Administracinė byla Nr. N575-1448/2011

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00680-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimo Ž. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.

Ž. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdamas UAB „Jūtoma“ Tauragės filialo direktoriumi laikotarpiu nuo 2010 m. vasario pradžios iki 2010 m. kovo 31 d. leido V. M. nelegaliai dirbti tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojo pareigose. Kadangi UAB ,,Jūtoma“ Tauragės filialo direktorius Ž. L. nesudarė darbo sutarties su V. M., taip pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 16 straipsnio, 98 straipsnio, 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinę bylą, nesant Ž. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimą ir priimti naują nutartį. Nurodo, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neanalizavo byloje surinktų rašytinių įrodymų ir nesirėmė liudytojo V. M. parodymais. Apeliantas teigia, kad V. M. skundo tyrimo metu bei administracinės bylos nagrinėjimo metu V. M. nurodė, kad jokios darbo sutarties su juo nebuvo sudaryta, jis dirbo iki 2010 m. kovo 31 d. ir kad jokių prašymų dėl priėmimo į darbą ar atleidimo iš darbo jis nerašė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, Ž. L. kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, pasireiškiančiu nelegaliu darbu, padarymu, tačiau ne dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes – nelegalaus darbo požymiai neįrodyti. Nors darbo sutartis, sudaryta 2010 m. vasario 22 d., nebuvo pasirašyta V. M., bet apie jo darbą nuo 2010 m. vasario 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartoja. Byloje neabejotinai įrodyta, kad tarp V. M. ir Ž. L. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl vien tik V. M. parodymų apie tariamus darbo santykius nepakanka asmens kaltei pagrįsti. Esant abejonei, įrodymai, remiantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, yra vertintini asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), teisingai įvertino prieštaringus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Romanas Klišauskas

                                                                      Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius