Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-526/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04324-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.3; 2.4.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Lūžienei,
nuteistajam N. G.,
nuteistojo N. G. gynėjai advokatei Marinai Saveljevai ir nuteistojo R. P. gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši 30 (trisdešimties) arešto bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-01 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų (8) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. P. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-01 nuosprendį atlikta bausmė.
Nuosprendžiu civilinės ieškovės individualios įmonės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, civilinei ieškovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) solidariai iš nuteistųjų N. G. ir R. P. priteisti 249,13 Eur (du šimtai keturiasdešimt devyni eurai ir 13 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Be to, nuosprendžiu valstybei iš nuteistojo N. G. priteisti 200,00 eurų (du šimtai eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. G. ir R. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie 2024-02-01, apie 09.38 val., atėję į maisto prekių parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. R. P. iš prekybinių lentynų paėmė ir į su savimi turėtą krepšį bei rūbus susidėjo vieną 250 ml talpos butelį ,,Modenos balzaminį actą IGP Musini“, kurio vertė 8,15 Eur, dvi pakuotes po 340 gramų vytintos dešros ,,Lauktuvių ir Proginė“, kurių bendra vertė 11,98 Eur, tris pakuotes po 200 g vytintos ,,Karaliaus Mindaugo“ dešros, kurių bendra vertė 10,14 Eur, penkias pakuotes po 350 g šaltai rūkytos ,,Krekenavos skilandinės“ dešros, kurių bendra vertė 23,05 Eur, penkias pakuotes po 170 g vytintos dešros ,,Elpozo Fuet Espanol“, kurių bendra vertė 14,45 Eur, penkias pakuotes po 170 g vytintos dešros ,,Fuetec“, kurių bendra vertė 16,14 Eur, vieną 376 g pakuotę karštai rūkytos ,,Panevėžio“ dešros, kurios vertė 3,25 Eur, šešias pakuotes po 550 g virto liežuvio ,,Zelcas“, kurių bendra vertė 19,80 Eur, o N. G. iš prekybinių lentynų paėmė ir į su savimi turėtą kuprinę bei rūbus susidėjo du vienetus 500 ml talpos ypač tyrą alyvuogių aliejų ,,LA ESPANIOLA“, kurių bendra vertė 19,98 Eur, vieną 250 g pakuotę kavos ,,ILLY“, kurios vertė 6,49 Eur, vieną 0,5 litro talpos alyvuogių aliejaus ,,Galantino fantasia Ceramica Rita Olio Exstra Vergine Di Oliva“, kurio vertė 29,09 Eur, du 0,5 litro talpos alyvuogių aliejaus ,,Galantino Fantasia Ceramica Blu Olio Exstra Vergine Di Oliva“, kurių bendra vertė 58,18 Eur, vieną 0,25 litro talpos obuolių acto ,,Vitorie Aceto di Mele brandintas statinėse“, kurio vertė 5,45 Eur, dvi ,,Rafaelo“ saldainių dėžutes po 300 g, kurių bendra vertė 22,98 Eur, bei abu kartu iš parduotuvės pasišalino pro įėjimo vartelius, už prekes nesusimokėję ir taip bendrais veiksmais pavogė svetimą individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės 249,13 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, jog prasikalto. Nurodo, jog norėtų atlyginti padarytą žalą, todėl mano, jog jam turėtų būti paskirta su laisvės apribojimu nesusijusi bausmė.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.
3. Atsiliepimų į nuteistojo N. G. ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistasis N. G., jo gynėja ir kito nuteistojo R. P. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo N. G. ir nuteistojo R. P. apeliaciniai skundai atmestini.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo N. G. ir nuteistojo R. P. apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos teismo išvados dėl jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jiems paskirtomis bausmėmis. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Dėl N. G. paskirtos bausmės
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam N. G. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismas konstatavo, kad N. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Taip pat teismas konstatavo, kad kaltinamasis anksčiau net 29 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus turto pagrobimą vagystės būdu, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba. Įvertinęs visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, kas suteikia teismui pagrindą manyti, kad ankstesni teistumai nepadarė jokios teigiamos įtakos kaltinamajam daugiau nebenusikalsti.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jam paskirta bausmė per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. G. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje teistas daugybę kartų taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat baustas ir administracine tvarka už smulkaus turto pagrobimą vagystės būdu, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų sankcijoje numatytą jo dydį, kuris vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintinas trečdaliu.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirdamas N. G. arešto bausmę ir nustatydamas jos maksimalų terminą, t. y. 45 paras, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.
13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. G. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam N. G. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl R. P. paskirtos bausmės
14. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismas konstatavo, kad R. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, jog R. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininku grupe. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei tą pačią dieną, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, anksčiau 8 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu yra suimtas dar kitoje teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus turto pagrobimą vagystės būdu, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o todėl šiuo konkrečiu atveju nuteistajam R. P. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų sankcijoje numatytą jo dydį, kuris vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintinas trečdaliu.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. nurodo, jog, jo manymu, jam paskirta bausmė per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas daug kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu yra suimtas dar kitoje teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus turto pagrobimą vagystės būdu, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam R. P. neužtikrintų bausmės paskirties, t. y. nesulaikytų jo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, nenubaustų jo, neatimtų ar neapribotų galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveiktų asmens, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam R. P. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo N. G. ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Eugenijus Antanauskas
Eduardas Maškevičius
Aurelija Sadauskaitė