VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos atstovui advokatui Dainiui Baronui, atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ilonai Bondzinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–11), prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT, Tarnyba) 2012-05-24 direktorius įsakymą Nr. TE-157 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją, vidaus tarnybos majorę, į vidaus tarnybą į FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigas; 3) iš FNTT priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-24 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2012-05-24 buvo atleista iš Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, dėl to, kad savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Pareiškėja nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytoms aplinkybėmis.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011-09-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (toliau – Vilniaus AVPK KPV) skirtame rašte esanti FNTT vadovo viza patvirtina, jog užduotis parengti atsakymą į minėtą raštą buvo pavesta tuometiniam FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjui A. R.. FNTT vadovas šio pavedimo su ja nederino, todėl apie jo vykdymo aplinkybes jai nebuvo žinoma. A. R., jau parengęs atsakymo į 2011-09-09 rašto projektą, informavo pareiškėją tik apie tai, kad greitis buvo viršytas vienam iš FNTT pareigūnų vykdant operatyvinę veiklą. Pareiškėja pažymėjo, kad tik iš pranešimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą bei iš visuomenės informavimo priemonių sužinojo, kad 2011-11-24 rašte nurodyta galimai tikrovės neatitinkanti informacija. Pažymėjo, kad ji neorganizavo ir nekontroliavo A. R. pavestos užduoties parengti atsakymą į 2011-09-09 raštą vykdymo, todėl negalėjo būti atsakinga už 2011-11-24 rašto turinį. A. R. pavesta užduotis parengti atsakymą į 2011-09-09 raštą buvo be kontrolės žymos, įgalinančios FNTT Administravimo valdybos viršininką (kaip padalinio vadovą) kontroliuoti atsakymo parengimą. Pareiškėjai apskritai nebuvo suformuluota užduotis asmeniškai ištirti 2011-09-09 rašte nurodytas aplinkybes arba kontroliuoti šį tyrimą, todėl negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė net ir nustačius, kad V. G. viršijo leistiną greitį nevykdydamas operatyvinės skubios užduoties. Pareiškėja teigė, kad, gavusi A. R. parengtą atsakymą į 2011-09-09 raštą, kurį iš pradžių pagal projektą turėjo pasirašyti FNTT direktorius, bei žinodama, jog FNTT direktoriaus raštai turi būti vizuojami padalinio vadovo (t. y. jos pačios), šį atsakymo projektą (jo turinį) pateikė susipažinti FNTT direktoriui. FNTT direktorius patvirtino, kad A. R. rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos, bei nurodė šį raštą pasirašyti jai pačiai, kaip turinčiai teisę tai padaryti. A. R. negalėjo pasirašyti savo parengto rašto, nes to nenustatė FNTT darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. 52-V, 2011-07-28 įsakymo Nr. V-170 redakcija (toliau – Reglamentas) 127 p. Pabrėžė, kad FNTT direktoriaus žodiniu pavedimu ji, pakeisdama tik A. R. parengto atsakymo formos elementus, t. y. pakeitusi raštą pasirašančio asmens vardą, pavardę bei papildomai nurodžiusi FNTT padalinio pavadinimą, pasirašė 2011-11-24 raštą Vilniaus AVPK KPV. Šio 2011-11-24 rašto stilius elektroniniu paštu buvo derinamas su FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo vyriausiuoju specialistu A. O.. Nei pareiškėja, nei A. O., taisęs rašto stilių, nekeitė A. R. parengto rašto turinio, todėl negalima laikyti, kad ji pasirašė kitokį raštą, nei parengė A. R.. Neigė pažeidusi Reglamento 128 punktą, įpareigojantį pačiai, kaip padalinio vadovei, vizuoti antrą atsakymo egzempliorių bei šį egzempliorių pateikti vizuoti A. R., kuriam buvo pavesta parengti šį atsakymą. Pareiškėja 2011-11-24 raštą pasirašė kaip FNTT padalinio vadovas, todėl Reglamento 128 punkte nustatyti reikalavimai nėra taikomi. Atkreipė dėmesį, kad susitikime su FNTT direktoriumi, kai ji jam pateikė A. R. parengto rašto projektą, A. R. nedalyvavo, todėl negalėjo pateikti parodymų apie tai, kad pareiškėja nederino rašto projekto su FNTT vadovu. Taip pat aplinkybės, jog ji derino A. R. raštą su FNTT vadovu, nepaneigė ir pats FNTT vadovas. V. G. nepaneigė aplinkybės, kad jam buvo teiktas pasirašyti rašto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (toliau – Vilniaus AVPK KPV) projektas, o tiesiog paaiškino, kad šios aplinkybės neprisimena. Pasak pareiškėjos, ji nepagrįstai kaltinama, kad yra atsakinga už tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą Vilniaus AVPK. Pareiškėja neturėjo pareigos patikrinti, ar rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes jų teisingumą patvirtino FNTT direktorius. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija, VRM) Teisės departamento 2012-05-17 tarnybinio patikrinimo „Dėl lrytas.lt 2012-03-15 A. L. straipsnyje „Įtakingą veikėją bando prigriebti STT“ nurodytų aplinkybių išvadoje Nr. 3VL-23 (toliau – Išvada) pažymėta, kad Vidaus reikalų ministerija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pripažįsta, kad V. G. 2011-05-31 automobilį vairavo esant tarnybiniam būtinumui. Taigi pareiškėja negalėjo daryti poveikio užduoties vykdymo trukmei. Jei A. R., rengdamas atsakymą į 2011-09-09 raštą, numatė, kad parengti atsakymą vėluos, jis privalėjo FNTT vadovui pateikti tarnybinį pranešimą dėl termino atidėjimo arba užduoties atšaukimo. Pažymėjo, kad atsakymo projektas jai buvo pateiktas jau praleidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatytus informacijos pateikimo terminus. Tai, kad A. R. parengtą atsakymą ji pasirašė po 9 dienų nuo projekto gavimo (2012-11-14), galėjo lemti FNTT vadovo užimtumas. Atsakymas į 2011-09-09 raštą buvo išsiųstas nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytam senaties terminui. Pareiškėjai nebuvo pavesta atlikti ir ji neatliko tyrimo dėl 2011-09-09 rašte nurodytų aplinkybių, todėl neturėjo pagrindo nusišalinti nuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-12-23 raštu nurodyto atlikti tarnybinio patikrinimo. Nors, remiantis vidaus reikalų ministro 2011-12-23 raštu, FNTT direktoriaus pavaduotojas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą jai, FNTT vadovas, grįžęs iš kasmetinių atostogų, žodiniu pavedimu šį patikrinimą pavedė atlikti tiesiogiai FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam inspektoriui J. G., kuris kreipėsi į pareiškėją tik metodiniais klausimais, ir apskritai pareiškėja nedarė įtakos tam, kad nepaaiškėtų V. G. galimai padaryti teisės pažeidimai. Sprendimus dėl taktinių tyrimo veiksmų priėmė pats J. G.. Pareiškėja atsisakė vizuoti J. G. atliekamo tyrimo išvadas ir kitus dokumentus, nes pats tyrimas buvo neteisėtas, prieštaraujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (taikytina redakcija, galiojusi nuo 2011-09-04 iki 2013-08-28), 6 p. bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 26 str. 6 d., nes vidaus reikalų ministras negalėjo 2011-12-23 raštu pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2011-12-20 vidaus reikalų ministrui pateikto anoniminio skundo, nes šiame skunde skundžiamas ne tik V. G., bet ir tuometinis FNTT direktorius V. G.. Taigi tarnybinis patikrinimas galėjo būti siejamas su FNTT vadovo atsakomybe ir jis turėjo būti atliekamas Vidaus reikalų ministerijoje. Pasak pareiškėjos, J. G. tarnybinio patikrinimo metu negalėjo nustatyti, kad automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. G., ne dėl neteisėto poveikio patikrinimą atlikusiam asmeniui, bet dėl to, kad pažeidžiant galiojusios FNTT tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 10 ir 11 p. buvo klaidingai užpildytas 2011-05-31 automobilio „Toyota Avensis“ kelionės lapas. Pareiškėjos manymu, Išvadoje nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis jai grindžiami kaltinimai, negali būti pripažintos nustatytomis. Kadangi Išvadoje nustatytos aplinkybės yra neteisingos, todėl naikintinas ir Įsakymas. Išvadoje pareikšti kaltinimai pareiškėjai iš esmės grindžiami vieno asmens A. R. parodymais. Pareiškėjos teigimu, A. R., manydamas, kad ji jam davė neteisėtus nurodymus, privalėjo apie tai informuoti FNTT vadovybę – FNTT direktorių arba jo pavaduotoją. Mano, kad A. R. teikti parodymai tarnybinio patikrinimo metu yra jo paties gynybinė pozicija. Be to, jo parodymai yra prieštaringi. Išvadoje nurodyti tiesos neatitinkantys A. R. parodymai, kad jis su pareiškėja derino FNTT poziciją dėl 2011-09-09 rašte reikalaujamos informacijos pateikimo ir ji jam nurodė į minėtą raštą parengti atitinkamo turinio atsakymą.  

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir jame išdėstytus motyvus bei prašė jį tenkinti visiškai.

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad, pasirašydama atsakymą  į 2011-09-09 raštą, pareiškėja nebuvo informuota, kad pažeidimą padarė V. G. bei kad atsakyme nurodyta informacija yra neteisinga. Raštą pasirašė nepatikrinusi informacijos, nes pasitikėjo atsakymo projektą ruošusiu A. R. ir Tarnybos vadovu V. G., kuris nurodė atsakymą pasirašyti jai, paaiškinęs, kad turinys jam žinomas. Be to, tai numatė jos pareiginė instrukcija. V. G. kontrolės žymos pagal Reglamento 51 ir 52 punktus nesuformavo. Į rašto datą neatkreipė dėmesio, A. O. persiuntė koreguoti rašto stilių. Pabrėžė, kad pareiškėja nekeitė rašto turinio, o pakeitė tik formos rekvizitus. Elektroninio susirašinėjimo duomenys nepatvirtina, kad būtent pareiškėja liepė suformuoti atitinkamą rašto turinį. Paaiškino, kad pareiškėjos niekas neprašė pateikti neteisingą informaciją. Apie tai, kad V. G. elektroniniu paštu iš A. R. gavo raštą, sužinojo tik po atleidimo. Pareiškėjos nuomone, A. R. vengė atsakomybės. Išvada grindžiama A. R. parodymais. Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėja žinojo, kas vairavo automobilį, nėra. Pripažino, jog pasitikėdama A. R., nepatikrino rašto turinio tikrumo.

Pareiškėja prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-25.

Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 138–142) nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi VRM Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja Išvadoje direktoriui pasiūlė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos sistemos remiantis Statuto 53 str. 1 d. 7 p. Statuto 53 str. 2 d. nustatyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos turi teisę vidaus reikalų įstaigos vadovas. Pažymėjo, kad Išvadoje yra išdėstytos nustatytos aplinkybės, jos pagrįstos įrodymais, pateiktas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyta, kurie konkrečiai pareiškėjos veiksmai pažemino pareigūno vardą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, t. y. savarankiškas ir pakankamas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, nustatytas Statuto 53 str. 1 d. 7 p. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokiu atveju ankstesnis pareigūno darbas, elgesys ir kitos aplinkybės įtakos neturi. Statuto 57 str. 1 d. 7 p. už pareigūno vardo pažeminimą yra nustatyta vienintelė tokios veikos teisinė pasekmė – atleidimas iš tarnybos. Nurodė, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo galima suabejoti Išvados teisėtumu ar pagrįstumu. FNTT direktorius, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Išvadoje konstatuotus teisės aktų pažeidimus ir siūlymą, patvirtintą vidaus reikalų ministro, bei vadovaudamasi Statuto 53 str. 1 d. 7 p., 56 str. 1 d. ir 58 str. 1 d., priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Akcentavo, kad Išvadoje buvo pateiktas siūlymas perduoti medžiagą prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. FNTT gautas 2012-05-28 Vilniaus apygardos prokuratūros raštas, kuriame informuojama, kad dėl galimo dokumento klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyboje, nuslepiant Vilniaus apygardos valdybos viršininko V. G. galimai padarytą Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 (toliau – KET), pažeidimą bei padedant jam išvengti atsakomybės, Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 str. 1 d. ir 300 str., 2012-05-28 pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pavesta atlikti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai.

Atsakovės Tarnybos atstovas 2013-05-28 teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad A. R. nustatė, kas vairavo automobilį, ir būtų atsakęs į KPV 2011-09-14 pateiktą raštą, jei V. G. būtų nuėjęs į policiją. A. R. nepasirašė rašto kaip jo rengėjas. Pareiškėja buvo A. R. tiesioginė vadovė ir jos kaltė buvo nustatyta Išvadoje. Aplinkybių, dėl ko raštas buvo siųstas V. G., netyrė.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 73–77) nurodė, kad ne nustatytas teisinis reglamentavimas dėl pavedimų (vizų) davimo, raštų vykdymo bei kontrolės patvirtina pareigūno neteisėtus veiksmus ir atsakomybę už jų atlikimą, o konkretūs pareigūno atlikti neteisėti veiksmai. Ginčo atveju tai pareiškėjos pavaldiniui A. R. duotas neteisėtas nurodymas parengti atsakymą Vilniaus AVPK KPV, nuslepiant FNTT pareigūno V. G. pavardę ir pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žinant, kad tokiu būtu V. G. išvengs administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, bei jos pačios konkretūs veiksmai, neteisėtai parengiant kitą, nei A. R. atsiųstą, atsakymą, jį pasirašant bei išsiunčiant. Akcentavo, kad šiuos neteisėtus pareiškėjos veiksmus įrodo konkretūs tyrimo metu nustatyti faktiniai duomenys, t. y.: (1) A. R. duoti parodymai, kad pareiškėja, jam informavus, jog KET pažeidimą 2011-05-31 padaręs V. G. neįvykdė susitarimo nueiti į kelių policiją ir prisistatyti kaip pažeidėjas, liepė palaukti su atsakymo parengimu, o vėliau nurodė parengti kelių policijai atsakymą, kuriame nenurodyti, kas vairavo automobilį, o tiesiog nurodyti, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę veiklą; (2) minėto atsakymo kelių policijai rengimo medžiaga (A. R. parengto atsakymo siuntimas derinti pareiškėjai bei jos siųstas parengtas kitas atsakymas ant kito blanko) bei (3) konkretūs pareiškėjos veiksmai – pakoreguotas atsakymo turinys, atsakymas perkeltas ant Administravimo valdybos blanko bei tokio turinio rašto pasirašymas ir išsiuntimas, jai akivaizdžiai tai žinant ir suprantant. Pažymėjo, kad asmuo, pasirašantis oficialų dokumentą, yra tiesiogiai atsakingas už dokumente esančių teiginių teisingumą, priešingu atveju netektų prasmės jo parašo rekvizitas. Paaiškino, kad patikrinimo metu A. R. pareiškėją informavo, kad KET pažeidimą policijos paklausime nurodytu laiku padarė Vilniaus apygardos valdybos viršininkas V. G.. Šis pareigūnas nėra slaptas operatyvinis darbuotojas, kurio duomenys negali būti teikiami kelių policijai, įtariant šį pareigūną padarius administracinį teisės pažeidimą, ir tai pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma. Netgi jei V. G. šį KET pažeidimą būtų padaręs vykdydamas operatyvinius veiksmus, nors, kaip nustatyta patikrinimo metu, tokių duomenų A. R. neturėjo ir negalėjo turėti, ir ši aplinkybė taip pat nebūtų pagrindas nesilaikyti teisės normų reikalavimų, įpareigojančių atskleisti kelių policijai pažeidimą padariusio tokio pareigūno pavardę. Taigi pareiškėja, žinodama, kad KET pažeidimą yra padaręs V. G., neabejotinai turėjo suprasti, kad neva jai pateikto A. R. atsakymo turinys ir neva jai išsakytas V. G. patvirtinimas apie atsakymo turinio teisingumą yra neteisėtas bei pažeidžiantis minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl turėjo jų nevykdyti, t. y. nei vizuoti tokio rašto projekto, nei pačiai pasirašyti tokį raštą. A. R. parodymai  patvirtina,  kad pareiškėja, iš jo sužinojusi, jog V. G., kaip buvo pažadėjęs, pats asmeniškai nenuėjo į kelių policiją, A. R. nurodė neskubėti parengti atsakymą, o vėliau nurodė parengti atsakymą, kuriame nebūtų atskleista V. G. pavardė, o tiesiog nurodyta operatyvinių veiksmų vykdymą bei negalimumą atskleisti duomenis apie slaptus operatyvinius veiklos dalyvius. V. G. minėtų pareiškėjos parodymų taip pat nepatvirtino. Aktyvūs pareiškėjos veiksmai neabejotinai liudija ir jos įtaką bei kontrolę dėl atsakymo kelių policijai termino bei turinio. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja puikiai suprato, jog ji neturi įgaliojimų pasirašyti atsakymo į kelių policijos paklausimą, todėl, net jos teigimu, ir gavusi tokį FNTT vadovo „leidimą“, turėjo atsisakyti jį vykdyti. Pareiškėja buvo pripažinta pažeminusi pareigūno vardą ir atleista iš tarnybos dėl jos veiksmų parengiant, pasirašant bei išsiunčiant Vilniaus AVPK KPV akivaizdžiai neteisėto turinio 2011-11-24 raštą bei taip padedant V. G. išvengti administracinės atsakomybės. Šie atlikti veiksmai yra akivaizdūs, tai liudija jos pasirašytas raštas ir pati pareiškėja patvirtina atlikusi šiuos veiksmus. Jos veiksmai, derinant atsakymo turinį su FNTT vadovybe, yra reikšmingi tik nustatant šio pažeidimo padarymo priežastis, tai tyrimo metu ir buvo bandoma nustatyti, tačiau, kaip ir nurodyta Išvadoje, nepaneigia  ir  nepanaikina jos  kaltės  dėl  padaryto  pažeidimo, nes netgi pripažįstant nurodytą faktą, kad neva jai taip pasielgti nurodė FNTT direktorius V. G., toks nurodymas būtų neteisėtas, o už neteisėto nurodymo vykdymą bei kilusias pasekmes pareigūnas atsako asmeniškai. Atkreipė dėmesį, kad taikant pareiškėjai atsakomybę nėra reikšminga, koks buvo parengtas A. R. raštas, o svarbu, kokio turinio buvo parengtas ir jos pasirašytas bei išsiųstas raštas kelių policijai, t. y. teisiškai reikšmingi yra jos atlikti veiksmai, sukėlę atitinkamas pasekmes – padėjimas V. G. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. Pažymėjo, kad patikrinimo metu yra ištirta ir konkrečiai nustatyta, jog V. G. vyko į mokymus Molėtuose, o ne skubiai vykdė operatyvinę užduotį, kaip nurodyta pareiškėjos atsakyme kelių policijai, ir tai patvirtino tiek pats V. G., tiek ir kiti tyrimo metu surinkti įrodymai, nurodyti Išvados 14–15 lapuose. Paaiškino, kad aplinkybė, jog A. R., gavęs iš pareiškėjos neteisėtą nurodymą, neinformavo apie tai FNTT vadovybės, neliudija, jog jo parodymai nepatikimi ir tai negali paneigti jos padaryto pažeidimo. A. R. patikrinimo metu pripažino savo padarytą pažeidimą, tačiau paaiškino jo padarymo priežastis, t. y. kad negalėjo nevykdyti neteisėto pareiškėjos nurodymo, nes ji pasakė, kad toks sprendimas priimtas FNTT vadovybės pasitarime. Ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo. Ta aplinkybė, kad A. R. siuntė FNTT direktoriaus pavaduotojui V. G. kelių policijos raštą, nesudaro pagrindo abejoti jo duotų parodymų teisingumu ir neliudija pozicijos derinimo dėl atsakymo rengimo kelių policijai turinio. Atsakymą kelių policijai pasirašė pareiškėja, kuri patikrinimo metu paaiškino, kad atsakymo projektą nešė FNTT direktoriui V. G., o ne V. G.. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad jai kaltinimai grindžiami remiantis tik A. R. parodymais, yra visiškai nepagrįsti, nes neteisėtus veiksmus įrodo jos pačios atlikti veiksmai, o būtent 2011-11-24 rašto parengimas, pasirašymas ir išsiuntimas ir patikrinimo metu nustatytos šio rašto rengimo aplinkybės, o A. R. parodymai yra reikšmingi siekiant nustatyti šio pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes. Atsakovės teigimu, pareiškėjos padarytas pažeidimas yra visapusiškai ir tinkamai ištirtas atlikto tarnybinio patikrinimo metu ir įrodytas, nustatyta jos kaltė dėl padaryto pažeidimo, įvertinti jos duoti parodymai, Išvada surašyta laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pabrėžė, kad pareiškėjos veiksmuose parengiant, pasirašant bei išsiunčiant raštą patikrinimo metu buvo įžvelgta ir piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo požymių, todėl patikrinimo medžiaga buvo perduota prokuratūrai spręsti klausimą ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vilniaus apygardos prokuratūra 2012-05-28 raštu informavo Vidaus reikalų ministeriją, kad pagal minėtą medžiagą Vilniaus apygardos prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

              Atsakovės VRM atstovė teismo posėdžiuose palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog A. R. pareiškėjai nurodė automobilį vairavusio asmens pavardę. Pažymėjo, kad raštą rengė A. R. Tarnybos vadovo nurodymu, o rašto turinį rengė pagal pareiškėjos nurodymą. Aplinkybės nustatytos ir išvada padaryta remiantis A. R. parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga. Atstovė paaiškino, kad negali nurodyti R. K. tarnybinio pažeidimo motyvų ir priežasčių, todėl mano, kad ji tokį atsakymą išsiųsti KPV galėjo paprašyta V. G..

              Skundas tenkintinas.

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013-03-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-650/2013, išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-25 sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, panaikinimo, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-25 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje neapklausė FNTT vadovo V. G. ir FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G., kurie gali paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes, suteikti reikalingos informacijos ir pašalinti abejones, susijusias su atsakymo (2011-11-24 rašto) į 2011-09-09 raštą parengimu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Išvadoje nurodyta, jog A. R. paaiškino, kad žodžiu su V. G. sutarė, jog šis nuvyks į kelių policiją, įteikė jam 2011-09-09 rašto kopiją ir po poros savaičių pasidomėjo, ar V. G. nuvyko į policiją, tačiau negavo aiškaus atsakymo. LVAT pažymėjo, kad 2011-09-09 raštas Tarnyboje gautas 2011-09-14, o į jį atsakyta buvo tik po 1 mėnesio 10 dienų 2011-11-24 raštu. Išvadoje užfiksuota, jog, pagal ATPK 2602 straipsnio 2 dalį, į policijos paklausimą turėjo būti atsakyta per 3 dienas, t. y. iki 2011-09-17. Taigi Tarnyba, gavusi paklausimą, turėjo nurodyti ne tik automobilį vairavusį asmenį, bet taip pat tai padaryti per 3 dienas. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakymo į 2011-09-09 raštą rengimas buvo pavestas A. R. (t. I, b. l. 33). Tačiau A. R. atsakymo į 2011-09-09 raštą per tris dienas neparengė ir tik po poros savaičių pasidomėjo, ar V. G. nuvyko į policiją. Negavęs aiškaus atsakymo, A. R. kreipėsi į R. K.. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir detaliau neanalizavo, kodėl A. R. laiku (per tris dienas) neatsakė į 2011-09-09 raštą ir savo dispozicijoje minėtą raštą laikė dvi savaites iki paklausė, ar V. G. nuvyko į policijos komisariatą. Pabrėžė, kad byloje nėra aišku, ar A. R. atsakymą į 2011-09-09 raštą savo dispozicijoje dvi savaites laikė savo iniciatyva, ar kieno nors kito nurodymu.

Taigi teismas, atsižvelgęs į minėtoje LVAT nutartyje pateiktus nurodymus ir siekdamas objektyviai bei nuodugniai ištirti bylos aplinkybes, kaip liudytojus apklausė V. G., V. G., V. G. ir A. R., kurių parodymų svarba akcentuota LVAT 2013-03-18 nutartyje.

Byloje ginčijamas Įsakymo 1 punktas, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos. Pareiškėja neginčija, kad negavo piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip nurodyta Įsakymo 2 punkte. Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo esmė, ar pareiškėja iš FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigų atleista teisėtai, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi ir 58 straipsnio 1 dalimi.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

Be to, skundžiamas Įsakymas yra grindžiamas Išvada, kuri yra sudedamoji ginčijamo įsakymo dalis, taigi, byloje vertintinos Išvadoje nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis konstatuota, kad pareiškėja savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 20 punktą (galiojusį tyrimo metu) „tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.“

Statuto 2 straipsnio 7 dalyje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas, pagal kurią pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008-01-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008, 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1099-11), aiškindamas Statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyboje 2011-09-14 buvo gautas Vilniaus AVPK KPV viršininko 2011-09-09 raštas Nr. L0-10-S-15820, kuriame nurodyta, jog Vilniaus AVPK KPV atliekamas tyrimas dėl KET pažeidimo, kurį padarė automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra Tarnyba, vairuotojas bei prašoma pranešti, kas 2011-05-31 apie 9.17 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo šį automobilį ir galimai pažeidė KET reikalavimus (t. I, b. l. 33). Ant šio rašto uždėta 2011-09-14 Tarnybos direktoriaus V. G. rezoliucija, kuria raštas vykdyti nukreiptas A. R..

A. R. 2011-11-14 (t. y. po dviejų mėnesių) parengė rašto Nr. 25/4-4-1-  projektą, kuriame informavo, kad „Tarnyba naudojasi automobiliu „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 apie 9 val. 17 min. kelyje (duomenys neskelbtini), asmuo galimai pažeidęs KET reikalavimus, skubiai vykdė Tarnybos pavestą operatyvinę užduotį būtinojo reikalingumo būklėje. Prašomos informacijos pateikti negali, nes valstybės institucijoms ir pareigūnams negali būti pateikiama įslaptinta operatyvinė informacija, galinti atskleisti operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos dalyvių asmenų tapatybę.“ Raštą pasirašančiu asmeniu nurodytas Tarnybos direktorius V. G., raštas paruoštas ant Tarnybos firminio blanko (t. I, b. l. 137).  A. R. 2011-11-14 šį raštą elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjai (t. I, b. l. 167).

R. K. po dviejų dienų, t. y. 2011-11-16, iš A. R. elektroniniu paštu gautą jo parengtą atsakymą persiuntė A. O. stiliui pataisyti (t. I, b. l. 169) ir 2011-11-23 vėl persiuntė A. R. su prierašu, kad ji pasirašė, o jam reikia pasiimti (t. I, b. l. 171).

Tarnybos Administravimo valdybos viršininkė R. K. 2011-11-24 raštu Nr. 25/4-4-1-12880, kuriame kaip rašto rengėjas nurodytas A. R., informavo Vilniaus AVPK KPV, kad „Tarnyba naudojasi tarnybiniu automobiliu „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 apie 9 val. 17 min. Kelyje (duomenys neskelbtini), asmuo galimai pažeidęs KET reikalavimus, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį. Todėl prašomos informacijos pateikti negali, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo normomis, detalūs duomenys, galintys atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktiką sutrikdyti operatyvinę veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems operatyviniams tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, neteikiami“ (t. I, b. l. 32). Raštas parengtas ant Tarnybos Administravimo valdybos firminio blanko.

VRM Teisės departamento direktorius 2012-03-30 tarnybiniame pranešime sveikatos apsaugos ministrui, l. e. vidaus reikalų ministro pareigas, R. Š., vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 punktu, prašė pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos R. K. ir patikrinimą atlikusio pareigūno J. G. (J. G.) galimai padaryto tarnybinio nusižengimo VRM Teisės departamentui kartu su atliekamu tarnybiniu patikrinimu dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų (t. I, b. l. 106). 

VRM Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyrius 2012-04-04 surašė pareiškėjai  pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad yra duomenų, jog pareiškėja galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. „Žinodama apie tai, kad Tarnybos Vilniaus valdybos viršininkas V. G., vairuodamas ne jam priskirtą Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį „TOYOTA AVENSIS“, v/n (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 grįždamas iš seminaro, vykusio (duomenys neskelbtini) apie 9.17 val., kelyje (duomenys neskelbtini), galimai pažeidė KET, tikėtina, kad paprašyta V. G., viršydama suteiktus įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus AVPK KPV, tiriančios minėtą KET pažeidimo atvejį, kuriai pateikė ir tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį (pareiškėjos 2011-11-24 raštas Nr. 24-4-4-1-12880, adresuotas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai, atsakant į jų 2011-09-09 paklausimą Nr. 10-10-S-15820: pavėluotai parengti tokio turinio raštą pareiškėja parašu ant Administravimo valdybos blanko, jame neminint automobilį vairavusio V. G. pavardės, neteisėtai nurodė savo pavaldiniui Turto ir valdymo skyriaus vedėjui A. R.); taip pat pareiškėja, 2012-12-28 gavusi pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, galimai tarnybiniu automobiliu  pažeidinėjant KET bei liekant nenubaustam, bei žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jos veiksmus, pasirašant minėtą 2011-11-24 raštą Nr. 24-4-4- 1-12880, nenusišalino nuo tyrimo ir nuslėpė šią informaciją tiek nuo tuometinės Tarnybos vadovybės, tiek nuo patikrinimą atliekančio pavaldinio J. G. arba, tikėtina, liepė J. G. taip pat nuslėpti šią informaciją bei  patikrinimo metu nenustatyti jokių V. G. pažeidimų, kas ir buvo padaryta (2012-02-10 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.04/4-5-21309, kurios nevizavo) bei tokiu būdu padėjo V. G. išvengti atsakomybės. Minėtais veiksmais veikė priešingai savo esminėms pareigoms, piktnaudžiavo tarnyba bei pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą, t. y. pažeidė bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Statuto 3 str. 9 d. 3 p., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p.; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d.; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1 p., 6.3 p., 6.4 p., 7.1 p., 7.5 p., 7.8 p., 7.10 p., 7.11 p., 7.12 p., 11.5 p. ir 14.9. p.; Reglamento 121 p.; pareigybės aprašymo 7.5 p., 7.7 p. ir 7.9. p.“ Prašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2012-05-10 (t. I, b. l. 118–119).

VRM Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, I. U. 2012-04-13 tarnybiniame pranešime sveikatos apsaugos ministrui, l. e. vidaus reikalų ministro pareigas, R. Š., vadovaudamasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 19 punktu, prašė pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą dar 30 dienų, t. y. iki 2012-05-18 (t. I, b. l. 107). Terminas pratęstas iki 2012-05-18.

R. K. 2012-05-04 (registruota VRM 2012-05-14 registracijos Nr. 3D-1122) pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame su pateiktais įtarimais padarius tarnybinį nusižengimą kategoriškai nesutiko. Paaiškino, kad Tarnyboje gauto iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2011-09-09 paklausimo Nr. 10-S-15820 vykdymas jai nebuvo pavestas. Šio paklausimo negavo nei per Tarnyboje veikiančią Dokumentų valdymo sistemą (toliau – DVS), nei fiziškai. Ji apie tokio paklausimo buvimą sužinojo tik iš A. R., nes jo parengtą atsakymą derino su Tarnybos direktoriumi. Nurodė, kad pirminis atsakymo projektas buvo parengtas Tarnybos direktoriaus vardu, tačiau, nunešus tuometiniam direktoriui paruoštą raštą pasirašyti, jis nurodė, kad atsakymo turinys ir jame nurodyti duomenys yra teisingi, bet raštą pasirašyti pavedė jai, motyvuodamas, kad Reglamentas suteikia Administravimo valdybos viršininkui teisę pasirašyti raštus teisėsaugos institucijoms. Pareiškėja teigė, kad atsakymo į minėtą paklausimą turinio, jo vykdymo termino negalėjo nei kontroliuoti, nei daryti jam įtakos, kadangi jo vykdymas pareiškėjai nebuvo pavestas. Be to, raštų vykdymo terminų kontrolę turi užtikrinti Bendrųjų reikalų skyrius.

Pareiškėja paaiškinime paaiškino ir tai, kad nei atsakymo į Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos rengimo, nei derinimo ar pasirašymo metu Vilniaus apygardos valdybos viršininkas V. G. į pareiškėją nesikreipė, jokių duomenų ar informacijos nuslėpti neprašė. To padaryti ji ir negalėjo, nes, kaip minėta, rašto vykdymas buvo pavestas A. R.. Derindama atsakymo pasirašymą, sužinojo, jog tai, kad galimai padaryto administracinio pažeidimo metu buvo vykdoma operatyvinė veikla, nurodyti atsakyme pavedė tuometinis Tarnybos direktorius. Nurodė, kad absurdiškas ir niekuo nepagrįstas pranešimo teiginys, kad ji nurodė A. R. pavėluotai parengti būtent tokio turinio raštą ir ant Administravimo valdybos blanko. Pažymėjo, kad tokio nurodymo ji nedavė ir negalėjo duoti, kadangi Tarnyboje už gautų raštų vykdymą nustatytų atsakymų į juos terminų laikymąsi yra atsakingas tas darbuotojas, kuriam pavesta jį vykdyti. Pažymėjo, kad jeigu tariamai buvo duodami neteisėti nurodymai  pavaldiems darbuotojams, tai jie privalėjo dėl tokių nurodymų kreiptis  į direktorių, bet tokių faktų nebuvo (t. I, b. l. 120–121).

VRM Teisės departamentas 2012-05-17 surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininkas V. G., vykdamas į mokymus (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 apie 9.17 val. kelyje (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį (leistinas 70 km/h, važiavo 94,6 km/h) ir pažeidė KET 133 p. reikalavimus, atsakomybė už tai nustatyta ATPK 124 str. 3 d., tačiau atsakomybėn nebuvo patrauktas, nes Tarnyba ne tik neatskleidė Vilniaus AVPK KPV, koks konkrečiai pareigūnas minėtu laiku vairavo transporto priemonę, tačiau ir atsakymą į policijos 2011-09-14 paklausimą informuoti apie automobilį vairavusį asmenį pateikė pavėluotai, be to, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad asmuo tuo metu vykdė operatyvinę veiklą (Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės R. K. 2011-11-24 raštas Nr. 25/4-4-1-12880), dėl to nebuvo galima spręsti atsakomybės klausimo dėl pasibaigusių ATPK 35 str. nustatytų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminų (2011-11-30 Vilniaus AVPK KPV vyresniojo specialisto G. B. nutarimas Nr. 110531-8-132 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną). Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., žinodama apie tai, kad FNTT Vilniaus valdybos viršininkas V. G., vairuodamas ne jam priskirtą FNTT priklausantį tarnybinį automobilį „Toyota Avensis“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 vykdamas į seminarą, vykusį (duomenys neskelbtini), apie 9.17 val. (duomenys neskelbtini) galimai pažeidė KET, viršydama suteiktus įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus AVPK KPV, tiriančios minėtą KET pažeidimo atvejį, kuriai pateikė ir tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, bei tokiu būdu padėjo V. G. išvengti administracinės atsakomybės. Tokiais savo veiksmais R. K. pažemino pareigūno vardą, veikė priešingai savo esminėms pareigoms, t. y. pažeidė bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: Statuto 3 str. 9 d. 3 p., FNTT įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p., FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1 p., 6.3 p., 6.4 p., 7.1 p., 7.5 p., 7.8 p., 7.10 p., 7.11 p., 7.12 p., 11.5 p. ir 14. 9. p. Reglamento 121 p., pareigybės aprašymo 7.5 p., 7.7 p. ir 7.9. p. R. K. veiksmuose dėl minėto įgaliojimų viršijimo įžvelgtini ir piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo požymiai (BK 228 str., BK 300 str.). Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., 2012-12-28 gavusi Tarnybos pavaduotojo V. G. pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, pažeidžiant KET ir liekant nenubaustam, bei žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jos veiksmus, pasirašant 2011-11-24 raštą Vilniaus AVPK KPV, nenusišalino nuo tyrimo, nuslėpė šią informaciją tiek nuo tuometinės Tarnybos vadovybės, tiek nuo patikrinimą atliekančio pavaldinio J. G. bei minėtais veiksmais pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d., Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4 p. reikalavimus. Išvadoje pateiktas pasiūlymas Tarnybos direktoriui K. J. Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkę R. K. (pareiškėją) atleisti iš vidaus tarnybos sistemos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) bei  Išvadą ir medžiagą perduoti prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. I, b. l. 13–31, 82–101).

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė: 1) Statuto 3 str. 9 d. 3 p. nustatantį, kad „pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą“;

2) FNTT įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p., t. y. Tarnybos pareigūnas privalo: „vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, piktnaudžiavimo tarnybiniais įgaliojimais, nereikalingų suvaržymų ekonominiams, finansiniams santykiams ir teisėtam verslui“ (2 punktas); „gavęs informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudytoju, pranešti apie tai Tarnybai, policijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms, prireikus pats imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias rengiamam ar daromam nusikaltimui arba kitam teisės pažeidimui, apsaugota įvykio vieta, nustatyti įvykio įtariamieji ir liudytojai“ (3 punktas);

3) FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekse nustatytus tarnybinės veiklos principus: 6.1 punktą, t. y. pagarbos žmogui ir valstybei principą, pagal kurį „Tarnybos tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų bei Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių. Savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir Tarnybos tarnautojais. Tinkamai atlikti pareigybės aprašyme ir pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Tarnybos etikos principų. Vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į valstybės interesus, saugoti valstybės ir Tarnybos paslaptis“;

4) 6.3 punktą, t. y. nesavanaudiškumo principą, pagal kurį „Tarnybos tarnautojas turi tarnauti visuomenės interesams. Nesinaudoti Tarnybos turtu ir teikiamomis galimybėmis ne tarnybinei veiklai, taip pat nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su Tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas. Vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, kad nekiltų korupcijos rizika ir abejonių dėl objektyvumo ir nepriklausomumo“;

5) 6.4 punktą, t. y. padorumo principą, nustatantį, kad „Tarnybos tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šis draudimas netaikomas, kai tarnautojui siūlomi tik simboliniai dėmesio ir pagarbos išraiškos ženklai – mažaverčiai suvenyrai, daiktai, susiję su veiklos reklama, gėlės. Tarnybos tarnautojas turi būti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams. Naudodamasis jam suteiktomis galiomis, apginti visuomenės interesus nuo pažeidimų“;

6) 7.1 punktą, nustatantį, kad tarnautojas, atlikdamas savo pareigas, privalo „griežtai laikytis vidaus tarnybos, valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, nustatytų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, ir šiame Kodekse nustatytų tarnybinės etikos principų ir taisyklių“;

7) 7.5 punktą, nustatantį, kad privalo „nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi bendraudamas su bendradarbiais ir kitais asmenimis“;

8) 7.8 punktą, nustatantį, kad privalo „veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo, įstatymo viršenybės, teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, viešumo ir konfidencialumo principai“

9) 7.10 punktą, nustatantį, kad privalo „saugoti Tarnybos garbę ir prestižą“;

10) 7.11 punktą, nustatantį, kad privalo „elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų Tarnybos tarnautojo vardo“;

11) 7.12 punktą, nustatantį, kad privalo „nedaryti įtakos įstatymų ir kitų teisės aktų nenustatyta tvarka kitiems Tarnybos tarnautojams dėl jų atliekamo darbo“;

12) 11.5 punktą, nustatantį, kad tarnautojas „netrukdo bendradarbių darbui, be pagrindo nesidomi jų atliekamais patikrinimais, neklaidina jų įvairiais būdais“;

14) 14.9 punktą, nustatantį, kad privalo „būti reiklus pavaldiniams ir visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį“; 

15) FNTT darbo reglamento 121 punktą, nustatantį, kad „Administravimo valdybos vadovas pasirašo raštus teisėsaugos institucijoms, mokesčių administratoriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriams, dokumentus kitiems Tarnybos padaliniams Administravimo valdybos kompetencijos klausimais, atsakymus į tiesiogiai valdybai adresuotus raštus, pažymas apie valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogas, einamas pareigas ir kitais personalo administravimo klausimais“;

16) Pareigybės aprašymo 7.5 punktą, nustatantį, kad „atsako už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą Valdyboje, siekiantis užkirsti kelią valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi; 7.7 punktą, nustatantį, kad „užtikrina Valdybos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo drausmę, nedelsdamas informuoja Tarnybos vadovybę apie jų galimus tarnybinius nusižengimus ar darbo drausmės pažeidimus, 7.9 punktą, nustatantį, kad  „pasirašo siunčiamus ir kitus raštus Tarnybos darbo reglamento nustatyta Tvarka“ (t. I, b. l. 57–58).

              Taigi, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, pažeidusi anksčiau minėtas teisės normas, susijusias su jai priskirtų funkcijų pagal tarnybinį statusą bei reglamentuotas specialiais teisės aktais, vykdymu (netinkamu vykdymu), taip savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja pažemino pareigūno vardą, visų pirma reikia nustatyti pareigūno (pareiškėjos) kaltę atlikus jai inkriminuotus pažeidimus. Įvertinus Išvadoje pateiktas aplinkybes, byloje nevertintini pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su FNTT 2011-12-28 gauto anoniminio skundo dėl V. G. veiksmų, pažeidinėjant KET ir liekant nenubaustam, aplinkybėmis, nes Išvadoje konstatuota, kad „R. K. siūloma atleisti iš vidaus tarnybos  už pareigūno vardo pažeminimą, jos patraukimas tarnybinės atsakomybėn už padarytus VPIDVTĮ  3 str. 2p., 11 str. 1 ir 4 d., Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4 p. reikalavimų pažeidimus netenka prasmės, todėl nespręstinas“, nes pareiškėja atleista iš vidaus tarybos ne dėl šių pažeidimų

              Pareiškėja neigia Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir teigia, kad ji nebuvo atsakinga už 2011-11-24 atsakymo KPV rašto turinį, be to, net ir nustačius, kad V. G. viršijo leistiną greitį, nevykdydamas operatyvinės skubios užduoties, jai negali būti taikoma atsakomybė už parengtą atsakymo į raštą turinį, nes FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjui A. R. buvo pavesta parengti atsakymą į raštą, jis ir parengė atsakymą.

A. R. tuo metu ėjo FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas, kurio pareigybės aprašyme nustatyta, kad jis, be kita ko, atlieka tarnybos direktoriaus pavedimų kontrolę pagal įvykdymo terminus (7.2 punktas), vykdo tarnybinių automobilių naudojimo, saugojimo, draudimo, skyriaus darbuotojų organizuojamų techninių apžiūrų ir remonto kontrolę (7.11 punktas), vykdo kitus vienkartinio pobūdžio Tarnybos vadovybės pavedimus (7.14 punktas, t. I, b. l. 53–54). Tarnybos direktoriaus 2008-03-28 įsakymu Nr. 38-V patvirtintos Tarnybos tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės, kurių 10 punkte nustatyta, kad „darbuotojui, nepasirašiusiam tarnybinio automobilio perdavimo ir priėmimo akto dėl jam priskirto tarnybinio automobilio, jį vairuoti draudžiama“; 11 punkte nustatyta, kad „kelionės lapus pildo darbuotojai, atsakingi už automobilių priežiūrą ir apskaitos tvarkymą“; 14 punkte nustatyta, kad „vykti tarnybiniu automobiliu į komandiruotę leidžiama Tarnybos direktoriui pasirašius įsakymą, kuriame nurodyti į komandiruotę vykstantys darbuotojai, išvykimo ir grįžimo datos, komandiruotės laikas, numatomas maršrutas (vykstant operatyviniais tikslais –  išvykimo ir grįžimo datos, planuojama rida (t. I, b. l. 66–68). Tarnybos administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus nuostatų, patvirtintų 2011-01-31 įsakymu Nr. V-21, 3.2 punkte nustatytas vienas iš skyriaus uždavinių, t. y. užtikrinti Tarnybos materialinių vertybių apsaugą, transporto priemonių priežiūrą ir kontrolę (3.2 punktas), skyriui vadovauja vedėjas, kuris atsako už skyriui pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą (6, 8.2 punktai).

Taigi, A. R. buvo atsakingas už tinkamą tarnybinių automobilių naudojimo kontrolę, tai patvirtina ir V. G. rezoliucija, iš kurios matyti, kad, būdamas atsakingas už šią sritį, jis Tarnybos vadovybės pavedimu turėjo parengti atsakymą Vilniaus AVPK KPV.

R. K., Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė,  Tarnybos direktoriaus 2011-03-01 įsakymu nuo 2011-03-01 buvo laikinai perkelta į Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės pareigas (t. II, b. l. 78). Ji padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, eidama minėtas pareigas. 

R. K. (Administravimo valdybos viršininkės) pareigybės aprašyme, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2011-02-28 įsakymu Nr. V-51, 7.9 punkte nustatyta, kad ji pasirašo siunčiamus ir kitus raštus Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 57–58). Reglamento 121 punkte nustatyta, kad Administravimo valdybos vadovas pasirašo raštus teisėsaugos institucijoms Administravimo valdybos kompetencijos klausimais.

Tarnybos  Administravimo valdybos nuostatuose, patvirtintuose Tarnybos direktoriaus 2011-01-31 įsakymu Nr. V-21, nustatyta, kad Administravimo valdyba yra Tarnybos administracijos padalinys (1 punktas), turi banką su pavadinimu (3 punktas); Administravimo valdybos vienas iš uždavinių užtikrinti rengiamų dokumentų, teikiamų pasirašyti ar vizuoti Tarnybos vadovybei, atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems dokumentų rengimą bei valstybinės kalbos vartojimą (4.10 punktas); pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis (5.47 punktas); Administravimo valdybai vadovauja viršininkas, kuris yra tiesiogiai pavaldus Tarnybos direktoriui (8, 9 punktai); Administravimo valdybos viršininkas atsako už valdybai pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą (10.1 punktas); organizuoja ir planuoja valdybos  darbą (10.2 punktas); vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas, Tarnybos vadovybės pavedimus (10.8 punktas).

Vertintinos Reglamento nuostatos, reikalingos ištirti, kaip Tarnyboje vykdomi pavedimai. Tarnybos  direktorius, jo pavaduotojas duoda pavedimus padalinių, jų struktūrinių dalių vadovams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams (Reglamento 49 punktas); pavedimų vykdymą organizuoja ir kontroliuoja Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, padalinių, jų struktūrinių dalių vadovai pagal savo kompetenciją ir asmeniškai atsako už pavedimų įvykdymą laiku ir kokybę (50 punktas); dokumentai, kuriuose yra Tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo, padalinio ar jo struktūrinės dalies vadovo kontrolės žyma, vykdytojui perduodamas su atspausdinta kontrolės kortele (51 punktas); už kontroliuojamo dokumento vykdymo kontrolę atsakingas yra dokumentą gavusio padalinio vadovas (52 punktas); dokumentai, kurių įvykdymo terminas nenurodytas, turi būti įvykdyti per teisės aktų nustatytą terminą (59 punktas); jeigu dėl tam tikrų priežasčių negalima laiku įvykdyti  užduoties ar tapo netikslinga ją vykdyti, atsakingo padalinio ar jo struktūrinės dalies vadovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki termino pabaigos, pateikia pavedimą davusiam asmeniui tarnybinį pranešimą dėl termino atidėjimo arba užduoties atšaukimo (63 punktas); tarnybiniai pranešimai dėl termino pratęsimo  pateikiami Bendrųjų reikalų skyriui (66 punktas). Parengtą siųsti dokumentą, kurį pasirašo Tarnybos direktorius, vizuoja kalbos tvarkytojas, dokumento rengėjas, padalinio, jo struktūrinės dalies vadovas. (128 punktas).

Taigi, 2011-09-09 KPV rašte (gautas 2011-09-14) buvo Tarnybos vadovo 2011-09-14 rezoliucija A. R., kontrolės žymos nebuvo ir tai rodo, kad ne padalinio vadovas (pareiškėja), o pats A. R. (struktūrinės dalies vadovas) pagal Tarnybos direktoriaus pavedimą, suformuluotą 2011-09-14, buvo atsakingas už tokio pavedimo įvykdymą laiku ir jo kontrolę. Rezoliucijoje nebuvo nurodytas terminas, per kurį jis turėjo parengti atsakymą KPV. Šiuo atveju taikytinos ATPK nuostatas, tą patvirtino ir atsakovė Išvadoje.

ATPK 2602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Jeigu transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovui pranešama apie administracinį teisės pažeidimą. Juridinio asmens vadovas per tris darbo dienas privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu.“

Išvadoje nurodyta, kad, remiantis ATPK 2602 straipsnio 2 dalimi, A. R., kaip užduoties vykdytojas, duomenis apie asmenį, vairavusį automobilį, turėjo pranešti per 3 dienas nuo KPV rašto gavimo, t. y. iki 2011-09-17. Pažymėtina, kad ATPK 2602 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja pateikti duomenis per 3 darbo dienas. Tarnyboje 2011-09-09 KPV raštas buvo gautas 2011-09-14, t. y. trečiadienį, taigi, atsakymą A. R. turėjo parengti per 3 darbo dienas, t. y. iki 2011-09-19 (pirmadienio) įskaitytinai, kadangi 2011-09-15 ir 2011-09-16 buvo išeiginės,  o duomenų pateikimo terminas siejamas ne su kalendorinėmis, bet su darbo dienomis.

Jei A. R. nustatytu terminu, t. y. iki 2011-09-19, nespėjo parengti atsakymo, jis pagal Reglamento 63 punktą turėjo teisę kreiptis į Tarnybos vadovą su tarnybiniu pranešimu dėl termino atidėjimo, tačiau tokio pranešimo, remiantis byloje esančiais duomenimis, nepateikė. Akivaizdu, kad A. R. iki 2011-09-19 nesikreipė į R. K., o vienintelis objektyvus dokumentas, patvirtinantis, kad A. R. kreipėsi į pareiškėją, yra 2011-11-14 (t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo KPV rašto gavimo) parengtas atsakymo projektas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai tik tada ir tapo žinoma apie KPV kreipimąsi. Jokių duomenų, kad V. G. būtų pareiškėją įpareigojęs kontroliuoti minėto atsakymo parengimą, nėra. Taigi, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja kontroliavo ar galimai darė įtaką atsakymo turiniui ir jo rengimo terminui. Nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju tai buvo A. R. versija, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

              Atsakovė pareiškėjos kaltę iš esmės grindžia tuo, kad ji savo pavaldiniui A. R. davė neteisėtą nurodymą parengti atsakymą Vilniaus AVPK KPV, kuriame būtų nuslėpta FNTT pareigūno V. G. pavardė ir pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, žinant, kad V. G. taip išvengs administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, bei jos pačios konkretūs veiksmai, neteisėtai parengiant kitą, nei A. R. atsiųstą, atsakymą, jį pasirašant ir išsiunčiant.

              Visų pirma, vertintina, ar pareiškėja A. R. davė nurodymą parengti atsakymą, jei davė, tai per kiek laiko ir kokį atsakymą parengti nurodė.

Teismas, atsižvelgęs į LVAT 2013-03-18 nutartyje pateiktus išaiškinimus ir siekdamas objektyviai bei nuodugniai ištirti bylos aplinkybes, apklausė liudytojus V. G., V. G., V. G. ir A. R..

Liudytojas V. G. parodė, kad iš KPV gavus pranešimą apie KET pažeidimą, padarytą Tarnybos automobiliu, jis pavedė tyrimą atlikti A. R., kuris turėjo ištirti ir įvertinti visas aplinkybes bei parengti informaciją KPV apie automobilio naudojimą ir jį vairavusį asmenį. A. Ramanauskas turėjo nustatyti, kas automobilį vairavo, kur vyko, ir parengti raštą vadovui. Pagal Reglamentą tokį raštą turėjo pasirašyti Administravimo valdybos vadovas, nes nei jis, nei pavaduotojas tokio pobūdžio raštų nepasirašinėdavo. Juos turėjo pasirašyti valdybų vadovai. Liudytojas parodė, kad pasitarimo metu V. G. jį informavo, jog kilo grėsmė operacijos saugumui ir kad jis dėl to turėjo grįžti iš mokymo centro. V. G. jį yra informavęs ir apie tai, kad jis (V. G.) galimai galėjo padaryti KET pažeidimą bei kad tai buvo ta diena, kai jis vykdė ar tai operatyvinius, ar tai tyrimo veiksmus. Liudytojas nurodė V. G. apie tai informuoti A. R.. Liudytojas parodė, kad jis tuo kausimu nei su A. R., nei su V. G., nei su pareiškėja nekalbėjo. Paaiškino, jog atsakymo KPV turinys su juo derintas nebuvo, be to, jis negali prisiminti, ar parengtas dokumentas jam buvo pateiktas susipažinti, ar ne, nes tuo metu darbe buvo didelė įtampa, jo darbo kabinetą kontroliavo Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Ar KET pažeidimo padarymo metu egzistavo tarnybinio būtinumo aplinkybės, privalėjo išsiaiškinti A. R.. Rašte nurodydamas, jog buvo vykdoma operatyvinė užduotis, A. R. galimai supainiojo sąvokas. V. G. pavardė įslaptinta nebuvo. Liudytojas paminėjo, kad R. K. darbo krūvis buvo milžiniškas, jos darbui priekaištų jis neturėjo

Liudytojas V. G. parodė, kad iš A. R. gavo elektroninį laišką dėl KET pažeidimo, nes norėjo žinoti, kas vyksta Tarnyboje, todėl tokios informacijos iš A. R. ir prašė. Kontrolės nevykdė. Kelių policijos raštas  Tarnyboje buvo gautas jo pirmą darbo dieną ir apie tai jam papasakojo keli bendradarbiai. Tokią informaciją galėjo žinoti ir iš V. G.. Paaiškino, kad A. R. atsakymo kelių policijai turinio su juo nederino. Su V. G. apie KET pažeidimą nekalbėjo. V. G. jam neminėjo, kad turi vykti į kelių policiją išsiaiškinti dėl įvykio.

              Liudytojas A. R. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas kelių policijos raštas pateikti duomenis apie asmenį, kuris galimai padarė KET pažeidimą. V. G. užrašė rezoliuciją, kuria jam pavedė ištirti, išsiaiškinti aplinkybes ir paruošti atsakymą kelių policijai. Turėjo atsakyti per 20 dienų. A. G. prašymu elektroniniu paštu jam nusiuntė rašto kopiją. Iš A. K. sužinojo, kad automobilį „Toyota Avensis“ vairavo V. G., todėl pasiūlė jam pačiam nuvykti į kelių policiją ir išsiaiškinti. Po dviejų savaičių pasidomėjo, ar jis nuvyko. Paaiškėjus, kad nuvykęs nebuvo, kreipėsi į pareiškėją ir apie tai ją informavo žodžiu. Tuo metu kelių policijos raštas buvo pas jį. R. K. pasakė, kad pasitars su vadovais, t. y. su V. G.. R. K. jam žodžiu nurodė, jog kelių policijai paruoštų atsakymą, nenurodydamas pažeidimą padariusio asmens pavardės, jis R. K. atsakymą persiuntė elektroniniu paštu, ji pati redagavo raštą, jį pasirašė ir išsiuntė Kelių policijos valdybai. Liudytojas A. R. parodė, kad manė, jog, V. G. pačiam nuvykus į Vilniaus AVPK KPV ir prisistačius kaip pažeidimą padariusiam asmeniui, į Kelių policijos valdybos raštą jam atsakyti nereikės. Po dviejų savaičių paaiškėjus, kad V. G. į Vilniaus AVPK KPV nebuvo nuvykęs, jis pagal R. K. nurodymą per savaitę parengė raštą. Paaiškino, jog jam niekas nedavė nurodymo ilgą laiką laikyti raštą pas save, į jį neatsakant. Taip atsitiko dėl to, kad  nebuvo aiškios pozicijos, koks bus atsakymas. Vadovybė žinojo, kad į Vilniaus AVPK KPV raštą neatsakyta, tai tikrai žinojo ir pavaduotojas V. G., nes būnant jo kabinete pastarasis klausė, ar į raštą atsakyta, ir tai buvo maždaug po vieno mėnesio nuo to, kai jam buvo pavesta paruošti atsakymą. Liudytojas parodė, kad jis atliko tyrimą žodžiu, jokios tyrimo išvados nesurašė, V. G. neklausė, kur jis važiavo, kodėl ir kaip, nes manė, kad svarbu buvo parašyti, kas vairavo automobilį. Paaiškino, kad jis buvo tik rašto rengėjas, nes jei direktorius pasirašo, vadinasi, informaciją žino. Parodė ir tai, kad jis tik tariamai žinojo, jog automobilį vairavo V. G., nes šis iš pradžių tai neigė, o vėliau tai pripažino. Jeigu būtų atlikęs tyrimą ir raštu užklausęs kito skyriaus, pagal Reglamentą būtų gavęs atsakymą per 20 dienų, o informaciją žodžiu gavo iš R. K..

              Liudytojas V. G. parodė, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, jam priskirtas nebuvo. Juo naudojosi dėl to, kad, iškilus grėsmei dėl vadinamosios „Gariūnų“ bylos saugumo, privalėjo iš mokymo centro, esančio Molėtų rajone, grįžti į Vilnių. Rytą buvo užėjęs pas V. G. aptarti svarbių tyrimui klausimų ir grįžo automobiliu į mokymo centrą. Apie KET pažeidimą jį informavo A. R.. Kaip nustatyta Statute, grįžęs jis prisistatė Tarnybos vadovui V. G., kuris pasakė, kad apie raštą žino, nurodė jam užsiimti savo darbu, paaiškinęs, kad  į raštą atsakys Ūkio skyrius. Nei V. G., nei R. K. nieko neprašė ir negalėjo prašyti. V. R. nuvykti į Vilniaus AVPK KPV išsiaiškinti jam nesiūlė ir negalėjo siūlyti.

Šie liudytojų parodymai vertintini kartu su byloje esančiais kitais objektyviais įrodymais.

             Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo metu surinktų, aptartų įrodymų matyti, kad, surašant Išvadą, buvo remiamasi A. R. paaiškinimais, tuo, jog V. G. nepatvirtino, kad R. K. su juo derino rašto turinį, bei pačiu R. K. rašto policijai pasirašymo faktu.

           Byloje nustatyta, kad ant KPV 2011-09-09 rašto yra 2011-09-14 Tarnybos direktoriaus V. G. rezoliucija, kad raštas vykdyti buvo nukreiptas A. R. (t. I, b. l. 33). DVS sistemoje  dėl atsakymo parengimo R. K. pavedimų nebuvo nustatyta (t. II, b. l. 143). Taigi, jokių kitų objektyvių duomenų, kad pareiškėjai buvo pavesta šio rašto kontrolė, byloje nėra. Tai, kad pareiškėja davė nurodymą parengti raštą, kuriame nenurodyti asmens, vairavusio automobilį, parodo tik A. R..

             R. K. 2011-11-24 pasirašė raštą ant Tarnybos Administravimo valdybos blanko, kurio turinys, palyginus jį su 2011-11-14 rašto Nr. 25/4-4-1 (t. 1, b. l. 137) projektu, kurį rengė A. R., iš esmės savo prasme nesiskyrė, šiame rašte jis nurodė, kad „asmuo galimai pažeidęs KET reikalavimus vykdė Tarnybos pavestą operatyvinę užduotį būtinojo reikalingumo būklėje“ (t. I, b. l. 137), o rašte, kurį pasirašė R. K., nurodyta, kad „skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį“ (t. I, b. l. 32). Kitos nurodytos aplinkybės iš esmės nekeitė rašto turinio prasmės, todėl toks pakeitimas negali būti vertinamas kaip naujas (kitas) raštas. Taigi, rašto turinį suformulavo A. R., kurį pasirašė pareiškėja ant Administravimo valdybos blanko kaip šios struktūrinio padalinio vadovė.

Iš V. G. atsakymų, pateiktų  elektroniniame laiške į VRM Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjos I. B. klausimus (t. I, b. l. 145–146), matyti, kad į 3 klausimą „Dėl R. K. pasirašyto rašto kelių policijai – „Ar jūs žinojote apie tai? Ar liepėte jai ar A. R. parengti tokio turinio atsakymą ir pačiai R. K. pasirašyti, nes tai leidžia darbo reglamentas?“ V. G. atsakė, jog „Neprisimenu, ar man toks raštas (ar jo projektas) buvo pateiktas pasirašyti. Tarnybos reglamentas yra viešas dokumentas, kuris yra paskelbtas net tarnybos interneto svetainėje, todėl galite įvertinti Administravimo valdybos viršininko įgaliojimus“.

          Liudytojas V. G. teismo posėdyje detaliau paaiškino, kad jis pats tokio pobūdžio raštų niekada nepasirašė, nes juos pagal savo kompetenciją turi teisę pasirašyti Administravimo valdybos viršininkė. Be to, V. G. akcentavo, kad tuo metu darbe tvyrojo labai didelė įtampa dėl jo darbo vietoje atliekamų tikrinimų, susijusių su juo ir V. G., todėl negali tiksliai prisiminti visų aplinkybių, t. y. ar R. K. jo klausė dėl minėto rašto turinio. Taigi, V. G. nurodė priežastį, kuri, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu Tarnyboje susiklosčiusią situaciją, galimai turėjo įtakos prisimenant tikslesnes aplinkybes dėl rašto turinio derinimo su R. K.. Pažymėtina dar ir tai, kad šią situaciją vertinant laiko aspektu, nuo rašto parengimo iki duotų parodymų davimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, todėl liudytojas dar ir dėl šių priežasčių galimai negali detaliai prisiminti rašto rengimo aplinkybių. Todėl teismas daro išvadą, kad net ir apklausus V. G., nėra galimybių pašalinti prieštaravimų, ar R. K. derino rašto turinį su V. G. ir ar jai davė nurodymą šį raštą pasirašyti. Nors ant R. K. A. R. pateikto rašto (projekto) buvo įrašyta V. G. pavardė, tačiau iš Reglamento 121 punkto, R. K. pareigybės aprašymo 7.9 punkto, Tarnybos Administravimo valdybos nuostatų bei V. G. parodymų matyti, kad šį raštą turėjo teisę pasirašyti R. K., tačiau tai lėmė ne jos pačios subjektyvi valia (pozicija).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. R. jokios išvados, kurioje atsispindėtų visos ištirtos aplinkybės, nesurašė ir tokios išvados R. K. nepateikė. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. kokiu nors būdu būtų informavęs R. K. apie 2011-05-31 apie 9 val. 17 min. kelyje (duomenys neskelbtini) automobilį vairavusį ir pažeidimą padariusį asmenį, išskyrus objektyvų įrodymą, t. y. jai elektroniniu laišku siųstą atsakymo KPV projektą. Nėra pateikta jokių duomenų, kad R. K. būtų dalyvavusi aptarimuose ar pasitarimuose, iš kurių galėjo žinoti vairavusio asmens pavardę, tokių duomenų nenurodė nė vienas liudytojas, išskyrus A. R..

              Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymo KPV projektą A. R. R. K. elektroninio ryšio priemonėmis persiuntė praėjus labai ilgam laikui, t. y. dviem mėnesiams nuo KPV paklausimo gavimo. Ši aplinkybė kelia abejonių dėl A. R. paaiškinimų ir parodymų teisme, t. y. kad į raštą nebuvo įmanoma atsakyti anksčiau, nes nebuvo aiški vadovybės pozicija, koks bus atsakymas, nors tyrimo metu ir teisme jis parodė, kad R. K. nurodymą paruošti atsakymą, kuriame nenurodyti pažeidėjo pavardės, gavo maždaug po dviejų savaičių nuo rašto gavimo, t. y. po to, kai jam paaiškėjo, kad V. G. į  kelių policiją išsiaiškinti nebuvo nuvykęs, o, R. K. nurodžius atsakymo turinį, maždaug per 1 savaitę parengė atsakymą. Vertinant šiuos parodymus, darytina išvada, kad A. R. atsakymo į KPV raštą projektą R. K. turėjo galimybę pateikti nepraėjus ir mėnesiui, o ne dviem mėnesiams po jo gavimo. Teismo posėdyje A. R. parodė, kad nebuvo gavęs nurodymo taip ilgai savo žinioje laikyti neatsakyto rašto. Be to, A. R. teigimu, jis manė, kad jei V. G. pats nuvyks į policiją, prisistatys ir išsiaiškins, į raštą atsakyti visai nereikės, bei paaiškino, jog į tokį paklausimą, jo manymu, jis privalėjo atsakyti per 20 dienų (išvadoje nurodyta – per 3 darbo dienas). Tokios pozicijos laikosi ir atsakovės Tarnybos atstovas 2013-05-28 teismo posėdyje paaiškinęs, kad A. R. nustatė, kas vairavo automobilį, ir būtų atsakęs į KPV 2011-09-14 pateiktą raštą, jei V. G. būtų nuėjęs į policiją. Šios jo nurodytos aplinkybės liudija, kad neaišku, ar R. K. apie tokio KPV rašto buvimą iki jai pateikiant pasirašyti atsakymo  į jį projektą iš viso žinojo. Minėti prieštaringi A. R. parodymai kelia abejonių dėl jų patikimumo ir kartu dėl Išvados pagrįstumo. Be to, A. R. paruošto ir R. K. persiųsto atsakymo į raštą projektas su nurodytu V. G. parašu liudija, jog jis buvo įsitikinęs, kad paruošto rašto turinys V. G. yra žinomas, o parengtą siųsti dokumentą, kurį pasirašo Tarnybos direktorius, vizuoja kalbos tvarkytojas, dokumento rengėjas, padalinio, jo struktūrinės dalies vadovas (128 punktas). Tai atitinka R. K. nuoseklius paaiškinimus viso bylos nagrinėjimo eigoje.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pozicija, kad pareiškėjos kaltumą įrodo ir jos aktyvūs akivaizdūs veiksmai – pasirašytas raštas bei tai, kad ji pati jų neneigia, nes,  netgi pripažįstant nurodytą faktą, neva jai taip pasielgti nurodė FNTT direktorius V. G., toks nurodymas būtų neteisėtas, o už neteisėto nurodymo vykdymą bei kilusias pasekmes pareigūnas atsako asmeniškai.  Teismas bylos nagrinėjimo metu įsitikino, jog pareiškėja neginčija paties rašto pasirašymo fakto, bet nuosekliai neigia tai, kad neturėjo teisės tokio rašto pasirašyti. Pareiškėja niekada nepripažino, jog jai buvo žinoma, kad rašto turinys neatitinka tikrovės, ir tai aiškino tuo, kad jį pasirašė pasitikėdama savo pavaldiniu A. R., parengusiu rašto projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje liudytojas V. G. parodė, kad tokio pobūdžio raštų nei jis, nei pavaduotojas niekada nepasirašydavo, rėmėsi Reglamento nuostatomis ir paaiškino, kad tai turi daryti  Administravimo valdybos vadovas, kuriam yra pavaldus ir Turto valdymo skyrius, t. y. patvirtino, kad raštą turėjo pasirašyti R. K.. Tai patvirtina Reglamento 121 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Administravimo valdybos vadovas pasirašo raštus teisėsaugos institucijoms, mokesčių administratoriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriams, dokumentus kitiems Tarnybos padaliniams Administravimo valdybos kompetencijos klausimais, atsakymus į tiesiogiai valdybai adresuotus raštus, pažymas apie valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogas, einamas pareigas ir kitais personalo administravimo klausimais“.

Išvadoje teigiama, kad R. K. liepė A. R. parengti atsakymą, kuriame nebūtų nurodyta, kas vairavo automobilį, tačiau nurodyti, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę veiklą. Iš Išvados neaišku, kodėl (dėl kokių motyvų) R. K. galimai siekė nuslėpti asmenį, vairavusį automobilį, t. y. nenurodė jo pavardės.

              Teismo posėdyje atsakovės VRM atstovė paaiškino, kad, atlikus tyrimą, laikomasi versijos, jog R. K. sako netiesą, jos paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Atstovė nurodė, kad R. K. tokio poelgio  motyvų ir aplinkybių nežino, jos paaiškinimas nekelia pasitikėjimo dar ir dėl to, kad  pagal Reglamentą ji A. R. parengtą raštą turėjo tik vizuoti, o jį pasirašyti turėjo teisę tik  Tarnybos vadovas V. G.. Tyrimo metu nenustatyta, dėl kokių priežasčių pareiškėja galėjo siekti slėpti V. G. pavardę ar pateikti neteisingą atsakymą. Ši aplinkybė, t. y. atitinkamo pareigūno vardą žeminančio poelgio motyvų nenustatymas, esant ir kitoms aptartoms abejonių keliančioms aplinkybėms, rodo atlikto tyrimo nepakankamumą ir neišsamumą.

Kaip jau aptarta, V. G. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog V. G. vairavo automobilį, esant būtinajam reikalingumui, nes buvo šiuo automobiliu sugrįžęs iš kursų dėl svarbių ir nenustatytų aplinkybių ir grėsmių, atsiradusių rezonansinėje byloje. Liudytojas parodė, kad, jo manymu, ruošiant raštą galėjo būti supainiotos būtinojo reikalingumo ir operatyvinės veiklos sąvokos, bei nurodė priežastis, galėjusias lemti tai, kad negali prisiminti rašto derinimo su juo aplinkybių.

Svarbu yra ir tai, kad LVAT 2013-03-18 nutartyje atkreipė dėmesį, kad R. K., gavusi A. R. atsakymo į 2011-09-09 raštą projektą (t. I, b. l. 137), jį pakoregavo ir pakeitė tik tiek, jog jį perkėlė ant Administravimo valdybos blanko ir pati jį pasirašė, tačiau turinio prasmė iš esmės liko nepakeista (t. I, b. l. 32).

              Liudytojas V. G. parodė, kad paaiškėjus, jog vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ padarė KET pažeidimą, apie tai pagal Statuto reikalavimus informavo Tarnybos vadovą V. G., ir tai atitinka V. G. parodymus, jog  jis žinojo apie šią aplinkybę.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir tarnybinio patikrinimo metu ir teisme R. K. nuosekliai aiškino, kad apie tai, jog galimai padaręs administracinį teisės pažeidimą asmuo skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį ir rašte nenurodoma jo pavardė, ji sužinojo tik iš A. R. jai pateikto atsakymo turinio, dėl kurio ji tikslinosi su tuometiniu Tarnybos direktoriumi V. G..

           Nei liudytojas V. G., nei liudytojas V. G., kuriam buvo persiųstas KPV rašto kopija, o V. R. parodymais ir pranešta žodžiu, neparodė, kad su R. K. būtų kalbėję apie tai, jog KET pažeidimą padarė V. G.. Liudytojas V. G. paneigė, kad būtų prašęs R. K. įslaptinti jo, kaip asmens, pažeidusio KET, pavardę. V. G. kaip tik parodė, kad jis nėra operatyvinės veiklos subjektas, todėl dėl jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo tokio turinio raštas negalėjo būti surašytas. V. G. apie įvykdytą kelių policijos taisyklių pažeidimą informavo V. G. ir V. G. teismo posėdyje šią aplinkybę patvirtino.

         Taigi aiškiai nustatyta, kad V. G. žinojo apie aplinkybes, dėl kurių V. G. buvo parvykęs iš mokymo centro, esančio Molėtų rajone, tai vertino kaip tarnybinį būtinumą ar būtinąjį reikalingumą, pavedė A. R. paruošti atsakymą į KPV raštą bei paties V. G. buvo informuotas apie jo galimai įvykdytą KET pažeidimą, vykstant atgal į  mokymo centrą. V. G. parodė ir tai, kad ruošiant raštą galimai buvo supainiotos sąvokos, tačiau nepatvirtino, kad visas šias aplinkybes būtų aptaręs su R. K. ar kad jai jos buvo žinomos. V. G. parodė, jog negali prisiminti, ar R. K. į jį kreipėsi dėl rašto projekto turinio, ir nurodė to priežastis.

Nustatyta, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo išsamiai išaiškintos visos aplinkybės, svarbios tam, kad nekiltų abejonių dėl Išvados pagrįstumo. Išvada parengta remiantis vienašališkais ir iš dalies prieštaringais A. R. paaiškinimais, neargumentuotai atmetus R. K. paaiškinimus, nenurodant jos tokio galimo poelgio motyvų, jų nenurodžius ir teisme bei neįvertinus kitų surinktų įrodymų.

          Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šio neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių.

           Pareigūno vardo pažeminimas, kaip jis R. K. buvo suformuluotas išvadoje, galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais įrodymais. Teismo manymu, kaltei jos tyčine forma nustatyti neužtenka vien to, kad R. K. pasirašė dokumentą, neįsitikinusi jo turinio atitiktimi tikrovei bei nepareikalavusi iš A. R. tyrimo, kurį jis privalėjo atlikti, medžiagos. R. K. paaiškino pasitikėjusi A. R. ir dėl didelio darbo krūvio nepatikrinusi, ar parengtas tinkamas atsakymas. Pavėluotas (po dviejų mėnesių nuo paklausimo gavimo dienos) atsakymo projekto jai pateikimas taip pat galėjo turėti įtakos tokio dokumento svarbai ir aktualumo suvokimui. Liudytojas  V. G. patvirtino, kad rašte galėjo būti supainiotos tarnybinio būtinumo ir būtinojo reikalingumo sąvokos.

              Remiantis aptartomis aplinkybėmis konstatuojama, kad skundžiamas Tarnybos direktoriaus 2012-05-24 įsakymas Nr. TE-157 dėl R. K. atleidimo iš vidaus tarnybos parengtas remiantis abejonių keliančia Išvada. Byloje surinkti įrodymai, kurie negali patikimai patvirtinti pareiškėjos kaltės dėl jai Išvadoje suformuluotų pažeidimų, bylos nagrinėjimo metu teismui šių abejonių nepavyko pašalinti. Akcentuotina, kad kaltė yra vienas iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Ji turi būti paremta įrodymais ir neginčijamai pagrįsta, o visos abejonės pagal bendrąjį atsakomybės principą in dubio pro reo turi būti vertinamos pareigūno naudai.

        Nustačius, kad nėra įrodyta pareiškėjos tyčia dėl jai Išvadoje nustatytų pažeidimų, toliau netikslinga nagrinėti kitas Išvadoje nustatytas aplinkybes. Ginčijamas Įsakymas, kurio pagrindas yra tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti abejonių keliantys pareiškėjai inkriminuoti pareigūno vardą žeminantys veiksmai, negali būti laikomas pagrįstu, todėl naikintinas.

         R. K. aiškinimu, ji pasitikėjo A. R. ir dėl didelio darbo krūvio (tai patvirtino ir V. G.), ji nepatikrino, ar buvo parengtas tinkamas atsakymas. Pareiškėja neneigė, kad ji turėjo įsitikinti rašto turinio teisingumu ir tai siekė išsiaiškinti kreipdamasi į V. G.. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo tirta, ar R. K. veiksmuose nėra kokio nors kito galimo tarnybinio pažeidimo, kurį nustačius atitinkamai pareiškėjai galėjo būti skirta tarnybinė nuobauda. Tačiau įvertinus tai, kad nuo galimo tarnybinio pažeidimo padarymo dienos  jau yra suėję tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 30 punkte, t. y. jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, pareiškėjai nuobauda nebegali būti skiriama ar atliekamas pakartotinis tyrimas. Be to, akivaizdu, kad pareiškėja dėl galimai padaryto pažeidimo negalėtų būti atleista iš vidaus tarnybos. Šiuo atveju pareiškėja turi būti grąžinta į vidaus tarnybą.

              Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja siekia grįžti į vidaus tarnybą, ji grąžintina į anksčiau eitas Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigas.

              Pareiškėja prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-24, teismo posėdyje jos atstovas patikslino, kad nuo 2012-05-25, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, 3 dalyje nustatyta, kad kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai, 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojų darbą reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Statuto 59 straipsnio 1 dalį, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi ši norma nėra detalizuota, tai pagal analogiją taikomos Darbo kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo (2012-06-26 įstatymas Nr. XI-2127) 3 straipsnyje nustatė, kad 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis. Taigi, šiuo atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos, galiojusios iki 2013-01-01, t. y. Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ginčijamo įsakymo 1 punkte nustatyta, kad pareiškėją atleidžiama iš pareigų 2012-05-24, todėl jai priteistina nuo 2012-05-25 iki 2013-10-25 (įskaitytinai) darbo užmokesčio dalis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. už 17 mėnesių, remiantis Tarnybos  2012-07-10 pažymoje (t. 2, b. l. 144) pateiktais duomenimis (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų) – 85 861,90 Lt (5 050,70 x 17). Be to, pareiškėjai priteistinas ir vidutinis darbo užmokestis nuo 2013-10-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-19 įsakymą Nr. A1-535 „Dėl Metinių darbo dienų koeficientų bei Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo“, kurio 2.1.1 punkte nustatytas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena, – 240,51 Lt (5 050,70 Lt  / 21 d. d.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 127 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012-05-24 įsakymo Nr. TE-157 1 punktą, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos.

Grąžinti pareiškėją R. K., vidaus tarnybos majorę, į vidaus tarnybą – į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigas.

Priteisti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-25 iki teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai (2013-10-25) 85 861,90 Lt (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną litą 90 ct) ir nuo 2013-10-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos vidutinį darbo dienos užmokestį po 240,51 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų 51 ct), skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną esant penkių darbo dienų savaitei.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                              Nijolė Sušinskienė