bendrovės debitoriais UAB „NORA MINK“, UAB „Norvūksa“, UAB „OBLT“, R. R., A. C., M. C..

11.       Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą. Taikos sutartis yra ne tik skolininko ir jo kreditorių susitarimas, bet ir vienas iš būdų bankroto procesui užbaigti. Pagal JANĮ 79 straipsnio 1 dalyje nustatyti subjektai, kurie turi teisę pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo: 1) paskirtas nemokumo administratorius; 2) kreditorius; 3) juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma. Įstatymas nereglamentuoja šių pasiūlymų formos bei procedūrų, todėl vieno ar kito asmens iniciatyva sudaryti taikos sutartį ir šio pasiūlymo pateikimas kitai šaliai gali būti vykdomi įvairiais šalims priimtinais būdais. JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartis gali būti sudaryta iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Pasirašyta taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą.

12.       Remiantis kasacinio teismo praktika, taikos sutarties šalis nėra kreditorių susirinkimas, kuris yra bankroto proceso subjektas, per kurį kreditoriai įgyvendina savo subjektines teises. Kreditorių susirinkimas nėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes toks yra patys bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Taigi vienas iš kreditorių, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisių įgyvendinimo būdų yra sprendimų priėmimas kreditorių susirinkime, vadovaujantis balsų daugumos principu, kuris atspindi kolektyvinę bankroto procedūrų prigimtį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog Įmonių bankroto įstatyme nėra numatytų atvejų, kad tam tikrais klausimais kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti priimami vienbalsiai, todėl nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo taip pat gali būti priimtas paprasta balsų dauguma vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Kreditorių susirinkimo nutarimas sudaryti taikos sutartį išreiškia kreditorių iniciatyvą arba pritarimą anksčiau išreikštai iniciatyvai dėl taikos sutarties sudarymo. Toks nutarimas, priklausomai nuo jo turinio ir priėmimo aplinkybių, be kita ko, gali būti vertinamas kaip ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, kurio pagrindu toliau deramasi dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, siekiant surasti visiems suinteresuotiems asmenims priimtiną sprendimą. Kreditorių susirinkimo nutarimus vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), kuris kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo pagrindu turėtų vykdyti galimus konkrečius kreditorių susirinkimo pavedimus (rengti taikos sutarties projektą, vykdyti derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir kt.). ĮBĮ 28 straipsnis reglamentuoja ne kreditorių nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo priėmimo procedūrą, o taikos sutarties sudarymo procesą, kaip tokį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011)

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Taigi, bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, kaip civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai (jų susirinkimo pirmininkas) yra sudarę pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas; JANĮ 66 str. 1 d. 10 p.; CPK 54-56 straipsniai).

14.       Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21, 23 straipsniai), taip pat negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ir pan. Kreditorių susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017)

15.       Kaip teisingai pažymi atsakovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų (kreditorių komitetų) nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas (komitetas) sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012; 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218-823/2017).

16.       Teismas pažymi, kad aptarta teismų praktika yra aktuali ir šioje byloje taikant JANĮ nuostatas, kadangi bankrutuojančią įmonę teisme atstovauja nemokumo administratorius (JANĮ 66 str. 1 d. 10 p ), JANĮ nenumato (nereglamentuoja) kreditorių surinkimui (komitetui) įstatymu priskirtos kompetencijos ribose spręsti klausimus (išskyrus rekomendacinio pobūdžio nutarimus) dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo, tokia teisė aiškiai numatyta ir priskirta išimtinai nemokumo administratoriaus kompetencijai, atstovaujant bankrutuojančią įmonę (JANĮ 66 str. 1 d. 10 p., CPK 54 str. - 56 str.).

17.       Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teisines pasekmes gali sukelti tik tie kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamą nutarimą bankroto proceso šalims nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl taikos sutarčių sudarymo atsakovės (atsakovės kitose bylose) vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorius, o tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (CPK 42 str. 2 d.).  Įstatymas nenumato išimčių kreditorių susirinkimo nutarimams, kurie negali būti skundžiami, o nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas nesukelia teisinių pasekmių Taikos sutarties patvirtinimui civilinėje byloje, tačiau skundžiamas nutarimas nėra niekinis. Nagrinėjamu atveju teismas pasisakydamas dėl ginčo esmės daro išvadą, kad kreditorės UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ skundo argumentai, jog taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms (įtvirtinam efektyvumo principui), tiek pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutavusios įmonės teises ir teisėtus interesus, tuo pačiu ir viešąjį interesą, nes vilkina bendrovės bankroto procedūras ir palieka bendrovę be jokių garantijų bei blogesnėje padėtyje nei ta, kuri būtų nepatvirtinus taikos sutarčių, yra nepagrįsti bei neįrodyti. Todėl teismas pareiškėjos skundą dėl BUAB „Baltic Mink Corporation“ 2020 m. gegužės 28 d. kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, atmeta.

18.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, teismas iš pareiškėjos UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ atsakovės naudai BUAB „Baltic Mink Corporation“ priteisia 245 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ (j. a. k. 132345137) atsakovės naudai bankrutuojančiai UAB „Baltic Mink Corporation“ (j. a. k. 302588523) 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                  Rasa Bartašienė