Civilinė byla Nr. e2S-2266-580/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07254-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.; 3.3.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Heinzmann“ ir atsakovo K. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Heinzmann“ ieškinį atsakovui K. V. dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu, pinigų grąžinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas    

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas UAB „Heinzmann“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovo K. V. vienašališką 2017-02-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. HZ-17-0108 nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas priešieškiniu prašė: pripažinti 2017-02-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. HZ-17-0108, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, vienašališkai atsakovo iniciatyva nutrauktą teisėtai, grąžinti atsakovui iš ieškovo už plastikinius gaminius (langus) sumokėtus 17 100 Eur, priteisti 24 893,10 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 1 800 Eur su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (už plastikinių gaminių (langų) kokybės tyrimą ir būsimos žalos įvertinimą) susijusias išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Šalys 2024-07-09 teismui pateikė taikos sutartį ir nurodė, kad prašo patvirtinti 2024-07-08 šalių sudarytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, civilinę bylą nutraukti, grąžinti 75 proc. šalių sumokėtų žyminių mokesčių sumų, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Heinzmann“ ir atsakovo K. V. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, grąžino ieškovui 112,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio, grąžino atsakovui K. V. 774 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad:

4.1       šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintina;

4.2       taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui CPK nustatyta tvarka. Nors taikos sutartimi nebuvo susitarta dėl konkrečių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumų, pripažintina, jog taip pat nebuvo atsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą;

4.3       abi šalys kaltos dėl proceso eigos ir trukmės. Ieškinys teisme gautas 2021-05-05, priešieškinis pateiktas 2021-06-08. Pradinėse proceso stadijose, kai galima išvengti bylinėjimosi išlaidų, šalių bendradarbiavimas nevyko, procesas truko ilgą laiką;

4.4       tai, kad taikos sutartimi buvo iš esmės patenkinti ieškovo reikalavimai, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Taikos sutartimi ieškovas sutiko iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimus, taikos sutartis buvo sudaryta šalių tarpusavio nuolaidų būdu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl teisminio proceso ir byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kalta išimtinai viena iš šalių. Nenustatyta aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovo ar atsakovo procesinį elgesį, sąmoningą proceso vilkinimą, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5.       Ieškovas UAB „Heinzmann“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo naudai iš atsakovo K. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:

5.1       teismas neįgyvendino taikos sutartimi šalių pasiekto susitarimo ir CPK 94 straipnio 1–2 dalyse numatytos pareigos patirtas išlaidas paskirstyti pagal šalių aptartą tvarką – CPK nustatytą tvarką. Teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje nustatyta tvarka;

5.2       nenustatęs nė vienos šalies kaltės ar netinkamo procesinio elgesio, teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti bendra CPK nustatyta tvarka, o ne apsiriboti tik procesinio elgesio bei priežasčių įvertinimu. Procesinio elgesio tinkamumo nustatymas galėtų būti pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, bet ne atmesti prašymus, taip neįvykdant pareigos paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas;

5.3       kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikos sutartyje nustatyta sąlyga, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka;

5.4       kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nėra aišku, kas laimėjo bylą ir kokia apimtimi. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl byloje pareikštų reikalavimų, kas reiškia, kad teismas turi galimybę nustatyti, kurie šalių reikalavimai ir kokia apimtimi buvo patenkinti ar atmesti bei atitinkamai paskirstyti išlaidas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies proporcija;

5.5       nutartis nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų prieštarauja šalių valiai, įtvirtintai sudarytos taikos sutarties 6 punkte. Jeigu šalys būtų atsisakę reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tai būtų išreikšta taikos sutartyje ir teismui leistų taikyti CPK 94 straipsnio 2 dalį. Atmesdamas prašymus, teismas iš esmės pritaikė CPK 94 straipsnio 2 dalį, nors šalys buvo susitarusios, kad patirtos išlaidos turi būti paskirstytos ir šį vaidmenį patikėjo teismui.

6.       Atsakovas K. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovo naudai iš ieškovo priteisiant 7 678,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1       kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nors taikos sutartimi nesusitarta dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, tačiau taip pat neatsisakyta teisės gauti išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys išreiškia valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka;

6.2       teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, turėjo tinkamai ir motyvuotai įvertinti, kieno kaltė (atsakomybė) buvo dėl proceso;

6.3       taikos sutartis iš esmės patvirtina, kad ieškovas pripažino esminius atsakovo priešieškiniu keliamus reikalavimus, susijusius su plastikinių gaminių (langų) nekokybe, pripažino, kad atsakovo pretenzijos ieškovui buvo teisiškai pagrįstos. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą. Susitarimas, kad atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą buvo simbolinis, nes taikos sutartimi ieškovas pripažino atsakovo pretenzijas, sutiko grąžinti didžiąją dalį pinigų už plastikinių gaminių (langų) trūkumus ir šiuos gaminius paliko atsakovui. Pažodžiui vertinant taikos sutarties 1, 1.1 ir 1.2 punktus, patvirtinama, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai – kompensuoti plastikinių langų trūkumus;

6.4       negalima laikyti, kad taikos sutartimi patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų, nes taikos sutartimi buvo modifikuotas plastikinių gaminių (langų) sutarties nutraukimas iš vienašališko į bendru šalių sutarimu, buvo pusiau patenkinti ieškinio reikalavimai. Ieškovas iš esmės pripažino visas atsakovo pretenzijas dėl plastikinių gaminių (langų) trūkumų, nes sutiko nutraukti sutartį bendru šalių sutarimu, grąžindamas atsakovui už gaminius sumokėtus 14 000 Eur ir paliko langus atsakovo nuosavybėje. Minėta suma skirta kompensuoti plastikinių gaminių (langų) trūkumams ir jų pašalinimui;

6.5       turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šių aplinkybių neįvertinimas lėmė, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo ieškovo kaltės dėl proceso bei nepagrįstai nepriteisė atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo procesas atsirado dėl ieškovo kaltės, kuris atsakovui, kaip vartotojui, pardavė plastikinius langus su esminiais trūkumais, kuriuos neigė ieškinyje;

6.6       ieškovas nesutiko su priešieškiniu, teigė, kad plastikiniai langai yra nepriekaištingos kokybės. Tik atlikus teismo ekspertizes kokybei įvertinti, ieškovo pozicija pradėjo keistis, ieškovas pradėjo siūlyti atsakovui pakeisti stiklo paketus į saugius, pašalinti kitus nustatytus trūkumus ir pan. Teismo ekspertizėmis nustatyti langų trūkumai. Teismo ekspertizės aktas patvirtinta, kad vien nesaugūs stiklo paketai laikytini esminiu trūkumu. Tai buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas padarė ieškovui dideles nuolaidas, sutiko sutarties vienašališką nutraukimą pakeisti į sutarties nutraukimą bendru šalių sutarimu, gaudamas iš to esminę naudą – 14 000 Eur kompensaciją už plastikiniuose gaminiuose esančius trūkumus;

6.7       taikos sutarties sudarymą lėmė ilgas teismo procesas (ilgai trukusios ekspertizės, teismo posėdžių skyrimas ilgais intervalais ir pan.), atsakovo santuokos sudarymas ir noras kuo greičiau susitvarkyti buitį, todėl būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga nepriteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovo kaltės;

6.8       atsakovas pasitelkė ekspertus su ekspertinėmis žiniomis, dėl ko patyrė nemažas bylinėjimosi išlaidas. Ikiteisminėje stadijoje atsakovo atstovas el. paštu ieškovės atstovei buvo pateikęs pasiūlymą ginčą išspręsti keletu būdų. Nepavykus susitarti, atsakovas, siekdamas kuo mažesnėmis išlaidomis išspręsti ginčą, kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau tarnyba paliko ginčą nenagrinėtą, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šios aplinkybės teismo liko neįvertintos;

6.9       ieškovas procesą pradėjo iš esmės nepagrįstai, nes teismo ekspertizėmis nustatyti languose esantys nemažareikšmiai trūkumai, o taikos sutartis patvirtina, kad ieškovas pripažino pagrįstomis atsakovo pretenzijas dėl plastikinių gaminių (langų) trūkumų, todėl teismui turėjo būti pagrindas konstatuoti, kad procesas kilo išimtinai dėl ieškovo kaltės;

6.10        atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais, nėra per didelės. Didžiąją dalį išlaidų sudaro su ekspertinėmis žiniomis susijusios bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo  priteisti ir 1 800 Eur išlaidas už plastikinių gaminių (langų) tyrimą, kurį atliko statybinės veiklos ekspertas V. Š.. Šias išlaidas atsakovas patyrė, nes reikėjo apskaičiuoti trūkumų šalinimo kaštus, buvo atlikta pirminė plastikinių gaminių (langų) patikra, lėmusi apsisprendimą atsakovui toliau ginti savo pažeistas teises.

7.       Ieškovas UAB „Heinzmann“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo K. V. atskirąjį skundą. Nurodo, kad:

7.1       teismas išsamiai ir argumentuotai vertino šalių procesinį elgesį ir kaltę, tačiau nenustatė nei vienos iš šalių kaltės. Ieškovas į teismą kreipėsi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė 2017-02-28 pirkimo-pardavimo sutartį. Faktą, kad ieškovas procesą iniciavo pagrįstai, pripažino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje, kurios atsiradimą iniciavo atsakovas;

7.2       bendra priešieškiniu keliamų turtinių reikalavimų suma – 43 793,10 Eur. Ieškovas iš dalies pripažino atsakovo priešieškinio reikalavimą grąžinti iš ieškovo atsakovui už plastikinius gaminius (langus) sumokėtus pinigus – 17 100 Eur, t. y. ieškovas sutiko ir įsipareigojo grąžinti atsakovui 14 000 Eur, atsakovas atsisakė likusio reikalavimo grąžinti sumokėtų pinigų dalį – 3 100 Eur. Atsakovas atsisakė kitų priešieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų bei reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Taikos sutartimi ieškovas patenkino tik ~ 31,97 proc. priešieškinio reikalavimų, liko nepatenkinti 68,03 proc. turtiniai patikslinto priešieškinio reikalavimai;

7.3       atsakovas priešieškiniu pareiškė ir neturtinį reikalavimą pripažinti, kad sutartis vienašališkai atsakovo iniciatyva nutraukta teisėtai. Taikos sutarties 1 punktu atsakovas pripažino vienintelį ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsakovo priešieškiniu keliamas neturtinis reikalavimas liko netenkintas. Taikos sutartimi patenkinta vos 15,99 proc. priešieškinio reikalavimų;

7.4       lieka neaišku, kodėl atsakovas turtinį reikalavimą – grąžinti už plastikinius gaminius (langus) sumokėtus pinigus (17 100 Eur), laiko esminiu, o kitus – neesminiais. Gindamasis nuo visų pareikštų atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų, ieškovas patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovas būtų reiškęs tik vienintelį turtinio pobūdžio reikalavimą 17 100 Eur sumai, tikėtina, kad šalys anksčiau būtų sutariusios ginčą išspręsti taikiai;

7.5       atsakovas sutiko su vieninteliu ieškinio reikalavimu – pripažino, kad vienašališkai nutraukdamas sutartį pasielgė neteisėtai. Toks šalių susitarimas negali būti laikytinas tik simboliniu, nesukuriančiu šalims jokių teisinių pasekmių;

7.6       ekspertizės metu nurodyta, kad ne visos atsakovo pretenzijos dėl kokybės buvo pagrįstos. Ieškovas tik iš dalies sutiko su vienu priešieškinio reikalavimu. Ieškovas gera valia atsakovo nuosavybei paliko plastikinius gaminius (langus), nes jie jau buvo sumontuoti atsakovo name. Atsakovo užsakyti ir jo name sumontuoti plastikiniai gaminiai (langai) buvo pagaminti pagal specialų užsakymą ir naudojami kurį laiką (pasibaigęs langų garantinis terminas), todėl net ir išmontavus, jie būtų beverčiai;

7.7       atsakovas ikiteisminėje stadijoje ieškovui nereiškė pretenzijų dėl nesaugaus stiklo ir šio trūkumo net neminėjo bei jais nesirėmė vienašališkai nutraukdamas sutartį. Tokių pretenzijų atsakovas nenurodė ir pirminiame priešieškinyje bei triplike. Tik atlikus ekspertizę ir joje nurodžius, kad atsakovo name sumontuoti langų / durų stiklų paketai pagaminti iš nesaugaus stiklo, atsakovas teikdamas patikslintą priešieškinį, pradėjo reikšti papildomas pretenzijas, tokiu būdu keisdamas savo poziciją;

7.8        teismas gali vertinti bylos aplinkybes tik išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, tačiau to padaryti negali, kadangi civilinė byla buvo nutraukta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Atsakovo teiginiai apie ekspertizės aktuose nustatytus ginčo gaminių trūkumus, kurie nebuvo mažareikšmiai – netenka prasmės;

7.9       ieškovas ikiteisminio proceso metu siekė ištaisyti atsakovo pareikštus trūkumus, komunikavo su atsakovu, siekė suderinti datą darbams atlikti, fiziškai vyko į atsakovo objektą, tačiau atsakovas laikėsi pozicijos ir į derybas nesileido, kol pareiškė, kad jo poreikiai pasikeitė. Teismo posėdžio metu dėl atsakovo nenoro derėtis net 3 kartus buvo paskelbta pertrauka, skirta šalims aptarti taikos sudarymo galimybes. 2024-07-01 teismo posėdžio pertraukų metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad taikos sutartį sudarytų jeigu ieškovas jam sumokėtų 20 000 Eur kompensaciją ir atlygintų bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutartimi sutarta 14 000 Eur suma ir atsakovo siūlyta 20 000 Eur suma ženkliai skiriasi;

7.10        atsakovo atskirajame skunde prašomos priteisti 1 800 Eur dydžio išlaidos, patirtos už plastikinių gaminių (langų) tyrimą, negali būti priskirtinos prie atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos privalo būti mažintinos bent iki 5 878,65 Eur. Atsakovo veiksmai ikiteisminėje stadijoje (vienašališkas neteisėtas sutarties nutraukimas, nenoras derėtis) privertė ieškovą kreiptis į teismą su ieškiniu.

8.       Atsakovas K. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsisakyti priimti nagrinėti ieškovo UAB „Heinzmann“ atskirąjį skundą ir jį grąžinti ieškovui, o priėmus nagrinėti ieškovo atskirąjį skundą, jį atmesti. Nurodo, kad:

8.1       ieškovo atskirasis skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą, todėl teismo neturėjo būti priimtas ir grąžintas ieškovui. Skundžiama 2024-07-30 nutartis tą pačią dieną buvo įkelta į elektroninę bylos kortelę ir tą pačią dieną išsiųsta ieškovui, todėl laikytina, kad tą pačią dieną nutartis tinkamai įteikta ieškovui. Atskirojo skundo pateikimo termino skaičiavimas prasidėjo nuo 2024-07-31 ir baigėsi 2024-08-06. Ieškovo atskirasis skundas parengtas ir pateiktas jau suėjus atskirojo skundo padavimo terminui, t. y. 2024-08-07, terminas skundui pateikti buvo pasibaigęs;

8.2       nesutinka su ieškovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš ginčo šalių kaltės ir / ar netinkamo procesinio elgesio, kadangi kaip matyti iš skundžiamos nutarties turtinio, teismas atsakomybę (kaltę) dėl proceso siejo su abiem ginčo šalimis. Tačiau šios bylos kontekste, įvertinus taikos sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, kad kaltė (atsakomybė) dėl proceso turėjo tekti ieškovui;

8.3       ginčas teisme kilo dėl ieškovo parduotų nekokybiškų plastikinių gaminių ir taikos sutartimi ieškovas pripažino atsakovo pretenzijas, todėl ieškovui negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Negalima ignoruoti fakto, kad atsakovui paliekami plastikiniai langai, kurių vertė – 17 100 Eur. Taikos sutartimi atsakovas susitarė ne tik dėl 14 000 Eur grąžinimo, bet ir 17 100 Eur vertės plastikinių gaminių palikimo, o tai sudaro 31 100 Eur;

8.4       taikos sutartimi modifikuotas plastikinių gaminių (langų) sutarties nutraukimas iš vienašališko į bendru šalių sutarimu, o tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai buvo tik pusiau patenkinti;

8.5       jei teismas paskirstytų ieškovo patirtas išlaidas, taikos sutartis taptų beprasme, kadangi ieškovo bylinėjimosi išlaidos padengtų jo įsipareigojimus pagal taikos sutartį atsakovui (t. y. išmokėti atsakovui 14 000 Eur kompensaciją per 6 mėnesius lygiomis dalimis už languose nustatytus trūkumus) ir netgi juos viršytų. Tai reikštų, kad atsakovas liktų su nekokybiškais gaminiais, kurių trūkumus turėtų šalinti ne verslininko (ieškovo), o savo sąskaita, kas nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga;

8.6       šalys ilgai derėjosi dėl taikos sutarties, atsakovas sutiko su taikos sutartimi, jei ieškovas paliks jo nuosavybei langus ir atlygins už plastikinių gaminių (langų) trūkumus 14 000 Eur. Tai patvirtina, kad ieškovas iš esmės pripažino pagrįstomis atsakovo pretenzijas dėl plastikinių gaminių trūkumų, sutartį nutraukė ir taikė dalinę restituciją. Tai, kad taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas pripažįsta ieškovo ieškinio reikalavimą, negali eliminuoti taikos sutarties esmės ir tikslo;

8.7       ieškovas tik 2024-07-22 pateikė prašymą su įrodymais atlyginti 20 136,55 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš kurių net 17 718,35 Eur sudaro išlaidos už advokato pagalbą byloje), derybų metu šios informacijos neatskleidė, nes tikslas buvo sudaryti taikos sutartį, ignoruojant pagrindinę sutarties esmę ir tikslą – kompensuoti atsakovui ginčo plastikinių gaminių (langų) trūkumus. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovas patyrė tokias neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidas, būtų gerai apsvartęs, ar derėtis su ieškovu dėl taikos sutarties. Ieškovas išlaidavo ir patyrė beveik 9 kartais didesnes bylinėjimosi išlaidas, t. y. 17 718,35 Eur. Tokios išlaidos viršija ginčo plastikinių gaminių (langų) vertę. Tokia apimtimi bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstytos ir teismas privalo drausti tokį šalių išlaidavimą. Kiekvienas ieškovo atstovo veiksmas apmokestintas 100 Eur / val. Dauguma procesinių veiksmų, tokių kaip susitikimas su klientu, susipažinimas su byla, įeina į procesinio dokumento parengimo sudėtį ir dauguma veiksmų neaišku kam buvo atliekami, nes jie kartojosi, todėl tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos ieškovui negali būti priteistos;

8.8       įstatymas nurodo, kad pirmenybė turi būti skiriama tikriesiems sutarties šalių ketinimams, todėl turi būti ginamos atsakovo teisės, nes taikos sutartimi įtvirtinti tikrieji sutarties šalių ketinimai – kompensuoti atsakovui ieškovo sąskaita plastikinių gaminių (langų) trūkumus;

8.9       ieškovo atskirojo skundo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys yra neaiškios, motyvuojamoje dalyje nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje apeliacinės instancijos teismo prašoma išspręsti iš esmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl nėra aišku, ko konkrečiai atskiruoju skundu siekiama, t. y. ar kad apeliacinės instancijos teismas išspręstų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ar kad šis klausimas būtų grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti

12.       Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovo atskirasis skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą.

13.       CPK 1751 straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

14.       CPK 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. CPK 1751 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.

15.       Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartis ieškovo atstovui buvo išsiųsta 2024-07-30. Laikoma, kad nutartis įteikta 2024-07-31, t. y. po išsiuntimo dienos einančią darbo dieną. Nustatytas 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti pradedamas skaičiuoti nuo 2024-08-01, terminas skundui paduoti baigėsi 2024-08-07. Ieškovo atskirasis skundas pateiktas per EPP 2024-08-07, pateikimo laikas 19:05:38 val.

16.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovo atskirąjį skundą, nes terminas skundui pateikti nebuvo pasibaigęs.

Dėl teismo pareigos paskirstyti bylinėjimosi išlaidas

17.       CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).

18.       CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 21 punktas). 

19.       CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas nereiškia, kad šalys neturi teisės susitarti, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu būtų taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nors tokia taikos sutarties nuostata nesusitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų, tačiau ja taip pat neatsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys išreiškia valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Aiškinimas, kad šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo CPK nustatyta tvarka reiškia susitarimą taikyti ir CPK 94 straipsnio 2 dalį, reikštų šalių atsisakymą nuo teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai padarytų tokią sutarties nuostatą beprasmę. Tokiais atvejais šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 23 punktas).

20.       Šalys taikos sutarties 6 punktu susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui CPK nustatyta tvarka.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra priteistinos.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, bei šalių išreikštą valią, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

24.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

25.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

26.       Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas buvo baigtas, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šalys 2024-07-09 teismui pateikė taikos sutartį, kuri skundžiama nutartimi buvo teismo patvirtinta.

27.       Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

28.       Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

29.       Tiek ieškovas, tiek atsakovas savo atskiruosiuose skunduose prašo paskirstyti / priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl teisminio proceso ir byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kalta išimtinai viena iš šalių. Aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovės ar atsakovo procesinį elgesį, sąmoningą proceso vilkinimą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nepriteistinos.

31.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo paskirstyti, priteisiant ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Heinzmann“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo K. V., vadovaujantis CPK nustatytomis taisyklėmis (tvarka).

32.       Atsakovas teigia, kad ieškovas itin išlaidavo ir patyrė beveik 9 kartais didesnes bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 17 718,35 Eur (tuo tarpu atsakovas patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas). Atsakovas nurodo, kad tokios išlaidos viršija ginčo plastikinių gaminių (langų) vertę.

33.       Ieškovas patyrė 100 Eur išlaidas, susijusios su teismo eksperto T. M. apklausa 2024- 07-01 vykusiame teismo posėdyje, taip pat 17 718,35 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas patyrė dar 1 452 Eur kitas išlaidas, susijusias su teismo ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. parengta 2021-08-13 konsultacine išvada, 145,20 Eur išlaidų antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei 571 Eur išlaidų už į bylą pateiktų dokumentų (įrodymų) vertimus. Iš viso, neskaitant žyminio mokesčio, ieškovas patyrė 19 980,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34.       Ieškovas pateikė advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras kartu su suteiktų paslaugų ataskaitomis) ir advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus (mokėjimo nurodymus).

35.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

36.       Ieškovas pateikė sąskaitą faktūrą serija: JCK21, Nr. 21265, kurioje nurodė ieškovo patirtas išlaidas nuo 2021-04-01 iki 2021-04-20, kurios sudaro 175 Eur, 50 Eur, 750 Eur, 25 Eur, iš viso 1 000 Eur, kurios yra patirtos iki ieškinio pateikimo teismui (ieškinys registruotas teisme 2021-05-05, todėl ieškovo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Iš minėtos sąskaitos faktūros serija: JCK21, Nr. 21265 ieškovui priteistinos ieškinio parengimo išlaidos, kurios sudarė 1 600 Eur + 21 proc. PVM, iš viso 1 936 Eur. 

37.       Ieškovas pateikė 2021-03-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21198, kurioje nurodė, kad patyrė 594,91 Eur išlaidas laikotarpiu nuo 2021-03-22 iki 2021-03-31. Šios išlaidos taip pat patirtos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

38.       Ieškovas pateikė 2021-05-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21347, kurioje nurodė, kad patyrė 44,35 Eur už komunikaciją su kliento atstovu, informacijos apie bylos nagrinėjimą aptarimą, bylos kontrolę, informacijos apie paskirtą teisėją persiuntimą klientui, komunikaciją su klientu telefonu, bylos kontrolę, informacijos apie teismo priimtą rezoliuciją dėl ieškinio priėmimo, atsiliepimui pateikti termino nustatymo persiuntimą klientui.

39.       Ieškovas pateikė 2021-06-30 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21437, kurioje nurodė, kad patyrė 1 300,74 Eur išlaidas už informacijos persiuntimą apie pateiktą atsiliepimą, atsiliepimo su priedais persiuntimą, susipažinimą su Kauno apylinkės teismo 2021-06-07 nutartimi, užklausą klientui dėl dubliko parengimo, dubliko rengimą.

40.       Ieškovas pateikė 2021-07-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21462, kurioje nurodė, kad patyrė 786,50 Eur išlaidas už prašymo dėl termino atsiliepimui į priešieškinį pateikimo parengimą; bylos kontrolę, susipažinimą su esama situacija, komunikaciją su klientu dėl poreikio atlikti statybos techninės veiklos ekspertinį tyrimą ir atlikti situacijos objekte fiksavimą, tolimesnių veiksmų aptarimą ir suderinimą su klientu, komunikaciją su teismo ekspertais, tyrimo atlikimo suderinimą, objekto apžiūros suderinimą, klausimų ekspertiniam tyrimui atlikti suformulavimą, atsakymą į kliento klausimus, avansinio apmokėjimo suorganizavimą; vykimą ir dalyvavimą plastikinių gaminių (langų ir durų) apžiūroje; dokumentų persiuntimą ekspertui.

41.       Ieškovas pateikė 2021-08-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21516, kurioje nurodė, kad patyrė 1 835,16 Eur išlaidas už komunikaciją su klientu dėl brėžinių, reikalingų ekspertams pateikimo; susipažinimą su atsakovo priešieškiniu ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą.

42.       Ieškovas pateikė 2021-09-30 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21563, kurioje nurodė, kad patyrė 181,50 Eur išlaidas už susitikimą su klientu, esamos situacijos byloje aptarimą.

43.       Ieškovas pateikė 2021-10-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21609, kurioje nurodė, kad patyrė 423,50 Eur išlaidas už 2021-10-01 prašymą pratęsti procesinį terminą prašymams, įrodymams, atsikirtimams pateikti; 2021-10-08 prašymą dėl į posėdį atsivestų darbuotojų apklausimo ateityje; susipažinimas su atsakovo patikslintu prašymu.

44.       Ieškovas pateikė 2021-11-30 sąskaitą faktūrą serija: JCK21 Nr. 21658, kurioje nurodė, kad patyrė 986,14 Eur išlaidas už užklausos teismo ekspertei dėl galimybės atlikti statybos ekspertizę parengimą; 2021-11-08 atsiliepimo į atsakovo patikslintą prašymą rengimą; susipažinimą su atsakovo paaiškinimais, kliento informavimą; komunikavimą su klientu, su atsakovo atstovais; rašytinių paaiškinimų teismui dėl ekspertizės bei galimybės vykdyti taikinimo veiksmus parengimą; susipažinimą su teismo nutartimi.

45.       Ieškovas pateikė 2022-03-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK22 Nr. 00098, kurioje nurodė, kad patyrė 363 Eur išlaidas už nuomonės teismui pateikimą dėl galimumo nagrinėti posėdį ir planuojamos ekspertizės atlikimo bei dalyvavimą teismo paskirtoje langų ekspertizėje.

46.       Ieškovas pateikė 2022-12-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK22 Nr. 00436, kurioje nurodė, kad patyrė 665,50 Eur išlaidas už aktualių teisės aktų nuostatų paiešką; susipažinimą su eksperto T. M. pozicija dėl papildomos ekspertizės, kontaktavimą su klientu; susipažinimą su teismo nutartimi, kontaktavimą su klientu.

47.       Ieškovas pateikė 2023-06-30 sąskaitą faktūrą serija: JCK23 Nr. 00198, kurioje nurodė, kad patyrė 1 048,66 Eur išlaidas už pasiruošimą papildomai ekspertizei – ekspertui teismo suformuluotų papildomos ekspertizės klausimų įvertinimą, bylos dokumentų sutikrinimą, informacijos/dokumentų surinkimą iš kliento ir pateikimą ekspertui el. paštu; susitikimą su klientu; dalyvavimą papildomoje ekspertizėje; kontaktavimą su klientu dėl papildomų dokumentų pateikimo, kliento pateiktų papildomų dokumentų analizė ir pateikimą vertimui į lietuvių kalbą.

48.       Ieškovas pateikė 2023-09-30 sąskaitą faktūrą serija: JCK23 Nr. 00310, kurioje nurodė, kad patyrė 342,83 Eur išlaidas už susitikimą su klientu, klausimų Veka sistemų gamintojui dėl ginčo gaminių aptarimą; susitikimas su klientu, klausimų sistemų gamintojui VEKA AG dėl polanginio profilio, drenažo angų įrengimo ir kt. aptarimą.

49.       Ieškovas pateikė 2023-11-01 sąskaitą faktūrą serija: JCK23 Nr. 00352, kurioje nurodė, kad patyrė 1 139,41 Eur išlaidas už susitikimą su klientu, paklausimų sistemų gamintojui VEKA AG dėl polanginio profilio ir drenažo angų įrengimo aptarimą; paklausimų (2 vnt.) sistemų gamintojui VEKA AG dėl polanginio profilio, drenažo angų ir kitų su nagrinėjamoje byloje ginču susijusių klausimų parengimą, derinimą su klientu.

50.       Ieškovas pateikė 2023-12-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK23 Nr. 00398, kurioje nurodė, kad patyrė 373,08 Eur išlaidas už susipažinimą su VEKA AG pateiktais 2023-12-01 atsakymais, jų pateikimą vertimui; susipažinimą su gautais 2023-12-01 VEKA AG atsakymų vertimais į lietuvių kalbą, lydraščio dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą teismui.

51.       Ieškovas pateikė 2024-01-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK24 Nr. 00021, kurioje nurodė, kad patyrė 252,08 Eur išlaidas už susipažinimą su teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės aktu, pateikimą klientui el. paštu; susipažinimą su 2024-01-29 teismo nutartimi, kontaktavimą su klientu el. paštu.

52.       Pažymėtina, kad tokios paslaugos, kaip komunikacija su klientu, dokumento peržiūra ar struktūrizavimas, yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-431-790/2024). Dubliko ir kitų dokumentų parengimas be atitinkamų dokumentų analizės, komunikavimo su klientu, pozicijos su klientu derinimo ir / ar susipažinimo su kitais atitinkamais dokumentais ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais nėra įmanomas, todėl laikytina, kad atitinkamų procesinių dokumentų parengimas apima ir nurodomą kitokio pobūdžio pasirengimą (komunikacija su klientu ar kitais asmenimis, susipažinimą su dokumentais ir pan.).

53.       Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktomis aukščiau aprašytomis sąskaitomis faktūromis ir įvertinęs formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju priteistinos patirtos bylinėjimos išlaidos už dubliko rengimą, t. y. 1 000 Eur + 21 proc. PVM, iš viso 1 210 Eur ir  išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą 1 500 Eur + 21 proc., t.y. 1 815 Eur.

54.       Ieškovas pateikė 2022-10-31 sąskaitą faktūrą serija: JCK22 Nr. 00364, kurioje nurodė, kad patyrė 1 845,25 Eur išlaidas už susipažinimą su teismo ekspertizės aktu (6.15 val.); susitikimą su klientais; pasirengimą ir atstovavimą 2022-10-20 teismo posėdžiui (6 val.); pasirengimą 2022-10-25 teismo posėdžiui bei atstovavimas jame (6 val.); susipažinimas su ieškovo 2022-10-21 prašymu ir pasirengimas 2022-10-25 posėdžiui bei atstovavimas jame (6 val.).

55.       Pagal Rekomendacijos už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus dydis yra 178,05 Eur. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).

56.       2022-10-20 teismo posėdis truko nuo 9.30 val. iki 11.11 val., vertintina, kad teismo posėdis truko 1 val. 41 min. Maksimalus priteistinas dydis už teismo posėdį būtų 356,10 Eur (178,05 Eur x 2). 2022-10-25 teismo posėdis truko nuo 9.30 val. iki 12.21 val., vertintina, kad teismo posėdis truko 2 val. 50 min. Maksimalus priteistinas dydis už teismo posėdį būtų 534,14 Eur (178,05 Eur x 3). Kadangi prašomos priteisti išlaidos už 3 val. (2022-10-20) ir 6 val (2022-10-25) skirtas pasiruošti teismo posėdžiams bei patį atstovimą teisme, nėra nepagrįstos, jos yra priteistinos. Teismas vertina, kad 300 Eur + PVM išlaidos ir 600 Eur + PVM išlaidos už pasiruošimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose nėra nepagrįstos, todėl yra priteistinos – 1 086 Eur (300 + 600 + 21 proc.).

57.       Ieškovas pateikė 2024-07-17 sąskaitą faktūrą serija: JCK24 Nr. 00134, kurioje nurodė, kad patyrė 2 389,74 Eur išlaidas už susitikimą su klientu, bylos eigos aptarimą; prašymo dėl teismo eksperto T. M. apklausos rengimą; pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą 2024-07-01 vykusiame teismo posėdyje (5.10 val.); taikos sutarties parengimą; nuomonės (argumentus) dėl bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių paskirstymo rengimą.

58.       Pagal Rekomendacijos už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus dydis yra 216,10 Eur. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).

59.       Teismo posėdis 2024-07-01 vyko nuo 9.41 val. iki 12.11val., vertintina, kad teismo posėdis truko 2 val. 30 min., todėl maksimalus priteistinas dydis už teismo posėdį būtų 648,30 Eur. Ieškovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą 2024-07-01 vykusiame teismo posėdyje laikytinos pagrįstomis, neviršijančiomis Rekomendacijose nustatyto dydžio, ir priteistinos 625,16 Eur (516,66 Eur + PVM). Pagrįstomis laikytinos išlaidos patirtos dėl taikos sutarties parengimo, t.y. 665,50 Eur (550 Eur + PVM). Kitos išlaidos laikytinos nepagrįstomis.

60.       Iš viso teismas pagrįstomis laiko ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti 7 337,66 Eur sumai. 

61.       Atsakovas atskiruoju skundu prašo priteisti atsakovo K. V. naudai iš ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Heinzmann“ 7 678,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

62.       Ieškovas nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu bei jo reikalavimui priteisti atsakovui iš ieškovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Akcentuoja, jog teismas nutartimi išsamiai ir argumentuotai vertino šalių procesinį elgesį, tačiau nenustatė nei vienos iš šalių kaltės. Ieškovo nuomone būtent atsakovo veiksmai ikiteisminėje stadijoje (vienašališkas neteisėtas sutarties nutraukimas, nenoras derėtis) privertė ieškovą kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo pareikšto vienintelio reikalavimo pagrįstumą pripažino ne tik VVTAT savo Išvadoje, tačiau ir pats atsakovas taikos sutartyje sutikdamas su vieninteliu ieškovo ieškinio reikalavimu.

63.       Atsakovas patyrė byloje 7 678,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 800 Eurų dydžio išlaidos, patirtos už plastikinių gaminių (langų) tyrimą, susijusį su ieškovo civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurį atliko statybinės veiklos ekspertas V. Š.; 100 Eur dydžio išlaidas galimoms eksperto išlaidoms padengti; 2 900 Eur dydžio išlaidas už paskirtą teismo ekspertizę; 2 000 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas byloje; 150 Eur dydžio išlaidas, patirtas už eksperto T. M. dalyvavimą teismo posėdyje; 650 Eur dydžio išlaidas, patirtas už papildomą ekspertizę; 78,65 Eur dydžio išlaidas už vertimo paslaugas.

64.       Ieškovas nesutinka su 1 800 Eur dydžio išlaidomis, patirtomis už plastikinių gaminių (langų) tyrimą, susijusį su ieškovo civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurį atliko statybinės veiklos ekspertas V. Š.. Teigia, kad išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos.

65.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad statybinės veiklos ekspertas V. Š. plastikinių gaminių (langų) tyrimą atliko 2021-01-11. Šios išlaidos patirtos iki ieškinio pateikimo teismui (ieškinys registruotas teisme 2021-05-05), todėl šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

66.       Atsakovas patyrė 2 000 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas byloje – už atsiliepimo į ieškinį paruošim 1 200 Eur; už tripliko paruošimą 600 Eur; už priešieškinio paruošimą 200 Eur. Minėtos išlaidos vertintinos kaip pagrįstos, itin minimalios ir neviršijančios Rekomendacijose nustatyto dydžio.

67.       Teismo vertinimu, pagrįstomis išlaidomis taip pat laikytinos ir atsakovo patirtos 100 Eur išlaidos galimoms eksperto išlaidoms padengti, 2 900 Eur išlaidos už paskirtą teismo ekspertizę, 150 Eur išlaidos už eksperto T. M. dalyvavimą teismo posėdyje, 650 Eur išlaidos už papildomą ekspertizę bei 78,65 Eur išlaidas už vertimo paslaugas. Iš viso pagrįstomis vertintinos 5 878,65 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

68.       Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla  laikytina vidutiniškai sudėtinga, todėl priteisiant patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti taikytini vidutiniai kriterijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra nepagrįstai didelės, todėl jos nemažintinos. Tačiau ieškovas advokato pagalbai apmokėti išleido ženklias pinigų sumas ir teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo vidutinio sudėtingumo, sumažina priteistinų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti 30 proc. ir laiko pagrįsta 5 136,36 Eur sumą. Taip pat pagrįstomis laikomos ieškovo 100 Eur išlaidos, susijusios su teismo eksperto T. M. apklausa 2024-07-01 vykusiame teismo posėdyje ir 2 168,20 Eur išlaidos dėl teismo ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. parengta 2021-08-13 konsultacine išvada, antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (145,20 Eur) bei dokumentų vertimais (571 Eur). Todėl pagrįstomis laikytina iš viso ieškovo patirtų 7 404,56 Eur išlaidų suma.

69.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl teisminio proceso ir byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kalta išimtinai viena iš šalių. Tiek ieškovo, tiek atsakovo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 94 straipsnio nuostatas, nuosekliai pasisakoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas).

71.       Vertinant, kad taikos sutartis buvo sudaryta abipusių nuolaidų ir derybų būdu, siekiant išspręsti kilusį ginčą, nesant pagrindo abejoti, kad šalių valia buvo sudaryti būtent tokią taikos sutartį, o taip pat įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo pagrindą, tai, jog šalys turi nusprendė palikti bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti teismui CPK nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys turi padengti pusę viena kitos, teismo pagrįstomis pripažintomis, bylinėjimosi išlaidų. Todėl, suapvalinus, ieškovui iš atsakovo priteistina 3 700 Eur (7 404,56 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 2 940 Eur (5 878,65 Eur / 2).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo K. V. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.  Ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Heinzmann“ ir atsakovo K. V. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartį pakeisti, paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodant, kad:

„ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Heinzmann“ (juridinio asmens kodas 210793950) naudai iš atsakovo K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistina 3 700 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovo K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Heinzmann“ (juridinio asmens kodas 210793950) priteistina 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devyynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų suma.“.

Teisėja                                                    Jūra Marija Strumskienė